Byla 3K-7-242/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Gražinos Davidonienės (pranešėja), Janinos Januškienės, Česlovo Jokūbausko, Zigmo Levickio, Antano Simniškio ir Prano Žeimio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens T. O. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 15 d. nutarties, kuria buvo išaiškintas Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 13 d. sprendimas už akių pagal pareiškėjos antstolės N. Š. pareiškimą dėl teismo procesinio sprendimo ir jo vykdymo tvarkos išaiškinimo, suinteresuoti asmenys: K. J., T. O., V. O., peržiūrėjimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Pareiškimo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo, kai areštuojamas skolininkui kartu su sutuoktine bendrąja jungtine nuosavybe priklausantis turtas, tvarką, taikymo.

5Antstolė, vykdydama Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 13 d. sprendimą už akių, kuriuo iš V. O. buvo priteista K. J. 235 000 Lt skolos, aprašė ir areštavo skolininkui bendrąja jungtine nuosavybe su jo sutuoktine T. O. priklausantį turtą – gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), visas UAB „Vitoteksas“ akcijas, sutuoktinės darbo užmokesčio dalį. Skolininko sutuoktinė prašė antstolės panaikinti turto areštą gyvenamajam namui ir žemės sklypui, nes šie, jos teigimu, priklausė jai asmeninės nuosavybės teise. Antstolė nurodė, kad, nepaisant to, jog 2001 m. kovo 16 d. dovanojimo sutartimi skolininkas padovanojo savo sutuoktinei savo žemės sklypo dalį su pradėto statyti gyvenamojo namo dalimi ir šis namas registruotas tik T. O. vardu, turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 13 d. sprendimo už akių vykdymo tvarką, nustatyti prievolės pobūdį ir išieškojimo iš bendro sutuoktinių turto galimybes.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 27 d. nutartimi išaiškino Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 13 d. sprendimą už akių ir nurodė, kad priteistos sumos išieškotinos iš bendro sutuoktinių turto, kurį pripažino jų santuokoje įgytą ir jungtinės nuosavybės teise priklausantį namą (duomenys neskelbtini). Teismas, remdamasis liudytojų parodymais, nustatė, kad skolininkas pinigus iš K. J. skolinosi žinant jo sutuoktinei, skolinti pinigai buvo panaudoti namui įrengimui užbaigti, todėl pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Gyvenamojo namo dovanojimo sutarties sudarymo metu namo užbaigtumas buvo 12 procentų, bylos nagrinėjimo metu – 91 procentas, 2005 metais sutuoktiniai kartu paėmė beveik pusės milijono litų paskolą namo įrengimui užbaigti, jos nepakakus, V. O. buvo priverstas skolintis papildomai iš K. J., t. y. teismas, įvertinęs ir atsižvelgęs į namo plotą, namo baigtumo laipsnį dovanojimo sutarties metu, į tai, kad namas iš esmės buvo įrengtas santuokos metu, konstatavo, kad kai vienas sutuoktinis kitam dovanoja dalį savo santuokoje įgyto turto ir vėliau šis turtas iš esmės pagerinamas sukuriant naują daiktą (užbaigiant pradėtą statybą) iš santuokoje įgytų, šiuo atveju – skolintų, lėšų, šis turtas remiantis CK 3.90 straipsniu pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens T. O. atskirąjį skundą, 2009 m. sausio 15 d. nutartimi jį tenkino iš dalies, pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartį ir išaiškino, kad Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 13 d. sprendimu už akių priteistos sumos išieškotinos iš bendro sutuoktinių T. ir V. O. turto, o jo esant nepakankamai, išieškojimas nukreiptinas į sutuoktiniams V. O. ir T. O. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Kolegija, vertindama apeliantės argumentus, kad teismas, aiškindamas sprendimą už akių, pakeitė aiškinamo teismo sprendimo turinį, išėjo už aiškinamo sprendimo ribų, sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais ir papildomai nurodė, jog pagal teismų praktiką tam, kad būtų nustatyta prievolės kilmė ir jos pobūdis, teismas turi išsiaiškinti skolos atsiradimo ir pasiskolintų pinigų panaudojimo aplinkybes; pirmosios instancijos teismas nepriėmė sprendimo dėl ieškinio pagrįstumo, o padarė sprendimą dėl to, į kokį turtą gali būti nukreiptas išieškojimas – į atsakovo ar atsakovo ir jo sutuoktinės. Kolegija nustatė, kad teismo sprendimu už akių iš skolininko buvo priteista skola, atsiradusi iš paskolinių santykių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad prievolė, kylanti iš paskolinių santykių, yra bendroji, todėl išieškojimas turi būti nukreiptas į bendrą sutuoktinių turtą. Liudytojų parodymai, bendros paskolos paėmimo faktas paneigė apeliantės argumentus, jog sutuoktinių santykiai nuo 2000-2001 metų pašlijo ir ji nežinojo apie sutuoktinio skolintus pinigus. Kolegijos teigimu, iš paskolinių santykių atsiradusi prievolė vykdytina iš bendro sutuoktinių turto, nes sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, o apeliantė nepaneigė CK įtvirtintos prezumpcijos, kad šiam sandoriui sudaryti ji davė sutikimą (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3.92 straipsnio 3 dalis). Kolegijos teigimu, pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą sutuoktiniui dovanotas turtas yra laikomas jo asmenine nuosavybe, išskyrus atvejus, kai sutartyje yra nurodyta kitaip; iš 2001 m. kovo 16 d. žemės sklypo dalies ir nebaigto statyti gyvenamojo namo dalies dovanojimo sutarties matyti, kad V. O. padovanojo savo sutuoktinei pusę jam priklausančio namo ir žemės sklypo, todėl šis namas ir žemės sklypas perėjo jos asmeninėn nuosavybėn, tačiau CK taip pat yra nurodyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (CK 3.90 straipsnio 1 dalis); klausimas dėl sutuoktinio asmeninio turto pripažinimo bendrąja nuosavybe gali būti sprendžiamas tik tada, kai teismui yra pareikštas toks reikalavimas. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos, pagrįstai nustatė atsiradusios prievolės pobūdį ir nusprendė, jog prievolė buvo bendroji ir vykdytina iš bendro sutuoktinių turto; toks teismo išaiškinimas negali būti laikomas teismo sprendimo pakeitimu ir išėjimu už ieškinio ribų ar teismo motyvų praplėtimu, nes teismas šioje proceso stadijoje pakartotinai nesiaiškino dėl pareikšto reikalavimo priteisti skolą pagrįstumo, o tik priėmė sprendimą dėl to, į kokį turtą gali būti nukreiptas išieškojimas pagal teismo priimtą sprendimą už akių. Tai, kad teismas aiškinosi skolos atsiradimo ir pasiskolintų pinigų panaudojimo aplinkybes, tik patvirtino, jog teismas ėmėsi priemonių atsiradusios prievolės pobūdžiui nustatyti.

9III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

10Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo T. O. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atsisakyti išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 13 d. sprendimą už akių. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, aiškindami teismo sprendimo už akių vykdymo tvarką, pakeitė šio teismo sprendimo už akių turinį ir esmę, papildė šį teismo baigiamąjį aktą visiškai naujais motyvais, peržengė sprendimu už akių išspręstų reikalavimų ribas, pažeidė CPK 278 straipsnį, nukrypo nuo teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. D. v. G. D., M. D., bylos Nr. 3K-3-646/2007; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G., K. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-533/2007; ir kt.). Civilinio proceso kodekse įtvirtintas teismo procesinio sprendimo rezoliucinės dalies aiškinimo institutas reiškia, kad dėl neaiškiai suformuluotos teismo sprendimo rezoliucinės dalies, teismo sprendimas iš esmės negali būti įvykdytas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006, yra nurodyta, kad teismai neturėtų aiškinti savo priimtų procesinių sprendimų motyvuojamosios dalies, nes tai reikštų naujų motyvų surašymą (motyvuojamosios dalies papildymą), o tokie teismo veiksmai negalimi po to, kai teismo sprendimas (nutartis) yra surašytas ir pasirašytas teisėjo(-ų). Kasatorės teigimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nesprendė, ar buvo visos civilinio proceso įstatyme nustatytos sąlygos, reikalingos teismo sprendimui už akių aiškinti, neanalizavo, ar antstolės prašyme išdėstyti klausimai nebuvo pagrindas nustatyti papildomas aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti analizuojamos bylą nagrinėjant iš esmės; apeliacinės instancijos teismas šių esminių aplinkybių taip pat nenustatė ir neanalizavo. Kasatorės teigimu, nagrinėjamoje byloje teismo sprendimo už akių rezoliucinė dalis suformuluota aiškiai, o teismai, aiškindami šį teismo sprendimą, neteisėtai pakeitė teismo baigiamojo akto turinį, papildydami jį visiškai naujais motyvais, suformuluotais po sprendimo už akių priėmimo surinktų ir prie civilinės bylos medžiagos pridėtų naujų įrodymų pagrindu. Teismai neįvertino teismo sprendimu už akių patenkinto kreditoriaus K. J. ieškinio turinio, nors pagal teismų praktiką sprendimo tinkamam išaiškinimui svarbus byloje pareikšto ieškinio turinys, iš kurio matyti ginčo dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas“ v. Laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, bylos Nr. 3K-3-63/2008). Iš ieškinio dalyko ir pagrindo matyti, kad kreditorius reikalavimą dėl skolos priteisimo pareiškė būtent skolininkui V. O., ieškinys nebuvo grindžiamas kitomis aplinkybėmis: dėl paskolos suteikimo tikslo nustatymo (šeimos poreikiams tenkinti ar ne), dėl kito sutuoktinio žinojimo apie paskolą fakto nustatymo ir panašiai.
  2. Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad teismo sprendimu už akių iš skolininko priteista skola taip pat turi būti išieškota iš kasatorės asmeninio turto, nukrypo nuo teismų praktikos dėl išieškojimo vykdymo iš asmeninio sutuoktinių turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. antstolis A. B., bylos Nr. 3K-7-114/2008). Pagal teismų praktiką net ir tais atvejais, kai sutuoktiniai kreditoriams atsako solidariai, išieškojimas iš asmeninio sutuoktinių turto (CK 3.113 straipsnis) yra galimas tik tuo atveju, kai dėl sutuoktinio (skolininko) yra priimtas teismo sprendimas; tik tada yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą, įgalinantį antstolį teisėtai įvykdyti išieškojimą iš asmeninio sutuoktinio turto. Kasatorės teigimu, teismo sprendimas už akių yra priimtas tik dėl skolininko V. O., kuriam kreditorius ir pareiškė savo reikalavimą dėl paskolos sumos priteisimo, t. y. teismo sprendimo už akų rezoliucinėje dalyje skolininku nurodytas tik vienas kreditoriaus pasirinktas sutuoktinis. Šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas padaryti išvadą, kad kreditorius, net jeigu jis ir manė, kad prievolė yra solidarioji, pasirinko ją reikalauti įvykdyti tik iš vieno sutuoktinio.
  3. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai vadovavosi ne CK 3.109 straipsnio 3 dalyje įvirtinta specialiąja materialinės teisės norma, nustatančia savarankiškas solidariosios sutuoktinių prievolės atsiradimo sąlygas, kai vienas iš sutuoktinių ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, bet CK 3.92 straipsnyje įtvirtinta bendrąja materialinės teisės norma, reglamentuojančia turto, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką. Kasatorės teigimu, teismai pirmiausia turėjo atsižvelgti į prievolinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad tarp kreditoriaus ir skolininko susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai atsirado iš paskolos sutarties, todėl būtent prievolinių teisinių santykių pobūdis ir lėmė tai, jog nagrinėjamu atveju teismai privalėjo vadovautis CK 3.109 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Sutuoktinis, sudarydamas paskolos sutartį, ne disponuoja jau esamu, bendrosios jungtinės nuosavybės teise abiem sutuoktiniams priklausančiu turtu, bet, sau įgydamas paskolos dalyką, kartu įgyja ir atitinkamas prievoles. Dėl to iš paskolinių teisinių santykių atsirandančioms prievolėms negali būti taikoma bendroji materialinės teisės norma (CK 3.92 straipsnis), reglamentuojanti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką, taip pat įtvirtinanti kito sutuoktinio sutikimo prezumpciją. Juolab kad CK įtvirtinta specialioji teisės norma (CK 3.109 straipsnio 3 dalis), kurioje yra nurodyta specialių sąlygų visuma, kuriai esant vieno iš sutuoktinių iniciatyva iš paskolinių teisinių santykių atsiradusios prievolės gali būti pripažįstamos solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis. Esant bendrosios ir specialiosios teisės normos konkurencijai, turi būti taikoma specialioji teisės norma. Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, nustatę, kad tarp kreditoriaus ir skolininko susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai atsirado būtent iš vieno sutuoktinio (skolininko) iniciatyva sudarytos paskolos sutarties, privalėjo šiuo atveju taikyti ne CK 3.92 straipsnio nuostatas, bet 3.109 straipsnio 3 dalį. Be to, sutuoktinio duotas sutikimas sudaryti paskolos sutartį turi būti aiškiai, t. y. ta pačia forma kaip yra sudaromas sandoris, išreikštas; šios aplinkybės teismai nenustatė. Taip pat nebuvo nustatyta aplinkybės, kad sutuoktinio paimta paskola buvo būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti, todėl nebuvo teisinio pagrindo iš skolininko iniciatyva paimtos paskolos atsiradusią prievolę pripažinti solidariąja sutuoktinių prievole.

11Suinteresuotas asmuo V. O. pateikė prisidėjimą prie kasacinio skundo.

12Suinteresuotas asmuo K. J. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Jis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė CPK 589 straipsnio, teisingai sprendė antstolės prašymą, nenukrypo nuo teismų praktikos dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Kai yra neaiški išieškojimo tvarka, antstolis negali pats nustatyti prievolės pobūdžio ir privalo kreiptis į teismą su prašymu išaiškinti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ v. antstolė L. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2006; 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. Ž., S. B. ir kt. v. P. A., bylos Nr. 3K-3-423/2006). Nenustačius prievolės pobūdžio ir jos atsiradimo pagrindo, negalima nustatyti, vienas ar abu sutuoktiniai yra atsakingi pagal vieno iš sutuoktinių vardu sudarytą sutartį. Kasatorės skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis dėl išieškojimo iš asmeninio turto pagal ratio decidendi nesutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Kasatorė taip pat neteisingai aiškina CK 3.92 ir 3.109 straipsnius. Pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. A. A., bylos Nr. 3K-3-117/2009) CK 3.92 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinio sutikimo prezumpcija taikoma visais atvejais, išskyrus, kai yra reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas ir toks reikalavimas yra aiškiai išreikštas teisės aktuose. Suinteresuoto asmens teigimu, prezumpcija taikoma ir tais atvejais, kai sutuoktinis paėmė paskolą; tokiu atveju kitas sutuoktinis turi nuginčyti prezumpciją ir įrodyti, kad paskola buvo paimta be jo sutikimo ir panaudota asmeninėms vieno sutuoktinio reikmėms.

13Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

15Civilinio proceso ribos apibrėžiamos kaip teisminis procesas ir šio proceso metu priimto teismo sprendimo įvykdymas, jeigu jis yra būtinas. Vykdymo procesas yra civilinio proceso dalis, nes tik įgyvendinus teismo sprendimą yra įgyvendinama pažeistų ar ginčijamų teisių ar įstatymo saugomų interesų gynyba. Nors sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstoliai, teismas ir toliau dalyvauja vykdymo procese sprendžiant įvairaus pobūdžio procesinius klausimus, susijusius su antstolio veiklos procesine kontrole, skundų dėl antstolių procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimu, bylų dėl turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui aktų pripažinimo negaliojančiais ir pan. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo, kai areštuojamas skolininkui kartu su sutuoktine bendrąja jungtine nuosavybe priklausantis turtas, tvarką, taikymo tuo atveju, kai, priimant teismo sprendimą dėl skolos priteisimo, antrasis sutuoktinis nebuvo dalyvaujantis byloje asmuo.

16Dėl teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis) ir procesinio sprendimo ir jo vykdymo (CPK 589 straipsnis) išaiškinimo

17Kasatorė šioje byloje kelia CPK 278 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių teismo sprendimo išaiškinimo sąlygas ir ribas, taikymo ir aiškinimo klausimą. Kasatorės teigimu, bylą nagrinėję teismai, aiškindami teismo sprendimą už akių bei jo vykdymo tvarką, pakeitė jo turinį ir esmę bei papildė šį teismo procesinį dokumentą visiškai naujais motyvais. Su šiais kasacinio skundo argumentais išplėstinė teisėjų kolegija sutikti neturi pagrindo.

18Nagrinėjamoje byloje antstolė, remdamasi CPK 589 straipsniu, prašė teismo išaiškinti teismo sprendimo už akių bei teismo įsakymo vykdymo tvarką, nurodant, ar galima antstoliui vykdyti skolų išieškojimus iš bendro sutuoktinių turto ir kokio, tačiau neprašė išaiškinti teismo sprendimo CPK 278 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.

19Įstatyme nustatyta, kad jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti, nekeisdamas jo turinio (CPK 278 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika dėl šios procesinės teisės normos taikymo bei aiškinimo yra suformuota; joje konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G., K. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-533/2007; 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-183/2006; 2007 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Š. v. antstolis S. U., bylos Nr. 3K-3-421/2207).

20Civiliniame procese egzistuoja ir kitas išaiškinimo institutas, t. y. įstatyme įtvirtinta antstolio teisė kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką (CPK 589 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad abi teisės normos (tiek CPK 278 straipsnio 1 dalis, tiek 589 straipsnio 1 dalis) sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. S. v. UAB „Birių krovinių terminalas“, bylos Nr. 3K-3-238/2007). Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien tik vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo. Nagrinėjamoje byloje antstolė prašė išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką nurodant, ar galima vykdyti skolų išieškojimus iš bendro sutuoktinių turto ir kokio, tačiau neprašė išaiškinti paties teismo sprendimo dėl skolos priteisimo. Kasatorės skundo argumentai yra susiję su CPK 278 straipsnio, reglamentuojančio teismo sprendimo aiškinimą, taikymu, tačiau šioje byloje teismas aiškino ne teismo sprendimą, o jo vykdymo tvarką, konstatuodamas prievolės pobūdį bei teisinį režimą turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas.

21Dėl piniginių sumų išieškojimo vykdymo iš sutuoktinių bendro ir asmeninio sutuoktinių turto

22Sutuoktiniai pagal savo prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniškai. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo, prievolės gali būti vykdomos: iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis); prievolei esant asmeninei iš asmeninio sutuoktinių turto, o jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis); iš asmeninio sutuoktinių turto, kai abu kreditoriai yra solidarieji skolininkai, o kreditorių reikalavimams patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka (CK 3.113 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad prievolės atsiradimo pagrindas turi esminę reikšmę nustatant sutuoktinių prievoles ir jų dydį; tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai, nes tai atitinkamai nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, jo dalį bendrame turte ar bendrą sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-607/2007).

23Taigi, prievolės pobūdžio nustatymas, taip pat galimybės išieškoti iš bendro sutuoktinių turto konstatavimas yra teismo prerogatyva. Antstolis, kaip valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra suteikusi vykdomųjų dokumentų vykdymo bei kitas funkcijas, tokios teisės neturi, tačiau vykdymo procese turi teisę kreiptis į teismą dėl galimybės nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą išaiškinimo (CPK 589, 593 straipsnis).

24Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad prievolė, dėl kurios nevykdymo priimtas teismo sprendimas, kilusi iš paskolinių santykių ir yra bendroji sutuoktinių prievolė, todėl sprendė, jog išieškojimas turi būti nukreiptas į bendrą sutuoktinių turtą, o jo esant nepakankamai – į kasatorės ir jos sutuoktinio asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Kasatorės teigimu, teismai netinkamai nustatė prievolės pobūdį, nes nesivadovavo CK 3.109 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Išplėstinė teisėjų kolegija pasisako dėl šio kasatorės argumento.

25Civilinio kodekso 3.28 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. CK 3.5 straipsnio 3 dalis įtvirtina draudimą piktnaudžiauti šeimos teisėmis, t.y. draudžia jas įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems. Šiais principais yra grindžiamas ir sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles teisinis reglamentavimas. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės (vykdomos iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš bendro sutuoktinio turto dalies) ir prievolės, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (t.y. prievolės, kurias įgyja abu sutuoktiniai šeimos interesais). Asmeninėmis laikomos prievolės, kurias sutuoktinis įgyja savarankiškai. CK 3.109 straipsnio 1 dalis pateikia sąrašą prievolių, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Prie šių prievolių yra priskiriamos ir solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kasatorės nurodytoje teisės normoje – CK 3.109 straipsnio 3 dalyje – nustatyta, kada solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, nors pagal savo pobūdį tai galėtų būti tokia prievolė. Taigi, tik nustačius bendruosius solidariosios prievolės atsiradimo pagrindus, nustatytus CK 6.6 straipsnio 1 dalyje (solidarioji skolininkų prievolė gali atsirasti arba pagal įstatymą, arba šalių susitarimu, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus), svarstytinas CK 3.109 straipsnio 3 dalyje nurodytų išimčių buvimas, kai, nors esant bendriesiems pagrindams, solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda. Remiantis bendrosiomis prievolių teisės nuostatomis, solidarioji skolininkų pareiga nepreziumuojama, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Viena tokių išimčių yra įtvirtinta CK 3.109 straipsnio 2 dalyje, iš kurios dispozicijos matyti, kad daugeliui sutuoktinių sudaromų sandorių (jeigu jie susiję su namų ūkio išlaikymu ir pan.) taikoma solidariosios prievolės atsiradimo prezumpcija. Ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka bendrus šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo daugelio aplinkybių (šeimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes). Nagrinėjamoje byloje teismai, aiškindami teismo sprendimo vykdymo tvarką, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad sandoris buvo sudarytas šeimos poreikiams tenkinti, atitiko abiejų sutuoktinių interesus, todėl pagrįstai netaikė CK 3.109 straipsnio 3 dalyje nustatytų išimčių.

26Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs faktines bylos aplinkybes, konstatavo, kad bendroji sutuoktinių prievolė atsirado CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu. Šioje teisės normoje nustatyta, kad bendrosios prievolės gali atsirasti ne tik dėl abiejų sutuoktinių veiksmų, bet ir vieno sutuoktinio iniciatyva, jei konkretų sandorį vienas sutuoktinis sudarė kito sutuoktinio sutikimu arba jį kitas sutuoktinis vėliau patvirtino, arba tokiam sandoriui kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, esant sąlygai, kad pastaruoju atveju sandoris sudarytas šeimos interesais. CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius su kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Apie šios prezumpcijos reikšmę kasacinio teismo praktikoje jau yra pasisakyta nurodant, kad ja siekiama palengvinti civilinę apyvartą ir apsaugoti sąžiningus trečiuosius asmenis, sudarančius sandorius su sutuoktiniais, nuo galimų ieškinių siekiant nuginčyti sudarytus sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š., I. Š. v. UAB „Gabuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-37-149/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. A. A., bylos Nr. 3K-3-117/2009). CK nenurodyta, kad sudaryti paskolos sutarčiai reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas, todėl galioja CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija. Apeliacinės instancijos teismas nustatė teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, kad sandorio sudarymo metu šalys gyveno kartu, paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais ir konstatavo, jog šios prezumpcijos kasatorė nepaneigė. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Nustačius, kad vienam sutuoktiniui šeimos interesais sudarius sandorį, kuriam sudaryti nereikalingas rašytinis antrojo sutuoktinio sutikimas ir šiam nepaneigus CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, konstatuotina, jog iš tokio sandorio atsiradusi prievolė vykdytina iš bendro sutuoktinių turto.

27Tais atvejais, kai sutuoktinių kaip skolininkų pareiga yra solidarioji, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai (skolininkai), tiek bet kuris iš jų atskirai (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju kreditorius prašė priteisti skolą tik iš vieno sutuoktinio, todėl teismo sprendimo dėl skolos priteisimo rezoliucinėje dalyje yra nurodytas tik vienas kreditoriaus pasirinktas skolininkas (kasatorės sutuoktinis), tačiau sprendimo vykdymo procese kreditorius pageidavo, kad prievolę įvykdytų abu solidarieji skolininkai. Pagal bendrąją taisyklę, esant solidariajai prievolei, jeigu jai įvykdyti nepakanka sutuoktinio (skolininko) asmeninio arba bendro (ir) bendro sutuoktinių turto, išieškojimas turėtų būti nukreipiamas ir į kito sutuoktinio asmeninį turtą. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad jeigu sutuoktiniai kreditoriams atsako solidariai, išieškojimas iš asmeninio sutuoktinių turto (CK 3.313 straipsnis) galimas tik tuo atveju, kai dėl sutuoktinio (skolininko) yra priimtas teismo sprendimas. Tik tada yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą, įgalinantį antstolį išieškojimą iš asmeninio sutuoktinių turto įvykdyti teisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Hansabankas“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-114/2008). Nagrinėjamoje byloje kasatorė nebuvo įtraukta į bylos dėl skolos priteisimo nagrinėjimą, todėl kasaciniame skunde keliamas klausimas, kad apeliacinės instancijos teismas, išaiškindamas teismo sprendimo vykdymo tvarką, nurodant, jog skolos išieškojimas gali būti nukreiptas ir į kasatorės asmeninį turtą, nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Visų pirma išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nustatytos ir kasatorės skunde nurodytos nutarties aplinkybės nėra tapačios. Nurodytoje byloje 3K-3-114/2008, nesant procesinio teismo sprendimo, išieškojimas antstolio patvarkymu, buvo nukreiptas į kito sutuoktinio asmeninį turtą, kuris buvo parduotas iš varžytynių, t. y. vykdomieji veiksmai buvo atliekami nesant teismo procesinio dokumento bei jo pagrindu išduoto vykdomojo dokumento. Minėtoje byloje buvo konstatuota, jog antstolis veikė viršydamas savo kompetenciją (ultra vires). Nagrinėjamoje byloje klausimą dėl galimybės nukreipti išieškojimą į kasatorės dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje sprendė teismas, nustatydamas prievolės pobūdį, ir, tai nustatęs, CPK 589 straipsnio pagrindu priėmė nutartį, išaiškindamas priimto teismo sprendimo vykdymo tvarką.

28Kasacinio teismo praktikoje yra suformuota principinė nuostata, kad tuo atveju, kai civilinė atsakomybė pagal prievolės prigimtį tenka abiem sutuoktiniams kaip solidariesiems skolininkams ir prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, tai teismo procese, susijusiame su šios prievolės išieškojimu, turi dalyvauti abu sutuoktiniai, į bylą turi būti traukiami bendraatsakoviais tie asmenys, į kurių turtą pagal prievolės prigimtį gali būti nukreiptas išieškojimas (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi spręsti klausimo dėl neįtrauktų byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir byloje nedalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š., I. Š. v. UAB „Gabuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-149/2008). Toje pačioje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad vieno iš sutuoktinių neįtraukimas į pirminį teismo procesą nesudaro pagrindo panaikinti kasacine tvarka skundžiamų teismų priimtų procesinių sprendimų, jeigu skolos išieškojimo iš bendro sutuoktinių turto klausimas buvo nagrinėjamas vykdymo proceso metu teisme, apskundžiant antstolio veiksmus, kur dalyvavo visi suinteresuoti asmenys. Toks teisės aiškinimas pateikiamas ir kitose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtose nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. V. R., bylos Nr. 3K-3-607/2007). Taip pat šis aiškinimas yra grindžiamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. CPK 589 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka yra neaiški, antstolis kreipiasi į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką. Toks antstolio prašymas nagrinėjamas CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje procesas vyko žodine tvarka, kurio metu kasatorė buvo išklausyta, teikė įrodymus bei naudojosi visomis procesinėmis teisėmis, suteikiančiomis galimybę ginti savo teises bei įstatymo saugomus interesus. Taigi, klausimą dėl sutuoktinių prievolės pobūdžio išsprendė ne antstolis, o teismas. Nurodytos Konvencijos 6 straipsnis suteikia asmeniui teisę kreiptis į teismą dėl jo civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimo išnagrinėjimo. Tam, kad ši teisė būtų efektyvi, asmuo turi turėti aiškią ir praktinę galimybę ginčyti aktus, ribojančius jo teises (žr. Bellet v. France, judgment of 4 December 1995, § 36). Tai taikoma ne tik jau inicijuotam (prasidėjusiam) procesui. Šia nuostata gali remtis bet kuris asmuo, kuris mano, kad jo civilinio pobūdžio teisių suvaržymas yra neteisėtas ir skundžiasi dėl to, jog neturėjo galimybės pateikti savo reikalavimus teismui pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatas (žr. Canete de Goni v. Spain, no. 55782/00, judgment of 2003 January 15, § 34, The Holy Monasteries v. Greece, judgment of 9 December 1994, § 80 ir kt.).

29CPK 116 straipsnio 1 dalyje pateikta teismo procesinių dokumentų sąvoka. Tai teismo proceso metu priimti dokumentai – sprendimai, įsakymai, nutartys ir kt. Prie vykdytinų dokumentų pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles yra priskiriami ne tik teismo sprendimai, bet ir nutartys civilinėse bylose (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nagrinėjamoje byloje ginčijami klausimai buvo išspręsti teismo procesiniu dokumentu – nutartimi. Procesinio dokumento pavadinimas nekeičia juo sukuriamų teisinių padarinių. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad tuo atveju, kai klausimą dėl sutuoktinių prievolės pobūdžio nustatymo bei išieškojimo nukreipimo į atitinkamo teisinio režimo turtą išsprendė teismas procesiniu dokumentu – nutartimi, teismo procese dalyvaujant suinteresuotiems asmenims, nėra pagrindo pripažinti, jog buvo pažeista asmens teisė į teismą. Kartu išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo procese, nustatant sutuoktinių prievolės pobūdį, nesprendžiami teisės į turtą klausimai. Išnagrinėjusi bylą teisės taikymo ir aiškinimo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, todėl ši nutartis paliktina nepakeista.

30Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

31Kasacinis teismas patyrė 47,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus suinteresuoto asmens T. O. kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš T. O. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

32CPK 268 straipsnio 7 dalies pagrindu prie bylos pridėta raštu išdėstyta teisėjos Janinos Stripeikienės, nesutinkančios su daugumos nuomone, atskiroji nuomonė (CPK 63 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

34Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

35Priteisti iš suinteresuoto asmens T. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 47,15 Lt (keturiasdešimt septynis litus penkiolika centų) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

36Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 2. Teisėjų kolegija... 3.
  1. Pareiškimo esmė
...
4. Byloje kilo ginčas dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių teismo... 5. Antstolė, vykdydama Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 13 d.... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 27 d. nutartimi išaiškino Vilniaus... 8. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 9. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė... 10. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo T. O. prašo panaikinti Vilniaus... 11. Suinteresuotas asmuo V. O. pateikė prisidėjimą prie kasacinio skundo.... 12. Suinteresuotas asmuo K. J. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jo... 13. Išplėstinė teisėjų kolegija... 14. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 15. Civilinio proceso ribos apibrėžiamos kaip teisminis procesas ir šio proceso... 16. Dėl teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis) ir procesinio... 17. Kasatorė šioje byloje kelia CPK 278 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių... 18. Nagrinėjamoje byloje antstolė, remdamasi CPK 589 straipsniu, prašė teismo... 19. Įstatyme nustatyta, kad jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, tai jį... 20. Civiliniame procese egzistuoja ir kitas išaiškinimo institutas, t. y.... 21. Dėl piniginių sumų išieškojimo vykdymo iš sutuoktinių bendro ir... 22. Sutuoktiniai pagal savo prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek... 23. Taigi, prievolės pobūdžio nustatymas, taip pat galimybės išieškoti iš... 24. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad prievolė, dėl kurios nevykdymo... 25. Civilinio kodekso 3.28 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog sudarę santuoką... 26. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs faktines bylos aplinkybes,... 27. Tais atvejais, kai sutuoktinių kaip skolininkų pareiga yra solidarioji,... 28. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuota principinė nuostata, kad tuo... 29. CPK 116 straipsnio 1 dalyje pateikta teismo procesinių dokumentų sąvoka. Tai... 30. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo... 31. Kasacinis teismas patyrė 47,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 32. CPK 268 straipsnio 7 dalies pagrindu prie bylos pridėta raštu išdėstyta... 33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 35. Priteisti iš suinteresuoto asmens T. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)... 36. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...