Byla 2-5307-794/2012
Dėl Žemaičių partijos Klaipėdos rajono skyriaus tarybos sprendimo pripažinimo negaliojančiu

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Dovilei Basytei, Vitai Diekontienei, Danguolei Gedvilaitei, Joanai Runelienei, dalyvaujant ieškovei R. K., jos atstovams advokatei Indrei Butvilei ir įgaliotam asmeniui R. K., atsakovo atstovams advokatui R. K., advokato padėjėjui R. S., partijos primininkui E. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui Žemaičiui partijai dėl Žemaičių partijos Klaipėdos rajono skyriaus tarybos sprendimo pripažinimo negaliojančiu,

Nustatė

22012-03-12 teisme priimtas ieškovės R. K. ieškinys atsakovui Žemaičių partijai dėl Žemaičių partijos Klaipėdos rajono skyriaus tarybos sprendimo pripažinimo negaliojančiu. Ieškinyje ieškovė nurodė, jog 2011-12-09 Žemaičių partijos Klaipėdos rajono skyriaus taryba priėmė sprendimą pašalinti ieškovę R. K. iš Žemaičių partijos dėl Žemaičių partijos Klaipėdos rajono skyriaus statuto 22.1 punkto pažeidimo, t.y. už tai, kad R. K., būdama Žemaičių partijos narė, nevykdė Žemaičių partijos Klaipėdos rajono skyriaus tarybos 2011-11-10 sprendimo jungtis į nepriklausomą Žemaičių partijos frakciją. Ieškovės manymu toks sprendimas yra neteisėtas, todėl turi būti panaikintas, nes ji buvo įvykdžiusi nurodytą sprendimą jungtis į Žemaičių frakciją, nuo 2011-04-29 buvo sustabdžiusi savo narystę partijoje, be to, sprendžiant jos pašalinimo iš partijos klausimą jai nebuvo suteikta galimybė apsiginti, skundžiamas sprendimas buvo priimtas jai nedalyvaujant, taip pat ginčijamą sprendimą priėmė net 3 žemaičių partijos nariai, kurie neteisėtai buvo išrinkti į Žemaičių partijos Klaipėdos rajono skyriaus tarybą.

3Atsakovas Žemaičių partija atsiliepimu prašo ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė buvo pašalinta iš žemaičių partijos už žemaičių partijos Klaipėdos rajono skyriaus statuto 22.1 punkto pažeidimus, t.y. už elgesį ar agitaciją nesuderinamą su partijos tikslias, partijos organų sprendimais. Sprendimas pašalinti ieškovę priimtas vadovaujantis žemaičių partijos Klaipėdos rajono skyriaus statuto 8.2 p., kuriame numatyta, kad skyriaus taryba priima ir šalina narius. 2011-12-09 Žemaičių partijos Klaipėdos rajono skyriaus tarybos susirinkime iš devynių Žemaičių partijos Klaipėdos skyriaus tarybą sudarančių asmenų, dalyvavo devyni nariai, kurie 7 balsų dauguma priėmė sprendimą dėl R. K. pašalinimo iš partijos.

4Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovai palaikė ieškinyje išdėstytus motyvus bei argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovė neketina ateityje likti žemaičių partijos nare dėl nesutarimų su partijos pirmininku, ji tik nori pasišalinti iš partijos savo noru ir toliau dirbti Klaipėdos rajono savivaldybės taryboje kaip savivaldybės tarybos narė.

5Teismo posėdžio metu atstovai palaikė atsiliepime į ieškinį ieškinyje išdėstytus motyvus bei argumentus, prašė ieškinį atmesti.

6Ieškinys atmestinas.

7Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-11-10 Žemaičių partijos Klaipėdos rajono skyriaus išplėstiniame tarybos narių susirinkime nutarta Klaipėdos rajono savavaldybės tarybos nariams priklausantiems žemaičių partijai E. S., R. K. ir R. S. pasiskelbti nepriklausoma Žemaičių partijos frakcija (b.l. 29-31). R. K. nevykdant 2011-11-10 sprendimo, jungtis į žemaičių frakciją, 2011-12-09 Žemaičių partijos Klaipėdos rajono skyriaus tarybos susirinkime, vadovaujantis žemaičių partijos Klaipėdos rajono skyriaus statuto 8.2 p., 22.1. p. priimtas sprendimas iš Žemaičių partijos narių pašalinti R. K. (b.l. 35-38).

8Byloje kilo ginčas dėl 2011-12-09 žemaičių partijos Klaipėdos rajono skyriaus tarybos sprendimo pašalinti ieškovę R. K. iš žemaičių partijos narių teisėtumo.

9Ieškovė nurodo, jog sprendimas pašalinti ją iš partijos narių yra neteisėtas, nes ji tuo metu buvo sustabdžiusi narystę partijoje ir jai nebuvo privalomi partijos sprendimai.

10Žemaičių partijos kaip politinės partijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymas ir jo pagrindu priimti partijos įstatai bei kiti teisės aktai.

11Politinių partijų įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad partija yra savo pavadinimą turintis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti išreikšti Lietuvos Respublikos piliečių politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę. Pagal šio įstatymo 6 straipsnį partijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo partija vadovaujasi savo veikloje, įstatuose turi būti, be kita ko, nurodyta: partijos narių teisės ir pareigos; naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš partijos tvarka bei sąlygos. Nei minėtu įstatymu, nei kitais teisės aktais nėra numatyta politinės partijos narių teisė ginčyti politinės partijos organų priimtus sprendimus. Todėl politinės partijos organų sprendimai gali būti ginčijami tik bendrais juridinio asmens sprendimų negaliojimo pagrindais. Tokius pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 str., kurio 4 d. numato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.

12Ištyrus visus įrodymus, teismas daro išvadą jog byloje nėra pakankamai įrodymų, sudarančių pagrindą konstatuoti, jog ieškovė R. K. tuo metu, kai 2011-11-10 buvo priimtas sprendimo jungtis į nepriklausomą žemaičių partijos frakciją ir 2011-12-09 priimtas sprendimas ją pašalinti iš partijos narių, ji buvo sustabdžiusi narystę partijoje. Nors ieškovė Žemaičių partijos Klaipėdos rajono skyriaus primininkui R. M. pateikė 2011-04-29 prašymą dėl narystės partijoje sustabdymo (b.l. 28), tačiau skyriaus tarybos sprendimas dėl to priimtas nebuvo, kaip tai numato Žemaičių partijos įstatų 3.5 p. (Politinių partijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Byloje esantys kiti įrodymai neabejotinai patvirtina aplinkybę, kad ji nepaisant pateikto prašymo ir toliau aktyviai dalyvavo partijos veikloje. Nustatyta, kad ieškovė po pateikto prašymo dėl narystės partijos sustabdymo ir toliau dalyvavo Klaipėdos rajono savavaldybės tarybos posėdžiuose kaip žemaičių partijos narė, 2011-11-24 net pateikė prašymą dėl susijungimo į žemaičių frakciją (b.l. 32, 170). Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir nurodytus įrodymus, ieškovė R. K. neįrodė aplinkybės dėl narystės sustabdymo (CPK 12 str., 178 str.). Įrodinėjimo pareiga reiškia ne tik nurodymo ar teigimo pareigą, bet reiškia ir šalies pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus.

13Ieškovė ginčijamą sprendimą laiko neteisėtu, nes jį neva priėmė net 3 žemaičių partijos Klaipėdos rajono skyriaus tarybos nariai – L. K., R. M. ir R. S., balsavę už jos pašalinimą, buvo neteisėtai išrinkti į Klaipėdos rajono skyriaus tarybą.

14Byloje nustatyta, kad remiantis Žemaičių partijos skyriaus statuto 7 p. skyriaus tarybą sudaro skyriaus primininkas, pavaduotojai, iždininkas bei kiti susirinkimo išrinkti nariai (b.l. 20). 2011-04-20 įvykęs Žemaičių partijos Klaipėdos rajono skyriaus visuotinis susirinkimas nusprendė į Klaipėdos rajono skyriaus tarybą išrinkti devynis narius, tarp jų ir R. S., L. K. ir R. M. (b.l. 79). Ieškovė nurodydama, kad šis įrodymas yra suklastotas, suklastojimo faktą patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 184 str.). Ieškovės prašymu išreikalavus duomenis apie partijos narius iš Teisingumo ministerijos, taip pat nustatyta, kad ieškovės nurodyti asmenys ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo Žemaičių partijos nariais (b.l. 150, 121-123).

15Ieškovė taip pat nurodo, jog sprendžiant jos pašalinimo klausimą jai nebuvo sudaryta galimybė apsiginti, nes ginčijamas sprendimas priimtas jai nedalyvaujant.

16Jau buvo minėta, kad politinės partijos įstatuose turi būti nurodyta partijos narių pašalinimo iš partijos tvarka bei sąlygos, susirinkimo sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, jeigu nesudaromas kitas organas, turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises. Šie klausimai Žemaičių partijos įstatų reglamentuojami taip: nustatyta, kad už elgesį ar agitaciją nesuderinamą su partijos tikslias, partijos organų sprendimais, programa, įstatais, šiurkščius įstatų pažeidimus, už įstatymų ar drausmės pažeidimus, kuriais kenkiama ar gali būti pakenkta partijai arba už vienerius metus nesumokėjus nario mokesčio nariai gali būti pašalinti iš partijos (įstatų 3.6.1., 3.6.2, 3.6.3 p.); sprendimą dėl narių pašalinimo priima skyriaus taryba arba, etikos komisijos tikimu, partijos valdyba (įstatų 3.6 p.). Įstatuose nenurodyta, kaip konkrečiai turi būti sprendžiami narių pašalinimo klausimai, t.y. kokie veiksmai atliekami rengiantis ir vykdant šių klausimų nagrinėjimą ir balsavimą dėl jų susirinkime.

17Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos visiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui (LAT 2009-12-15 nutartis Nr. 3K-7-470/2009).

18Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-12-09 vykusio žemaičių partijos tarybos susirinkimo metu į darbotvarkę buvo įtraukti klausimai ir dėl naujų narių priėmimo ir pašalinimo. Minėto susirinkimo darbotvarkėje ieškovės R. K. pašalinimo iš partijos narių klausimas nėra išskirtas atskirai ir tai sudaro prielaidas galimai išvadai, jog partijos atsakingi asmenys nesudarė tinkamiausių sąlygų visiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui (b.l. 36). Tačiau teismas pažymi, jog nagrinėjant bylas teismas visada privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Todėl, teismo manymu, šiuo konkrečiu atveju svarbu atsižvelgti į suformuotą žemaičių partijos skyriaus praktiką, sprendžiant narių priėmimo ir pašalinimo klausimus, taip pat atsižvelgti į ieškovės elgesį. Nustatyta, kad ir 2011-04-20, ir 2011-11-10 ir kituose susirinkimų darbotvarkėse dėl naujų narių priėmimo ar pašalinimo klausimų, taip pat nebuvo įrašomos konkrečios partijos narių pavardės (b.l. 23, 66), todėl teigti, kad ieškovės pašalinimo iš partijos narių klausimas nebuvo iš anksto numatytas, nėra pakankamai pagrindo. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą ar ieškovei kaip partijos narei buvo tinkamai pranešta apie vyksiantį posėdį, kurio metu bus sprendžiamas jos pašalinimo klausimas, teismo manymu taip pat labai svarbi aplinkybė kokia buvo nusistovėjusi ankstesnė praktika partijos viduje. Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad ieškovei apie jos pašalinimą iš partijos narių klausimo svarstymą buvo pranešta elektroniniu paštu, skambučiu (b.l. 174), tokiu būdu apie visus vyksiančius susirinkimus visada buvo pranešama ir kitiems partijos nariams (b.l. 65, 130-133), be to, ieškovę apie tai informavo ir jos sutuoktinis R. K., kuris taip pat yra partijos narys, apie planuojamą R. K. pašalinimą buvo rašoma ir vietinėje spaudoje, kurios turinio neginčijo ir pati ieškovė (b.l. 34, 171-172). Kaip minėta, nustatyta, kad 2011-11-10 Žemaičių partijos Klaipėdos rajono skyriaus išplėstiniame tarybos narių susirinkime nutarta Klaipėdos rajono savavaldybės tarybos nariams priklausantiems žemaičių partijai E. S., R. K. ir R. S. pasiskelbti nepriklausoma Žemaičių partijos frakcija. Šis sprendimas yra privalomas visiems žemaičių partijos Klaipėdos rajono skyriaus nariams (Žemaičių partijos skyriaus statuto 20.1 p.). Pati ieškovė R. K. teismo posėdžio metu patvirtino, jog nesutiko su partijos 2011-11-10 priimtu sprendimu jungtis nepriklausomą frakciją, nes ji norėjo jungtis į kitokiu vardu pavadintą frakciją, dėl ko buvo pateiktas prašymas 2011-11-24 (b.l. 169). R. K. pareigos nevykdymą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – 2011-12-07 laikraštyje „Banga“ išspausdintas R. K. interviu, kuriame ji pati patvirtino žurnalistui nesutinkanti su partijos priimtu sprendimu jungtis į nepriklausomą frakciją, taip pat atsakovės atstovų paaiškinimai, liudytojų E. S., R. M., P. C., R. M., S. K. parodymai, 2011-11-24 ieškovės pateiktas prašymas jungtis į kitokią frakciją (b.l. 32, 34, 170-175). Pažymėtina ir tai, kad pati ieškovė pripažino esanti nelojali partijai ir neplanuoja likti Žemaičių partijos nare. Todėl akivaizdu, kad ieškovei R. K. nevykdant partijos valdymo organų sprendimų, partijos skyriaus taryba teisėtai priėmė sprendimą pašalinti R. K. iš partijos narių. Šis sprendimas yra teisėtas ir atitinka visus teisės aktų keliamus reikalavimus (Politinių partijų įstatymo 6 straipsnis, Žemaičių partijos įstatų 3.6.1., 3.6.2, 3.6.3 p., Žemaičių partijos skyriaus statuto 8.2 p., 20.1 p., 22.1.p).

19Pažymėtina, kad CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. UAB „ Jonviltė“, bylos Nr. 3K-3-101/2009; kt.). Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės nurodytas sprendimas priimtas pažeidžiant teisės aktų, ar juridinio asmens steigimo dokumentų, ar protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus, todėl ieškovės reikalavimas panaikinti 2011-12-09 Žemaičių partijos Klaipėdos rajono skyriaus tarybos sprendimą pašalinti R. K. iš žemaičių partijos narių yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

20Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių argumentą. Todėl, šiuo atveju, teismas neaptarinėja kitų aplinkybių, kurios, šioje byloje neturi jokios teisinės reikšmės. Tokios pozicijos dėl teismo įrodinėjimo pareigos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).

21Dėl bylinėjimosi išlaidų

22Atsakovas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

23Ieškinio netenkinus, iš ieškovės priteistina atsakovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str.). Atsakovas byloje pateikė duomenis, jog jis sumokėjo 1.000,00 Lt advokato pagalbai apmokėti (b.l. 162), todėl iš ieškovės priteistina atsakovui 1.000,00 Lt advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.). Pažymėtina, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatyto ( paslaugas) maksimalaus dydžio. Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija 10,00 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2011 m. lapkričio 7 d. LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).

24Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270, straipsniais, teismas

Nutarė

25ieškinį atmesti.

26Priteisti iš ieškovės R. K. atsakovui Žemaičių partijai 1.000,00 Lt (vienas tūkstantis litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

27Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas,... 2. 2012-03-12 teisme priimtas ieškovės R. K. ieškinys atsakovui Žemaičių... 3. Atsakovas Žemaičių partija atsiliepimu prašo ieškovo ieškinį atmesti.... 4. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovai palaikė ieškinyje... 5. Teismo posėdžio metu atstovai palaikė atsiliepime į ieškinį ieškinyje... 6. Ieškinys atmestinas.... 7. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-11-10 Žemaičių partijos Klaipėdos... 8. Byloje kilo ginčas dėl 2011-12-09 žemaičių partijos Klaipėdos rajono... 9. Ieškovė nurodo, jog sprendimas pašalinti ją iš partijos narių yra... 10. Žemaičių partijos kaip politinės partijos veiklą reglamentuoja Lietuvos... 11. Politinių partijų įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad partija yra savo... 12. Ištyrus visus įrodymus, teismas daro išvadą jog byloje nėra pakankamai... 13. Ieškovė ginčijamą sprendimą laiko neteisėtu, nes jį neva priėmė net 3... 14. Byloje nustatyta, kad remiantis Žemaičių partijos skyriaus statuto 7 p.... 15. Ieškovė taip pat nurodo, jog sprendžiant jos pašalinimo klausimą jai... 16. Jau buvo minėta, kad politinės partijos įstatuose turi būti nurodyta... 17. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant... 18. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-12-09 vykusio žemaičių partijos tarybos... 19. Pažymėtina, kad CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti... 20. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės... 21. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 22. Atsakovas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios... 23. Ieškinio netenkinus, iš ieškovės priteistina atsakovui jo turėtos... 24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 -... 25. ieškinį atmesti.... 26. Priteisti iš ieškovės R. K. atsakovui Žemaičių partijai 1.000,00 Lt... 27. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos...