Byla 3K-3-493/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Sigito Gurevičiaus ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „IBCA trobos“ (teisių perėmėjas M. D. ) ieškinį atsakovui A. G. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilę bendrovės vadovo civilinės atsakomybės pobūdžio ir sąlygų klausimai.

6Ieškovas bankrutuojanti UAB „IBCA trobos“ (2012 m. vasario 27 d. sutarties pagrindu reikalavimo teises į atsakovą A. G. šioje byloje perėmė M. D. ) prašė teismo priteisti iš atsakovo 299 120,72 Lt žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo teigimu, UAB „IBCA trobos“ iškėlus bankroto bylą atsakovas administratoriui UAB „Viresta“ neperdavė įmonės turto, kurį sudaro: 15 124,77 Lt vertės žaliavos, 252 982 Lt vertės nebaigta statyba, buvę kasoje 9724,45 Lt ir atsakovui išduota 4165,48 Lt suma. Be to, atsakovas, būdamas UAB „IBCA trobos“ vadovas, nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 31 d. realiai neišmokėjo UAB „IBCA trobos“ darbuotojams atlyginimo, nors surašė ir savo parašais patvirtino 17 124,02 Lt darbo užmokesčio darbuotojams išmokėjimą.

7Bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė reikalavimo priteisti 19 301,05 Lt, nes UAB „IBCA trobos“ Didžiojoje knygoje nurodytos įmonės turėtos 15 124,77 Lt žaliavos galėjo būti panaudotos A. V. namo statybai ir nurašytos 2008 m. gruodžio 19 d. aktu, o neišmokėto darbo užmokesčio 17 124,02 Lt suma mažintina 4176,28 Lt suma, išmokėta atsakovui kaip darbo užmokestis.

8Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutartimi UAB „IBCA trobos“ iškelta bankroto byla ir įmonės vadovui A. G. nustatytas 10 dienų laikotarpis perduoti teismo paskirtam administratoriui įmonės turtą pagal balansą, visus įmonės dokumentus ir turto sąrašą. Atsakovas buvo vienintelis UAB „IBCA trobos“ akcininkas. Administratoriui UAB „Viresita“ atsakovas nustatytu laiku neperdavė turto. 2008 m. spalio 31 d. UAB „IBCA trobos“ kasoje buvo 9724,45 Lt, atskaitingi asmenys buvo skolingi 4165,48 Lt, be to, įmonė turėjo 15 124,77 Lt vertės atsargų, o nebaigta statyba sudarė 252 982 Lt. Utenos rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 13 d. baudžiamuoju įsakymu atsakovą pripažino kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, konstatavo, kad jis, būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to 2008 m. darbuotojams neišmokėta 17 124,02 Lt.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Panevėžio apygardos teismas 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovo 270 240,67 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio padavimo (2010 m. vasario 18 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo, priėmė ieškovo atsisakymą ieškinio dalies dėl 19 301,05 Lt priteisimo ir šią bylos dalį nutraukė, kitą ieškinio dalį atmetė.

11Teismas nurodė, kad atsakovas nuo 2006 m. vasario 1 d. buvo UAB „IBCA trobos“ vadovas, todėl jam yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, jis privalėjo veikti išimtinai įmonės interesais, būti lojalus įmonei, o atstovaudamas įmonei, kaip jos vadovas, atsakyti už įmonės veiklos organizavimą, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (CK 2.87 straipsnis). Be to, pagal CK 2.150 straipsnį atstovas privalėjo atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą. Nurodytų pareigų atsakovas nevykdė, taip padarydamas įmonei ir jos kreditoriams 270 240,67 Lt žalą, kurią privalo visiškai atlyginti ir mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

12Teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, jog pagal atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius darbuotojams nėra išmokėtas 17 124,02 Lt darbo užmokestis. Atsakovas, gavęs iš kasos lėšas ir jų neišmokėjęs darbuotojams, padarė bendrovei 17 124,02 Lt žalą. Nesant byloje duomenų apie atsakovui priklausančio 4176,28 Lt darbo užmokesčio išmokėjimą ir ieškovui atsisakius šios sumos priteisimo, iš atsakovo priteistinas 12 947,74 Lt žalos atlyginimas.

13Atsakovo teigimu, 2006 m. gruodžio 31 d. bendrovės apskaitoje sudarytas nebaigtos statybos aktas. UAB „IBCA trobos“ nurodytu laiku vykdė penkių rąstinių namų statybą, kurių nebaigtos gamybos bendra vertė buvo 303 340 Lt. Atsakovo teigimu, nebaigta gamyba buvo realizuota – A. V. namas (nebaigta statyba 8799 Lt) buvo perduotas užsakovui 2008 m. vasario 21 d.; R. D. IĮ (nebaigta statyba 85 000 Lt) objektas perduotas 2006 m. birželio mėn.; A. K. namas (nebaigta statyba 110 187 Lt) perduotas užsakovui 2006 m. rugpjūčio 8 d; P. namas (nebaigta gamyba 57 953 Lt) parduotas antstolio iš varžytynių 2007 m. birželio 19 d.; G. K. namas (nebaigta gamyba 41 301 Lt) 2007 m. spalio 23 d. antstolės perduotas išieškotojui. Taigi visi namai, išskyrus A.V. namą, buvo realizuoti dar 2006–2007 m., o A.V. statytas namas perduotas 2008 m. vasario 21 d., todėl teismas sprendė, kad bendrovė vykdė ir kitus užsakymus, apie kurių buvimą nei teismui, nei bankrutuojančios įmonės administratoriui atsakovas dokumentų nepateikė. Įvertinęs, kad A. V. namo statybai buvo panaudotos žaliavos, kurios buvo nurašytos metų pabaigoje, teismas sprendė, kad šio statinio nebaigta gamyba (8799 Lt) galėjo būti įtraukta į bendrovės Didžiąją knygą 2008 m. spalio 31 d., kaip nebaigta gamyba. Duomenų, kad 2008 m. kovo–gruodžio mėnesiais UAB „IBCA trobos“ jokios veiklos nevykdė, nepateikta, todėl 2008 m. spalio 31 d., Didžiosios knygos duomenimis, nurodyta 252 982 Lt nebaigta statyba yra dalies statinių, apie kurių statybos darbus duomenys nepateikti. Taigi atsakovas bankrutavusios įmonės administratoriui neperdavė nebaigtos statybos, kurios vertė, atėmus A. V. perduotame name atliktų darbų vertę, yra 244 183 Lt, ir ši suma priteistina iš atsakovo.

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. sausio 20 d. nutartimi paliko nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą.

15Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovas pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, 37 straipsnio 1 dalies, 10 dalies 2, 5 punktų, Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies, 21 straipsnio, Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 30 punkto nuostatas, nes pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 13 d. baudžiamąjį įsakymą jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2006 m. sausio 23 d., būdamas UAB „IBCA trobos“ direktorius, turėdamas teisę atstovauti bendrovei ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, kontroliuoti juridinio asmens veiklą ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, t. y. neužtikrino, kad atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose būtų visi privalomi rekvizitai, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas ir Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 19 punktą, dėl to negalima nustatyti UAB ,,IBCA trobos“ įsipareigojimų dydžio darbuotojams ir bendrovės turto – 17 124,02 Lt – panaudojimo; dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB ,,IBCA trobos“ turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 31 d. Baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai nagrinėjamoje civilinėje byloje (CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

16Bankroto administratorius, vykdydamas bankroto procedūrą, įpareigojo atsakovą perduoti jam visą įmonės turtą 2009 m. lapkričio 16 d., taip pat įmonės balansą, kreditorių ir debitorių sąrašus, tačiau atsakovas šį įpareigojimą įvykdė tik iš dalies, pateikė bendrovei dokumentus už 2004–2007 m., o balansą už laikotarpį iki 2009 m. lapkričio 16 d. – tik 2010 m. spalio 15 d. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 6, 7 punktai). Nesant duomenų, kurių pagrindu atsakovas sudarė ir pateikė minėtą balansą, pirmosios instancijos teismas šiuos dokumentus pagrįstai įvertino kritiškai ir priteisė iš atsakovo 244 183 Lt į BUAB ,,IBCA trobos“ finansinius dokumentus įtrauktas nebaigtas statybas. Remiantis bendrovės buhalteriniais dokumentais (Didžiąja knyga), atsakovas yra neatsiskaitęs 252 982 Lt už nebaigtą gamybą. Atsakovo nurodytas 2006 m. gruodžio 31 d. nebaigtos statybos aktas, kuriame nurodyti R. D., A. K. , P. ir G. K. namai, išskyrus A. V. namą, buvo realizuoti 2006–2007 m. laikotarpiu. Bendrovės Didžioji knyga buvo sudaryta buhalterijos darbuotojo pagal bendrovėje esančius dokumentus ir atsižvelgiant į realią situaciją bendrovėje. Be to, baudžiamoje byloje konstatuota, kad atsakovas aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB ,,IBCA trobos“ turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 8 d. iki 2008 m. spalio 31 d. Byloje nėra įrodymų, kad po 2006 m. gruodžio 31 d. ši bendrovė nevykdė veiklos, todėl nepaneigta pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2008 m. atsakovas vykdė kitus užsakymus. Iš teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad 2008 m. bendrovėje vyko gamyba, darbuotojams buvo apskaičiuojami darbo užmokesčiai. 2008 m. spalio 31 d. Didžiojoje knygoje esantys duomenys dėl 252 982 Lt nebaigtos statybos patvirtina statiniuose atliktus darbus, apie kuriuos atsakovas nepateikė duomenų ir nebaigtos statybos neperdavė bankroto administratoriui.

17III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

18Kasaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus – atmesti ieškinio reikalavimą priteisti 244 183 Lt žalos atlyginimą iš atsakovo ir perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas kasaciniame teisme. Kasaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

191. Dėl atsakomybės bendrovės vadovui taikymo. Atsakovui byloje pareikštas reikalavimas atlyginti žalą, padarytą netinkamai vykdant bendrovės vadovo pareigas, todėl bylą nagrinėję teismai neturėjo teisinio pagrindo taikyti jam civilinę atsakomybę. Šiuo atveju turėjo būti nustatomos materialinės atsakomybės pagal darbo teisę sąlygos. Tais atvejais, kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos netinkamai organizuodamas kasdienę bendrovės veiklą, t. y. netinkamai atlikdamas savo kaip vadovo pareigas „vidiniuose“ santykiuose, dėl jo atsakomybės spręstina pagal darbo teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Osviris“ v. R. M. , bylos Nr. 3K-7-2/2004; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v. J. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-446/2009; kt.). Net ir tuo atveju, jei būtų laikoma, kad taikytina civilinė atsakomybė, tai įmonės vadovo civilinei atsakomybei kilti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Optimalūs finansai“ v. G. P. , bylos Nr. 3K-7-444/2009). Ieškovas turėjo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje L. M. v. O. D. V. , bylos Nr. 3K-3-134/2011, išaiškinimus šiuo atveju nėra visų sąlygų, kurios leistų baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes laikyti įrodytomis šioje civilinėje byloje, nustatant neteisėtus atsakovo veiksmus.

202. Dėl CK 6.245–6.249 straipsnių pažeidimo. Pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį atlyginami turi būti tik padaryti, o ne spėjami nuostoliai. Pagal kasacinio teismo praktiką įmonės vadovų ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės valdymo organų neteisėtos veikos nepakaktų civilinei atsakomybei kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Saulėtekis“ v. I. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2006). Šiuo atveju ieškovas neįrodė, o teismai nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų, kuriais būtų padaryta 244 183 Lt žala, ir tokia nuostata atitiktų kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010). Neteisėtais veiksmais negalima laikyti aplaidžiai tvarkytos buhalterinės apskaitos ir pareigos perduoti bankroto administratoriui turtą nevykdymo. Neteisėtais veiksmais galėtų būti laikoma tik įmonės turto už 244 183 Lt pasisavinimas, tačiau tokia atsakovo veika nenustatyta. Dėl to teismai nepagrįstai preziumavo ne tik žalą, bet ir atsakovo kaltę. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas bankroto momentu turėjo nebaigtos statybos už 244 183 Lt. Vien aplinkybė, kad nėra duomenų, jog bendrovė 2008 m. kovo–spalio mėnesiais nevykdė veiklos, negali būti vertinama taip, kad įmonė veiklą vykdė. Teismai aplaidžios apskaitos faktą, nustatytą baudžiamojoje byloje Nr. 1-129-455/2009, laikė prejudiciniu faktu, įrodinėjant darbuotojams neišmokėto darbo užmokesčio dalį, ir priešingai – atsakovui įrodinėjant, kad nebaigta statyba už 244 183 Lt, žymima Didžiojoje apskaitos knygoje, yra vien dėl aplaidžios apskaitos. Aplaidžiai tvarkoma buhalterinė apskaita negali nulemti žalos padarymo fakto, t. y. apskaitos įrašais negalima sukurti įmonės turto. Ieškovas turėjo įrodyti, kad Didžiojoje knygoje nurodytas turtas tikrai buvo ir kad jį sukūrė UAB „IBCA trobos“. Pažymėtina, kad 2008 m. spalio 31 d. Didžioji knyga nėra tiesioginis įrodymas, nes joje daromi įrašai kitų apskaitos dokumentų pagrindu. Šiuo atveju žala negali būti preziumuojama, nes baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad atsakovas pasisavino nebaigtos statybos už 252 982 Lt ar 244 183 Lt, o šią bylą nagrinėję teismai tokią išvadą padarė remdamiesi prielaidomis. 2008 m. spalio 31 d. Didžiosios knygos duomenys dėl 252 982 Lt nebaigtos statybos yra neteisingi, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių šiuos įrašus. Be to, byloje nenustatyta, kokia buvo reali situacija UAB „IBCA trobos“, nėra duomenų, ar bendrovės buhalterijos darbuotojas, pildydamas šią knygą, nepadarė klaidų. Dėl netinkamo apskaitos tvarkymo, pildant bendrovės Didžiąją knygą, nėra atsakovo kaltės.

21Teismai nepagrįstai sprendė, kad atsakovas pažeidė CK 2.150 straipsnio nuostatas, nes byloje nenustatyta, kad atsakovas dėl nebaigtos statybos yra ką nors gavęs iš įmonės. Teismai nepagrįstai atsakovo civilinę atsakomybę kildino vien iš fakto, kad jis ieškovui neperdavė Didžiojoje knygoje, kurią pildė buhalterijos darbuotojas, nurodytos nebaigtos statybos. Vien šios formalios pareigos pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 7 punktą nevykdymas negali lemti civilinės atsakomybės, todėl akivaizdu, kad šiuo atveju susiklostė „vidiniai“ santykiai, kurių nevykdymas galėtų lemti tik materialinę atsakomybę, kuriai atsirasti yra būtinos, tačiau teismų nenustatytos, sąlygos. Baudžiamojoje byloje esantys liudytojų V. R. ir A. K. parodymai, kad šie 2008 m. dirbo statybose, reiškia tik tai, kad jie dirbo prie A. V. namo.

22Teismai nepagrįstai nenustatė ieškovo turtinės padėties, į kurią jis turėtų būti grąžinamas, todėl sudarė sąlygas ieškovui nepagrįstai praturtėti, tai prieštarauja kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-177/2011). Šiuo atveju iš atsakovo yra priteista daugiau, negu reikia patenkinti ieškovo kreditorių reikalavimus (CK 6.237 straipsnis). Pagal CK 6.251 straipsnį turi būti atlyginami tik padaryti nuostoliai, o kreditorių reikalavimams patenkinti realiai gali užtekti ieškovo turto. Pažymėtina, kad ieškovas perleido reikalavimo teisę į iš atsakovo priteistas sumas M. D. , kuris nėra nesusijęs su ieškovo kreditoriais.

233. Dėl įrodymų vertinimo. Teismai nepagrįstai įrodomąją reikšmę suteikė tik ieškovo pateiktiems įrodymams, o atsakovo pateiktų įrodymų nevertino, taip pažeisdami rungimosi principą (CPK 12, 178 straipsniai). Teismai nepasisakė dėl atsakovo nurodytų argumentų ir įrodymų (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „IBCA trobos“ 2008 m. kovo–spalio mėnesiais vykdė kokią nors veiklą, kad 2008 m. spalio 31 d. Didžiosios knygos duomenys dėl 252 982 Lt nebaigtos statybos yra tikri (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis). Teismai pažeidė CPK 177, 178, 185 straipsnių nuostatas, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką vertinant įrodymus (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R. , bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.).

24Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovo teisių perėmėjas M. D. prašo kasacinį skundą atmesti ir bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Nurodomi šie argumentai:

251. Dėl civilinės atsakomybės taikymo. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos veikdamas kaip jos valdymo organas „išoriniuose“ santykiuose, jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus, o ne materialinė atsakomybė pagal DK (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Optimalūs finansai“ v. G. P., bylos Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. gruodžio 18 d nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v. J. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-446/2009). Atsakovo neteisėtais veiksmais žala padaryta tretiesiems asmenims – UAB „IBCA trobos“ kreditoriams, negalėjusiems bankroto byloje patenkinti reikalavimų iš įmonės turto, kurį ši būtų galėjusi skirstyti bankroto byloje arba kreditorių reikalavimai būtų buvę patenkinti nekeliant įmonei bankroto bylos. Bendrovės kreditorių ir atsakovo nesiejo darbo santykiai, todėl atsakovo santykis su kreditoriais laikytinas „išoriniu“, o jo atsakomybė – deliktinio pobūdžio (CK 6.263 straipsnis). Atsakovo veiksmai – turto pasisavinimas (neišsaugojimas) – kreditorių atžvilgiu negali būti laikomi kaip atlikti vykdant su darbu susijusią veiklą.

262. Dėl prejudicinių faktų. Kasaciniame skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje L. M. v. O. D. V. , bylos Nr. 3K-3-134/2011, kurioje pasisakoma ne dėl baudžiamosiose bylose nustatytų aplinkybių laikymo prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šioje byloje teismai tinkamai taikė CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai; tokia nuostata atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. U. ir kt. v. D. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas“ ir kt. v. A. M. , bylos Nr. 3K-3-554/2008; kt.).

273. Dėl 244 183 Lt žalos padarymo. Teismai nustatė, kad įmonės buhalteriniuose dokumentuose nurodyta nebaigta statyba egzistavo ir kad ji bankroto administratoriui neperduota. Tai – fakto klausimas, todėl nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio ir kaltės nustatymas – fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Derivatus“ v. A. V. , bylos Nr. 3K-3-282/2011), kaip ir žalos dydis (CPK 353 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N. , bylos Nr. 3K-3-166/2009). Atsakovas gali kelti teisės klausimą tik dėl to, ar nebaigtos statybos neperdavimas laikytinas neteisėtu CK 6.246, 6.263 straipsnių pagrindu.

28CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veika nepadarytų kitam asmeniui žalos. Įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas lemia deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Raimondas ir draugai“ v. UAB „H.P.L Alytus“, bylos Nr. 3K-3-252/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ If draudimas“ v. AB „Vilniaus grūdai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2009; kt.). Valdymo organo pareiga perduoti turtą bankroto administratoriui numatyta Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte. Šios pareigos nevykdymas, sukėlęs žalos, laikomas neteisėta veika. Bankroto administratoriui neturint atsakovo neperduoto turto, be to, jam neperdavus visų įmonės buhalterinių dokumentų, ieškovas teismui pateikė tik turimus įrodymus (CPK 178 straipsnis). Ieškovui pateikus įrodymus apie tai, kad nebaigta gamyba buvo įtraukta į įmonės buhalterinę apskaitą, atsakovui teko pareiga paneigti tokias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. , bylos Nr. 3K-3-462/2002). Nebaigtos gamybos buvimo faktas nustatytas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus; tokia nuostata atitinka kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011).

29Dėl įrodymų leistinumo ir sąsajumo yra pasisakęs kasacinis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno mesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Didžioji knyga yra remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys – apskaitos registras (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys turi būti užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalis). Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius įstatyme nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų (Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 3 dalis). Ieškovo pateikta 2008 m. spalio 31 d. sudaryta Didžioji knyga yra bendrovės apskaitos registras, leistinas ir sąsajus įrodymas, nepaneigtas jokiais kitais atsakovo įrodymais (CPK 178 straipsnis), kuriame atliktas įrašas apie nebaigtą statybą patvirtina apie tikrą ir įvykusį ūkinį įvykį – nebaigtos statybos įtraukimą į bendrovės apskaitą. Byloje nenustatyta, kad buhalterinę apskaitą tvarkė kitas įmonės darbuotojas, o ne atsakovas ar kad kitas darbuotojas tvarkė apskaitą aplaidžiai, padarė klaidų. Baudžiamojoje byloje yra nustatyti būtent atsakovo nusikalstami aplaidaus apskaitos tvarkymo veiksmai, todėl jam tenka su tuo susijusių neigiamų padarinių rizika. Be to, už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojoje byloje kaip liudytojai apklausti V. R. , A. K. nurodė, kad 2008 m. šie asmenys dirbo statybose, tai patvirtina ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, atsakovo išleistos lėšos, susijusios su įmonės ūkine veikla 2008 m. kovo–spalio mėnesiais.

304. Dėl priteistų nuostolių. Ieškovui iš atsakovo priteista 270 240,64 Lt. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl UAB „IBCA trobos“ pabaigos nustatyta, kad bankroto byloje liko nepatenkintų 468 776,86 Lt kreditorių reikalavimų. Faktas apie bankrutavusios įmonės reikalavimo teisės perleidimą M. D. neturi teisinės reikšmės šioje byloje, nes kreditoriai ir bankroto administratorius, turėdami teisę disponuoti įmonės turtu, kreditorių nustatyta tvarka perleido bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisę į atsakovą ir gavo už tai pajamas (CK 6.101 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnis).

31Teisėjų kolegija

konstatuoja:

32IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

33Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – jis yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Remdamasi nurodytomis nuostatomis teisėjų kolegija nagrinėja šią kasacinę bylą tik pagal kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytas ribas, nes nenustatyta pagrindų šias peržengti, remdamasi bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

34Dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės pobūdžio

35Kasaciniame skunde atsakovas (kasatorius) teigia, kad byloje pareikštas reikalavimas atlyginti žalą, padarytą netinkamai vykdant bendrovės vadovo pareigas, todėl bylą nagrinėję teismai neturėjo teisinio pagrindo jam taikyti civilinę atsakomybę; turėjo būti nustatomos materialinės atsakomybės pagal darbo teisę sąlygos. Atsakydama į šį kasacinio skundo argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo, o ne sutarties pagrindu, todėl administracijos vadovo ir bendrovės santykiams daugiau būdingi atstovavimo pagal įstatymą bruožai; vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, teisinį statusą reglamentuoja civilinės teisės normos, taikomos akcinių bendrovių organų veiklai reglamentuoti (Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 1, 4, 6, 8 dalys, CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1–3 dalys, 2.87 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Optimalūs finansai“ v. G. P. , bylos Nr. 3K-7-444/2009).

36ABĮ 37 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl su vadovu sudaromos darbo sutarties ir galimybės sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutartį, taip pat ABĮ 37 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta bendrovės vadovo funkcija – organizuoti kasdienę bendrovės veiklą, patvirtina bendrovės vadovo, kaip darbo teisinių santykių subjekto, t. y. atitinkamai kaip darbuotojo ir kaip darbdavio atstovo, statusą (DK 14 straipsnio 2 dalis, 24 straipsnio 1 dalis). Šis bendrovės vadovo, kaip darbo teisinių santykių subjekto, statusas reiškiasi vadinamuosiuose „vidiniuose“ bendrovės ir vadovo santykiuose. ABĮ 19 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas vadovo, kaip juridinio asmens, atstovo statusas „išoriniuose“ santykiuose, kuriuose vadovui keliami aukštesni reikalavimai, tiesiogiai įtvirtinti civiliniuose įstatymuose arba išplaukiantys iš šių įstatymų esmės. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įmonės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalfikuotai bei daryti viską, jog įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Įmonė ir jos valdymo organai privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Vadovo atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žalos, civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek prieš jos kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006; teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G. , bylos Nr. 3K-3-130/2011; kt.).

37Nagrinėjamojoje byloje ieškinį įmonės vadovui (vieninteliam jos akcininkui) dėl žalos atlyginimo pareiškė bankroto administratorius, kurio teigimu, vadovo (atsakovo) neteisėtais veiksmais padaryta žalos tretiesiems asmenims - UAB „IBCA trobos“ kreditoriams, galėjusiems visiškai ar iš dalies patenkinti savo reikalavimus iš įmonės turto, arba kreditorių reikalavimai būtų buvę patenkinti nekeliant įmonei bankroto bylos, jeigu atsakovo neteisėtais veiksmais (neveikimu) nebūtų padaryta žalos. Teisėjų kolegija pažymi, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, joje akumuliuojami bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai. Kreditorių visuma, veikdama per kreditorių susirinkimą (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 23 straipsnis), siekia apginti savo interesus bankrutuojančioje įmonėje, o realius kreditorių teisių gynimo veiksmus atlieka bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. B. ir kt. v. UAB ,,Bankroto administravimo paslaugos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-508/2010). Bankrutuojančios įmonės turtas panaudojamas kreditorių reikalavimams tenkinti; kuo daugiau tokio turto bus sukaupta, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Kreditorių patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala, be kita ko, yra turto netekimas, negautos pajamos, o 2 dalyje – jeigu atsakingas asmuo iš neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Taigi žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos. Bylos duomenimis, šie žalos nustatymo aspektai yra aktualūs nagrinėjamu atveju. Ieškovo teigimu, žalos įmonei padaryta dėl turto – 244 183 Lt vertės nebaigtos statybos – netekimo (neišsaugojimo, pasisavinimo ir kt.).

38Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija laiko pagrįstais ieškovo atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus, kad nurodyti santykiai dėl žalos kreditoriams laikytini „išoriniais“ ir reglamentuojami civilinės teisės normų. Pažymėtina, kad už civilinio teisinio pobūdžio pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą bendrovės vadovui, kaip bendrovės valdymo organui, kyla pareiga atlyginti jo neteisėtais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytą žalą. Šią pareigą ir jos teisinį pagrindą nustato civilinės, o ne darbo teisės normos, todėl laikytini nepagrįstais kasacinio skundo argumentai dėl materialinę atsakomybę reglamentuojančių darbo teisės normų taikymo nagrinėjamoje byloje (DK 245, 246 straipsniai). Dėl šios priežasties kasatoriaus nurodytose kasacinio teismo nutartyse, priimtose aiškinant ir taikant darbo teisės normomis reglamentuojamą darbuotojo materialinę atsakomybę, pateikti išaiškinimai nagrinėjamoje byloje neaktualūs, todėl į juos, sprendžiant byloje kilusį ginčą, neatsižvelgtina.

39Dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų

40Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G. , bylos Nr. 3K-3-130/2011; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Saulėtekis“ v. I. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2006). Atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje pareikštus ieškinio reikalavimus teisėjų kolegija pažymi, kad bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas šioje byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą.

41Kasaciniame skunde nurodoma, kad neteisėtais veiksmais, lėmusiais žalos atsiradimą, negalima laikyti aplaidžiai tvarkytos buhalterinės apskaitos ir pareigos perduoti bankroto administratoriui turtą nevykdymo. Kasatoriaus nuomone, nagrinėjamu atveju neteisėtais veiksmais galėtų būti 244 183 Lt vertės turto pasisavinimas, tačiau tokia kasatoriaus veika nenustatyta. Minėta, kad, ieškovo teigimu, žalos įmonei padaryta turto netekimu. Ieškovas neįrodinėjo ir byloje nenustatyta, ar kasatoriaus neteisėti veiksmai (neveikimas) lėmė turto netekimą: jo neišsaugojimą ar pasisavinimą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žalos galėjo būti padaryta, jeigu atsakingas asmuo (kasatorius) iš neteisėtų veiksmų būtų gavęs naudos, kuri kreditoriaus reikalavimu galėtų būti pripažinta nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 1, 2 dalys). Tačiau šios aplinkybės bylą nagrinėję teismai nesiaiškino. Teismai kasatoriaus civilinę atsakomybę kildino iš fakto, kad jis ieškovui neperdavė Didžiojoje knygoje nurodytos nebaigtos statybos. Teisėjų kolegija laiko pagrįstais kasatoriaus argumentus, kad vien pareigos pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą nevykdymas nerodo, jog jis atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą) dėl turto netekimo ir dėl šios priežasties ginčo turto neperdavė ieškovui. Didžioji knyga – tai remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys – apskaitos registras (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys turi būti užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalis). Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius įstatyme nurodytus rekvizitus ir kt. (Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 3 dalis). Byloje pateikta 2008 m. spalio 31 d. sudaryta Didžioji knyga, kurioje atliktas įrašas apie nebaigtą statybą. Byloje taip pat teismų konstatuota, kad 2008 m. kovo–spalio mėnesiais buvo vykdoma įmonės ūkinė veikla (nors kasatorius tai neigia). Šią išvadą teismai padarė remdamiesi liudytojų parodymais, darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, duomenimis apie įmonės išleistas lėšas. Byloje neatskleista, kas sudaro įmonės nebaigtą statybą (gamybą), ar ji galimai nebuvo panaudota įmonės ūkinėje veikloje, ir tai neatspindėta įmonės buhalteriniuose dokumentuose.

42Kasaciniame skunde teigiama, kad 244 183 Lt vertės nebaigta statyba žymima Didžiojoje apskaitos knygoje tik dėl aplaidžios apskaitos, o netinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita nepatvirtina žalos fakto. Teisėjų klegija iš dalies sutinka su šiais kasacinio skundo argumentais, nes byloje nėra atliktos aptartų įstatymo nuostatų ir bylos duomenų analizės, kuri teiktų pagrindą spręsti, kad kasatoriaus neteisėtais veiksmais (neveikimu) buvo padaryta žala. Bylą nagrinėję teismai vadovavosi baudžiamojoje byloje nustatytais faktais dėl aplaidžios apskaitos tvarkymo, įmonės ūkinės veiklos vykdymo laikotarpio, tačiau žalos įmonei dėl 244 183 Lt vertės nebaigtos statybos padarymas nebuvo tyrimo dalykas baudžiamojoje byloje, todėl prejudicinis faktas CPK 182 straipsnio 3 punkto pagrindu nurodytu klausymu nekonstatuotinas. Tokia išvada atitinka formuojamą kasacinio teismo praktiką, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi, nors yra civilinių bylų, kuriose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. U. ir kt. v. D. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. ir kt. v. A. M. , bylos Nr. 3K-3-554/2008; kt.).

43Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai procesinius sprendimus priėmė nenustatę visų šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių dėl kasatoriaus, kaip bendrovės vadovo, civilinės atsakomybės sąlygų. Sutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad yra pažeistos CPK 176–178, 185 straipsnių nuostatos dėl visapusiško bylos aplinkybių ištyrimo, įrodymų vertinimo. Dėl proceso teisės normų pažeidimo, nagrinėjamu atveju negalima nuspręsti, ar tinkamai taikytos materialiosios teisės normos. Remiantis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 5 dalis).

44Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje byloje

45Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 59,28 Lt tokių išlaidų. Kasaciniam teismui nusprendus, kad kasacinis skundas tenkintinas iš dalies ir byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

46Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

47Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 20 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti šiam teismui nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo.

48Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilę bendrovės vadovo civilinės atsakomybės pobūdžio ir sąlygų... 6. Ieškovas bankrutuojanti UAB „IBCA trobos“ (2012 m. vasario 27 d. sutarties... 7. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė reikalavimo priteisti 19 301,05 Lt,... 8. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 5 d.... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 10. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu priteisė... 11. Teismas nurodė, kad atsakovas nuo 2006 m. vasario 1 d. buvo UAB „IBCA... 12. Teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, jog pagal atlyginimų... 13. Atsakovo teigimu, 2006 m. gruodžio 31 d. bendrovės apskaitoje sudarytas... 14. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012... 15. Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovas pažeidė Akcinių bendrovių... 16. Bankroto administratorius, vykdydamas bankroto procedūrą, įpareigojo... 17. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 18. Kasaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės... 19. 1. Dėl atsakomybės bendrovės vadovui taikymo. Atsakovui byloje pareikštas... 20. 2. Dėl CK 6.245–6.249 straipsnių pažeidimo. Pagal CK 6.245 straipsnio 3... 21. Teismai nepagrįstai sprendė, kad atsakovas pažeidė CK 2.150 straipsnio... 22. Teismai nepagrįstai nenustatė ieškovo turtinės padėties, į kurią jis... 23. 3. Dėl įrodymų vertinimo. Teismai nepagrįstai įrodomąją reikšmę... 24. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovo teisių perėmėjas M. D. prašo... 25. 1. Dėl civilinės atsakomybės taikymo. Pagal kasacinio teismo praktiką tais... 26. 2. Dėl prejudicinių faktų. Kasaciniame skunde remiamasi Lietuvos... 27. 3. Dėl 244 183 Lt žalos padarymo. Teismai nustatė, kad įmonės... 28. CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis... 29. Dėl įrodymų leistinumo ir sąsajumo yra pasisakęs kasacinis teismas (žr.,... 30. 4. Dėl priteistų nuostolių. Ieškovui iš atsakovo priteista 270 240,64 Lt.... 31. Teisėjų kolegija... 32. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 33. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 34. Dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės pobūdžio ... 35. Kasaciniame skunde atsakovas (kasatorius) teigia, kad byloje pareikštas... 36. ABĮ 37 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl su vadovu sudaromos darbo sutarties... 37. Nagrinėjamojoje byloje ieškinį įmonės vadovui (vieninteliam jos... 38. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija laiko pagrįstais... 39. Dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų... 40. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrovės vadovo civilinei atsakomybei... 41. Kasaciniame skunde nurodoma, kad neteisėtais veiksmais, lėmusiais žalos... 42. Kasaciniame skunde teigiama, kad 244 183 Lt vertės nebaigta statyba žymima... 43. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai procesinius sprendimus... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje byloje... 45. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. pažymą apie... 46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 47. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 48. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...