Byla 2A-814-436/2007

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovui T. L. , ieškovo atstovui advokatui M. L. , atsakovui D. K. , atsakovo D. K. atstovui advokatui Ugniui Pėdnyčiai, atsakovų T. B. ir A. B. atstovei advokatei Jadvygai Aleksaitei, atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei Daliai Stakvilevičiūtei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. L. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-0799-358/2006 pagal ieškovo T. L. ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno rajono savivaldybei, T. B. , A. B. , D. K. , tretieji asmenys VĮ Registrų centro Kauno filialas, SB „Vandenis“, UAB „Architektų pastogė ir KO“, dėl servituto ir pažeistų teisių atstatymo.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3Ieškovas T. L. patikslintu ieškiniu prašė: Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. kovo 27 d. įsakymą Nr.126 „Dėl sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo ir padalijimo detaliojo plano patvirtinimo“ ir Kauno apskrities viršininko 2003 m. balandžio 17 d. įsakymą Nr.02-05-2469 „Dėl žemės sklypo padalijimo projekto patvirtinimo ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo“ servitutų nustatymo dalyje panaikinti; įpareigoti atsakovus T. B. , A. B. žemės sklypams, žymimiems plane skaičiais 16-1-1-2-2 ir 16-1-1-2-3, kadastriniai Nr.5230/0001:20, Nr.5230/0001:22, unikalūs Nr.5230-00010020 ir Nr.5230-00010022, bei D. K. žemės sklypui, žymimam plane 16-1-1-2-1, kadastrinis Nr.5230/0001:21, unikalus Nr.5230-00010021, esantiems Kauno rajone, Kačerginės miestelyje, laikytis Kauno apskrities viršininko 2000 m. kovo 15 d. įsakymu Nr.02-05-2121 nustatyto servituto skl. Nr.16-1-1; įpareigoti atsakovus T. B. , A. B. ir D. K. netrukdyti jam naudotis šiuo servitutu; įpareigoti D. K. , sklypo Nr.16-1-1-2-1 savininką, savavališkai pastatytas tvoras ant servitutinio kelio, žymimo detaliajame plane S5, nukelti; atstačius servitutą ir teismo sprendimui byloje įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ir sugrąžinti jam sumokėtą užstatą - 10000 Lt; priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2000 m. birželio 6 d. iš V. L. ir J. Č. pagal pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo 0,06809 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr.5230-00120019, esantį Kauno rajone, Kačerginės miestelyje. Šis žemės sklypas brėžiniuose žymimas skaičiais 16-1-2 ir ribojasi su žemės sklypu Nr.16-1-1, kuris iki jo padalijimo turėjo 10,9834 ha ploto, unikalus sklypo Nr. buvo S230-00120018, esančiu toje pačioje vietovėje. Per šį sklypą nuo senų laikų ėjo kelias nuo Kačerginės miestelio J. J. gatvės pabaigos iki Nemuno upės. Iš dalies pakeičiant Kauno apskrities viršininko 1999 m. kovo 23 d. įsakymo Nr.02-05-1597 priedą Nr.3 ir pagal 1 priedą 1999 m. kovo 23 d. Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimus Nr.52/9124 ir 52/9125, Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. kovo 15 d. įsakymu Nr.02-05-2121 žemės sklypui Nr.16-1-1 (10,9834 ha) buvo nustatytas servitutas - teisė ieškovui ir kitiems asmenims naudotis keliu (0,0499 ha), kuris įregistruotas VĮ Registrų centro Kauno filiale. Vėliaus šis 10,9834 ha sklypas buvo padalintas į 3 sklypus, kurie žemės sklypo plane pažymėti 16-1-1-1 (90688 kv.m.), 16-1-1-2 (13382 kv.m.) ir 16-1-1-3 (5764 kv.m.). Dalijant žemės sklypą Nr.16-1-1-2, kurį buvo įsigiję atsakovai T. ir A. B. , į 3 sklypus, padalijimo projekte, patvirtintame Kauno apskrities viršininko 2003 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr.02-05-2469, buvo nustatyti nauji servitutai, žymiai siauresni savo apimtimi, o ankstesnis servitutas iš esmės panaikintas, nes į įsakymą neįtrauktas. Dar vėliau, vieną iš trijų žemės sklypų iš atsakovų T. ir A. B. įsigijęs atsakovas D. K. , ant esamo servitutinio kelio pastatė užtvarą, ją užrakino ir tuo užtvėrė ieškovui vienintelį kelią į nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Tokiu būdu buvo pažeista ieškovo nuosavybės teisė, nes jis neteko galimybės naudotis savo turtu. Kartu buvo pažeistos ir CK 4.130 str. 1, 2 d. bei 4.115 str. įtvirtintos normos. Dalijant T. ir A. B. žemės sklypą ir panaikinant įrašytą bei įregistruotą servitutą, ieškovo teisės buvo pažeistos dar ir todėl, kad sklypų ribos nebuvo suderintos su juo, kaip gretimo sklypo savininku. Rengiant detalųjį planą, padalijimo projekte gretimybėse 45-50 nurodyta, kad atsakovų T. ir A. B. gretimo sklypo savininkas yra SB „Vandenis“, kai tuo tarpu tarp taškų 45-50 esančio sklypo savininkas yra ieškovas, o žemės sklypo padalijimo projekte jis, kaip gretimo sklypo savininkas, visai nenurodomas. Dėl neteisingai žemės sklypuose Nr.16-1-1-1, 16-1-1-2 ir 16-1-1-3 nurodytų gretimybių, Kauno apskrities viršininko įsakyme atsirado netikslumai ir juo buvo neteisingai išspręstas servitutų klausimas. Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyrius 2002 m. spalio 16 d. T. B. ir A. B. išdavė sąlygas ir sąvadą sklypo Nr.17, Kačerginės mst., detaliajam planui rengti supaprastinta tvarka, kuriose net nebuvo numatytas reikalavimas nustatyti naujus servitutus. Teigiama, kad apie detaliojo plano rengimą 2003 m. sausio 21 d. buvo paskelbta laikraštyje „Naujos tėviškės žinios", kuriame esą nurodyta, kad rengiamas V. L. sklypo padalijimas į tris sklypus ir keičiama žemės paskirtis į privačią namų valdą, Nr.16-1-1-2 Kačerginės mst., Kačerginės sen., Kauno raj., nors šio žemės sklypo savininkai buvo T. ir A. B. . Jei ir būtų ieškovas turėjęs galimybę susipažinti su skelbimu laikraštyje, nebūtų supratęs, kad yra skelbiamas gretimo su jo sklypu detaliojo plano svarstymas, nes buvo nurodytas ne tas savininkas ir sklypo numeris, kuris yra žemės reformos žemėtvarkos projekte, bei jo žemės sklypo plano gretimybėse nurodyti savininkai. Be to, detaliajame plane servitutai pravažiuoti sklypui Nr.16-1-1-3 bei Nr.16-1-1-1 yra pažymėti, todėl atsakovai vienašališkai ir neteisėtai apribojo ieškovo teisę įregistruoti servitutiniu keliu patekti į savo sklypą. Ieškovo nuomone, pagal LR Teritorijų planavimo įstatymo 30 str. 3 d., apskrities viršininko administracija yra atsakinga, kad žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas servitutas patektų į jo sklypą, priimant 2003 m. balandžio 17 d. įsakymą Nr.02-05-2469 nebuvo įrašytas. Kauno apskrities viršininko 2000 m. kovo 15 d. įsakymas Nr.02-05-2-2121 nebuvo pripažintas negaliojančiu. Šiuo atveju teisės normų reikalavimų nesilaikė ir AB „Architektų pastogė ir Ko“ bei Kauno rajono savivaldybė, kurios rengė ir derino šio žemės sklypo padalijimo projektą ir sklypo gretimybėje klaidingai nurodė ne ieškovą, o SB „Vandenis“. Tuo buvo pažeistas LR Žemės ūkio ministerijos įsakymu Nr.98 patvirtintos Žemės sklypų planų parengimo atliekant matavimus metodikos 1.8 p. Kauno raj. savivaldybės administracijos direktorius 2003 m. kovo 27 d. įsakymu Nr.126 „Dėl sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo ir padalijimo detaliojo plano patvirtinimo“ neteisingai išsprendė servitutų klausimą, pasiūlydamas Kauno apskrities viršininkui (2.1 p) įteisinti esamą servitutą tik sklypo Nr.16-1-1-1 savininkams, o ieškovui ir kitiems asmenims tokio servituto nepasiūlyta. Tuo buvo pažeisti LR Konstitucijos 23 str., CK 4.93 str., bei padalijus tarnaujantį daiktą, t.y. sklypą 16-1-1, į tris sklypus, anksčiau Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. kovo 15 d. įsakymu Nr.02-05-2121 nustatytas servitutas lieka galioti (LR CK 4.115 str.). Šie pažeidimai yra priežastiniame ryšyje su tuo, kad ieškovas buvo „išeliminuotas" iš šio projekto rengimo ir neteko servituto kaip gretutinio sklypo savininkas. Be to, dėl iš dalies nepilno Kauno apskrities viršininko 2003 m. balandžio 17 d. įsakymo atsakovai pradėjo pažeidinėti jo, kaip gretimo žemės sklypo savininko teises, neleisdami naudotis servitutiniu keliu. Tai pasireiškia tuo, kad ant kelio statoma užtvara, sodinami medžiai ir panašiai.

4Kauno rajono apylinkės teismas 2007 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo T. L. 6500 Lt atstovavimo išlaidų, 7,40 Lt pašto išlaidų, 404 Lt už antstolio paslaugas atsakovui D. K. bei 92,45 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas sprendime nurodė, kad pareikšti ieškinio reikalavimai neapima bylos esmės. Nei vienas iš prašomų panaikinti servitutų nenustatytas T. L. sklypui, kaip tarnaujančiajam daiktui. Atsakovų T. ir A. B. sklypai yra viešpataujantys daiktai tik kitų tiems patiems savininkams B. priklausančių sklypų atžvilgiu. Tuo tarpu tai, kad T. ir A. B. priklausantys sklypai yra tarnaujantieji, t.y. apsunkinti servitutais, niekaip negali pažeisti ieškovo teisių. Patenkinus ieškovo reikalavimų pirmą punktą, susidarytų situacija, kad realiai egzistuojantys, asmenų (D. K. ir T. bei A. B. , o ne ieškovo) tarpusavio teises ir pareigas reglamentuojantys servitutai būtų panaikinti, tačiau ieškovas neįgytų teisės naudotis atsakovų T. ir A. B. žeme didesne apimtimi, nei kad gali tai daryti dabar. Ieškinio reikalavimų antras punktas yra nepagrįstas, kadangi visiškai neaišku, koks servitutas turimas omenyje. Net patenkinus pirmąjį ieškinio reikalavimą, antrasis ieškinio reikalavimas nebus įvykdomas, kadangi ankstesnis 0,0499 ha kelio servitutas automatiškai neatsistatys (aktuali nuo 2003-05-01 Teritorijų planavimo įstatymo Nr.1-1120 redakcija, 9 str. 10 p.). Po sklypo 16-1-1 padalijimo, servitutas panaikintas išnykus jo būtinumui, kadangi Kauno apskrities viršininko 2003 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr.05-02-2469 sklypui 16-1-1-2 (kuris dabar padalintas į tris sklypus 16-1-1-2-1, 16-1-1-2-2, 16-1-1-2-3) buvo nustatyti nauji servitutai, o ieškovo aptariamas servitutas naudotis 0,0499 ha keliu - nenumatytas. Ieškovui priklauso sklypas, plane žymimas 16-1-2. Šis sklypas ribojasi su sklypu 16-1-1 (10,9834 ha, kuris ir buvo apsunkintas 0,0499 ha kelio servitutu), kuris vėliau buvo padalintas į tris sklypus: 16-1-1-1 (90688 kv.m.); 16-1-1-2 (13382 kv.m., kurį įsigijo atsakovai T. ir A. B. , skundžiamais aktais padalino į tris sklypus - 16-1-1-2-1 (kurį pardavė D. K. ), 16-1-1-2-2, 16-1-1-2-3); 16-1-1-3 (5764 kv.m.). Anksčiau buvęs 0,0499 ha servitutas buvo nustatytas naudotis konkrečiu keliu. Minėtas kelias gali eiti ir per sklypą 16-1-1-1 ir per 16-1-1-3, suformuotus po sklypo 16-1-1 padalijimo. Ginčo servitutas buvo bendras, jame nebuvo nustatyti konkretūs asmenys (CPK 4.115 str.). Reikalavimo nustatyti naują servitutą ar pakeisti egzistuojančių servitutų apimtį ieškovas nereiškė. Kauno apskrities viršininko 2000 m. kovo 15 d. įsakyme Nr.02-05-2121 numatytas žemės sklypo servitutas - teisė naudotis pėsčiųjų taku, važiuoti transporto priemonėmis ir varyti galvijus, buvo nustatytas vadovaujantis Žemės įstatymu, atsižvelgiant į Žemės įstatymu apskrities viršininkui suteiktus įgalinimus - apriboti privačią nuosavybę atsižvelgiant į visuomenės interesą. Priėmus Kauno apskrities viršininko 2003 m. balandžio 17 d. įsakymą Nr.02-05-2469 ir patvirtinus sklypo Nr.16-1-1-2 detalųjį planą buvo pakeistas ankstesnis aktas, ir Kauno apskrities viršininko administracija servituto nenustatė, t.y. naujas administracinis aktas pakeitė senąjį, naikindamas senojo nuostatas ir juo nustatytą servitutą (todėl į Nekilnojamo turto registro duomenis žemės sklypams Nr.16-1-1-2-1, Nr.16-1-1-2-2 ir Nr.16-1-1-2-3 ankstesnis servitutas nėra įregistruotas). Šiuo atveju servitutas, išnykus jo poreikiui, naikinamas (CK 4.130 str. 1 d. 5 p.) jį nustačiusio subjekto sprendimu. Kadangi tokio pobūdžio servitutas turėjo tik tarnaujantį daiktą, o viešpataujančio konkretaus daikto nebuvo, apskrities viršininkas, šiuo atveju veikdamas visuomenės interesais, turėjo teisę panaikinti savo paties nustatytus suvaržymus privačiam žemės sklypui (tuo metu galiojusio Žemės įstatymo 11 str. 1 d. 2 p., 5 d. 2 p.). Pasikeitus aplinkybėms, ir išnykus buvusiam visuomenės poreikiui, servitutas buvo pakeistas, ir atsakovų T. B. ir A. B. žemės sklypų, taip pat D. K. žemės sklypo atžvilgiu jis išnyko (2002 m. liepos 8 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr.02-05-4088 ir 2003 m. balandžio 17 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr.02-05-2496 pagrindu). Teismas nurodė, kad reikšdamas reikalavimą laikytis 2000 m. kovo 15 d. įsakymu nustatyto servituto, ieškovas reikalauja laikytis panaikinto (negaliojančio) servituto. Toks reikalavimas yra negalimas. Joks asmuo negali būti įpareigotas laikytis akto, kuris yra negaliojantis. Ieškovas, reikalaudamas netrukdyti jam naudotis „servitutiniu keliu“, nusikelti savavališkai pastatytas tvoras, nenurodė jokio galiojančio servituto, kurio atžvilgiu jis būtų viešpataujančio daikto savininkas ir dėl kurio pažeidimo galėtų kreiptis gynybos. Ieškovas negali ginti teisių, kurių jis neturi. Teismas nesutiko su ieškovo atstovo argumentu, kad pats teismas, priimdamas sprendimą, gali pakeisti reikalavimų turinį, atsižvelgiant į bylos esmę. Tuo būtų pažeistas teismo bešališkumo principas. Ieškovui buvo pasiūlyta patikslinti ieškinio reikalavimus, tačiau ieškovas yra įsitikinęs, kad būtent tokie pareikšti reikalavimai atitinka ieškovo pažeistos teisės esmę.

5Apeliaciniu skundu ieškovas T. L. prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, patikslintą ieškinį patenkinti pilnai bei priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas dėl šių motyvų:

61. Teismas neatskleidė bylos esmės ir nesuprato pareikštų reikalavimų prasmės. Apeliantas nurodo, kad gretimi žemės sklypai yra tarnaujantys jo įsigytam žemės sklypui 2000 m. birželio 6 d. iš V. Lubino ir J. Č. pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Šis žemės sklypas brėžiniuose žymimas Nr.16-1-2 ir ribojasi su žemės sklypu Nr.16-1-1, kuris iki jo padalijimo turėjo 10,9834 ha ploto. Per šį sklypą nuo senų laikų ėjo kelias nuo Kačerginės miestelio J. J. gatvės pabaigos iki Nemuno upės. Šiuo keliu galėjo naudotis visi miestelio gyventojai. Be to, šio kelio servitutinis statusas buvo įtvirtintas ir teisės aktais. Vienas iš jų buvo Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. kovo 23 d. įsakymas Nr.02-05-1597 bei jį 2000 m. kovo 15 d. pakeitęs įsakymas Nr.02-05-2171. Juo žemės sklypui Nr.16-1-1 (10,9834 ha) buvo nustatytas servitutas - teisė ieškovui ir kitiems asmenims naudotis keliu (0,0499 ha). Tai buvo įregistruota VĮ „Registrų centro" Kauno filiale. Šio servituto niekas nepanaikino iki šiol ir jis yra galiojantis, ką įrodo 2006 m. gegužės 19 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas apie kelio servitutą (viešpataujantį daiktą), įrašo pagrindas - Kauno apskrities viršininko 2000-03-15 įsakymas Nr.02-05-2121 (b.l. 71, t.4). Kitas įrodymas - brėžinys (b.l. 8, t.1), kuriame parodyta, koks sklypas 16-1-1 liko po ieškovo žemės sklypo 16-1-2 įsigijimo.

72. Teismas neteisingai aiškino bei taikė galiojančius teisės aktus, reguliuojančius civilinius bei administracinius šalių santykius. 2002 m. gegužės mėnesį buvo paruoštas žemės sklypo Nr.16-1-1 (109834 kv.m.), kuris ieškovo žemės sklypo atžvilgiu buvo tarnaujantis, padalijimo projektas į 3 sklypus: Nr.16-1-1 (90688 kv.m.), Nr.16-1-1-2 (13382 kv.m.) ir Nr.16-1-1-3 (5764 kv.m.). 2002 m. liepos 18 d. pagal pirkimo sutartį (b.l. 57, t.1) T. B. ir A. B. nusipirko vieną iš padalijimo projekte nurodytų sklypų Nr.16-1-1-2 (13382 kv.m.) ir įsipareigojo perimti buvusias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, servitutus ir ūkinės veiklos apribojimus bei kitus įsipareigojimus. Vienas iš jų yra - kitų žemės sklypų servitutai šiame žemės sklype, t.y. teisė naudotis pėsčiųjų taku, važiuoti transporto priemonėmis ir varyti galvijus keliu. Tai patvirtina sklypo planas (b.l.59, t.1), kuriame parodytas servitutinis kelias tampa ieškovo atžvilgiu tarnaujančiuoju daiktu. Teisinės registracijos metu šiam sklypui buvo suteiktas kadastro Nr.5230/0001:17, unikalus Nr.5230-00010017 ir išduotas „Pažymėjimas apie nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teisės į jį“, kuriame yra įregistruotas servitutas, pagrindas - apskrities viršininko 2000 m. kovo 15 d. įsakymas Nr.02-05-2171 (b.l.60, t.l). 2002 m. spalio mėnesį atsakovai T. ir A. B. kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyrių su prašymu dėl įsigyto sklypo Nr.16-1-1-2 padalijimo į tris sklypus ir dviejų naujų sklypų paskirties keitimo. Tų pačių metų spalio mėnesį Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyrius išdavė Sąlygas bendriesiems detaliesiems planams ir specialiojo planavimo dokumentams rengti. Sąlygų 3-je dalyje nurodyta, kad atliekant šiuos veiksmus turi būti laikomasi nustatytų žemės apribojimų ir servitutų. Tačiau dalijant tarnaujantį daiktą – sklypą Nr.16-1-1-2, kuriame apskrities viršininko 2000 m. kovo 15 d. įsakymu Nr.02-05-2171 buvo įregistruotas servitutas, nebuvo laikytasi šios nuostatos ir naujame apskrities viršininko įsakyme apie tai visiškai neužsimenama, nors Kauno rajono savivaldybės 2003 m. kovo 27 d. įsakyme Nr.126 ši nuostata buvo pakartota. Be to, apeliantas nurodo, kad apskrities viršininko 2003 m. balandžio 17 d. įsakymas suformuluotas taip, kad neaišku, ar juo senas servitutas panaikintas ar ne. Tai paprasčiausiai nutylėta. Teismas šį nutylėjimą įvertino kaip ankstesnio servituto panaikinimą ir nurodė, kad to reikalavo visuomenės interesas. Su tokiu vertinimu apeliantas nesutinka, nes pačiame įsakyme apie kokį nors visuomenės interesą ir kitų subjektų teisių gynimą nieko nekalbama. Šios aplinkybės neįrodinėjo ir atsakovai. Apelianto nuomone, negalima ginti vienų subjektų teisių pažeidžiant kitų subjektų teises, kurios yra nustatytos įstatymo. LR CK 4.115 str. bei 4.127 str. nustatyta, kad dalijant tarnaujantį daiktą anksčiau nustatytas servitutas lieka galioti visoms tarnaujančiojo daikto dalims. Teismas šiomis nuostatomis nesivadovavo, o rėmėsi kitais teisės aktais: Žemės įstatymo 11 str. 5 d. 2 p., Teritorijų planavimo įstatymo 9 str. 10 p. Tačiau šiuose įstatymuose įtvirtintos nuostatos apie servitutų pakeitimą administraciniais aktais prieštarauja minėtoms CK normoms. Todėl apelianto nuomone, teismas, vadovaujantis CK 1.3 str. 2 p., prioritetą turėjo atiduoti CK normoms.

8Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas atliko įrodymų vertinimą pagal savo įsitikinimą (CPK 185 str. 1 d.), nepažeisdamas įrodymų pakankamumo, sąsajumo ir leistinumo taisyklių, ir šio įvertinimo pagrindu išsprendė ginčą. Vadovaujantis LR CPK 42, 135, 141 straipsniais, ieškovas turi pareigą visiškai suformuluoti ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą. Teismas suteikė teisę ieškovui tikslinti ieškinio dalyką, jį aiškiai suformuluojant, ir sukonkretinti ieškinio reikalavimus, tačiau ieškovas šia savo teise nesinaudojo. Todėl yra atmestinas apelianto argumentas, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nesuprato pareikštų reikalavimų prasmės. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. kovo 27 d. įsakymu Nr.126 „Dėl sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo ir padalijimo detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano sprendiniai ir Kauno apskrities viršininko 2003 m. balandžio 17 d. įsakyme Nr.02-05-2469 „Dėl žemės sklypo padalijimo projekto patvirtinimo ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo“ nurodyti servitutai niekaip nepažeidžia ieškovo teisių, todėl juos naikinti nėra jokio pagrindo. LR Teritorijų planavimo įstatymas, galiojęs Kauno rajono savivaldybės direktoriaus 2003 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. 126 priėmimo metu, numatė, kad patvirtinus teritorijos detalųjį planą netenka galios visi anksčiau priimti sprendimai dėl žemės naudojimo, užstatymo sąlygų, veiklos plėtojimo pobūdžio ir ribojimo. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad net ir patenkinus ieškovo pirmąjį reikalavimą dėl naujai nustatytų servitutų panaikinimo, ieškovas neįgytų teisės naudotis atsakovų žeme servituto teisėmis.

9Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kauno rajono savivaldybės administracija prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas motyvuotas ir byloje esantys įrodymai patvirtino ieškinio nepagrįstumą bei pagrindus jį atmesti. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas nenurodė jokio teisinio savo reikalavimų pagrindo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovui buvo pasiūlyta iš naujo suformuluoti savo reikalavus, tačiau šios teisės buvo atsisakyta. Be to, ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovų neteisėtus veiksmus (CPK 178 str.). Kreipimasis į teismą turi pasireikšti būtinybe ginti pažeistą ar ginčijamą teisę, o ne reikšti nepagrįstus reikalavimus ir piktnaudžiauti teise kreiptis į teismą.

10Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai T. B. ir A. B. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais.

11Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas D. K. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos motyvus:

121. Atsakovas nesutinka su apelianto argumentu, kad gretimi žemės sklypai yra tarnaujantys apelianto įsigytam žemės sklypui. Tam, kad būtų galima konstatuoti, kad tam tikras žemės sklypas yra ar viešpataujantis, ar tarnaujantis, turi būti nustatyti ir realiai egzistuoti šie servitutinio santykio tarpusavyje siejami sklypai, konkrečiai nustatytas tiek viešpataujantis, tiek tarnaujantis žemės sklypas, ir šie duomenys turi būti įregistruoti viešajame registre tiek tarnaujančio, tiek viešpataujančio sklypo atžvilgiu. Žemės sklypo nekilnojamojo turto registro išraše nurodoma, kad apelianto sklypas yra viešpataujantis sklypo, žymimo 16-1-1, atžvilgiu. Tačiau tokio sklypo (16-1-1) nėra - jis neegzistuoja ir nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Todėl nesant tarnaujančio daikto, negali būti ir servituto bei viešpataujančio daikto savininko teisių naudotis realiai neegzistuojančiu daiktu. Atsakovas D. K. nurodo, kad žemės sklypą, plane žymimą 16-1-1-2-1, įsigijo 2003 m. balandžio 23 d. Šis sklypas yra tarnaujantis sklypo 16-1-1-1, priklausančio V.Lubinui, atžvilgiu. Taigi servituto teisiniai santykiai atsakovą sieja tik su V.Lubinu, kuris šioje byloje nedalyvauja ir pretenzijų atsakovui nereiškia. Jokiu suvaržymų, apribojimų, kurie būtų susiję su apelianto sklypu, atsakovo sklypo atžvilgiu Nekilnojamojo turto registre registruota nėra ir nebuvo nuo pat šio sklypo įsigijimo.

132. Apelianto teiginys, kad servituto, nustatyto Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. kovo 23 d. įsakymu Nr.02-05-1597 bei 2000 m. kovo 15 d. įsakymu Nr.02-05-2171, niekas nepanaikino ir jis iki šiol yra galiojantis, yra nepagrįstas ir neatitinka byloje surinktų įrodymų. Nepriklausomai nuo to, ar Kauno apskrities viršininko administracija savo 2003 m. balandžio 17 d. įsakyme Nr.02-05-2469 būtų tiesiogiai pasisakiusi dėl ankstesnių servitutų negaliojimo, ar ne, šiuo įsakymu automatiškai buvo panaikinti anksčiau nustatyti servitutai ir kiti apribojimai, įskaitant ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. kovo 15 d. įsakymu Nr.02-05-2171 nustatytą servitutą, bei nustatyti nauji apribojimai ir naujos sąlygos. Tą suponuoja šios teritorijos detaliojo plano patvirtinimo metu (2003 m. pavasarį) galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 11 d. imperatyvios nuostatos.

143. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad A. ir T. B. sklypo 16-1-1-2 pirkimo - pardavimo sutartimi įsipareigojo perimti buvusias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, servitutus bei kitus įsipareigojimus, šiam ginčui reikšmės neturi. Minėta žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta iki ginčijamo KAVA 2003 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr.02-05-2469 priėmimo. Tokiu būdu pareiga laikytis KAVA 2000 m. kovo 15 d. įsakymu Nr.02-05-2171 nustatyto servituto pasibaigė priėmus KAVA 2003 m. balandžio 17 d. įsakymą Nr.02-05-2469, ir nuo jo įsigaliojimo atsirado pareiga laikytis naujų šiuo įsakymu nustatytų servitutų.

154. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad galioję Žemės įstatymo 11 str. 5 d. 2 p. ir Teritorijų planavimo įstatymo 9 str. 9 p. prieštarauja CK normoms, ir prioritetas turėjo būti teikiamas CK nuostatoms. Atsakovo nuomone, minėtos Žemės įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos yra specialiosios normos Civilinio kodekso atžvilgiu, todėl jei ir būtų kokia nors šių normų kolizija, prioritetą reiktų teikti specialių įstatymų nuostatoms. Tuo metu, kai buvo nustatytas servitutas KAVA 2000 m. kovo 15 d. įsakymu Nr.02-05-2171, galiojusios Žemės įstatymo nuostatos leido apskrities viršininko įsakymu servitutus nustatyti tiek valstybinėje žemėje, tiek ir privačioje žemėje, atsižvelgiant į visuomenės poreikius. Nuo 2004 m. vasario 21 d. įsigaliojo nauja Žemės įstatymo redakcija, kuri administraciniu aktu leidžia nustatyti servitutus išimtinai valstybinėje žemėje. Atsakovui D. K. priklausantis žemės sklypas yra privatus, todėl jo suvaržymas servitutu, nustatytu administraciniu aktu, prieštarautų teisingumo ir teisėtumo principams, LR Konstitucijoje įtvirtintiems nuosavybės neliečiamumo ir teisinės valstybės principams. Taip pat atsakovas nurodo, kad apeliantas klaidingai traktuoja, jog servituto, nustatyto Kauno apskrities viršininko 2000 m. kovo 15 d. įsakymu, panaikinimo pagrindas buvo „tarnaujančio daikto padalinimas“. Servitutas pasibaigė CK 4.130 str. 1 d. 5 punkte numatytu pagrindu - išnykus servituto būtinumui, todėl šiuo atveju CK normos, nustatančios servituto galiojimą visoms padalinto tarnaujančio daikto dalims, netaikytinos.

165. Apeliantas tendencingai traktuoja Kauno rajono savivaldybės 2003 m. kovo 27 d. įsakyme Nr.126 esančią nuostatą dėl servitutų laikymosi, teigdamas, kad šiuo įsakymu buvo įpareigota laikytis anksčiau nustatytų servitutų. Minėto įsakymo 3 p. nustatoma sklypų savininkus laikytis specialių žemės naudojimo sąlygų, nurodytų detaliajame plane, ir Kauno apskrities viršininko nustatytų servitutų. Taigi, įpareigojama laikytis tokių servitutų, kokius nustatys Kauno apskrities viršininkas, o ne konkrečiai Kauno apskrities viršininko 2000 m. kovo 15 d. įsakymu nustatyto servituto. Apelianto minėtose Sąlygose bendriesiems, detaliesiems planams ir specialiojo planavimo dokumentams rengti taip pat nenurodoma, kad įpareigojama laikytis būtent Kauno apskrities viršininko 2000 m. kovo 15 d. įsakymu nustatyto servituto, todėl šis dokumentas neįrodo jokių šiai bylai reikšmingų aplinkybių. Toks minėtų dokumentų turinio traktavimas kokį pateikia apeliantas, neatitinka ir tuo metu galiojusių Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų, nustatančių, jog patvirtinus teritorijos detalųjį planą, netenka galios ankstesni sprendiniai tos teritorijos atžvilgiu.

17Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Taigi, ši norma įpareigoja apeliacinės instancijos teismą absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų buvimą patikrinti ex officio. CPK 327 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu: 1) nustatomi CPK 329 straipsnio 2-3 dalyse nurodyti pagrindai; 2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. CPK 329 straipsnio 2-3 dalyse nurodyti proceso teisės normų pažeidimai sukelia ypatingus procesinius teisinius padarinius – jie reiškia, kad tinkamo teismo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvo. CPK 266 straipsnis draudžia teismui spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, yra pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, ir toks pirmosios instancijos teismo sprendimas besąlygiškai turi būti panaikintas. Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas šią procesinės teisės normą pažeidė. Ieškovas šioje byloje pareiškė reikalavimus panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. kovo 27 d. įsakymą Nr.126 „Dėl sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo ir padalijimo detaliojo plano patvirtinimo“ ir Kauno apskrities viršininko 2003 m. balandžio 17 d. įsakymą Nr.02-05-2469 „Dėl žemės sklypo padalijimo projekto patvirtinimo ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo“ servitutų nustatymo dalyje; įpareigoti atsakovus T. B. , A. B. žemės sklypams, žymimiems plane skaičiais 16-1-1-2-2 ir 16-1-1-2-3, kadastriniai Nr.5230/0001:20, Nr.5230/0001:22, unikalūs Nr.5230-00010020 ir Nr.5230-00010022, bei D. K. žemės sklypui, žymimam plane 16-1-1-2-1, kadastrinis Nr.5230/0001:21, unikalus Nr.5230-00010021, esantiems Kauno rajone, Kačerginės miestelyje, laikytis Kauno apskrities viršininko 2000 m. kovo 15 d. įsakymu Nr.02-05-2121 nustatyto servituto skl. Nr.16-1-1; įpareigoti atsakovus T. B. , A. B. ir D. K. netrukdyti jam naudotis šiuo servitutu; įpareigoti D. K. , sklypo Nr.16-1-1-2-1 savininką, savavališkai pastatytas tvoras ant servitutinio kelio, žymimo detaliajame plane S5, nukelti. Kaip matyti iš bylos duomenų sklypas 16-1-1, kuriam buvo nustatytas kelio servitutas ir kuris priklausė V. L. ir J. Č. , per du kartus buvo padalintas į penkis sklypus. Vienas iš šių sklypų (16-1-1-2-1) šiuo metu priklauso atsakovui D. K. , du sklypai (16-1-1-2-2 ir 16-1-1-2-3) atsakovams T. ir A. B. ir du sklypai (16-1-1-1 ir 16-1-1-3) Vytautui Lubinui, M. S. ir A. Č. . Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė išvadą, kad anksčiau nustatytas kelio servitutas sklypui 16-1-1 šiuo metu gali eiti per sklypus 16-1-1-1 ir 16-1-1-3, kurie kaip minėta, šiuo metu priklauso V. L., M. S. ir A. Č. . Ieškovas pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad sklypui 16-1-1 nustatytas servitutas po sklypo padalijimo liko atsakovui D. K. priklausančiame sklype 16-1-1-2-1. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo D. K. sklypui 16-1-1-2-1 yra nustatytas kelio servitutas, kuriuo turi teisę naudotis sklypo 16-1-1-1 savininkas, t.y. V. L. , M.S. ir A. Č. . Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas D. K. pripažino, kad jo sklypui nustatytas kelio servitutas faktiškai (nuo atsakovo D. K. žemės sklypo plane (b.l. 173, t.5) pažymėto 13 taško) eina ir per dalį sklypo 16-1-1-1, priklausančio V. L. , M. S. ir A. Č. . Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas ginčas liečia V. L., M. S. ir A. Č. teises bei pareigas.

18Kadangi apeliacinės instancijos teismas įtraukti naujo asmens į procesą negali, todėl teismų praktikoje susiformavo taisyklė, kad tokiais atvejais byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, pakartojant pirmosios instancijos teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-522/2000; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-1227/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 8 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-5/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-458/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-163/2006).

19Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,

Nutarė

21apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

22Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.