Byla 3K-7-470/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Egidijaus Laužiko, Zigmo Levickio, Sigitos Rudėnaitės, Antano Simniškio (pranešėjas), Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Tauragės medžiotojų klubo „Sakalas“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 30 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovui Tauragės medžiotojų klubui „Sakalas“ dėl visuotinio klubo narių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

2Išplėstinė teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Kasacinėje byloje nagrinėjami klausimai dėl asociacijos nario pašalinimo iš narių tvarkos, bylos teisminio nagrinėjimo ribų, kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija jo pašalinimo teisėtumą ir pagrįstumą.

5Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu atsakovo 2008 m. balandžio 9 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimą dėl jo (ieškovo) pašalinimo iš šio medžiotojų klubo, panaikinti atsakovo 2008 m. rugpjūčio 13 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimą dėl 2008 m. balandžio 9 d. nutarimo. Ieškovas nurodė, kad jis iš klubo narių pašalintas neteisėtai, ne už klubo įstatų arba visuotinio narių susirinkimų sprendimų nevykdymą, bet už tai, kad neturėjo dvidešimt dviejų klubo narių pasitikėjimo, tuo tarpu klubo įstatuose nėra nuostatos dėl nario, kuriuo nepasitikima, pašalinimo iš klubo narių. Anot ieškovo, teisėtu pagrindu įgijęs medžiotojo klubo nario statusą, jis tik teisėtu būdu, t. y. laikantis įstatuose nustatytos procedūros, gali būti pašalintas iš klubo. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 13 d. vykusiame atsakovo visuotiniame narių susirinkime buvo svarstomas jo (ieškovo) pašalinimo iš klubo narių pagrįstumo klausimas. Susirinkimas nusprendė, kad ieškovas iš klubo narių pašalintas teisėtai ir pagrįstai, tačiau, ieškovo teigimu, dėl netinkamos balsavimo biuletenio formuluotės dauguma klubo narių neteisingai išreiškė savo valią.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Tauragės rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Vadovaudamasis Asociacijų įstatymo 14 straipsniu, kuriame nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams įstatymų nenustatytais atvejais ir tvarka, politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims draudžiama kištis į asociacijos veiklą ir į jos vidaus reikalus, bei atsižvelgdamas į Tauragės medžiotojų klubo „Sakalas“ įstatų 6.6.2 papunktį, kuriame nurodyta, kad visuotinio susirinkimo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas, teismas padarė išvadą, jog teismas negali tirti įrodymų dėl to, pažeidė ar nepažeidė ieškovas klubo įstatus, vykdė ar nevykdė visuotinių narių susirinkimų sprendimus, padarė ar nepadarė kitus piktybiškus pažeidimus. Nurodęs, kad ieškovas turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti pripažinti negaliojančiais juridinių asmenų sprendimus (CK 2.82 straipsnio 4 dalis), teismas pažymėjo, kad byla nagrinėjama tik procedūrinių reikalavimų laikymosi aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje R. B. ir kt. v. Palangos medžiotojų būrelis „Pensininkai“, bylos Nr. 3K-3-550/2006). Pažymėjęs, kad procedūrinių klausimų ieškovas neginčijo, ir įvertinęs bylos duomenis, teismas procedūrinių pažeidimų nenustatė.

8Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2009 m. balandžio 30 d. sprendimu Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino iš dalies: pripažino negaliojančiu Tauragės medžiotojų klubo „Sakalas“ 2008 m. balandžio 9 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimą pašalinti ieškovą iš Tauragės medžiotojų klubo „Sakalas“; kitą ieškinio dalį atmetė. Kolegija nustatė, kad Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas“ yra pelno nesiekiantis viešasis ribotos atsakomybės juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija. Atsakovo įstatuose nustatyta, kad už klubo įstatų arba visuotinio narių susirinkimo sprendimų nevykdymą bei kitus piktybiškus pažeidimus su šia veikla susiję nariai gali būti pašalinti iš klubo (6.6 papunktis); galutinį ir neskundžiamą sprendimą dėl pašalinimo priima visuotinis klubo narių susirinkimas (6.6.1, 6.6.2 papunkčiai). Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog visuotinis narių susirinkimas yra šaukiamas įstatuose nustatyta tvarka, tuo tarpu atsakovo įstatuose nenurodyta, kaip konkrečiai turi būti šaukiamas visuotinis narių susirinkimas, tik nurodoma, kad visuotinis narių susirinkimas šaukiamas kasmet, ne vėliau kaip iki kitų metų balandžio 15 dienos, susirinkimą šaukia klubo valdyba (įstatų 8.7, 8.15 papunkčiai). Kolegija nustatė, kad 2008 m. balandžio 9 d. vykusiame visuotiniame klubo narių susirinkime dalyvavo 33 klubo nariai (klubą sudaro 41 narys), į susirinkimo darbotvarkę ieškovo pašalinimo iš klubo klausimas nebuvo įtrauktas. Susirinkime aiškinantis tarpusavio santykius, pirmininkas pasiūlė papildyti darbotvarkę ir surengti balsavimą dėl pasitikėjimo. Buvo balsuota už tai, kad tas, kas surinks daugiausia nepasitikėjimo balsų, bus pašalintas iš klubo. Ieškovui surinkus daugiausia tokių balsų, susirinkimas pašalino jį iš klubo. Kolegija sprendė, kad tokia procedūra nėra tinkama; konstatavo, kad, sprendžiant tokį svarbų klausimą kaip klubo nario pašalinimas, apie tai turi būti informuoti visi nariai, tuo tarpu nagrinėjamu atveju pašalinimo klausimas nebuvo iš anksto įtrauktas į darbotvarkę, dalis narių susirinkime nedalyvavo. Kolegija padarė išvadą, kad taip buvo pažeista nedalyvavusių klubo narių teisė pasisakyti šiuo klausimu ir dalyvauti balsuojant, be to, pažeistos ir ieškovo teisės, nes, iš anksto įtraukus šį klausimą į darbotvarkę, jis būtų turėjęs laiko tinkamai pasirengti klausimo nagrinėjimui. Atkreipusi dėmesį CPK 3 straipsnio 5 dalį, taip pat į Akcinių bendrovių įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kaip gali būti pildoma visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė, kolegija konstatavo, kad, susirinkimo metu įtraukus ieškovo pašalinimo klausimą į darbotvarkę ir tą pačią dieną šį klausimą išsprendus, tokiais veiksmais buvo pažeistos ieškovo teisės. Atkreipusi dėmesį į tai, kad ieškovas ieškinyje pabrėžė, jog iš klubo gali būti pašalintas tik teisėtu būdu, t. y. laikantis įstatuose nustatytos procedūros, kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo patikrinti, ar nėra pažeista pašalinimo iš klubo procedūra. Atmesdama ieškovo reikalavimą panaikinti atsakovo 2008 m. rugpjūčio 13 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimą, kolegija motyvavo tuo, kad nenustatyta jokių įstatymų pažeidimų pravedant visuotinį susirinkimą, taip pat kad sprendimas palikti nepakeistą nutarimą, kuris vėliau teismo yra pripažįstamas negaliojančiu, nesukelia jokių teisinių padarinių.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 30 d. sprendimą ir palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Apeliacinės instancijos teismas, nepaisydamas to, kad apeliaciniame skunde nebuvo nurodyta tokio pagrindo, padarė išvadą, jog vykstant susirinkimui ieškovo pašalinimo klausimo įtraukimas į susirinkimo darbotvarkę buvo neteisėtas, todėl ir susirinkimo nutarimas pašalinti ieškovą iš klubo narių yra neteisėtas. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, nesant CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyto pagrindo, peržengė apeliacinio skundo ribas, t. y. patenkino apeliacinį skundą ne jame nurodytais pagrindais, o tais, kurių ieškovas nebuvo nurodęs nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė dispozityvumo principą. Kasatorius nurodo, kad pašalinimo procedūros pažeidimą, t. y. šio klausimo įtraukimą į susirinkimo darbotvarkę jau vykstant susirinkimui, teismas siejo su nedalyvavusių susirinkime narių teisių pasisakyti šiuo klausimu ir balsuoti pažeidimu, tačiau, anot kasatoriaus, ši byla nėra dėl viešojo intereso gynimo, todėl teismas negalėjo pasisakyti dėl nedalyvavusių susirinkime klubo narių teisių ir pareigų, nes jie nutarimo neskundė ir taip pripažino, jog priimtas nutarimas jų teisių nepažeidė. Be to, esminę reikšmę turi ne kitų klubo narių, o būtent ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimas, tuo tarpu ieškovas susirinkime dalyvavo, jam buvo sudarytos sąlygos pasisakyti šiuo klausimu. Kasatorius pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas CPK 320 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad apeliacinės instancijos teismas negali peržengti CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas nagrinėjant šeimos, darbo bylas ir bylas ypatingąja teisena, taip pat tikrinant, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje M. B. v. B. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-450/2004; 2005 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje K. K. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-439/2005; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje I. S. v. AB „Turto bankas“, bylos Nr. 3K-3-137/2006; ir kt.). Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

122. Konstatuodamas susirinkimo nutarimo neteisėtumą, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi įstatymo analogija. Anot kasatoriaus, ginčo klausimą reglamentuoja Asociacijų įstatymas. Jame ir kasatoriaus įstatuose nenustatyta draudimo keisti susirinkimo darbotvarkę vykstant susirinkimui. Nesant įstatyme nustatyto draudimo, toks pakeitimas yra teisėtas, nes priimtas dalyvaujant būtinam klubo narių skaičiui, tinkamai balsuojant ir kt. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuoroda į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus neturi įstatyminio pagrindo.

13Be to, Asociacijų įstatymas ir Akcinių bendrovių įstatymas savo esme yra specialieji įstatymai, reglamentuojantys specifinius, skirtingų formų juridinių asmenų civilinius teisinius santykius, todėl taikyti ginčo teisiniams santykiams pagal įstatymo analogiją Akcinių bendrovių įstatymą yra negalima. Atkreipęs dėmesį į Asociacijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 1 dalies ir Akcinių bendrovių įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatas, kasatorius pažymi, kad asociacijų veiklai reglamentuoti negali būti taikomos Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, nes viešojo ir privataus juridinių asmenų aukščiausio valdymo organo priimti nutarimai sukelia skirtingas teisines pasekmes. Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ginčo santykiams kvalifikuoti taikytinas Akcinių bendrovių įstatymas, kasatoriaus teigimu, yra neteisinga, nes padaryta neteisingai taikant ir aiškinant proceso teisės normas, nustatančias teismo teisę taikyti įstatymo analogiją.

14Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti. Ieškovo nuomone, apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o kasacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas.

15Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

17Dėl bylos teisminio nagrinėjimo ribų, kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija jo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą

18Šioje byloje kilo teisės klausimas dėl bylos teisminio nagrinėjimo ribų, kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija jo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą.

19Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, remdamiesi Asociacijų įstatymo 14 straipsniu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. B. ir kt. v. Palangos medžiotojų būrelis „Pensininkai“, bylos Nr. 3K-3-550/2006, išdėstytais išaiškinimais, šią bylą nagrinėjo išimtinai tik procedūriniu ieškovo pašalinimo iš medžiotojų klubo narių aspektu, laikydamiesi pozicijos, kad nėra įgalinti nagrinėti, ar buvo materialusis pašalinimo pagrindas. Išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad, įgyvendinant Teismų įstatymo 23 straipsnyje įtvirtintą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetenciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, šios bylos kontekste būtina pasisakyti dėl teisės normų, nulemiančių bylos teisminio nagrinėjimo ribas, kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija jo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą, aiškinimo ir taikymo.

20Sprendžiant dėl bylos teisminio nagrinėjimo ribų, kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija jo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą, aktualūs yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, 35 straipsnio 1 ir 3 dalys, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis ir 11 straipsnis, Asociacijų įstatymo bei CPK normos.

21Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pasisakydamas dėl šios konstitucinės normos, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas, bylos Nr. 38/06). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuostatos, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, jog asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba negali būti dirbtinai pasunkinama ją įgyvendinti; šios teisės negalima paneigti; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens pažeistos teisės, inter alia įgytosios teisės, ir teisėti interesai turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas, bylos Nr. 7/04-8/04).

22Su pirmiau nurodyta Konstitucinio Teismo jurisprudencija koreliuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. AB Vilniaus vertybinių popierių birža, bylos Nr. 3K-3-92/2007).

23Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – Teismas) jurisprudencijoje, aiškinant nagrinėjamu atveju aktualią Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį, nurodyta, kad vienas iš teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektų – kiekvieno asmens galimybė kreiptis į teismą dėl civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimo išnagrinėjimo (pavyzdžiui, Garc?a Manibardo v. Spain, judgment of 15 February, no. 38695/97, § 36, 39; Mortier v. France, judgment of 31 July 2001, no. 42195/98, § 33). Teismo praktikoje pabrėžiama, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teisė į teisingą bylos nagrinėjimą turi būti aiškinama teisės viršenybės, kurios vienas pagrindinių aspektų yra teisinio apibrėžtumo principas, reikalaujantis, kad bylos šalys turėtų veiksmingą teisminės gynybos priemonę, suteikiančią galimybę išspręsti jų civilinių teisių klausimą, kontekste (Brumarescu v. Romania [GC], no. 28342/95, § 61, ECHR 1999 – VII; ir kt.). Pagal Teismo jurisprudenciją teisė į teismą nėra absoliuti – galimi tam tikri šios teisės apribojimai, nes teisės kreiptis į teismą pobūdis (prigimtis) lemia valstybinio reguliavimo poreikį. Taigi Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, užtikrinant bylos šalims efektyvią teisę kreiptis į teismus dėl „civilinio pobūdžio teisių ir pareigų“ klausimo išsprendimo, valstybei suteikta galimybė pasirinkti taikytinas priemones šiame kontekste. Svarbu, kad taikomi apribojimai nesuvaržytų ar nesumažintų pareiškėjui suteiktos teisės kreiptis į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kuri pažeistų teisės į teismą esmę. Taikomi apribojimai bus suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, jeigu atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingas ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (žr. Golder v. United Kingdom, no. 4451/70, judgment of 21 February 1975; Guérin v. France, no. 25201/94, judgment of 29 July 1998; ir kt.).

24Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje nustatytu dispozityvumo principu. Šis principas reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini. CPK 265 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų byloje pareikštų reikalavimų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje A. U. ir kt. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2009). Pagal civiliniame procese įtvirtintą dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio turinio reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), be to, ieškinyje turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje S. Z. ir kt. v. 16-oji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, bylos Nr. 3K-3-63/2009). Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje V. J. v. P. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-152/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje S. V. J. v. Alytaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-230/2009).

25Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams, o to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog politinių partijų, kitų politinių ir visuomeninių organizacijų steigimą ir veiklą reglamentuoja įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio, yra konstatavęs, kad konstitucinė teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas yra daugialypė, jos turinį sudaro teisė steigti bendrijas, politines partijas ar asociacijas, teisė įstoti į jas ir dalyvauti jų veikloje, taip pat teisė nebūti bendrijų, politinių organizacijų ar asociacijų nariu, teisė išstoti iš šių susivienijimų; asmenys, siekdami įgyvendinti savo teises ir interesus politinėje, ekonominėje, kultūrinėje, socialinėje ir kitose gyvenimo srityse, gali jungtis į įvairius susivienijimus, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams; asmens laisva valia – pamatinis narystės įvairiose bendrijose, politinėse partijose, asociacijose principas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas, bylos Nr. 8/99). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad esminis Konstitucijoje numatytų susivienijimų konstitucinio teisinio statuso elementas yra jų autonomiškumas valstybės valdžios, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, kitaip tariant, viešosios valdžios, atžvilgiu. Tik būdami autonomiški valstybės valdžios, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų atžvilgiu susivienijimai gali veiksmingai veikti kaip svarbus pilietinės visuomenės elementas, būti demokratinės valstybės piliečių saviraiškos forma ir visuomeninio aktyvumo garantas. Susivienijimų autonomiškumas viešosios valdžios atžvilgiu suponuoja inter alia jų konstitucinę teisę laikantis įstatymų savarankiškai, savo aktais (įstatais, statutais ir pan.) reglamentuoti savo vidaus tvarką. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, bylos Nr. 04/04; 2005 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 10/02). Konstitucijos 35 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas bendrijų, politinių partijų, asociacijų steigimo ir veiklos įstatyminio reglamentavimo principas.

26Asmens teisė laisvai jungtis į asociacijas yra įtvirtinta Konvencijos 11 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į taikių susirinkimų laisvę, taip pat laisvę jungtis į asociacijas kartu su kitais, įskaitant teisę steigti profesines sąjungas ir stoti į jas, kad būtų ginami savi interesai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad naudojimuisi šiomis teisėmis netaikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos nustato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje dėl valstybės saugumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves; šis straipsnis nekliudo įvesti teisėtų naudojimosi šiomis teisėmis apribojimų asmenims, tarnaujantiems ginkluotosiose pajėgose, policijoje ar valstybės tarnyboje. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad šis Konvencijos straipsnis įtvirtina dvi lygiavertes teises – asmens teisę netrukdomam jungtis (nesijungti) ar stoti (nestoti) į asociaciją ir asociacijos galimybę nusistatyti veiklos taisykles, tvarkyti savo vidaus reikalus, įskaitant teisę laisvai pasirinkti savo narius steigimo dokumentuose nurodytiems tikslams įgyvendinti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, savo jurisprudencijoje pasisakydamas dėl Konvencijos 11 straipsnio, yra pažymėjęs, kad šis straipsnis negali būti aiškinamas kaip uždedantis asociacijoms ar organizacijoms pareigą priimti į savo gretas bet kurį asmenį, kuris to pageidauja. Ten, kur asociacijos yra suformuotos iš žmonių, kurie palaikydami konkrečias vertybes ar idealus, ketina siekti bendrų tikslų, neturėjimas jokios galimybės kontroliuoti asociacijų narystės klausimų prieštarautų šios laisvės efektyvumui (Associated Society of Locomotive Enginers & Fireman (ASLEF) v. United Kingdom, no. 11002/05, judgment of 27 February 2007). Susidūrus dviem konkuruojantiems – asociacijos ir jos nario – konvenciniams interesams, kiekvienu atveju nustatytina teisinga ir tinkama pusiausvyra. Teismas, vertindamas bet kokį valstybės įvykdytą konvencinių teisių suvaržymą, remiasi savo jurisprudencijoje išplėtotomis skundžiamo ribojimo „pateisinimo“ sąlygomis – teisėtumo, būtinumo demokratinėje visuomenėje (siekiant teisėto tikslo) ir proporcingumo. Šiame kontekste Teismo praktikoje pažymėta, kad, nors pliuralizmas, tolerancija ir plačios pažiūros yra demokratinės visuomenės požymis ir kartais individo interesai turi būti subordinuoti grupės interesams, demokratija nereiškia, kad daugumos nuomonė visada turi pirmenybę: kiekvienu atveju nustatytina pusiausvyra, garantuojanti teisingą ir tinkamą mažumų traktavimą ir vengiant bet kokio piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi (Associated Society of Locomotive Enginers & Fireman (ASLEF) v. United Kingdom, no. 11002/05, judgment of 27 February 2007).

27Juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra asociacija (tokių, kaip šios bylos atsakovo), steigimą, valdymą, veiklą ir pan. reglamentuoja Asociacijų įstatymas (Asociacijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas steigtis ir veikti asociacijoms, kurių tikslas arba veikimo būdai nurodyti šios teisės normos hipotezėje. Aptariamo draudimo pažeidimas, kai dėl to į teismą kreipiasi asociacijos dalyvis, valdymo organas ar viešąjį interesą ginantis prokuroras, gali būti asociacijos steigimo ir veiklos teisminės teisėtumo kontrolės pagrindas (Asociacijų įstatymo 3, 17 straipsniai, CK 2.106, 2.114 straipsniai), kaip atitinkamai ir Asociacijų įstatymo 11, 16 straipsnių nuostatų pažeidimai, asociacijos nario CK 2.82 straipsnio 4 dalies pagrindu teisme pareikštas reikalavimas dėl asociacijos organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Tai suponuoja išvadą, kad asociacijos neturi neliečiamumo garantijų (imuniteto) prieš pagal įstatymus veikiančios teisminės valdžios įsikišimą.

28Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje, reglamentuojančiame asociacijos veiklos garantijas, nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams įstatymų nenustatytais atvejais ir tvarka, politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims draudžiama kištis į asociacijos veiklą ir į jos vidaus reikalus. Ši teisės norma skirta įtvirtinti asociacijų veikimo laisvei, jų autonomiškumui. Aiškindama nurodytą normą sistemiškai su kitomis teisės normomis ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies ir 35 straipsnio 1 bei 3 dalių, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, CPK 1 ir 2 straipsnių, 5 straipsnio 1 dalies, 13 bei 135 straipsnių nuostatomis, taip pat atsižvelgdama į jų aiškinimo ir taikymo praktiką, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija jo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą, bylos teisminio nagrinėjimo ribos nustatomos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, t. y. atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Bylą nagrinėjantis teismas, esant tam procesiniam pagrindui, tikrina tiek materialiuosius nario pašalinimo iš asociacijos pagrindus, tiek ir procedūrinius pašalinimo aspektus, nes galiojančiuose teisės norminiuose aktuose neįtvirtinta jokių išimčių ar ypatumų, kurie paneigtų ar pakeistų pirmiau nurodytas CPK bendrojo pobūdžio nuostatas dėl bylos nagrinėjimo ribų. Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintos asociacijų veiklos garantijos neturi įtakos konstitucinės teisės į teisminę gynybą turiniui ir apimčiai, neeliminuoja šių bendro pobūdžio procesinių taisyklių veikimo bei taikymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Asociacijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį net yra draudžiama steigtis ir veikti asociacijoms, kurių veikimo būdai – pažeisti žmogaus teises ir laisves. Teisė jungtis į asociacijas, kaip žmogaus konstitucinė ir konvencinė teisė, gali ir turi būti užtikrinama ne tik teisiniu reguliavimu, bet ir teisminės gynybos priemonėmis. Pažymėtina ir tai, kad Asociacijų įstatymo 14 straipsnio nuostata „įstatymų nenustatytais atvejais ir tvarka“ reiškia, jog ginčo dėl iš asociacijos pašalinto nario teisių ir teisėtų interesų teisminis nagrinėjimas, kurio, kaip tokio, galimybę užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos ir kuris (teisminis nagrinėjimas) reglamentuojamas, be kita ko, CPK bendrųjų nuostatų, negali būti vertinamas kaip asociacijų veiklos garantijų pažeidimas, nes toks teisminis nagrinėjimas vykdomas būtent „įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka“. Asociacijų savanoriškumo, narių savitarpio supratimo ir interesų bendrumo principai neteikia teisinio pagrindo kitaip aiškinti Asociacijų įstatymo 14 straipsnį, nes tai reikštų nepagrįstą ir nepateisinamą jų suabsoliutinimą bei neteisėtą teisės į teisminę gynybą apribojimą. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintos asociacijų veiklos garantijos galėtų būti suprantamos ir aiškinamos kaip garantijos, suteikiančios asociacijoms tam tikrą autonomiškumą viešosios valdžios administracinio kišimosi aspektais, tačiau negali būti vertinamos kaip ribojančios pagal įstatymus veikiančios teisminės valdžios kontrolės. Toks asociacijų veiklos garantijų aiškinimas, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka ir Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kurioje nurodoma, kad esminis Konstitucijoje numatytų susivienijimų konstitucinio teisinio statuso elementas yra jų autonomiškumas valstybės valdžios, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, kitaip tariant, viešosios valdžios, atžvilgiu. Pažymėtina ir tai, kad kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija jo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą bei šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalinto jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui.

29Išdėstyti motyvai ir jų pagrindu padarytos išvados, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, lemia objektyvią būtinybę (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas, bylos Nr. 26/07) koreguoti iki šiol egzistavusią teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, pagal kurią, atsižvelgiant į Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintas asociacijų veiklos garantijas, teismas klausimus dėl asociacijos nario pašalinimo turi teisę analizuoti neva tik procedūriniu aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje R. B. ir kt. v. Palangos medžiotojų būrelis „Pensininkai“, bylos Nr. 3-3-550/2006).

30Dėl byloje pareikštų ieškinio reikalavimų ir bylos nagrinėjimo ribų

31Kasatorius kasaciniame skunde teisingai nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas CPK 320 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pažymėjęs, jog apeliacinės instancijos teismas negali peržengti CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas nagrinėjant šeimos, darbo bylas ir bylas ypatingąja teisena, taip pat tikrinant, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje M. B. v. B. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-450/2004; 2005 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje K. K. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-439/2005; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje I. S. v. AB „Turto bankas“, bylos Nr. 3K-3-137/2006; ir kt.). Tačiau bylos duomenys, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, neteikia teisinio pagrindo pripažinti pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pažeidė dispozityvumo principą ir apeliacinio skundo ribas, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos CPK 320 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktikos.

32Šioje byloje pareikšto ieškinio turinys (b. l. 3-5) teikia pagrindą išvadai, kad į bylos nagrinėjimo ribas įėjo ieškovo pašalinimo iš atsakovo narių tiek materialiųjų pagrindų, tiek ir procedūrinių aspektų tikrinimas. Atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodyti argumentai ir dėl ieškovo pašalinimo iš klubo narių procedūrinių aspektų (b. l. 18-21). Dėl to darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas privalėjo patikrinti, ar nėra pažeista pašalinimo iš klubo narių procedūra. Apeliaciniame skunde ieškovas išdėstė argumentus, kuriais ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus ir išvadas tiek dėl pašalinimo materialiojo pagrindo, tiek dėl pašalinimo procedūrinių pažeidimų (b. l. 85, 86). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad apeliaciniame skunde ieškovas, be kita ko, nurodė, jog visuotinis klubo narių susirinkimas 2008 m. balandžio 9 d. nenumatė jokių personalijų svarstymo klausimo, jog susirinkimas iš viso nesvarstė klubo narių pašalinimo klausimo, jog pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik kvorumo buvimu, klausimo įtraukimu į darbotvarkę ir balsavimo rezultatais, tačiau šie veiksmai, ieškovo-apelianto manymu, neapima procedūros visumos (apeliacinio skundo argumentai, išdėstyti skundo 2 punkte), išplėstinė teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė dispozityvumo principą ir apeliacinio skundo ribas, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos CPK 320 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktikos.

33Dėl ieškovo pašalinimo iš klubo narių procedūros pažeidimų

34Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalis asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje, įstatuose turi būti, be kita ko, nurodyta: asociacijos narių teisės ir pareigos; naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos; visuotinio narių susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, jeigu nesudaromas kitas organas, turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises.

35Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmiau nurodytos Asociacijų įstatymo nuostatos tiesiogiai nenustato asociacijos naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarkos bei sąlygų, taip pat visuotinio narių susirinkimo kompetencijos, sušaukimo tvarkos, sprendimų priėmimo tvarkos. Tai deleguojama reglamentuoti būtent asociacijos įstatais. Toks asociacijos ir jos narių tam tikrų santykių įstatyminis reguliavimas (t. y. šį reguliavimą iš esmės deleguojant atlikti asociacijos įstatuose), išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, reikšmingai skiriasi nuo Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtinto atitinkamų santykių reguliavimo, kuriuo visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, darbotvarkė, sprendimų priėmimo tvarka yra reglamentuojami ne tik daug detaliau, bet ir skirtingai, negu atitinkami klausimai reguliuojami Asociacijų įstatymo. Atsižvelgdama į Asociacijų įstatymo ir į Akcinių bendrovių įstatymo reglamentuojamų juridinių asmenų specifiką bei šiuose įstatymuose įtvirtintą atitinkamų teisinių santykių reglamentavimo specifiką, išplėstinė teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė įstatymo analogiją ir nagrinėdamas ginčo santykius nepagrįstai vadovavosi Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis.

36Jau buvo minėta, kad asociacijos įstatuose turi būti nurodyta asociacijos narių pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos, visuotinio narių susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, jeigu nesudaromas kitas organas, turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises. Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad visuotinis narių susirinkimas šaukiamas asociacijos įstatuose nustatyta tvarka. Šie klausimai nagrinėjamai bylai aktualiais aspektais kasatoriaus įstatų reglamentuojami taip: nustatyta, kad už klubo įstatų arba visuotinių narių susirinkimų sprendimų nevykdymą bei kitus piktybiškus pažeidimus su šia veikla susiję nariai gali būti pašalinti iš klubo (įstatų 6.6 papunktis); sprendimą dėl narių pašalinimo slaptu balsavimu priima visuotinis klubo narių susirinkimas (įstatų 6.6.1 papunktis); visuotinio susirinkimo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas (įstatų 6.6.2 papunktis); visuotinis narių susirinkimas slaptu balsavimu tvirtina naujų narių priėmimą ar pašalinimą (įstatų 8.4.9 papunktis); visuotinis narių susirinkimas šaukiamas kasmet, ne vėliau kaip iki kitų metų balandžio 15-osios dienos, kurį organizuoja klubo valdyba (įstatų 8.7 papunktis); visuotinis narių susirinkimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 klubo narių, visuotinio narių susirinkimo sprendimas <...> laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujančių narių balsų „už“ negu „prieš“ (asmenys, balsuodami susilaikę, neskaičiuojami, tai yra jie laikomi balsavimo metu nedalyvavusiais asmenimis) <...> (įstatų 8.8 papunktis). Toks klubo narių pašalinimo bei visuotinio narių susirinkimo, kuris sprendžia pašalinimo klausimą, sušaukimo tvarkos reglamentavimas teikia pagrindą išvadai, kad kasatoriaus įstatuose iš esmės nenurodyta, kaip konkrečiai turi būti šaukiamas visuotinis narių susirinkimas, taip pat nenurodyta, kaip konkrečiai turi būti sprendžiami narių pašalinimo klausimai, t. y. kokie veiksmai atliekami rengiantis ir vykdant šių klausimų nagrinėjimą ir balsavimą dėl jų visuotiniame narių susirinkime.

37Atsižvelgdama į tai, kad teisė laisvai vienytis į asociacijas yra konstitucinė ir konvencinė žmogaus teisė, taip pat pažymėdama klausimo dėl nario pašalinimo iš asociacijos svarbą bei individualią (asmeniui, kurio pašalinimo iš asociacijos narių klausimas nagrinėjamas) ir kolektyvią (visiems asociacijos nariams) reikšmę, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Nors šios garantijos nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, jas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Be to, pažymėtina, kad nurodytos garantijos atitinka visų asociacijos narių, o ne vien tik asmens, kurio narystės klausimas sprendžiamas, interesus. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, iš anksto, per protingą iki visuotinio narių susirinkimo terminą iškeliant klausimą dėl nario pašalinimo, jį iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti, bei kitiems nariams pasirengti šio klausimo nagrinėjimui ir pan. Esant ginčui teisme, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atsakovas, teigiantis, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą (CPK 178 straipsnis).

38Atsižvelgdama į šios bylos duomenis ir byloje nustatytas faktines aplinkybes apie tai, kad ieškovo pašalinimo iš klubo narių klausimas buvo be išankstinio informavimo iškeltas ir išspręstas tame pačiame jau vykstančiame susirinkime, taip iš esmės nesuteikiant ieškovui galimybių tinkamai pasirengti šio klausimo nagrinėjimui, surinkti ir pateikti papildomos informacijos, suformuluoti atsikirtimus ir pan. bei nesudarant galimybės tinkamai apsispręsti kitiems atsakovo nariams, išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais teisiniais argumentais, konstatuoja, kad ieškovo pašalinimo iš atsakovo narių klausimas buvo išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas esmingai pažeidus bendro pobūdžio standartus. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog tokia procedūra, kokia buvo taikyta ieškovo pašalinimo iš atsakovo narių atveju, nėra tinkama. Kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijami apeliacinės instancijos teismo motyvai ir išvados dėl ieškovo pašalinimo iš asociacijos procedūrinių pažeidimų, atmestini kaip nepagrįsti. Konstatuotina, kad byloje nustatyti esminiai ieškovo pašalinimo iš atsakovo narių procedūriniai pažeidimai sudarė teisinį pagrindą apeliacinės instancijos teismui pripažinti negaliojančiu atsakovo visuotinio narių susirinkimo 2008 m. balandžio 9 d. nutarimą dėl ieškovo pašalinimo iš klubo narių.

39Peržiūrėjusi bylą kasacine tvarka išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nustatyti teisės normų pažeidimai – nepagrįstas įstatymo analogijos taikymas ir bylos nagrinėjimas išimtinai tik dėl ieškovo pašalinimo iš asociacijos procedūrinių aspektų (nenagrinėjant ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių dėl pašalinimo materialiųjų pagrindų) nevertintini kaip galėję turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra iš esmės teisėtas ir jo naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

40Dėl bylinėjimosi išlaidų

41Kasaciniame teisme patirta 36,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios teismo raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

42Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

43Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

44Priteisti iš kasatoriaus Tauragės medžiotojų klubo „Sakalas“ (j. a. k. 9145839) valstybės naudai 36,55 Lt (trisdešimt šešis litus ir 55 ct) bylinėjimosi išlaidų.

45Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 2. Išplėstinė teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Kasacinėje byloje nagrinėjami klausimai dėl asociacijos nario pašalinimo... 5. Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu atsakovo 2008 m. balandžio 9 d.... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Tauragės rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį... 8. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo... 11. 1. Apeliacinės instancijos teismas, nepaisydamas to, kad apeliaciniame skunde... 12. 2. Konstatuodamas susirinkimo nutarimo neteisėtumą, apeliacinės instancijos... 13. Be to, Asociacijų įstatymas ir Akcinių bendrovių įstatymas savo esme yra... 14. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti.... 15. Išplėstinė teisėjų kolegija... 16. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 17. Dėl bylos teisminio nagrinėjimo ribų, kai pašalintas asociacijos narys... 18. Šioje byloje kilo teisės klausimas dėl bylos teisminio nagrinėjimo ribų,... 19. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, remdamiesi Asociacijų įstatymo... 20. Sprendžiant dėl bylos teisminio nagrinėjimo ribų, kai pašalintas... 21. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo,... 22. Su pirmiau nurodyta Konstitucinio Teismo jurisprudencija koreliuoja Lietuvos... 23. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – Teismas) jurisprudencijoje,... 24. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių... 25. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 26. Asmens teisė laisvai jungtis į asociacijas yra įtvirtinta Konvencijos 11... 27. Juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra asociacija (tokių, kaip šios... 28. Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje, reglamentuojančiame asociacijos veiklos... 29. Išdėstyti motyvai ir jų pagrindu padarytos išvados, išplėstinės... 30. Dėl byloje pareikštų ieškinio reikalavimų ir bylos nagrinėjimo ribų... 31. Kasatorius kasaciniame skunde teisingai nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis... 32. Šioje byloje pareikšto ieškinio turinys (b. l. 3-5) teikia pagrindą... 33. Dėl ieškovo pašalinimo iš klubo narių procedūros pažeidimų... 34. Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacija – savo... 35. Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmiau... 36. Jau buvo minėta, kad asociacijos įstatuose turi būti nurodyta asociacijos... 37. Atsižvelgdama į tai, kad teisė laisvai vienytis į asociacijas yra... 38. Atsižvelgdama į šios bylos duomenis ir byloje nustatytas faktines aplinkybes... 39. Peržiūrėjusi bylą kasacine tvarka išplėstinė teisėjų kolegija... 40. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 41. Kasaciniame teisme patirta 36,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 43. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 44. Priteisti iš kasatoriaus Tauragės medžiotojų klubo „Sakalas“ (j. a. k.... 45. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...