Byla 2-95/2006

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Čekanauskaitės (pranešėja), kolegijos teisėjų: Alės Bukavinienės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2005 m. gruodžio 7 d. nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu D. Š. individualios gamybos – realizavimo įmonės ,,Nida“ bankroto byloje Nr. B2-207-425/2005.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3Panevėžio apygardos teismas 2005 m. gegužės 27 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą D. Š. individualiai gamybos – realizavimo įmonei ,,Nida“, o 2005 m. rugsėjo 13 d. nutartimi – patvirtino šios įmonės kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 3 027 149 Lt sumai, tarp kurių patvirtintas ir 3 015 423, 17 Lt dydžio AB Turto banko finansinis reikalavimas (b. l. 7).

4Minėtos įmonės bankroto administratorius 2005 m. lapkričio 30 d. padavė teismui prašymą areštuoti N. Š. sąskaitą, esančią AB SEB Vilniaus banko Kėdainių filiale, bei jos vardu registruotą automobilį VW Golf. Taip pat prašė leisti parduoti iš varžytynių N. Š. butą. Nurodė, kad kreditorių reikalavimų tenkinimui įmonės turto nepakanka, turtas nėra atskirtas nuo įmonininko ir įmonės narių turto, įskaitant ir turtą, esantį bendroje jungtinėje nuosavybėje, todėl šeimos nariai už įmonės įsipareigojimus atsakovo solidariai.

5Panevėžio apygardos teismas 2005 m. gruodžio 7 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones: areštavo N. Š. priklausančius butą, pinigines lėšas, esančias AB SEB Vilniaus bankas Kėdainių filiale, bei automobilį VW Golf. Kartu teismas nurodė, kad prašymas leisti parduoti N. Š. butą bus nagrinėjamas kitame teismo posėdyje, nes ji nebuvo įtraukta į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, todėl teismas neturi duomenų, kad ji žino apie bankroto bylos iškėlimą bei apie savo, kaip minėtos IĮ ,,Nida“ dalyvės, atsakomybę už įmonės prievoles (CK 2.50 str. 3, 4 d.).

6Atskiruoju skundu atsakovas D. Š. prašo minėtą teismo nutartį panaikinti, pripažinti ieškinio reikalavimus neteisėtais ir taip pat pripažinti, kad šioje civilinėje byloje tyčia pažeidinėjamos žmogaus teisės ir laisvės, sustabdyti D. Š. individualios gamybos – realizavimo įmonės ,,Nida“ bankroto procedūras, leisti su kreditoriais pasirašyti taikos sutartį, skubos tvarka panaikinti N. Š. einamosios sąskaitos areštą bei pripažinti, kad Panevėžio apygardos teismas sąmoningai slėpė nuo apelianto procesinę medžiagą. Prašymus grinė tokiomis aplinkybėmis:

  1. Skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, nes ji išplaukia iš nepagrįstos teismo 2005 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria teismas, neturėdamas teisinio pagrindo bei nesant jokių tai patvirtinančių duomenų, patvirtino AB Turto bankas kreditorinius reikalavimus 3 015 423, 17 Lt sumai.
  2. Teismas, tyčia nuslėpdamas nerealių finansinių reikalavimų faktą nuo apelianto, be būtino pagrindo areštuodamas N. Š. darbines pajamas ir taip atimdamas teisę realiai išgyventi, pasidaryti onkologinę operaciją, išlakyti dukrą, siekdamas padaryti kuo didesnę moralinę žalą, sukelti dvasinį skausmą bei priešpriešą tarp apelianto vaikų ir buvusios žmonos N. Š., padarė kriminalinį nusikaltimą, sąmoningai šiurkščiai pažeidė apelianto teises ir laisves, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. 2 d., 29 str. 1 d., 30 str. 1 d., 31 str. 1 d., 109 str. 1-4 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6, 10 ir 14 str., Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 7, 8, 10, 19 str. ir 11 str. 1 d., Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakto 14 str. 1-3 d., 16, 19 str. Taip pat teismas šiais veiksmais sąmoningai pažeidė Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pirmo straipsnio pirmąją dalį.
  3. Teismas sąmoningai neinformavo apelianto apie civilinės bylos eigą, sąmoningai slėpė visą informaciją, iš anksto susitaręs vykdė nusikalstamą, inscenizuotą bankroto procedūrą, tyčia pažeidinėjo žmogaus teises ir laisves, sąmoningai atsisakė vadovautis Konstitucija ir įstatymais.
  4. Įmonė, vadovaudamasi ĮBĮ 28 straipsnio pirmąja dalimi, ketina kreiptis į kreditorius dėl taikos sutarties sudarymo.

7Atsiliepime N. Š. prisideda prie pareikšto atskirojo skundo, palaiko jame išdėstytus prašymus ir iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir apeliantas. Papildomai teigia, kad be pagrindo areštavus darbo užmokesčio pajamas, ji liko be realių pragyvenimo lėšų: neturi lėšų maistui, buto nuomai, mokesčiams už dukros studijas, neturėjo už ką sumokėti už onkologinę operaciją. N. Š. nurodo, jog su apeliantu oficialiai nėra išsiskyrusi, tačiau nuo 1997 metų kartu negyvena, bendro ūkio neveda, o 1996 m. rugpjūčio 30 d. sudarė minėto buto atisakymo sutartį, pagal kurią apeliantas atsisakė visų teisių į bendrai įsigytą butą, o pareiškėja atsisakė finansinių reikalavimų nepilnamečių vaikų išlaikymui. Taip pat teigia, jog nuo faktinio išsiskyrimo su apeliantu nieko nežino apie jo veiklą, o pati nėra niekam skolinga.

8Atsiliepime D. Š. individualios gamybos – realizavimo įmonės ,,Nida“ bankroto administratorius prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo nutartis yra pagrįsta, nes santuokos metu įsteigta įmonė yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, abu sutuoktiniai yra santuokos metu įsteigtos įmonės dalyviai, todėl jie turi ne tik teises į įmonės turtą, pajamas, valdymą, bet ir pareigą atsakyti pagal įmonės turtines prievoles kreditoriams. Tuo tarpu apeliantas nepateikė teismui reikšmingų įrodymų, kurie pagrįstų, jog areštuotas turtas buvo įgytas po santuokos, nepateikė teismo sprendimo dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos), o byloje yra dokumentas, patvirtinantis santuoką tarp apelianto ir N. Š. Administratorius paminėjo, jog kiti apelianto prašymai yra nepagrįsti, taip pat ir prašymas leisti pasirašyti taikos sutartį, nes 2005 m. spalio 7 d. įvykusiame kreditorių susirinkime nutarta taikos sutarties nesudaryti.

9Atskirasis skundas atmestinas.

10Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

11Kaip žinoma, individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (CK 2.50 str. 4 d., Individualių įmonių registro įstatymo 2 str. 1 d.) ir už tokio juridinio asmens prievoles, kai tam neužtenka paties tokio asmens turto, turi atsakyti juridinio asmens dalyvis. Ši aplinkybė nulemia ir įmonės bankroto procedūrų teisinio reglamentavimo ypatumus: bankroto byloje nustatant visą tokios įmonės turtą, taip pat turi būti nustatytas ir šio asmens dalyvio turtas, į kurį galima nukreipti išieškojimą pagal įmonės kreditorių reikalavimus (CPK 668 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33, kuriame išdėstyti nurodymai teismams dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto bylose, 11 punkte nustatyta, kad bankroto administratorius privalo nustatyti viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe, o taip pat imtis priemonių, kad šis turtas būtų išsaugotas iki bylos išnagrinėjimo. Senato nutarime taip pat nurodyta, kad klausimus dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo nagrinėja bankroto bylą nagrinėjantis teismas.

12Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad santuoka tarp D. Š. ir N. Š. būtų nutraukta ir būtų padalintas santuokos metu įgytas turtas bei prievolės. Todėl galioja prezumpcijai, kad turtas, kuris įstatymo nustatyta tvarka yra įgytas gyvenant santuokoje, kol nėra įrodyta priešingai, sudaro bendrąją jungtinę santuokinių nuosavybę (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Todėl tokiu atveju kreditorių reikalavimai pagal įmonės prievoles gali būti nukreipiami ir į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Taigi teismas skundžiama nutartimi turėjo pagrindą taikyti paminėtas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 185 str.).

13Apeliantas D. Š. bei prie jo atskirojo skundo prisidėjusi N. Š. nurodo, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalies, 29 straipsnio pirmosios dalies, 30 straipsnio pirmosios dalies, 31 straipsnio pirmosios dalies, 109 straipsnio 1 - 4 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6, 10 ir 14 straipsnių, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 7, 8, 10, 19 straipsnių ir 11 straipsnio pirmosios dalies, Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 1 - 3 dalių, 16, 19 straipsnių nuostatas. Teigia, kad teismas šiais veiksmais sąmoningai pažeidė Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pirmo straipsnio pirmąją dalį.

14Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, tiek ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektyvinė teisė arba įstatymo saugomas interesas. Atitinkamos kreipimosi į teismą nuostatos įtvirtintos ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnyje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnyje. Šios tarptautinės normos garantuoja kiekvienam asmeniui, kurio teisės ir laisvės buvo pažeistos, teisę į teisminę gynybą. Tačiau tvarką, pagal kurią asmuo gali įgyvendinti šias teises, nustato nacionaliniai įstatymai ir šios tvarkos būtina laikytis.

15Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas D. Š. bei prie atskirojo skundo prisidėjusi N. Š. tvirtina, jog skundžiama nutartimi teismas pažeidė jų teises bei teisėtus interesus. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantai nesilaikė Lietuvos Respublikos CPK nustatytos tvarkos šioms teisėms ginti. Kaip minėta, tiek D. Š. atskirajame skunde, tiek N. Š. prisidėjime prie atskirojo skundo nurodytas argumentas, kad skundžiama teismo nutartimi areštuotas asmeninės nuosavybės teise N. Š. priklausantis turtas. Kaip žinoma, sutinkamai su Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi šiuo atveju, reikalaujant panaikinti teismo nutartį kaip neteisėtą, turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys skunde bei prisidėjime prie skundo nurodytus argumentus. Tačiau apeliacinės instancijos teismui nepateikti jokie įrodymai, kurių pagrindu teisėjų kolegija galėtų spręsti, kad teismo argumentai prieštarauja įstatymui, tai yra, kad nutartyje nurodytas butas, automobilis ir kt. yra asmeninis N. Š. turtas. Be to, sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 603 straipsniu, asmenys, laikantys, jog neteisėtai areštuotas jų asmeninis turtas, gali pareikšti ieškinį dėl arešto tokiam turtui panaikinimo.

16Sutinkamai su CPK 146 straipsniu laikinąsias apsaugos priemones pritaikęs teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas D. Š. ar prisidėjusi prie atskirojo skundo N. Š. minimą bankroto bylą nagrinėjančiam Panevėžio apygardos teismui būtų pateikę motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą dėl banko sąskaitoje esančių pinigų arešto pakeitimo. Pažymėtina, kad skundžiama teismo nutartis neužkerta kelio pasinaudoti CPK 146 straipsnyje numatyta teise.

17Kaip minėta, tiek D. Š. atskirajame skunde, tiek N. Š. prisidėjime prie atskirojo skundo nurodo argumentus, kad nepagrįsta ir neteisėta teismo 2005 m. rugsėjo 13 d. nutartis, kuria bankroto byloje patvirtintas AB Turto banko 3 015 423, 17 Lt finansinis reikalavimas. Teisėjų kolegija nurodytų argumentų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako, nes klausimas dėl minėtos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimo nėra šio apeliacinio nagrinėjimo dalyku. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad dėl teismo 2005 m. rugsėjo 13 d. nutarties panaikinimo D. Š. yra padavęs atskirąjį skundą, kurio priėmimo klausimas yra nagrinėjamas kitame teisminiame procese.

18Šioje byloje taip pat nenagrinėjami atskirajame skunde bei prisidėjime prie atskirojo skundo nurodyti teiginiai dėl bankroto administratoriaus veiksmų vykdant bankroto procedūras. Sutinkamai su Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio pirmosios dalies trečiuoju punktu bei taikant analogiją ir Įmonių bankroto įstatymo kreditoriams suteikiamas teises pripažinus taip pat ir bankrutuojančios individualios įmonės savininkams, tokius skundus nagrinėja kreditorių susirinkimas, kurio nutarimai gali būti skundžiami teismui.

19Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 263 str. 1 d.).

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmu punktu,

Nutarė

21Panevėžio apygardos teismo 2005 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. Panevėžio apygardos teismas 2005 m. gegužės 27 d. nutartimi iškėlė... 4. Minėtos įmonės bankroto administratorius 2005 m. lapkričio 30 d. padavė... 5. Panevėžio apygardos teismas 2005 m. gruodžio 7 d. nutartimi pritaikė... 6. Atskiruoju skundu atsakovas D. Š. prašo minėtą teismo nutartį panaikinti,... 7. Atsiliepime N. Š. prisideda prie pareikšto atskirojo skundo, palaiko jame... 8. Atsiliepime D. Š. individualios gamybos – realizavimo įmonės ,,Nida“... 9. Atskirasis skundas atmestinas.... 10. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios... 11. Kaip žinoma, individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės... 12. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad santuoka tarp D. Š. ir N. Š. būtų... 13. Apeliantas D. Š. bei prie jo atskirojo skundo prisidėjusi N. Š. nurodo, jog... 14. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30... 15. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas D. Š. bei prie atskirojo skundo... 16. Sutinkamai su CPK 146 straipsniu laikinąsias apsaugos priemones pritaikęs... 17. Kaip minėta, tiek D. Š. atskirajame skunde, tiek N. Š. prisidėjime prie... 18. Šioje byloje taip pat nenagrinėjami atskirajame skunde bei prisidėjime prie... 19. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmu... 21. Panevėžio apygardos teismo 2005 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti...