Byla e2-31-743/2016
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Petrui Selilioniui, suinteresuoto asmens Lazdijų rajono savivaldybės administracijos atstovei Jurgitai Kazilionienei, suinteresuotam asmeniui – Veisiejų regioninio parko direkcijos direktorei Linai Žukauskienei,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. A. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lazdijų rajono savivaldybės administracijai, Veisiejų regioninio parko direkcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Lazdijų r. ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )), buvo sodyba.

5Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais. 2006 m. kovo 17 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu pareiškėjui atkurta nuosavybės teisė į 1,1794 ha ploto žemės sklypą, esantį Lazdijų r. ( - ), kuris yra Veisiejų regioniniame parke. Šiame sklype yra buvusi sodyba, kurią pareiškėjas nori atkurti, tačiau pagal Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktą statyba galima esamose ir buvusiose sodybose. Nors 2005 m. rugsėjo 22 d. aktu dėl buvusios sodybvietės nustatymo nustatyta, kad pareiškėjui priklausančiame žemės sklype yra buvusi sodyba, tačiau to nepakanka realizuoti jo teisei sodybai atkurti, todėl nustatytas sodybvietės faktas sukels jam teisines pasekmes, nes jis galės sodybą atkurti. Prašo patenkinti pareiškimą ir nustatyti juridinį faktą tam, kad galėtų atkurti buvusią sodybą.

6Suinteresuotas asmuo Lazdijų rajono savivaldybės administracija su pareiškimu sutinka, nurodo, kad neprieštarauja prašomo juridinio fakto nustatymui.

7Suinteresuotas asmuo Veisiejų regioninio parko direkcija su pareiškimu sutinka, nurodo, kad pareiškėjas, nustačius sodybvietės faktą, remiantis Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu, įgis teisę atkurti buvusią sodybą.

8Byloje nustatyta, kad pareiškėjo 1,1794 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype, esančiame Lazdijų r. ( - ), buvo sodyba. Šį sodybos faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas kitokia tvarka gauti negali, o tokio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes, nes pareiškėjas įgis teisę atkurti šią sodybą. Šios išvados grindžiamos šiais įrodymais.

92006 m. kovo 13 d. Alytaus apskrities administracijos viršininko sprendimu Nr. 59-20874 nuspręsta atkurti P. A. P. nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą Lazdijų r. ( - ) Kadastrinio žemėlapio ištrauka, nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas, fotonuotrauka, žemės sklypo išsidėstymo schema patvirtina, kad P. A. P. suteiktas 1,1794 ha ploto žemės sklypas Lazdijų r. ( - ), kuris patenka į Veisiejų regioninio parko teritoriją ir kuriam nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Projektavimo sąlygų sąvadas, Techninės sąlygos patvirtina, kad pareiškėjas P. A. P. kreipėsi dėl projektavimo sąlygų siekdamas jam priklausančiame žemės sklype atkurti sodybą. 2004 m. vasario 4 d. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 10V-49 sudaryta komisija, kurios tikslas nustatyti buvusias sodybvietes, kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, 2005 m. rugsėjo 22 d. aktu dėl buvusios sodybvietės nustatymo, remdamasi žemės sklypo planu konstatavo, kad pareiškėjui priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ), yra buvusi sodyba. Šios komisijos darbe dalyvavę liudytojai P. S. ir J. S. patvirtino, kad dalyvavo apžiūrint pareiškėjo P. A. P. žemės sklypą, rado sklype pamatus, iš kurių galima spręsti, kad šioje vietoje buvo 10 m x 15 m dydžio namas, kadangi rastos raudonos pilnavidurės kaminų statybai naudotos plytos, o kaminai buvo įrengiami tik gyvenamuosiuose namuose, šalia pamatų rastas alyvos krūmas, kurios buvo sodinamos taip pat šalia gyvenamųjų namų. Veisiejų regioninio parko direkcijos pranešimas patvirtina, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nepakankami tam, kad būtų galima atkurto sodybą jo turimame žemės sklype. Žiniose apie imamą žemės reformos reikalams ūkį, taip pat Žiniose apie ūkių, iš kurio imama žemės į valstybinį žemės fondą, Lazdijų r. ( - ) buvusio ( - )dvaro schematiniuose brėžiniuose matyti, kad ( - )dvaras užėmė 120 ha žemės plotą, dvaro teritorijoje buvo gyvenamasis namas, kumetynas, klėtis, trys tvartai, vištininkas, kumečių tvartas, kurie buvo išsidėstę pietinėje Sparto ežero pakrantėje. 1915 m. žemėlapis patvirtina, kad pareiškėjo sklypas patenka į tuo laikotarpiu urbanizuotą vietovę. 1950 m. žemėlapyje pareiškėjo sklypo buvimo vietoje pastatų nėra. Specialisto išvada, fotonuotraukomis, žemėlapiais nustatyta, kad tiriant P. A. P. žemės sklypą, rasti kelių pastatų pamatai: vienas iš pamatų gyvenamojo namo, kadangi rastos kamino statybai naudotos plytos, šalia – augantis alyvos krūmas, taip pat žemės sklype rasti galimai ūkinių pastatų - 6 m x 10 m bei 6 m x 6 m dydžio pamatai. Liudytoja J. D. patvirtino, kad jų šeima dirbo žemę šiame sklype, ten rasdavo plytų nuotrupų, tėvas P. A. P. pasakojo, kad prasidėjus žemės reformai K. R. išdalino dvaro žemes dirbusiems dvare ir jie kūrėsi šioje teritorijoje, mano, kad sklype galėjo būti gyvenamasis namas, kluonas ir tvartelis. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje Nr. R4-2575 nurodyta, kad rastas sąrašas 1942-04-27, iš kurio matyti, kad ( - ) dvare buvo žemių ir ūkių, neturinčių pastovių valdytojų dėl repatrijavusių Vokietijon žydų, kuriuose kūrėsi naujakuriai. Iš Veisiejų regioninio parko pateiktų Aktų dėl buvusios sodybvietės nustatymo ir žemėlapių matyti, kad ( - ) dvaro teritorija, kurioje buvo gyvenamasis namas ir karvidė, patenka į A. B. žemės sklypą (kadastrinis Nr. ( - )), į dvaravietės teritoriją patenka ir P. A. P. žemės sklypas (kadastrinis Nr. ( - )), V. T. ir R. T. priklausantis žemės sklypas (kadastrinis Nr. ( - )), P. K. priklausantis žemės sklypas (kadastrinis Nr. ( - )).

10Pareiškėjo sklypas yra Veisiejų regioninio parko teritorijoje, todėl jame draudžiama statyti su draustinio veiklos tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą) (Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įvertinus tai, pripažintina, kad sodybvietės juridinio fakto nustatymas sukels pareiškėjui teisines pasekmes – jis įgis teisę statyti statinius, nesusijusius su draustinio veiklos tikslais, o šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų kitokia tvarka pareiškėja gauti negali (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

11Iš aukščiau aptartų įrodymų apie ( - ) dvarą matyti, kad jo užimama teritorija sudarė apie 120 ha. Nors sugertinus dvaro schematinius braižinius su pareiškėjo žemės sklypo buvimo vieta matyti, kad gyvenamieji dvaro pastatai nepatenka į pareiškėjo žemės sklypą, tačiau archyvo duomenys patvirtina, kad po žydų repatrijavimo Vokietijon, dvaro teritorijoje liko ūkių ir žemių, neturinčių valdytojų, kuriuose kūrėsi naujakuriai. Nors tiksliai sugretinti žemėlapio duomenų ir pareiškėjo žemės sklypo buvimo vietos vien tik pagal mastelį negalima, tačiau pagal apytikslius šiuos duomenis, pareiškėjo žemės sklypas patenka į šią urbanizuotą teritoriją. Pažymėtina ir tai, kad žemėlapiai yra išlikę 1915 m. bei 1950 m., tačiau iš Veisiejų regioninio parko direkcijos paaiškinimų, liudytojos J. D. parodymų matyti, kad būtent šiame laikotarpyje galėjo susikurti naujakurių sodybos. Iš įrodymų, gautų apžiūrėjus pareiškėjo žemės sklypą bei liudytojos J. D. parodymų matyti, kad jame galėjo būti gyvenamasis namas ir du ūkio pastatai – tvartas ir kluonas, kas atitiktų 2003 m. birželio 11 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 ,,Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.15 punkte nustatytą sodybos sąvoką. CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumo klausimas civiliniame procese sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu, t.y. leidžiama pripažinti faktą įrodytu, kai surinkti įrodymai suformuoja didesnę fakto buvimo nei jo nebuvimo tikimybę. Atsižvelus į šią įrodymų vertinimo specifiką, teisėja sprendžia, kad pareiškėjo pateikti įrodymai pakankami pripažinti, kad jam priklausančiame 1,1794 ha žemės sklype Lazdijų r. ( - ) yra buvusi sodyba, nes įvertinus aptartus įrodymus, spręstina, kad surinkti įrodymai suformuoja didesnę fakto buvimo tikimybę, t.y., kad pareiškėjo sklype buvo sodybvietė, todėl pareiškimas tenkintinas ir sodybvietės faktas nustatytinas, nes būtent toks faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes.

12Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 448 straipsniais, teisėja

Nutarė

13Pareiškimą patenkinti.

14Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. A. P., a. k. ( - ) nuosavybės teise priklausančiame 1,1794 ha žemės sklype, esančiame Lazdijų r. ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )), buvo sodyba.

15Juridinis faktas nustatytas tam, kad pareiškėjas galėtų gauti leidimą vykdyti statybas jam priklausančiame žemės sklype.

16Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti apskųstas Lietuvos Respublikos Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai