Byla Ik-209-480/2011

1

2Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jolantos Medvedevienės, Algio Markevičiaus, sekretoriaujant Dianai Stimbirytei, dalyvaujant pareiškėjui ir trečiojo suinteresuotojo asmens Teresės L. P. atstovui V. G., jo atstovei advokato padėjėjai Daliai Stakvilevičiūtei, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Ramūnui Šeškui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims O. A. M., R. P., G. P. V. atstovui advokatui Aurelijui Gruodžiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Teresei L. P., O. A. M., R. P., G. P. V. dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Nustatė

3Pareiškėjas V. G. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas (b.l. 159-162): 1) Panaikinti Kauno apskrities viršininko 2005 m. birželio 14 d. įsakymą Nr.02-05-6034 ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. birželio 14 d. sprendimą Nr.52/19452 dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo G. P. V. perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius 1,28 ha (sklypo Nr. Projekto plane 814-1) ir 0,30 ha (sklypo Nr. Projekto plane 814-3) žemės sklypus ( - ) k., Raudondvario sen., Kauno r.; 2) Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti visus būtinus veiksmus atkurti nuosavybės teises natūra į J. J. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą Nr. 38 (2,1437 ha) buvusiame Kauno apskrities Raudondvario valsčiaus ( - ) kaime, kuris pagal dabartinį administracinį teritorinį suskirstymą yra Kauno rajono teritorijoje, ( - ) kaime (kitur- ( - ) k.).

4Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjo V. G. ir trečiųjų suinteresuotųjų asmenų T. L. P., O.A. M. ir R. P. tėvas J. G. dar 1991 m. padavė prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko, savo senelio J. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytus 13,5421 ha ploto ir savo, J. G. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 2,2895 ha ploto žemės sklypus buvusiame Kauno apskrities Raudondvario valsčiaus ( - ) kaime ir Kulautuvoje, kuries pagal dabartinį administracinį teritorinį suskirstymą yra Kauno rajono teritorijoje, ( - ) kaime (kitur- ( - ) k.) ir Kulautuvoje. J. J. nuosavybės teise valdė sklypus Nr. 10 (3,0037 ha), Nr.31 (8,2049 ha), Nr. 38 (2,1437 ha) buvusiame Kauno apskrities Raudondvario valsčiaus ( - ) kaime, kurie pagal dabartinį administracinį teritorinį suskirstymą yra Kauno rajono teritorijoje, Kulautuvoje (sklypai Nr. 10 ir 31) ir ( - ) kaime (sklypas Nr.38) (kitur- ( - ) k.). Prie prašymų buvo pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai. J. G. mirė 1992 m. spalio 9 d. Pareiškėjas V. G. ir tretieji suinteresuotieji asmenys T. L. P., O.A. M. ir R. P. yra įstatyminiai J. G. įpėdiniai. Jonui G. K. apskrities valdytojo 1996 m. kovo 18 d. sprendimu Nr.77 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,6222 ha žemės; Kauno apskrities viršininko 2007 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 52/20547 atkurtos nuosavybės teisės į 5,61 ha (grąžinant natūra 1,61 ha; perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,13 ha žemės ir 0,88 ha miško žemės sklypus). Panevėžio apskrities viršininko 2006 m. spalio 10 d. sprendimu Nr.21-104302-28586 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 7,47 ha žemės sklypą perduodant neatlygintai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 10,15 ha miško sklypą. Į J. J. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą Nr. 38 (2,1437 ha) nuosavybė neatkurta iki šiol. Pareiškėjui 2006 m. rugpjūčio 10 d. pateikus prašymą dėl žemės grąžinimo, Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyrius 2006-09-11 raštu Nr.S6-1667 „Dėl paveldimos žemės" informavo pareiškėją, kad rengiami apskrities viršininko sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo. 2010 m. vasario 10 d. pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administraciją dėl nuosavybės teisių atkūrimo į sklypą Nr.38 vilkinimo, kuri 2010 m. kovo 4 d. raštu Nr.S6-698 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo" informavo pareiškėją, kad Kauno apskrities viršininko 2005 m. birželio 14 d. įsakymu Nr.02-05-6034 ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. birželio 14 d. sprendimu Nr.52/19452 buvo atkurtos nuosavybės teisės G.P. V., suteikiant lygiaverčius žemės sklypus J. J. iki nacionalizacijos valdytoje žemėje. Šiame rašte taip pat buvo nurodyta, kad šiuo metu likę natūra tik apie 0,12 ha iš 2,1437 ha J. J. nuosavybės teise valdyto žemės sklypo Nr. 38. Tačiau teismui iš atsakovo išreikalavus duomenis apie tai, kuo yra užimtas J. J. nuosavybės teise valdytas žemės sklypas Nr. 38 (2,1437 ha), pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad yra laisvos žemės ne 0,12 ha, o 0,37 ha. Atsakovo pateiktoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr.15-3 dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. J. buvusią žemę ( - ) k. matyti, kad dar 2007 m. gruodžio 12 d. buvo parengta, o 2008 m. liepos 14 d. suderinta pažyma „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų" (prijungtos bylos lapas Nr.17), iš kurios matyti, kad J. G. turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į J. J. valdytą 2,14 ha ( - ) k. Šie faktai rodo, kad atsakovas nepagrįstai nepriima sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui, kaip yra numatyta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau –Atkūrimo įstatymo) 4 straipsnio 4 dalyje. Minėti Kauno apskrities viršininko administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo suteikiant lygiaverčius sklypus yra neteisėti, nes remiantis Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatomis, žemė kaimo vietovėje grąžinama natūra nedelsiant. Taigi Kauno apskrities viršininko administracija turėjo pareigą nuosavybės teises atkurti grąžinant natūra ginčo žemę turėtoje vietoje, arba informuoti pareiškėją arba kitus J. G. testamentinius įpėdinius, kad turėta žemė priskiriama valstybės išperkamai, arba yra kokių tai kliūčių vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą. Kaip matyti iš pareiškėjo teikiamų įrodymų, Kauno apskrities viršininko administracija nei karto neinformavo suinteresuotų asmenų, tačiau priėmė sprendimus, kuriais dalis- 1,58 ha, natūrinio žemės sklypo buvo perduota neatlygintinai Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus darbuotojai G. P. V.. Kaip matyti iš atsakovo teismui pateiktų duomenų, 1,28 ha žemės sklypas (sklypo Nr. Projekto plane 814-1) ir 0,30 ha žemės sklypas (sklypo Nr. Projekto plane 814-3) yra perduoti neatlygintai G.P. V. atkuriant nuosavybės teises į D. A. iki nacionalizacijos turėtą žemės sklypą Pajiesio kaime, Marijampolės rajone. Projektuoti žemės sklypus siekiant neatlygintinai juos suteikti kitiems piliečiams galima tik iš laisvos žemės fondo. Žemė yra laisva tik tuo atveju, jei jos nepretenduoja susigrąžinti natūra kiti piliečiai. Pats faktas, kad nuosavybės teisės atkurtos suteikiant neatlygintinai žemės sklypą toje vietoje, kur yra išreikšta piliečių valia atkurti nuosavybės teises natūra, neišsprendus tokio piliečio pateikto prašymo, yra pakankamas pagrindas panaikinti ginčijamus įsakymą ir sprendimą dalyje dėl 1,28 ha žemės sklypo (sklypo Nr. Projekto plane 814-1) ir 0,30 ha žemės sklypo (sklypo Nr. Projekto plane 814-3). Atmestini Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. kovo 4 d. rašte Nr.S6-698 nurodyti argumentai, kad pareiškėjas pavėlavo pateikti kokius tai dokumentus Kauno rajono žemėtvarkos skyriui. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi nustatyta, kad nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turėjo būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Kauno apskrities viršininko administracija nei karto nenurodė įstatyminiams J. G. įpėdiniams, kad trūksta kokių tai dokumentų tikslu, kad būtų atkuriamos nuosavybės teisės. Priešingai, Kauno apskrities viršininko administracijos priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal to paties pretendento pateiktus prašymus ir dokumentus į Kulautuvos teritorijoje esančią žemę patvirtina, kad Kauno apskrities viršininko administracija pripažino, kad nuosavybės ir giminystės teisę patvirtinančių dokumentų pakanka. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovas turėjo pakankamai duomenų prašymui išspręsti. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjas, kaip įstatyminis J. G. įpėdinis turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas vyksta jam palankia kryptimi. Pažymėjo, kad ginčijami Kauno apskrities viršininko įsakymas ir sprendimas yra neteisėti ir tuo pagrindu, kad ginčo žemė - 2,14 ha dar 1992 m. spalio 30 d. buvo suteikta pareiškėjui V. G. privačiam ūkiui steigti, ir buvo numatyta, kad ši žemė bus grąžinta natūra. Akivaizdu, kad pareiškėjas, kaip ir kiti įstatyminiai J. G. įpėdiniai tikėjosi, kad viešojo administravimo institucijos tinkamai vykdys teisės aktų reikalavimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į kaimo vietovėje ir pareiškėjui naudojimui suteikto žemės sklypo nesuteiks kitiems asmenims. Atkūrimo įstatymo 19 straipsnis numato, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos bei tai, kad šiose bylose šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. kovo 4 d. raštą Nr.S6-698 pareiškėjas gavo 2010 m. kovo 9 d., taigi pareiškėjas kreipiasi į teismą nepraleidęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje numatyto termino.

5Atsakovas raštu pateiktame atsiliepime į skundą ( b.l. 168-169), o atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą administracinių aktų panaikinimo dalyje atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjo patikslintame skunde išdėstytais reikalavimais sutinka iš dalies. 1991 m. J. G. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į savo iki nacionalizacijos turėtą 2,2895 ha žemės ir į savo senelio J. J. 13,5421 ha žemės, buvusios ( - ) k., Kulautuvoje ir susidedančios iš trijų sklypų: Nr. 10 (3,1935 ha), Nr. 31 (8,2049 ha), 38 (2,1437 ha). Jonui G. K. apskrities valdytojo 1996 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 77 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,6222 ha žemės; Kauno apskrities viršininko 2007 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 52/20547 atkurtos nuosavybės teisės į 5,61 ha žemės ir Panevėžio apskrities viršininko 2006 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 21-104302-28586 suteiktas lygiavertis 10,15 ha žemės sklypas už turėtą 7,47 ha miško sklypą. J. G. šiais sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. J. 13,5421 ha žemės, buvusios ( - ) k., Kulautuvoje ir susidedančios iš trijų sklypų: Nr. 10 (3,1935 ha), Nr. 31 (8,2049 ha), 38 (2,1437 .ha). Nuosavybės teisės į J. G. iki nacionalizacijos turėtus 2,2895 ha žemės buvusiame Raudondvario valsčiuje yra neatkurtos iki šiol. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas klaidina teismą teigdamas, jog į J. J. priklausiusį sklypą Nr. 38 (2,1437 ha) nėra atkurtos nuosavybės teisės. Archyviniai dokumentai, t. y. Lietuvos Respublikos Žemės Ūkio Ministerijos Žemės Tvarkymo departamento 1931 m. lapkričio 30 d. raštas Nr. 35099 patvirtina, kad J. J. trys sklypai: Nr. 10 (3,0037 ha), Nr. 31 (8,2049 ha), 38 (2,1437 ha) buvo ( - ) k. Akivaizdu, kad Kauno apskrities valdytojo 1996 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 77, Kauno apskrities viršininko 2007 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 52/20547 ir Panevėžio apskrities viršininko 2006 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 21-104302-28586 buvo atkurtos nuosavybės teisės į visą J. J. iki nacionalizacijos priklausiusią žemę ( - ) k., taip ir į Nr. 38 (2,1437 ha) pažymėtą sklypą. Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 52/19452 bei Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 02-05-6034 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Kauno r.)", G. P. V. buvo suteikti 3 lygiaverčiai žemės sklypai, t.y. 1,28 ha esantis ( - ) k., 0,48 ha esantis Naujatriobių k. ir 0,30 ha esantis ( - ) k. Mano, kad Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimas ir įsakymas priimti tinkamai, nepažeidžiant tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų ir nėra pagrindo jų naikinti.

6Tretieji suinteresuoti asmenys A. O. M. ir R. P. prašė tenkinti pareiškėjo skundą.

7Trečiojo suinteresuotojo asmens G. P. V. atstovas mano, kad pareiškėjo reikalavimai negali būti tenkinami ir skundas turėtų būti atmestas, nes nuosavybės teisės gali būti atkurtos tik į nacionalizuotą žemę, o iš J. J. žemė nebuvo nacionalizuota, nes jis mirė 1928-01-09, būdamas 73 m. amžiaus, tuo tarpu žemės nacionalizacija buvo vykdoma vadovaujantis 1940 m. liepos 14-15 d. išrinkto Liaudies Seimo bei vykdomosios valdžios institucijų priimtais aktais. Duomenų apie tai, kas po J. J. mirties paveldėjo žemę, ar kam ji atiteko kitokiu būdu, byloje nėra.

8Skundas netenkintinas.

9Faktinės bylos aplinkybės

10Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad J. G. 1991 m. gruodžio 4 d. padavė prašymą atkurti nuosavybės teises natūra į 15,7816 ha žemės plotą, esantį Kulautuvoje ( Byla Nr. 231, buv. sav. J. J. (G. J.) b.l. 5). Prašyme nenurodyta, kokie nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo pateikti kartu su prašymu, tačiau Byloje Nr. 231 yra J. J. mirties liudijimas, kuriame nurodyta, jog J. J. mirė 1928 m. sausio 9 d. būdamas 73 m. amžiaus ( b.l. 6); Babtų-Panevėžiuko klebono pažyma apie T. G. mirtį ( b.l.7), Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma apie G. P., A. ir J. T., J. santuoką ( b.l. 8), A. G. mirties liudijimas ( b.l. 9), V. G. gimimo pažymėjimas ( b.l. 10), Kauno rajono Kulautuvos gyvenvietės viršaičio 1991-12-12 pažyma ( b.l. 12), kurioje nurodyta, kad 1926 m. Kauno apskrities Raudondvario valsčiaus ( - ) kaimo plane yra pažymėti trys žemės sklypai Nr. 10, Nr. 31, Nr. 33 J. J. vardu, kurių bendras plotas 13,5421 ha; 1937 m. sudarytame Raudondvario valsčiaus ( - ) kaimo sklypo Nr. 49 porceliacijos plane pažymėti 6 sklypeliai Nr. 25, Nr. 18, Nr. 1, Nr. 61, Nr. 52, Nr. 37 G. J. vardu, kurių bendras plotas 2,2395 ha; Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamento 1931 m. lapkričio 30 d. dokumentas, kuriame nurodyta, kad Jokimui J. K. apskrities Raudondvario valsčiaus ( - ) kaime nuosavybės teise priklauso sklypai Nr. 10, 31 ir 38, viso 13 ha 5421 kv.m. žemės (b.l. 13-14). Raudondvario valsčiaus ( - ) kaimo padalinimo plano, padaryto 1935 m. privatinio matininko eksplikacijoje yra nurodytas savininkas J. G. (pastaba- žemės plotas neįskaitomas) ( b.l. 19), Eksplikacijoje ( b.l.; 20) nurodyta, kad J. J. valdė 13, 5421 ha žemės. 1991 m. gruodžio 23 d. J. G. taip pat padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 2,1437 ha ploto žemės buvusiame Kauno apsk. Raudondvario valsčiuje, ( - ) kaime (( - ) kaime) (Byla 15-3. J. J., b.l. 8). Prie prašymo pateikti dokumentai nenurodyti, tačiau byloje Nr.15-3 yra dalis tų pačių dokumentų, kurie buvo pateikti byloje Nr. 231, t.y. J. J. mirties liudijimas (b.l. 9), Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma apie G. P., Augustino ir J. T., J. santuoką ( b.l. 11), Babtų-Panevėžiuko klebono pažyma apie T. G. mirtį ( b.l.12), V. G. gimimo pažymėjimas ( b.l. 10), Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamento 1931 m. lapkričio 30 d. dokumentas, kuriame nurodyta, kad Jokimui J. K. apskrities Raudondvario valsčiaus ( - ) kaime nuosavybės teise priklauso sklypai Nr. 10, 31 ir 38, viso 13 ha 5421 kv.m. žemės (b.l. 14-15). J. G. mirė 1992 m. spalio 9 d. ( b.l. 42). Paveldėjimo teisės liudijimais pagal įstatymą (Nuosavybės teisių atkūrimo byla. J. G.(miręs), b.l. 171-174) po A. G., mirusios 1993-11-27, mirties, kuri buvo priėmusi palikimą po 1992 m. spalio 9 d. sutuoktinio J. G. mirties, kuriam minėtas turtas priklausė nuosavybės teise, tačiau neįformino paveldėjimo teisių, turtą po ¼ dalį paveldėjo pareiškėjas V. G. ir tretieji suinteresuotieji asmenys T. L. P., O.A. M. ir R. P.. Vaclovui G. K. rajono Raudondvario ap. Agrarinės reformos tarnybos posėdžio, įvykusio 1992-10-30, nutarime konstatuota, kad pilietis G. V., J. ūkininkauti pasirengęs ir jam suteikta privačiam ūkiui steigti 2,14 ha žemės ( - ) kaime ( b.l. 35). Jonui G. K. apskrities valdytojo administracijos 1996 m. kovo 18 d. sprendimu Nr.77 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,6222 ha žemės (b.l. 43-44); Kauno apskrities viršininko 2007 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 52/20547 atkurtos nuosavybės teisės į 5,61 ha (grąžinant natūra 1,61 ha; perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,13 ha žemės ir 0,88 ha miško žemės sklypus) ( b.l. 30-31). Panevėžio apskrities viršininko 2006 m. spalio 10 d. sprendimu Nr.21-104302-28586 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 7,47 ha žemės sklypą perduodant neatlygintai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 10,15 ha miško sklypą ( b.l. 32-33). Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 52/19452 bei Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 02-05-6034 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Kauno r.)", G. P. V. buvo suteikti 3 lygiaverčiai žemės sklypai, t.y. 1,28 ha esantis ( - ) k., 0,48 ha esantis Naujatriobių k. ir 0,30 ha esantis ( - ) k. ( Nuosavybės teisių atkūrimo byla. Savininkas -G. P. V.). Pareiškėjas skundu prašo panaikinti minėtus atsakovo 2005 m. administracinius aktus bei įpareigoti atsakovą per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti visus būtinus veiksmus atkurti nuosavybės teises natūra į J. J. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą Nr. 38 (2,1437 ha) buvusiame Kauno apskrities Raudondvario valsčiaus ( - ) kaime, kuris pagal dabartinį administracinį teritorinį suskirstymą yra Kauno rajono teritorijoje, ( - ) kaime (kitur- ( - ) k.).

11Teisės aktų sprendžiant ginčą analizė ir išvados

12Valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo į žemę klausimus, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – Atkūrimo įstatymas) (Žin.,1997, Nr.65-1558), Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymu (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau- Tvarka), patvirtinta Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr.1057 (Žin.,1997, Nr.90-2256, 2002, Nr.93-3989, 2004, Nr.53-1803) bei kitais teisės aktais (jų galiojančiomis redakcijomis).

13Konstitucinėje jurisprudencijoje konstatuota, jog įstatymų leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas, pabrėžė pirmenybę susigrąžinti žemę buvusiems savininkams (Konstitucinio Teismo 2008 m. liepos 4 d. sprendimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas ne kartą yra pasisakęs, kad nacionalizavimo padarinių šalinimo mechanizmą nustatančiu Atkūrimo įstatymu siekiama atkurti nuosavybės teises asmenims, kuriems nuosavybės teise priklausęs turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip nusavintas. Taigi įstatymų leidėjas suteikė prioritetą savininko teisių gynimui. Kitų asmenų, išvardytų Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje, teisė atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra išvestinė iš savininko teisės – šie asmenys įgyja teisę į nuosavybės teisių atkūrimą tik tuo atveju, jeigu turto savininkas yra miręs.

14Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio prasme savininkas – tai asmuo, kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kuriam pagal šį įstatymą atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Taigi atkuriant nuosavybės teises į žemę visais atvejais turi būti nustatyta, kurio asmens teisės buvo pažeistos įvykdant žemės nacionalizaciją, t. y. privalo būti nustatyta, kas nacionalizacijos momentu buvo nusavintos žemės savininkas pagal atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus. Kadangi žemės Lietuvoje nacionalizacijos aktu laikytina 1940 m. liepos 22 d. Liaudies Seimo deklaracija, todėl atkuriant nuosavybės teises į žemę turi būti nustatyta, kas buvo nusavintos žemės savininkas 1940 m. liepos 22 d. pagal atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijoje dalyje galiojusius teisės aktus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pagal Atkūrimo įstatymą imperatyviai reikalaujama nustatyti asmenį, nuosavybės teise valdžiusį nekilnojamąjį turtą nacionalizacijos momentu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2003 m. kovo 14 d. Nr. A3-232/2003; 2004 m. vasario 13 d. Nr.A3-178/2004; 2008 m. liepos 21 d. Nr. A502-1310/2008; 2009 m. balandžio 27 d. Nr.A261-532/2009; 2010 m. kovo 25 d. Nr. A261-364/2010; 2010 m. spalio 4 d. Nr. A146-799/2010 ir kt.).

15Akivaizdu, kad J. J., kuris mirė 1928 m. sausio 9 d., nacionalizacijos metu (1940 m.) prašomos grąžinti žemės savininku nebebuvo ir būti juo negalėjo. Todėl nuosavybės teisių atkurti jam (į jo turėtą turtą) negalima, nes turto nusavinimu jos nebuvo pažeistos.

16Tvarkos 11 punkto 1 dalyje numatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiami pilietybę, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Tvarkos 12 punktas numato, kokie dokumentai patvirtina nuosavybės teises.

17Institucija, kuri įstatymu įgaliota nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, gavusi pretendentų prašymus atkurti nuosavybės teises į 1928 m. sausio 9 d. mirusio J. J. žemę, turėjo pasiūlyti pretendentams pateikti dokumentus, įrodančius kas po J. J. mirties tapo jo nuosavybės teise valdytos žemės savininku (savininkais) ir ją valdė nacionalizacijos metu (1940 m. liepos 22 d.), taip pat įrodymus, kad pretendentai Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio prasme yra susiję su nacionalizuotos žemės savininku (savininkais) giminystės ryšiais. Tik atsakius į šiuos klausimus galėjo būti priimti atitinkami sprendimai dėl pretendentų pateiktų prašymų.

18Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. G., o vėliau ir jo įstatyminis įpėdinis – pareiškėjas, dokumentų ar įrodymų, patvirtinančių, jog J. G. pagal atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus paveldėjo J. J. žemę ir ją valdė iki 1940-07-22 nekilnojamojo turto nacionalizacijos, nėra.

19Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nenagrinėja atsakovo sprendimų, kuriais pareiškėjui jau atkurtos nuosavybės teisės į J. J. žemės dalį, teisėtumo, bet atkreipia dėmesį į tai, kad teisė iš neteisėtų veiksmų neatsiranda.

20Konstatavus, kad nuosavybės teisių atkurti į J. J. valdytą žemę negalima, nėra faktinio ir teisinio pagrindo naikinti šioje byloje ginčijamų 2005 metų atsakovo administracinių aktų, kuriais ginčo žemės dalis suteikta trečiajam suinteresuotam asmeniui G.P. V.. Pareiškėjo argumentai, kad ginčo žemė dar 1992 m. spalio mėnesį buvo suteikta jam privačiam ūkiui steigti, todėl Kauno apskrities viršininko administracijos aktai yra neteisėti, taip pat yra nepagrįsti.

211991 m. liepos 25 d. priėmus Žemės reformos įstatymą, šio įstatymo 1 straipsnis numatė, kad įstatymas reglamentuoja žemės nuosavybės santykius ir žemės reformos tvarką. Sutinkamai su Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies vėlesne redakcija (1993-07-15 įstatymo redakcija), suteiktą daugiau nei turėtą nuosavybės teise žemę asmuo privalėjo išsipirkti per 10 metų. Pareiškėjas iki nurodytos datos to nepadarė (t.y. įrodymų apie žemės išsipirkimą nepateikė), nes tikėjosi žemę susigrąžinti natūra, todėl ši žemė tapo laisva valstybine žeme.

22Vadovaujantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

23Vadovaudamasi administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 straipsnio 1 p. teisėjų kolegija

Nutarė

24V. G. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

25Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai