Byla 3K-3-163/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Egidijaus Laužiko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų N. B., A. E., S. L. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 21 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. E. R., G. R., V. R. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei, Kauno apskrities viršininko administracijai, 219-ajai butų savininkų bendrijai, N. B., A. E., S. L., dalyvaujant tretiesiems asmenims AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, Kauno miesto 4-ojo notarų biuro notarei Virginijai Jarienei, Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarei Ramutei Siliūnienei, VĮ Registrų centrui, V. B., A. K., V. M., E. M., P. B., V. B., A. Z., A. K., H. Ž., M. M., V. V., A. K., J. S., N. G., J. M., V. B., A. M., M. R., J. M., A. A., J. K., L. S., dėl sprendimų, įsakymų, leidimo panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai A. E. R., G. R., V. R. prašė teismo panaikinti Kauno miesto valdybos 1992 m. rugpjūčio 4 d. potvarkio ,,Dėl naudojamų žemės sklypų padalinimo“ 1.11 punktą ir priedą, Kauno miesto valdybos 1997 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 299 ,,Dėl žemės sklypų prie pastatų detaliųjų planų“ 1.1 ir 2.1 punktus, kuriais patvirtintas detalusis planas žemės sklypo ( - ), ir siūloma sudaryti ilgalaikės nuomos sutartį; Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. balandžio 21 d. įsakymą Nr. 02-01-2257 ,,Dėl papildomo žemės sklypo“, kuriuo atsisakyta ieškovei parduoti papildomą žemės sklypą, Kauno apskrities viršininko 2003 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 02-01-1267 „Dėl namų valdos žemės sklypo ( - ) pardavimo“, pripažinti negaliojančia 2003 m. kovo 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl 363 kv. m žemės sklypo ( - ), panaikinti šio žemės sklypo teisinę registraciją atsakovo A. E. vardu, panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos Valstybinės statybos inspekcijos Kauno miesto skyriaus 1997 m. gegužės 9 d. išduotą leidimą, panaikinti Kauno apskrities viršininko 2002 m. spalio 21 d. įsakymą Nr. 02-01-5881 „Dėl namų valdos žemės sklypo ( - ) pardavimo“, pripažinti negaliojančia 2002 m. lapkričio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl 268 kv. m žemės sklypo ( - ), panaikinti šio žemės sklypo teisinę registraciją atsakovės N. B. vardu, panaikinti Kauno apskrities viršininko 2001 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. 02-01-6714 „Dėl namų valdos žemės sklypo ( - ) pardavimo“, pripažinti negaliojančia 2001 m. lapkričio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl 260 kv. m žemės sklypo ( - ), panaikinti šio žemės sklypo teisinę registraciją atsakovo S. L. vardu, atstatyti ieškovų pažeistas teises ir įpareigoti atsakovą 219-ąją butų savininkų bendriją atstatyti buvusį įvažiavimą į namų valdą ir transformatorinės pastotę. Ieškovai nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis ( - ). Prie šio namo buvo inventorizuotas ir naudojamas 668 kv. m žemės sklypas, tačiau ieškovai nuo 1976 metų faktiškai naudojosi ir papildomu 129 kv. m žemės sklypu, esančiu šalia jų namų valdos ir įrengto stacionaraus (asfaltuoto) įvažiavimo į jų valdą. 1996 m. vasario 8 d. Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 109 ieškovams buvo leista šį žemės sklypą išsipirkti, įvažiavimo prie transformatorinės pastotės buvo nuspręsta neprivatizuoti. 1983 m. kovo 2 d. Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 82 219-ajai butų savininkų bendrijai buvo išskirtas 1 ha žemės sklypas, o 1992 m. rugpjūčio 4 d. Kauno miesto valdybos potvarkiu Nr. 774-v padalytas žymiai didesnis, nei bendrijai suteiktas žemės sklypas. 1997 m. kovo 25 d. Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 299 buvo patvirtintas žemės sklypo ( - ) detalusis planas, pagal kurį įvažiavimas ir ieškovų naudojamas žemės sklypas tarp jiems priklausančios namų valdos ir įvažiavimo priskirti žemės sklypui ( - ). Šiuo sprendimu taip pat numatyta perkelti įvažiavimą į ieškovų faktiškai naudojamą žemės sklypą, tai reiškia jų teisių pažeidimą ne tik dėl to, kad atimamas jų naudojamas žemės sklypas, bet ir atimta galimybė įvažiuoti į savo valdą.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį tenkino: panaikino Kauno miesto valdybos 1992 m. rugpjūčio 4 d. potvarkio ,,Dėl naudojamų žemės sklypų padalinimo“ 1.11 punktą ir priedą; Kauno miesto valdybos 1997 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 299 ,,Dėl žemės sklypų prie pastatų detaliųjų planų“ 1.1 ir 2.1 punktus, kuriais patvirtintas detalusis planas žemės sklypo ( - ) ir siūloma sudaryti ilgalaikės nuomos sutartį; Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. balandžio 21 d. įsakymą Nr. 02-01-2257 ,,Dėl papildomo žemės sklypo“, kuriuo atsisakyta ieškovei A. E. R. parduoti papildomą žemės sklypą; Kauno apskrities viršininko 2003 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 02-01-1267 „Dėl namų valdos žemės sklypo ( - ) pardavimo“; pripažino negaliojančia 2003 m. kovo 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl 363 kv. m žemės sklypo ( - ) ir panaikino šio žemės sklypo teisinę registraciją atsakovo A. E. vardu; panaikino Kauno apskrities viršininko administracijos Valstybinės statybos inspekcijos Kauno miesto skyriaus 1997 m. gegužės 9 d. išduotą leidimą; panaikino Kauno apskrities viršininko 2002 m. spalio 21 d. įsakymą Nr. 02-01-5881 „Dėl namų valdos žemės sklypo ( - ) pardavimo“; pripažino negaliojančia 2002 m. lapkričio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl 268 kv. m žemės sklypo ( - ) ir panaikino šio žemės sklypo teisinę registraciją atsakovės N. B. vardu; panaikino Kauno apskrities viršininko 2001 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. 02-01-6714 „Dėl namų valdos žemės sklypo ( - )“; pripažino negaliojančia 2001 m. lapkričio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl 260 kv. m žemės sklypo ( - ) ir panaikino šio žemės sklypo teisinę registraciją atsakovo S. L. vardu; atstatė ieškovų pažeistas teises ir įpareigojo atsakovą 219-ąją butų savininkų bendriją atstatyti buvusį įvažiavimą į namų valdą ir transformatorinės pastotę; įpareigojo atsakovą Kauno apskrities viršininko administraciją grąžinti atsakovui A. E. 8853,02 Lt, atsakovei N. B. – 6745,23 Lt, atsakovui S. L. – 6002,88 Lt. Teismas nustatė, kad ieškovai yra namų valdos (gyvenamojo namo ir mūrinio garažo), esančios ( - ), bendraturčiai. Valdoje yra inventorizuotas metalinis garažas. Ieškovė A. E. R. yra 0,0674 ha žemės sklypo, esančio ( - ), įgyto pagal 1998 m. kovo 24 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, savininkė. Ieškovė dar 1996 metais kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administraciją dėl perkamo žemės sklypo dydžio ir ribų. Kauno apskrities viršininko administracija 1996 m. vasario 8 d. raštu pasiūlė esamą jau įrengtą pravažiavimą prie transformatorinės pastotės palikti bendrosios nuosavybės teise valstybei ir piliečiams; nesuteikti nuosavybės teisės į pravažiavimą piliečiams, leidžiant naudotis juo kitiems tik servituto teise; leisti išsipirkti „Plieno“ kooperatyvo nariams žemės sklypą pagal faktiškai naudojamos žemės ribas, kurias skiria sklypų Nr. 13, 14, 15, 16, 17, 19, 20 tvora prie privažiavimo į transformatorinės pastotę; žemės sklypą tarp privažiavimo ir namų valdos ( - ) leisti išsipirkti ieškovei. Ieškovė sudarė savo sklypo planą, kur buvo numatyta papildoma sklypo dalis, o Kauno miesto Panemunės rajono architektas nurodė parengti žemės sklypo ribų planą vadovaujantis 1996 m. vasario 8 d. raštu. Ieškovė kreipėsi į Kauno apskrities viršininką nurodydama, kad jai dar 1996 m. vasario 8 d. sprendimu suteikta teisė išsipirkti 129 kv. m žemės sklypą, tačiau Kauno miesto valdyba 1997 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 299 patvirtino ( - ) esančio žemės sklypo detalųjį planą, pagal kurį paskyrė 219-ajai butų savininkų bendrijai jos naudojamą žemės sklypą. Kauno apskrities viršininko administracija 1999 m. balandžio 21 d. įsakymu įsakė neparduoti ieškovei papildomo žemės sklypo, kol nebus įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas šios valdos detalusis planas. Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1983 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. 82 nuspręsta paimti iš miesto žemės fondo 1 ha ploto žemės sklypą prie ( - ) ir suteikti jį Kapitalinės statybos valdybai 24 butų blokuotų sodybinio tipo kooperatinių gyvenamųjų namų statybai ir įpareigoti Kapitalinės statybos valdybą užsakyti suteikiamo sklypo raudonųjų linijų planą bei ribų nužymėjimą vietoje. Raudonųjų linijų planas buvo užsakytas ir sudarytas 1983 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. 82 pagrindu ir jo bendras plotas sudarė 15 693 kv.m, t. y. 5693 kv.m daugiau nei buvo suteikta sprendimu. 1992 m. rugpjūčio 4 d. Kauno miesto valdybos potvarkio Nr. 744 „Dėl naudojamų žemės sklypų padalinimo“ 1.11 punktu 219-ojo gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo naudojamas sklypas ( - ) padalytas į 24 sublokuotų individualių gyvenamųjų namų bendrijos sklypus ir sublokuotų individualių gyvenamųjų namų bendrijos sklypą, priskiriant žemės plotus pagal priedą, kurių bendras plotas sudarė 16 063 kv.m. 1997 m. kovo 25 d. Kauno miesto valdybos sprendimu patvirtintas detalusis planas 16 900 kv. m žemės sklypo, esančio ( - ), pasiūlyta Kauno apskrities viršininkui sudaryti ilgalaikės nuomos sutartį su 219-ąja butų savininkų bendrija, taip pat bendrija įpareigota nutiesti 210 kv.m kelią iš ( - ) iki transformatorinės pastotės. Atsakovas A. E. 2003 m. kovo 5 d. įsigijo 0,0363 ha žemės sklypą, atsakovė N. B. 2002 m. lapkričio 22 d. – 0,0268 ha žemės sklypą, atsakovas S. L. 2001 m. lapkričio 21 d. – 0,026 ha žemės sklypą. Bendrija 2003 m. balandžio 16 d. išsiuntė ieškovei pranešimą, kad 2003 metų gegužės mėnesį bus pradėti vykdyti kelio statybos darbai ir pasiūlyta jai reikalingus želdinius bei juodžemį persikelti iš savavališkai užimtos, bendrijai priklausančios teritorijos. Ieškovė 2003 m. balandžio 28 d. atsisakė tai padaryti, nurodydama, kad jai 1996 m. vasario 8 d. Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimu ginčo sklypą leista išsipirkti, todėl visi vėlesni administraciniai aktai ir leidimai pažeidžia jos teises. Teismas įvertinęs įrodymus padarė išvadą, kad bendrijai 16 063 kv. m dydžio žemės sklypas nebuvo suteiktas įstatymų nustatyta tvarka, ir pripažino, kad ginčijami administraciniai aktai ir sandoriai pažeidžia ieškovų teises.

7Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atsakovų Kauno miesto savivaldybės, Kauno apskrities viršininko administracijos, A. E., N. B., S. L. ir trečiojo asmens V. B. apeliacinius skundus atmetė, Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 21 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su apeliantų argumentais, kad į bylos nagrinėjimą buvo būtina įtraukti visus 219-osios butų savininkų bendrijos narius, nes teismo sprendimas įtakoja visų bendrijos narių teises ir pareigas. Kolegija nurodė, kad šis procesinės teisės normų pažeidimas, vadovaujantis proceso koncentruotumo principu, buvo ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, sudarius galimybę visiems bendrijos nariams įgyvendinti CPK 47 straipsnyje įtvirtintas trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises. Kitus apeliacinių skundų argumentus kolegija pripažino nepagrįstais.

8III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu atsakovai N. B., A. E., S. L. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 21 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

101. Kauno apygardos teismas pažeidė CPK 320 straipsnį ir esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas) nepagrįstai pripažino jį procesinių teisės normų pažeidimu, kurį gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Visų kategorijų bylose apeliacinės instancijos teismas įpareigotas neatsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas ex officio patikrinti, ar nėra absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, išvardytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, t. y. dėl visų Kauno miesto valdybos 1992 m. rugpjūčio 4 d. potvarkio 1.11 punkto priede nurodytų 219-osios butų savininkų bendrijos narių, o apeliacinės instancijos teismas šį pažeidimą pripažino procesinių teisės normų pažeidimu, kurį gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, ir neįtrauktus dalyvauti byloje asmenis, dėl kurių teisių ir pareigų pasisakė pirmosios instancijos teismas, įtraukė į procesą apeliacinėje instancijoje bei paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą galioti, nors nustatęs šį pažeidimą privalėjo panaikinti teismo sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

112. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CPK 2, 5 straipsnius. Šioje byloje ieškovai neturėjo reikalavimo teisės, nes neturėjo jokių teisių į ginčo sklypą. Ieškovai, neturėdami teisės pirkti dalies ginčo žemės sklypo, neturi ir subjektyviosios reikalavimo teisės šioje byloje.

123. Teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2, 4, 10 straipsnius, CK 1.125 straipsnį, 1.130 straipsnio 4 dalį, nes taikė galiojantį CK santykiams, kurie atsirado ir pasibaigė iki CK įsigaliojimo, nepagrįstai netaikė 1964 m. CK 83, 84, 86 straipsnių, neteisingai apskaičiavo ieškinio senaties termino eigos pradžią ir pabaigą, taip pat neteisingai taikė ir aiškino CK 89 straipsnio 4 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (2002 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ 5.1, 5.3 punktai). Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 178 straipsnį, ieškovus atleido nuo įrodinėjimo pareigos ir nepagrįstai nustatė, kad ieškinio senaties eigos pradžia yra 1998 m. rugpjūčio 10 d.

134. Teismai netinkamai taikė ir aiškino CPK 176, 177, 180, 185 straipsnius, nesivadovavo 2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punktu, šioje byloje teismai, pažeisdami įrodymų vertinimo taisykles, neobjektyviai ir nevisapusiškai juos ištyrė ir laikė įrodytomis aplinkybes, kurios nebuvo įrodytos, ir tai turėjo įtakos neteisėtų sprendimų priėmimui.

145. Teismai pažeidė CPK 263 straipsnio, 265 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas sprendime panaikino Kauno apskrities viršininko administracijos Valstybinės statybos inspekcijos Kauno miesto skyriaus 1997 m. gegužės 9 d. išduotą leidimą statybos darbams vykdyti, tačiau nepanaikino Kauno miesto valdybos 1997 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 299 3 punkto, kuriuo bendrija įpareigojama nutiesti 210 kv. m kelią iš ( - ) iki transformatorinės pastotės. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, sprendime nenurodė, kokias teises ieškovams atstatė, o apeliacinės instancijos teismas paliko šį sprendimą galioti. Teismų sprendimuose nenurodyti teisiniai pagrindai, t. y. materialinės teisės normos, kuriomis teismai vadovavosi, panaikindami sandorius ir administracinius aktus.

156. Teismai neįvertino tos aplinkybės, kad kasatoriai yra sąžiningi įgijėjai, todėl nepagrįstai netaikė CK 4.96 straipsnio 2 dalies, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.

16Teisėjų kolegija ko n s t a t u o j a :

17IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

18Byloje nustatyta, kad tarp ieškovų ir atsakovų vyksta ginčas dėl galimybės ieškovams toliau naudotis papildomu 129 kv. m žemės sklypu, esančiu šalia ieškovų namų valdos ir įrengto stacionaraus pravažiavimo į ieškovų namų valdą ir transformatorinės pastotę. Kauno miesto valdybos 1992 m. rugpjūčio 4 d. potvarkiu Nr. 774-v „Dėl naudojamų žemės sklypų padalinimo“ padalijus 219-ojo gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo – dabar 219-oji butų savininkų bendrija – naudojamą sklypą ( - ) į 24 sublokuotų individualių gyvenamųjų namų sklypus ir sublokuotų individualių gyvenamųjų namų bendrijos sklypą (pagal priedą; T. 2, b. l. 34-37) bei Kauno miesto valdybai 1997 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 299 „Dėl žemės sklypų prie pastatų detaliųjų planų“ prie pastato ( - ) patvirtinus iki 16 900 kv. m detalųjį žemės sklypo planą (1.1 punktas) ir pasiūlius Kauno apskrities viršininkui sudaryti žemės nuomos sutartį su 219-ąja butų savininkų bendrija (T. 1, b. l. 13), pravažiavimas ir ieškovų naudojamas žemės sklypas buvo priskirti žemės sklypui, esančiam ( - ), o tai pažeidžia ieškovų teises, nes ne tik atimamas ieškovų naudojamas žemės sklypas, bet ir nelieka galimybės patekti į namų valdą.

19Gindami savo teises, ieškovai į bylą, be kitų atsakovų, patraukė ir A. E., gyvenantį ( - ), N. B., gyvenančią ( - ), bei S. L., gyvenantį ( - ), kurie yra išsipirkę žemės sklypus 219-oje butų savininkų bendrijoje ir kurių žemės sklypai ribojasi su ieškovų namų valda, taip pat trečiaisiais asmenimis byloje patraukė V. B. ir A. K., gyvenančius ( - ). Pastarųjų trečiųjų asmenų naudojami (neišpirkti) žemės sklypai taip pat ribojasi su ieškovų namų valda. Atsakovu byloje taip pat patraukta 219-oji butų savininkų bendrija, nes yra ginčijami administraciniai aktai, kuriais, ieškovų manymu, butų savininkų bendrijai paskirtas per didelis žemės sklypas, ir tai iš dalies padaryta ieškovų naudojamos žemės sąskaita (T. 1, b. l. 31, 84, 87, 99). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme 2005 m. birželio 21 d. protokoline nutartimi buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas ir į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti visi 219-osios butų savininkų bendrijos nariai. Šios nutarties pagrįstumo teisėjų kolegija nesvarsto, nes tai nėra kasacijos nagrinėjimo dalykas. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši teismo nutartis buvo priimta apeliacinių skundų pagrindu, kuriuose buvo nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, yra pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, ir toks pirmosios instancijos teismo sprendimas besąlygiškai turi būti panaikintas. Šio procesinės teisės normos pažeidimo apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti. Kasatoriai pagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo naikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismui įtraukus į bylą trečiaisiais asmenimis visus 219-osios butų savininkų bendrijos narius, pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie įgijo šalies procesines teises ir pareigas, tačiau visa apimtimi jomis apeliacinės instancijos teisme negalėjo pasinaudoti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad priimti teismų sprendimai naikintini ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

20Nagrinėjant bylą iš naujo atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovai, be kitų reikalavimų, pareiškė reikalavimus panaikinti Kauno miesto valdybos 1992 m. rugpjūčio 4 d. potvarkio Nr. 774v „Dėl naudojamų žemės sklypų padalinimo“ 1.11 punktą, kuriuo visas butų savininkų bendrijai priskirtas žemės sklypas padalytas į 24 sublokuotų individualių gyvenamųjų namų sklypus; panaikinti Kauno miesto valdybos 1997 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 299 1.1 ir 2.1 punktus, kuriais patvirtintas visas prie pastato ( - ) sklypo detalusis planas ir pasiūlyta Kauno apskrities viršininkui sudaryti ilgalaikės žemės nuomos sutartį su 219-ąja butų savininkų bendrija; panaikinti žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, kuriomis atsakovas A. E. įsigijo 0,0363 ha žemės sklypą, atsakovė N. B. – 0,0268 ha žemės sklypą, atsakovas S. L. – 0,026 ha žemės sklypą, bei atitinkamus Kauno apskrities viršininko įsakymus dėl šios žemės pardavimo bei jų pagrindu atliktą registraciją, nors patys ieškovai nurodo, kad jų teises pažeidžia 129 kv. m žemės sklypo priskyrimas bendrijai. Kadangi ginčas vyksta dėl ieškovų teisės naudotis tam tikru žemės plotu, o ne visu bendrijai suprojektuotu žemės sklypu, tai tik nustačius, į kokią konkrečiai žemės sklypo dalį pretenduoja ieškovai, taip pat tai, kad ši sklypo dalis priskirta bendrijai neteisėtai, gali būti tenkinami ieškinio reikalavimai tiek dėl administracinių aktų, tiek dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, be to, tik šia apimtimi, t. y. turi būti nustatyta, kokio konkretaus dydžio sklypo priskyrimas bendrijai pažeidė ieškovų teises (ieškovų teigimu, šis sklypas sudaro 129 kv. m), ir tik šia apimtimi gali būti pripažinti pagrįstais ieškinio reikalavimai dėl administracinių aktų, o nustačius, kokią konkrečiai šio sklypo dalį įsigijo kiekvienas bendrijos narys, gali būti pripažintos atitinkamos atskirų sandorių dalys negaliojančiomis.

21Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360 ir 362 straipsniais,

Nutarė

22Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 21 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

23Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.