Byla 2-1769-861/2013
Dėl žalos priteisimo regreso tvarka, trečiasis asmuo R. B

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, sekretoriaujant Romai Railianienei, dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei S. S., atsakovo Seesam Insurance AS atstovui G. V.,

2išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui Seesam Insurance AS dėl žalos priteisimo regreso tvarka, trečiasis asmuo R. B.,

Nustatė

3ieškovas nurodė, kad 2008-12-22 Vilniuje eismo įvykio metu, kurio kaltininku pripažintas R. B., nukentėjo K. L.. Dėl patirtų sveikatos sutrikdymų K. L. 2009-01-24 mirė. 2011-09-21 VSDFV Vilniaus skyriuje buvo gautas žuvusiojo K. L. sutuoktinės D. L. prašymas skirti valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją. Ieškovas nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus sprendimu Nr. 15-17-16804 D. L. laikotarpiu nuo 2011-10-24 iki gyvos galvos paskirta 70 Lt per mėnesį valstybinė socialinio draudimo našlių pensija, todėl laikotarpiu nuo 2011-10-24 iki 2012-12-31 D. L. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo išmokėta 990,16 Lt valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsižvelgdamas į tai, jog R. B. eismo įvykio metu vairuotas automobilis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraustas Seesam Insurance AS Lietuvos filiale, raštu kreipėsi į atsakovą dėl padarytos žalos atlyginimo, tačiau atsakovas atsisakė atlyginti žalą. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 990,16 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka (b.l.1-4). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir prašė teismo tenkinti pilnutinai.

4Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė atmesti ieškovo reikalavimus ir nurodė, kad socialinio draudimo įstaigos, vykdančios socialinę funkciją, mokamos netekto darbingumo periodinės kompensacijos pačios savaime negali būti laikomos žalos atlyginimu deliktinės civilinės atsakomybės prasme, kadangi jų dydis nėra pagrįstas konkrečiu atveju padarytos žalos dydžio nustatymu, apskaičiavimu ir išreiškiamu piniginiu ekvivalentu. Todėl šiuo atveju vien tik ta aplinkybė, kad ieškovas D. L. paskyrė valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją ir iki ieškinio padavimo dienos išmokėjo 990,16 Lt našlių pensijos išmokų, nesuteikia teisinio pagrindo ieškovui reikalauti išmokėtų sumų iš transporto priemonės civilinės atsakomybės draudiko, šiuo atveju atsakovo. Dėl to atsakovas mano, kad ieškovo ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas, kadangi nėra pateiktą įrodymų, patvirtinančių, jog D. L. dėl 2008-12-22 eismo įvykio patyrė ieškinyje nurodyto dydžio turtinę žalą (b.l.48-50). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.

5Trečiasis asmuo pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad našlių pašalpa, nors ji buvo skirta, negali būti vertinama kaip turtinės žalos atlyginimas, kadangi mokant šią pašalpą nebuvo kompensuojami D. L. turtiniai praradimai. Nagrinėjamu atveju minėta pašalpa turi būti vertinama tik kaip valstybės socialinės saugos užtikrinimo priemonė, kuri paskirta ir buvo mokama įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės jos piliečių atžvilgiu prisiimtus socialinius įsipareigojimus. Be to, trečiojo asmens manymu, byloje neįrodytas faktas, kad D. L. buvo reikalingas išlaikymas, kadangi nepateikti įrodymai apie jos turtinę padėtį. Taip pat trečiasis asmuo pažymėjo, jog D. L. galimi praradimai, susiję su sutuoktinio žūtimi, buvo atlyginti patenkinant civilinius ieškinius, pareikštus baudžiamojoje byloje, todėl pakartotinis žalos atlyginimas būtų nepagrįstas ir neteisėtas. Trečiasis asmuo prašė teismo ieškinį atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą (b.l.52-55).

6Ieškinys tenkintinas.

7Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2008-12-22 apie 17.06 val. Vilniuje, Ateities g., R. B., vairuodamas automobilį Toyta Avensis, valst. Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 37, 133 ir 134 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas pėsčiasis K. L., kuris 2009-01-24 nuo patirtų sužalojimo mirė (b.l.1-4, 7). Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, kad eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas R. B., kuris vairavo transporto priemonę, apdraustą transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filiale (b.l.8-19). Iš D. L. 2011-09-21 prašymo VSDFV Vilniaus skyriui nustatyta, kad D. L. prašė skirti jai našlių pensiją dėl mirusio sutuoktinio (b.l.5-6). Iš VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2011-10-12 sprendimo Nr. 15-17-16804 turinio nustatyta, kad D. L. laikotarpiu nuo 2011-10-24 iki gyvos galvos buvo paskirta 70 Lt per mėnesį valstybinė socialinio draudimo našlių pensija (b.l.20). Iš civilinėje byloje esačių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011-10-24 iki 2012-12-31 D. L. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo išmokėta 990,16 Lt valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos (b.l.21-24). Ieškovas 2012-01-27 ir 2012-07-10 raštais kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, tačiau atsakovas atsisakė atlyginti ieškovo patirtas išlaidas (b.l.27-43).

8Pažymėtina tai, kad nukentėjusiajam įgyvendinant savo teisę į žalos atlyginimą ir pateikiant reikalavimą atlyginti žalą kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, susiklosto draudimo teisiniai santykiai ir atitinkamai jų reguliavimui taikytinos draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų normos. Socialinio draudimo įstaigai išmokėjus žalą patyrusiam asmeniui draudimo išmokas, atsiranda teisė vietoj jo reikalauti atlyginti žalą iš ją padariusio asmens draudiko, o jo nesant, – iš žalą padariusio asmens (CK 6.290 straipsnio 3 dalis, TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalis). CK 6.290 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad socialinio draudimo įstaiga, pareikšdama reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, įgyvendina regreso teisę. Tai, atsižvelgiant į draudimo teisinių santykių prigimtį ir esmę, aiškintina plačiąja prasme, t. y. kaip subrogacinio reikalavimo pateikimas, kai kreditorius įstatymo pagrindu perima pradinio kreditoriaus (nukentėjusio) teises ir pareigas tiek žalos atlyginimo prievolėje, tiek ir draudimo santykiuose. Taigi, kai socialinio draudimo įstaiga žalą patyrusiam asmeniui išmoka socialinio draudimo išmokas, draudimo sutarties pagrindu atsiradusią žalą padariusio asmens draudiko prievolė išmokėti draudimo išmokas atlyginant žalą nukentėjusiam asmeniui nepasibaigia, tik pasikeičia prievolės šalis: socialinio draudimo įstaiga, išmokėjusi draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas toje pačioje draudimo sutarties pagrindu kilusioje prievolėje. Tai reiškia, kad socialinio draudimo įstaiga, perėmusi nukentėjusiojo teises ir pareigas (išmokėjusi socialinio draudimo išmokas) ir pareikšdama žalą padariusio asmens draudikui reikalavimą šias išmokas grąžinti, tampa draudimo teisinio santykio dalyviu ir jai turi būti taikomas draudimo teisinių santykių reguliavimas (LAT 2012-10-24 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2012). Tokia pati nuostata įtvirtinta ir LAT 2012-10-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012: kai socialinio draudimo įstaiga išmoka žalą patyrusiam asmeniui socialines draudimo išmokas ir pareiškia reikalavimą jas grąžinti žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp socialinio draudimo įstaigos, draudiko ir žalą padariusio asmens susiklosto trišaliai draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties nuostatos ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos.

9Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovas, išmokėjęs nukentėjusiojo sutuoktinei D. L. našlių pensiją, įgijo subrogacinį reikalavimą į žalą padariusio asmens draudiką, šiuo atveju į atsakovą, todėl ieškovas pagrįstai kreipėsi į atsakovą reikalaudamas sumokėti nukentėjusiojo žmonai išmokėtą našlių pensija (LR CK 6.290 straipsnio 3 dalis, TPVCADĮ 19 straipsnio 10 dalis). Kadangi iš civilinėje byloje esačių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011-10-24 iki 2012-12-31 D. L. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo išmokėta 990,16 Lt valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos, kuri buvo paskaičiuota vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, teismas laiko, kad žalos dydis yra įrodytas ir pagrįstas specialiuoju įstatymu, todėl atmestini atsakovo bei trečiojo asmens argumentai, kad žalos dydis yra nepagrįstas ar neįrodytas.

10Teismui konstatavus, kad tarp šalių kilę žalos atlyginimo santykiai, ginčui spręsti taikytinas LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, kurio 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Teismas pripažįsta, kad R. B. neteisėti veiksmai, sutrikdant K. L. sveikatą dėl ko jis mirė, tiesiogiai įtakojo turtinės žalos fondui atsiradimą. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. Tokiu atveju, sutinkamai su LR CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, žalos kaltininko R. B. draudikas „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialas privalo atlyginti ieškovui jo patirtą žalą, todėl iš atsakovo priteistina 990,16 Lt žalos.

11Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

12Pagal LR CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis), nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas pagal įstatymą (LR CPK 83 str. 1 d. 10 p.), priteisiamos iš atsakovo į valstybės biudžetą, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 72 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Taip pat valstybei iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 12,46 Lt (LR CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p. ir 96 str.).

13Vadovaudamasis LR CPK 259 str. – 270 str., teismas

Nutarė

14Ieškinį tenkinti.

15Priteisti iš atsakovo „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialo, į.k. 302677744, ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, į.k. 191683350, naudai 990,16 Lt (devynis šimtus devyniasdešimt Lt 16 ct) žalos.

16Priteisti iš atsakovo „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialo, į.k. 302677744, valstybės naudai 72 Lt (septyniasdešimt du Lt 00 ct) žyminio mokesčio ir 12,46 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

17Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai