Byla 2-773/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „JGK Statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria nutarta ieškovo ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, trečiajam asmeniui Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui dėl administracinio akto panaikinimo, įpareigojimo sudaryti sutartį, turtinės žalos, padarytos valstybės institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo palikti nenagrinėtą (civilinėje byloje Nr. 2-430-45/07).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas UAB „JGK Statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. balandžio 12 d. įsakymą Nr. 1188-41, dalyje, kuria buvo patvirtintas 9,8 ha žemės plotas, esantis šalia Gilužio ežero, Vilniaus m. 1500 gyventojų komplekso „Salotė“ detaliajame plane pažymėtą skaičiumi 7; 2) įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją išnuomoti UAB „JGK Statyba“ be aukciono natūra 8,7 ha ploto žemės sklypą, esantį Buivydiškių kadastrinės vietovės buvusių Salotės ir Varnės kaimų teritorijoje, dabar Vilniaus miesto Zujūnų sen. komplekso „Salotė“ šiaurinėje dalyje, gyvenamiesiems namams statyti ir eksploatuoti, vietoj paimto 9,8 ha ploto sklypo šalia Gilužio ežero; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės UAB „JGK Statyba“ naudai turėtas statybos išlaidas - 302 527 Lt bei padarytą žalą (negautas pajamas) - 338 580 Lt.

4Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą. Nurodė, kad teisme gautas ieškovo prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, nes tuo pačiu metu Lietuvos Vyriausiame administraciniame teisme bus nagrinėjama administracinė byla, kurioje UAB „JGK Statyba“ yra patraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Pagal CPK 246 str. 1 d., šalies atstovo užimtumas kitoje byloje paprastai nelaikomas svarbia priežastimi. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo atstovo neatvykimas į teismo posėdį dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintinas svarbia priežastimi, atsakovas neprašė priimti sprendimo už akių, todėl ieškinį paliko nenagrinėtą.

5Ieškovas UAB „JGK Statyba“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pagal LR Konstitucijos 30 str., asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Šią konstitucinę nuostatą teismas pažeidė palikdamas ieškinį nenagrinėtą.
  2. Teismas rėmėsi CPK 246 str. 1 d. nuostata, kad atstovo užimtumas kitose bylose paprastai nelaikoma svarbiomis neatvykimo priežastimis. Žodžio „paprastai“ vartojimas reiškia, kad atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, tokias kaip bylos sudėtingumas, šalių procesinis elgesys apskritai, pateiktų prašymų motyvacija ir kt., teismui paliekama teisė pripažinti, jog atstovo užimtumas kitose bylose yra laikytina svarbia neatvykimo priežastimi. Minėtos normos tikslas – užtikrinti bylų nagrinėjimo operatyvumą ir pašalinti šalių piktnaudžiavimą vilkinant bylos nagrinėjimą. Bylos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas sąžiningai naudojosi savo teisėmis ir bylos nevilkino, buvo aktyvus proceso dalyvis. Ieškovą byloje atstovauja du atstovai, t. y. UAB „JGK Statyba“ valdybos pirmininkas ir advokatas D. Gagys. Tokį interesų atstovavimo būdą ieškovas pasirinko todėl, kad byla yra itin didelės apimties ir sudėtinga tiek faktinių, tiek teisinių argumentų prasme. Visuose teismo posėdžiuose iki 2007 m. rugsėjo 25 d. ieškovo atstovai dalyvaudavo ir bylos nevilkino. Kaip ir reikalauja CPK 246 str. 1 d., ieškovo atstovai iš anksto pateikė prašymą teismui ir neatvykimo priežastis patvirtinančius dokumentus. Formalus teismo konstatavimas, kad šalies atstovo užimtumas kitose bylose paprastai nelaikoma svarbia neatvykimo priežastimi, negali būti laikomas teisiškai pagrįstu ir motyvuotu. Teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes tokias kaip bylos sudėtingumą, šalių procesinį elgesį apskritai, pateiktų prašymų motyvaciją ir pan. ir tuo pažeidė CPK 246 str. 1 d. taikymo pagrindus ir paskirtį. Todėl skundžiama nutartis priimta pažeidžiant nutarties turiniui keliamą reikalavimą, t. y. nenurodant motyvų. Be to, teismas vertino tik vieno iš ieškovo atstovų advokato D. Gagio neatvykimo priežastis, o dėl kito atstovo prašymo ir neatvykimo motyvų iš viso nepasisakė. Be to, teismas turėjo atkreipti dėmesį ir į bylos pobūdį, t. y. ieškinys pareikštas Lietuvos valstybei dėl žalos, padarytos valstybės institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo. Ieškinio išnagrinėjimas turėtų reikšmę ir teismų praktikos formavimui šiuo klausimu.
  3. Ieškovo atstovai laiku informavo teismą apie nedalyvavimą teismo posėdyje. Šią savo pareigą jie įgyvendino sąžiningai ir tinkamai, kaip to reikalauja apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens etalonas, tuo tarpu skundžiamoje nutartyje ši aplinkybė iš esmės nebuvo išnagrinėta ir priimtas formalus procesinis sprendimas. Atsižvelgiant į bylos esmę, ieškovas nesuinteresuotas vilkinti bylos proceso. Ieškovo atstovai ėmėsi visų priemonių, pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir nurodė tam priežastis, kad teismas ir kitos šalys žinotų, jog ieškovas siekia elgtis sąžiningai ir teisingai jų atžvilgiu. Pažymėtina, kad proceso šalies sąžiningumas turi būti preziumuojamas, todėl teigti, kad šalis yra nesąžininga galima tik turint objektyvius įrodymus, kurių teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė.
  4. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, tačiau nenurodė kada ir kaip atsakovas išreiškė šį esminę reikšmę turintį prašymą. Atsakovo atsiliepime į ieškinį nėra išreikšta jo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo kaip to reikalauja CPK 142 str. 2 d. 4 p. Ieškinyje ar atsiliepime į ieškinį nenurodžius pagrindinių procesinių dokumentų turinio elementų, dažnai neįmanoma teisingai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą procesinį sprendimą. Dėl to priimant skundžiamą nutartį ir esant esminiam atsiliepimo į ieškinį trūkumui buvo pasirinktas netinkamas civilinės bylos užbaigimo būdas, paliekant ieškinį nenagrinėtą.

6Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

7Atskirasis skundas tenkintinas.

8CPK 246 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu jis iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Nagrinėjamu atveju ieškovo atstovai valdybos pirmininkas J. G. ir advokatas D. Gagys iki teismo posėdžio pateikė teismui prašymą atidėti civilinės bylos nagrinėjimą bei neatvykimą pateisinančius dokumentus – Vyriausiojo administracinio teismo pranešimą (t. 2, b. l. 110), teismo šaukimus baudžiamosiose bylose Nr. 1-96-0237 ir 1A-60013/2007 (t. 2, b. l. 101, 102). Pagal CPK 246 straipsnio 1 dalies prezumpciją šalies atstovo užimtumas kitose bylose paprastai nelaikomas svarbia priežastimi. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas šalies atstovų neatvykimo priežastis nesvarbiomis, rėmėsi šia prezumpcija ir, atsakovui neprašant priimti sprendimo už akių, paliko ieškovo ieškinį nenagrinėtą. Tačiau spręsdamas dėl ieškovo atstovų nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbumo, pirmosios instancijos teismas vertino tik vieną iš ieškovo atstovų nurodytą neatvykimo priežastį (dėl dalyvavimo Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo posėdyje), o dėl kitų priežasčių – nepasisakė.

9Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio proceso įstatymas orientuoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad šis kuo greičiau priimtų teisingą materialiuoju atžvilgiu spendimą. Ieškinio palikimu nenagrinėtu siekiama užkirsti kelią proceso vilkinimui. Tačiau civilinio proceso paskirtis – užtikrinti ne tik greitą, bet ir teisingą ginčų išsprendimą. Į pirmą vietą iškėlus materialiosios tiesos nustatymo tikslą, proceso koncentracija turėtų tapti jam pavaldi. Kilus šių dviejų tikslų kolizijai (CPK 2 straipsnis), pirmenybę reikia skirti tiesos nustatymo tikslui.

10Ieškovo atstovų pateiktame prašyme atidėti bylos nagrinėjimą nurodyta bylos atidėjimo priežastis – dėl jų dalyvavimo Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo posėdyje 2007 m. rugsėjo 25 d., 13 val. Be to, ieškovas turėjo dalyvauti 2007 m. rugsėjo 25 d., 14 val. Vilniaus apygardos teisme vykusiame baudžiamosios bylos Nr. 1A-60013/2007 nagrinėjime, o jo atstovas advokatas D. Gagys – 2007 m. rugsėjo 25 d. 10 val. turėjo dalyvauti Raseinių rajono apylinkės teisme vykusioje baudžiamojoje byloje Nr. 1-96-0237. Esant tokiai situacijai, laikytina, kad ieškovo atstovai dėl objektyvių priežasčių turėjo rinktis, kuriame teismo posėdyje dalyvauti. Ieškovo atstovai apsisprendė dalyvauti kitose bylose ir apie savo sprendimą informavo teismą laiku. Pažymėtina, kad apeliantas visuose teismo posėdžiuose iki 2007 m. rugsėjo 25 d. dalyvavo ir byloje nėra kitų duomenų, kad ieškovo atstovai nesąžiningai stengtųsi vilkinti bylą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija mano, kad apelianto prašymas atidėti bylos nagrinėjimą ir jo atstovų neatvykimas į 2007 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdį negali būti vertinami kaip nesąžiningi veiksmai CPK 246 straipsnio 1 dalies prasme. Todėl atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

11Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

12Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai