Byla 2A-677/2014
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. P

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje 2-20-577/2013 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Granvalda“ ieškinį atsakovei G. Č. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. P..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB ,,Granvalda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš buvusios bendrovės vadovės atsakovės G. Č. 195 480 Lt žalos atlyginimo bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovės vadovavimo UAB „Granvalda“ laikotarpiu buvo sudaryti priešingi įmonės veiklos tikslams sandoriai, turėję įtakos įmonės galėjimui atsiskaityti su įmonės kreditoriais: trijų pastatų-transformatorinių pirkimo-pardavimo sandoriai ir transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandoris. Pagal nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis atsakovė pardavė, o UAB „Granvalda“ įsigijo tris pramonės pastatus-transformatorines už 196 600 Lt, tuo tarpu VĮ Registrų centro duomenimis bendra įgyto turto vidutinė rinkos vertė buvo 24 120 Lt, t. y. beveik 8 kartus mažesnė, negu bendrovė už įsigytą turtą sumokėjo atsakovei. Ieškovo atstovo nuomone, sudarytomis pirkimo-pardavimo sutartimis buvo siekiama patenkinti atsakovės asmeninius interesus, pažeidžiant UAB „Granvalda“ ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus, nes sutartys buvo sudarytos tarp to paties asmens (G. Č., kaip fizinio asmens ir kaip UAB „Granvalda“ akcininkės), kas kelia pagrįstas abejones dėl šalių sąžiningumo. G. Č. atstovauti jos, kaip pardavėjo, interesams įgaliojo tuometinį UAB „Granvalda“ darbuotoją A. P., o pati atsakovė sudarant sandorius veikė bendrovės vardu. Sutarčių sudarymo metu bendrovė turėjo administracines patalpas, kuriose vyko kasdienių bendrovės darbų organizavimas; įgyjamos patalpos bendrovei nebuvo reikalingos, jos nebuvo naudojamos. Pažymėjo, jog sandorių sudarymo metu bendrovės įsiskolinimas kreditoriams buvo 164 398,78 Lt. Todėl, ieškovo atstovo nuomone, atsakovė, sudarydama bendrovei nenaudingus sandorius, savo neteisėtais veiksmais padarė bendrovei 171 880 Lt žalos. Ieškovas tiesiogine žala laiko permokėtas bendrovės sumas atsakovei už parduotus statinius-transformatorines. 2009 m. lapkričio 19 d. sutartimi bendrovė pardavė atsakovei automobilį Opel Meriva už 2 800 Lt, nors analogiško automobilio vertė VšĮ „Emprekis“ duomenimis 2009 m. lapkričio mėnesį buvo 26 400 Lt, t. y. beveik dešimt kartų pigiau nei rinkos kaina, tuo padarydama akivaizdžią 23 600 Lt žalą bendrovei. Ieškovo nuomone, atsakovė sudarydama įmonei nenaudingus sandorius pažeidė CK bei Akcinių bendrovių įstatymo nuostatuose nustatytas pareigas elgtis įmonės atžvilgiu sąžiningai ir rūpestingai; įstatyminių pareigų pažeidimas yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su tuo, kad ieškovas negavo 23 600 Lt pajamų ir patyrė neprotingai dideles 171 880 Lt išlaidas sudarant neteisėtus ir bendrovės veiklos tikslams prieštaraujančius sandorius.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir iš atsakovės ieškovui priteisė 199 320 Lt žalos atlyginimo bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 199 320 Lt sumos nuo bylos iškėlimo dienos, t. y. nuo 2012 m. gegužės 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 5022,38 Lt valstybei. Teismas atmetė atsakovės prašymą taikyti ieškinio senatį, nurodydamas, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas, nes ieškiniams dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos įmonės galimybėms atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, ieškinio senaties pradžia siejama su dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo momentu. Taip pat pažymėjo, jog nors bankroto administratorius neginčijo sudarytų sandorių, tačiau iš jų kildino kreditoriams padarytą žalą. Spręsdamas dėl 2009 m. sudarytų pirkimo-pardavimo sandorių, kurių metu UAB „Granvalda“ įsigijo iš atsakovės pastatus, teismas atsižvelgė į Nekilnojamojo turto registro duomenis, pagal kuriuos sandorių sudarymo metu vidutinė pastatų rinkos vertė sudarė iš viso 24 120 Lt. Pažymėjo, jog būtent tokia turto rinkos vertė buvo nurodyta ir pirkimo-pardavimo sutartyse, nors atsakovė turtą bendrovei pardavė už 201 600 Lt. Atkreipė dėmesį, kad pirkimo-pardavimo sandoriai buvo sudaryti prasidėjus ekonominei krizei, sąlygojusiai ir nekilnojamojo turto kainų kritimą. Įvertinęs atsakovės siekį plėsti bendrovės veiklą, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pastatų pirkimas už beveik 8 kartus didesnę kainą, nei pastatų rinkos vertė, negali būti vertinamas kaip pateisinamas vadovo elgesys. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad iki šiol su atsakove bendrovė už iš jos įgytą turtą pilnai neatsiskaitė, yra nereikšminga. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovė neįrodė, kad jos įgyto iš bendrovės automobilio rinkos vertė buvo mažesnė nei nurodyta ieškovo. Pažymėjo, jog palyginus automobilio remonto vertę su jo ilgalaikio materialiojo turto registracijos knygoje nurodyta verte, automobilis turėjo būti bendrovės nurašytas. Teismas sprendė, jog sandoriai buvo sudaryti nepagrįstai didelėmis kainomis, todėl jie akivaizdžiai nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi bendrovei. Darė išvadą, kad atsakovė, sudarydama sandorius, veikė tik savo interesais ir minėtais sandoriais padarė UAB „Granvalda“ 199 320 Lt dydžio žalą. Atkreipė dėmesį, jog iš ieškovo žalos paskaičiavimų matyti, kad padaryta akivaizdi aritmetinė klaida, todėl teismas ištaisėt ieškovo padarytus paskaičiavimo apsirikimus.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

91. Teismas, nustatęs tik vieną civilinės atsakomybės sąlygą – neteisėtus veiksmus, netinkamai pritaikė CK 2.87 straipsnio 7 dalį, 6.245, 6.247-6.249 straipsnių nuostatas, nes nepasisakė dėl priežastinio ryšio, dėl įrodymų, paneigiančių apeliantės kaltės prezumpciją, netinkamai nustatė žalos faktą.

102. Teismas privalėjo konkrečiai nurodyti, kokius neteisėtus veiksmus atliko apeliantė, t. y. kokias konkrečias, o neblanketines teisės normas pažeidė. Teismas neįvertino daugelio apeliantės veiksmų, kuriais ji veikė bendrovės naudai: suteikė neatlygintiną paskolą, panaudos būdu perdavė bendrovei siuvimo mašinas, kurias pati išpirkinėjo lizingo būdu, panaudos būdu perdavė savo patalpas ir kt. 2009 m. sandorių sudarymo metu bendrovės finansinė padėtis buvo gera, bendrovė neturėjo pradelstų skolų, todėl atsakovei priklausančio turto pirkimas veiklai plėsti, kai atsiskaitymas buvo atidėtas neribotam laikui, negalėjo neigiamai paveikti įmonės ūkinę-finansinę veiklą. Aplinkybė, kad skirtinguose oficialiuose dokumentuose 2005 ir 2009 metų kainos skiriasi daugiau nei 8 kartus, nesudaro pagrindo vadovautis būtent 2009 metų kainomis.

113. Teismas nenustatinėjo priežastinio ryšio ir pasekmių. Teismas nevertino, kiek įsipareigojimų kreditoriams sandorių sudarymo metu buvo pradelsta ir ar nebuvo geriau laisvas lėšas investuoti į nekilnojamąjį turtą, skirtą veiklai plėsti. Bendrovės įsiskolinimas bankroto bylos iškėlimo metu buvo mažesnis, negu 2009 metais, tad žalos kreditoriams sandoriai nepadarė. Teismo teiginiai dėl žalos yra prieštaringi ir neaiškūs. Bendrovė tapo nemoki ne dėl minėtų sandorių. Taigi neįrodyta, kad piniginių lėšų permokėjimas tiesiogiai nulėmė bendrovės negalėjimą vykdyti savo prievoles kreditoriams.

124. Teismas nurodė, kad bendrovė neteko 81 600 Lt pajamų, o už šias lėšas gavo 24 120 Lt rinkos vertės nekilnojamąjį turtą. Tad žala būtų 57 480 Lt, tačiau teismas priteisė 177 480 Lt žalą. Teismas, pažymėjęs, jog nesvarbu, kad bendrovė sumokėjo ne visą sandorių kainą, neatsižvelgė ir į tai, kad bendrovė neįgijo ir neturi turtinės prievolės likusiai 120 000 Lt sumai. Pastarąją aplinkybę patvirtina tai, kad apeliantė nėra pareiškusi kreditorinio reikalavimo 120 000 Lt sumai.

135. Teismas nepagrįstai nustatė automobilio rinkos vertę pagal bendruosius duomenis, skelbiamus VšĮ „Emprekis“; turėjo remtis žalos įvertinimo aktu. Parduotas automobilis nebuvo tvarkingas, įprastai nusidėvėjęs, kokius parduoda minėta įmonė, o patyręs autoįvykį, stipriai apgadintas, nevažiuojantis. Žalos įvertinimo aktą parengė su šiuo ginču nesusiję asmenys, todėl šio akto duomenys turėjo teismo būti vertinami, nepriklausomai nuo to, ar apeliantė galėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių ji pirko šį automobilį.

14Ieškovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

151. Teismo sprendimas pagrįstas, nes teismas vertino ne naudą ar abstrakčius siekius, o apeliantės asmeninio intereso turėjimą. Veiksmai, parduodant savo vadovaujamai įmonei turtą beveik 8 kartus didesne kaina, pažeidžia CK 2.87 straipsnyje numatytas vadovo pareigas. Ieškovo nuomone, priežastinis ryšys tarp apeliantės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos yra akivaizdus, nes jais padaryta žala. Teismas nurodė, kad apeliantė nepateikė įrodymų, paneigiančių jos kaltės prezumpciją. Teismas pasisakė dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ir konstatavo, jog minėti sandoriai buvo neekonomiški ir nenaudingi bendrovei.

162. Apeliantės pateikti įrodymai nepaneigia fakto, jog, parduodant transformatorines, ji turėjo vadovautis 2009 m., o ne 2005 m. kainomis.

173. Tarp šalių sudarytais pirkimo-pardavimo sandoriais buvo siekiama patekinti tik apeliantės asmeninius interesus, tuo pažeidžiant kreditorių interesus. Ši aplinkybė nesusijusi su įmonės finansinės padėties stabilumu. UAB „Granvalda“ permokėta už turtą suma yra 171 880 Lt, todėl ši suma yra bendrovės patirta žala.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

20Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

21Nagrinėjamoje byloje keliamas įmonės administracijos vadovės civilinės atsakomybės klausimas, dėl to, kad parduodama jai priklausantį nekilnojamąjį turtą įmonei brangiau nei tuo metu buvusi rinkos kaina, bei iš įmonės įsigydama automobilį pigiau nei rinkos kaina, padarė įmonei žalą.

22Dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės

23Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui būtinosios sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246-6.249 str.). Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti taip pat būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas. Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „IBCA trobos“ v. A. G., bylos Nr. 3K-3-493/2012). Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas.

24CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos juridinio asmens valdymo organo nario pareigos, tarp jų 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Tai, ar bendrovės valdymo organo narys elgiasi sąžiningai ir protingai sudarydamas tam tikrus sandorius bendrovės vardu, vertinama pagal tai, ar nėra tokio nario ir bendrovės interesų konflikto, ar nėra painiojamas nario asmeninis ir bendrovei priklausantis turtas, ar sandoriu nepadaroma aiškios žalos bendrovei. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta valdymo organo nario lojalumo bendrovei pareiga, kuri kartu reiškia ir tai, kad narys neturėtų veikti priešingai bendrovės, kaip pelno siekiančio asmens, veiklos tikslams. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatos dėl bendrovės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, pareigos visiškai atlyginti padarytą žalą, teikia pagrindą konstatuoti, kad bendrovės vadovo veiksmai sudarant ir vykdant sandorius turi užtikrinti, kad bendrovei nebūtų padaryta žalos (nuostolių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Optimalūs finansai“ v. G. P., bylos Nr. 3K-7-444/2009).

25Kasacinio teismo išaiškinta, kad vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006).

26Dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių

27Bylos duomenimis, atsakovė G. Č. laikotarpiu nuo 2005-10-10 iki 2010-10-19 buvo UAB ,,Granvalda“ vadovė ir akcininkė, o laikotarpiu nuo 2010-10-20 iki 2011-11-07 UAB ,,Granvalda“ vadovu ir akcininku buvo trečiasis asmuo A. P. (t. 1, b. l. 11-16). Vilniaus apygardos teismas 2011-10-10 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Granvalda“ (t. 1, b. l. 9-10). Nustatyta, kad tarp UAB ,,Granvalda“, atstovaujamos atsakovės G. Č., ir G. Č., atstovaujamos A. P., 2009-01-23 ir 2009-02-17 buvo sudarytos trys nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys, pagal kurias BUAB „Granvalda“ iš atsakovės įsigijo: pastatą-transformatorinę, esančią (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 80 000 Lt; pastatą – transformatorinę, esančią (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 65 000 Lt; pastatą - transformatorinę, esančią (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 56 600 Lt (t. 1, b. l. 17-32).

28Ieškovas teigė, kad atsakovė, veikdama kaip vienasmenis BUAB ,,Granvalda“ valdymo organas, sudarė įmonei ekonomiškai nenaudingus ir nuostolingus sandorius dėl ko buvo padaryta žala bendrovei. Sprendžiant dėl bendrovės teisių pažeidimo atsakovei sudarius nurodytus sandorius, teisėjų kolegija pažymi, kad svarbu įvertinti, ar turtas įsigytas už tinkamą ir pagrįstą kainą. Šiuo aspektu yra reikšminga įsigyto nekilnojamojo turto rinkos vertė, buvusi jo įsigijimo momentu, nes aiški įsigyto turto vertės ir kainos neatitiktis yra pagrindas daryti išvadą dėl bendrovės teisių pažeidimo. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų sandorių sudarymo metu matyti, kad vidutinė rinkos vertė pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo 2 260 Lt, pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 16 200 Lt, o pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 5 660 Lt (t. 1, b. l. 35-36, 37-38, 39), iš viso 24 120 Lt. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nekilnojamasis turtas bendrovės buvo įsigytas už kelis kartus didesnę vertę, todėl tokie sandoriai negali būti vertinami kaip finansiškai naudingi bendrovei. Atsakovė, kaip bendrovės vadovė, sudarė sandorius, kuriais perleido kelis kartus didesne kaina jai pačiai priklausantį turtą bendrovei, taip neišvengė situacijos, kai jos asmeniniai interesai prieštaravo juridinio asmens interesams. Įvertinus nurodytus faktus darytina išvada, kad minėtos pirkimo-pardavimo sutartys negali būti pripažįstamos normalia verslo praktika, atitinkančia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kadangi bendrovės vadovė, parduodama jai priklausantį turtą bendrovei už kelis kartus didesnę nei rinkos kaina, elgėsi priešingai bendrovės veiklos tikslams ir interesams (CK 1.5 str.). Tokie sandoriai bendrovei buvo ekonomiškai nenaudingi, apsunkinantys bendrovės turtinę padėtį bei pažeidžiantys bendrovės kreditorių teisėtus interesus.

29Kaip minėta, juridinio asmens valdymo organų pareigos bei esminiai jų veiklos principai yra įtvirtinti CK 2.87 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir juridinio asmens narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus juridiniam asmeniui, nepainioti savo turto su juridinio asmens turtu ir pan. Pagal įmonės veiklą reglamentuojančius įstatymus bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės reikalavimai bei standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Buvusios UAB ,,Granvalda“ vadovės G. Č. veika dėl minėtų sandorių sudarymo yra neteisėta, kadangi atsakovė pažeidė CK 2.87 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse nustatytas pareigas juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, lojalumo įmonei reikalavimą, reikalavimą vengti situacijos, kai vadovo interesai prieštarauja juridinio asmens interesams bei reikalavimą nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu. Aplinkybė, kad pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos bendrovei nuostolingomis sąlygomis, turėjo būti žinoma atsakovei, kuri perleido jai pačiai priklausantį turtą bendrovei.

30Nors apeliantė skunde nurodo, kad bylos duomenys patvirtina, jog ji veikė bendrovės naudai, nes bendrovei suteikė neatlygintiną paskolą, panaudos būdu perdavė bendrovei siuvimo mašinas, kurias pati išpirkinėjo lizingo būdu, panaudos būdu perdavė savo patalpas ir kt., tačiau atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad nekilnojamasis turtas bendrovei buvo parduotas nepagrįstai didelėmis kainomis, tokie atsakovės veiksmai negali būti vertinami kaip veikimas bendrovės interesais.

31Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos (CK 6.249 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas, tai atsakingas už žalą juridinio asmens vadovas privalo ją atlyginti, kad juridinis asmuo atsidurtų tokioje padėtyje, kurioje jis būtų, jeigu jam nebūtų buvę padaryta žalos.

32Apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jos aiškinimą apie nekilnojamojo turto pardavimo kainų atitikimą rinkos vertei sandorių sudarymo metu. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog sudarytais pirkimo-pardavimo sandoriais apeliantė ieškovui padarė žalą, kuri pasireiškė tuo, kad nekilnojamasis turtas buvo įsigytas už 201 600 Lt sumą, o iš bylos medžiagos matyti, kad jo rinkos vertė buvo 24 120 Lt, t. y. turtas įsigytas už kelis kartus didesnę nei rinkos vertė. Taigi, šis skirtumas, t. y. 177 480 Lt vertintinas, kaip apeliantės neteisėtais veiksmais ieškovui padaryta žala.

33Dėl automobilio pirkimo-pardavimo sandorio

34Taip pat ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės nuostolius dėl bendrovės automobilio Opel Meriva (valst. Nr. ( - ) VIN kodas: W0L0XCE7554080411) įsigijimo už, ieškovo teigimu, daug mažesnę nei rinkos kainą. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. lapkričio 19 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė G. Č. įsigijo iš UAB „Granvalda“ automobilį Opel Meriva už 2 800 Lt (t. 1, b. l. 48), kai tuo tarpu VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis, analogiško automobilio kaina 2009 m. lapkričio mėnesį buvo 24 640 Lt (t. 1, b. l. 49). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su ieškovo ieškinyje nurodytais argumentais, kad pardavus turtą mažesne nei vidutinė transporto priemonės kaina, bendrovei buvo padaryta 21 840 Lt žala (t. y. sumokėtos ir vidutinės transporto priemonės rinkos kainos skirtumas), šio dydžio žalą priteisė iš atsakovės.

35Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos išvadomis bei su VšĮ „Emprekis“ teiktais vertinimais, skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai nustatė automobilio rinkos vertę pagal bendruosius duomenis, skelbiamus VšĮ „Emprekis“, tačiau nevertindamas atsakovės pateikto automobilio žalos įvertinimo akto. Vertindama šio apeliacinio skundo argumento pagrįstumą, teisėjų kolegija nurodo tai, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. J. Š., bylos Nr. 3K-3-269/2012; kt.).

36Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateiktoje VšĮ „Emprekis“ pažymoje (t. 1, b. l. 49) yra nurodyta panašaus automobilio rinkos kaina, tačiau ne konkretaus automobilio, kurį iš bendrovės įsigijo atsakovė, todėl šiai pažymai negali būti suteikiama išskirtinė reikšmė. Atsakovė teiginiams dėl automobilio apgadinimo pagrįsti pateikė žalos įvertinimo aktą, kuriame nurodyta, kad automobilio remontas kainuotų 14 892 Lt (t. 1, b. l. 144). Byloje esančioje ilgalaikio materialiojo turto registracijos knygoje pažymėta, kad automobilis įsigytas 2007-05-31 už 14 753,23 Lt, automobilio nusidėvėjimas 2007 m. sudarė 1704,01 Lt, o 2008 m. – 2 921,16 Lt (t. 1, b. l. 161). Pagal ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo žiniaraštį 2009 m. spalio mėn. automobilio likutinė vertė nurodyta 7 419,82 Lt (t. 1, b. l. 182). Prastą automobilio būklę, kad automobilis buvo patyręs autoįvykį ir buvo nevažiuojantis, patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyvavusi liudytoja R. J. (t. 2, b. l. 36-39). Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Emprekis“ pažymoje nurodyta automobilio kaina yra orientacinė nevertinant konkretaus automobilio, teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus byloje pateiktus bendrovės buhalterinius duomenis, žalos įvertinimo aktą, liudytojų parodymus, darytina išvada, kad byloje neįrodyta, jog ginčo automobilis parduotas už pernelyg mažą kainą, palyginus su jo rinkos verte. Dėl to laikytina nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad automobilio pirkimo-pardavimo sandoriu padaryta žala bendrovei.

37Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl nustatyto žalos atlyginimo dydžio keistinas, priteisiant ieškovui iš atsakovės 177 480 Lt žalos atlyginimo.

38Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė bendrovės vadovei civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų. Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiuo skundo argumentu, pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas neanalizavo atskirai kiekvienos civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau, skundžiamame sprendime nurodęs, kad atsakovės, kaip įmonės vadovės, veiksmai sudarant sandorius, priešingus įmonės tikslams, laikytini neteisėtais veiksmais, sukėlusiais žalą bendrovei, tinkamai įvertino civilinės atsakomybės sąlygas. Kaip minėta, nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių jos, kaip bendrovės vadovės, kaltės prezumpciją. Atsakovės neteisėti veiksmai, sudarant bendrovei ekonomiškai nenaudingus nekilnojamojo turto sandorius, lėmė žalos atsiradimą bendrovei bei jos kreditoriams. Aplinkybė, kad bendrovė nepilnai atsiskaitė su atsakove už iš jos įgytą turtą, nėra pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės atsakovei.

39Byloje yra nustatytos faktinės aplinkybės, patvirtinančios visas įstatyme ir teismų praktikoje nustatytas ir išaiškintas bendrovės vadovo civilinės atsakomybės sąlygas tai bendrovei už sudarytus nuostolingus, ekonomiškai nenaudingus sandorius.

40Dėl bylinėjimosi išlaidų

41Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiama įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už tokiose bylose paduotus apeliacinius skundus. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė, paduodama apeliacinį skundą sumokėjo 4 986 Lt dydžio žyminį mokestį (t. 2, b. l. 61), nuo kurio mokėjimo pagal įstatymą yra atleista. Atsižvelgiant į tai, kad yra tenkinama ieškinio dalis dėl

42177 480 Lt priteisimo, iš atsakovės priteistina valstybei 4 550 Lt dydžio žyminio mokesčio už ieškinį bei 32 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, viso 4 582 Lt bylinėjimosi išlaidų. Todėl atlikus atsakovės sumokėto žyminio mokesčio bei priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymus, atsakovei grąžintina iš valstybės biudžeto 404 Lt sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 3 dalimi žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi.

43Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turėjo 3000 Lt (t. 2, b. l. 27-30), o apeliacinės instancijos teisme – 2000 Lt (t. 2, b. l. 60) dydžio advokato teisinės pagalbos išlaidų. Įvertinus patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, iš ieškovo atsakovei priteistina 500 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų.

44Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

Nutarė

45Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimą pakeisti.

46Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

47,,Priteisti iš atsakovės G. Č. (a. k. ( - ) ieškovui BUAB „Granvalda“, (j. a. k. 300500784) 177 480 Lt (šimtą septyniasdešimt septynis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt litų) žalos atlyginimo bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 177 480 Lt sumos nuo bylos iškėlimo dienos, t. y. nuo 2012-05-16, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

48Priteisti iš ieškovo BUAB ,,Granvalda“ atsakovei G. Č. 500 Lt (penkis šimtus litų) advokato teisinės pagalbos išlaidų.

49Vilniaus apygardos teismo 2012-05-16 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki visiško sprendimo įvykdymo, o sprendimą įvykdžius – panaikinti.

50Gražinti atsakovei G. Č. 404 Lt dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2013-07-23 įmokos mokėjimo kvitu banke Swedbank AB.“

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB ,,Granvalda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį tenkino... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013... 9. 1. Teismas, nustatęs tik vieną civilinės atsakomybės sąlygą –... 10. 2. Teismas privalėjo konkrečiai nurodyti, kokius neteisėtus veiksmus atliko... 11. 3. Teismas nenustatinėjo priežastinio ryšio ir pasekmių. Teismas nevertino,... 12. 4. Teismas nurodė, kad bendrovė neteko 81 600 Lt pajamų, o už šias lėšas... 13. 5. Teismas nepagrįstai nustatė automobilio rinkos vertę pagal bendruosius... 14. Ieškovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo pirmosios... 15. 1. Teismo sprendimas pagrįstas, nes teismas vertino ne naudą ar abstrakčius... 16. 2. Apeliantės pateikti įrodymai nepaneigia fakto, jog, parduodant... 17. 3. Tarp šalių sudarytais pirkimo-pardavimo sandoriais buvo siekiama patekinti... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 20. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 21. Nagrinėjamoje byloje keliamas įmonės administracijos vadovės civilinės... 22. Dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės... 23. Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės... 24. CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip,... 25. Kasacinio teismo išaiškinta, kad vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja... 26. Dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių... 27. Bylos duomenimis, atsakovė G. Č. laikotarpiu nuo 2005-10-10 iki 2010-10-19... 28. Ieškovas teigė, kad atsakovė, veikdama kaip vienasmenis BUAB ,,Granvalda“... 29. Kaip minėta, juridinio asmens valdymo organų pareigos bei esminiai jų... 30. Nors apeliantė skunde nurodo, kad bylos duomenys patvirtina, jog ji veikė... 31. Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui,... 32. Apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jos aiškinimą apie... 33. Dėl automobilio pirkimo-pardavimo sandorio ... 34. Taip pat ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės nuostolius dėl... 35. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos išvadomis bei su VšĮ... 36. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateiktoje VšĮ „Emprekis“ pažymoje... 37. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl... 38. Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė... 39. Byloje yra nustatytos faktinės aplinkybės, patvirtinančios visas įstatyme... 40. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 41. Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, atitinkamai pakeičiamas... 42. 177 480 Lt priteisimo, iš atsakovės priteistina valstybei 4 550 Lt dydžio... 43. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė, nagrinėjant bylą pirmosios... 44. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 45. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimą pakeisti.... 46. Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:... 47. ,,Priteisti iš atsakovės G. Č. (a. k. ( - ) ieškovui BUAB „Granvalda“,... 48. Priteisti iš ieškovo BUAB ,,Granvalda“ atsakovei G. Č. 500 Lt (penkis... 49. Vilniaus apygardos teismo 2012-05-16 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos... 50. Gražinti atsakovei G. Č. 404 Lt dydžio žyminį mokestį, sumokėtą...