Byla e2S-1308-555/2017
Dėl paveldėjimo teisės termino palikimui priimti atnaujinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-12069-848/2017 pagal pareiškėjos K. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. A., L. A., S. A., A. A., notarei J. R. dėl paveldėjimo teisės termino palikimui priimti atnaujinimo.

3Apeliacinės instancijos teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Pareiškėja K. S. patikslintu pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti šešių mėnesių terminą palikimui po Z. A. mirties priimti, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių: dėl apgaulės – R. A. ir notarės R. B. neteisėtų veiksmų; pripažinti negaliojančiu 1996 m. rugpjūčio 6 d. Z. A. pasirašytą testamentą dėl esminių formos ir valios trūkumų (1964 m. CK 581 straipsnio pažeidimo); pripažinti negaliojančiu 2002 m. liepos 25 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą registracijos Nr. ( - ).

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 31 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos K. S. pareiškimą.
  2. Teismas nurodė, kad Z. A. buvo sudaręs testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko sūnui R. A., kurio pagrindu 2002 m. notarė liepos 25 d. įpėdiniui R. A. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą. Notaro išduotas paveldėjimo teisės liudijimas yra pagrindas įregistruoti nuosavybės teises į paveldėtą turtą. Byloje duomenų apie kitą, nepaveldėtą turtą nėra.
  3. Teismas taip pat nurodė, kad dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais galima kreiptis tik ginčo teisenos tvarka, pareiškiant ieškinį, atitinkantį ieškinio turiniui ir formai keliamus reikalavimus.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9

  1. Atskiruoju skundu pareiškėja K. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartį ir ieškinio/pareiškimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Patikslinus ieškinio reikalavimus (pašalinus trūkumus), pareiškimas buvo pakeistas į ieškinį, t. y. turėjo būti pereita iš ypatingos teisenos į ginčo teiseną.
    2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė net nesusipažinęs su kartu su patikslintu ieškiniu pateiktais dokumentais, net nežinojo, kad yra sumokėtas papildomas žyminis mokestis.
    3. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56.
    4. Nėra aišku iš kokių duomenų buvo nustatyta, kad Z. A. paveldėjimas yra priimtas, kadangi 2016 m. balandžio 18 d. Centrinės hipotekos įstaigos pažymoje parašyta, kad Z. A. paveldėjimo fakto nėra.
    5. Vien tas faktas, kad kiti įstatyminiai įpėdiniai yra priėmę palikimą, nėra pagrindas atsisakyti nagrinėti prašymą dėl palikimo priėmimo arba palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo.
  2. Atsiliepimų į pareiškėjos atskirąjį skundą neteikta.

10Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai).

    13Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

  2. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos K. S. pareiškimą dėl paveldėjimo teisės termino palikimui priimti atnaujinimo, taip pat išaiškinant, jog reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pareiškėja gali pareikšti tik ginčo teisenos tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka turi būti laikomasi civilinio proceso principų, įskaitant ir asmens teisės į tinkamą procesą principą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis). Civilinis procesas pagrįstas byloje dalyvaujančių asmenų teise disponuoti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Kiekvienas asmuo pasirenka konkretų savo teisių gynimo būdą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik į teismą besikreipiančiojo asmens iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam (kokiems) asmenims ir kokius reikalavimus reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 straipsni). Procesinio dokumento dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra į teismą besikreipiančiojo asmens išimtinė teisė. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais.
  4. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė ypatingos teisenos tvarka kreipėsi į pirmosios instancijos tesimą, prašydama atnaujinti praleistą 6 mėnesių terminą pareiškimui dėl Z. A., mirusio ( - ) palikimo paduoti. Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 23 d. nutartimi nustačius septynių dienų terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, pareiškėja pateikė patikslintą pareiškimą, pareikšdama papildomus reikalavimus – pripažinti negaliojančiu 1996 m. rugpjūčio 6 d. Z. A. pasirašytą testamentą, pripažinti negaliojančiu 2002 m. liepos 25 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą Nr. ( - ).
  5. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, išsprendęs pateikto patikslinto pareiškimo priėmimo klausimą dalyje dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir nustatęs, kad Z. A. buvo sudaręs testamentą, kuriuo visas turtas buvo paliktas R. A. ir, kurio pagrindu 2002 m. liepos 25 d. notarė R. B. įpėdiniui R. A. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, apeliantės pareiškimą atsisakė priimti, išaiškindamas, kad reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais apeliantė gali pareikšti tik ginčo teisenos tvarka. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia teismo išvada, nes toks teismo procesinis sprendimas neatitinka ypatingąją teiseną reglamentuojančių teisės normų, pažeidžia proceso ekonomiškumo bei operatyvumo principus ir nukrypsta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuluojamos teismų praktikos.
  6. Kaip matyti iš pareiškėjos pateikto patikslinto pareiškimo turinio, ji siekia paveldėti po senelio mirties testamentu paliktą palikimą jos tėvui R. A.. Tuo pagrindu pareiškėja prašė teismo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti bei pripažinti negaliojančiais 1996 m. rugpjūčio 6 d. Z. A. testamentą ir 2002 m. liepos 25 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą reg. Nr. ( - ). Taigi, kaip matyti iš reikalavimų pobūdžio byloje, patikslinus pareiškimą, iškilo ginčas dėl testamento bei paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumo, kuris galėtų būti nagrinėjamas ginčo teisena, tačiau įgyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą (CPK 7 straipsnis) bei vadovaujantis CPK 443 straipsnio 7 dalimi, teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėtinas bylas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Tokiu atveju ypatingajai teisenai taikomos ir atitinkamos bendrosios ieškinio teisenos normos. Ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo, kai kyla ginčas dėl teisės, pirmosios instancijos teismas bylą išsprendžia iš esmės priimdamas teismo sprendimą (CPK 259 straipsnio 1 dalis) ir tokį procesinį sprendimą suinteresuotas asmuo gali apskųsti apeliaciniu skundu per CPK 307 straipsnyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, priimdamas sprendimą dėl tolesnio bylos nagrinėjimo ar skundo palikimo nenagrinėto, turi vertinti bylos nagrinėjimo proceso pažangą, stadiją bei atsižvelgti į proceso ekonomijos ir operatyvumo principus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vien ta aplinkybė, kad teismas išnagrinėjo bylą ypatingosios, o ne ginčo teisenos tvarka, nedaro byloje priimtų procesinių sprendimų neteisėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-26 nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-304/2006). Tais atvejais, kada nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka kyla ginčas dėl teisės, byla toliau nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, tačiau ginčo dėl teisės kilimo faktas lemia, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, taip įgyvendinant asmens teisės į tinkamą procesą principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; 2010-08-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2010).
  7. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo formuojamą praktiką, įvertinęs tai, kad pareikšti reikalavimai yra vienas su kitu susiję, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepasisakė, kokiu įstatyminiu pagrindu atsisako priimti reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą spręsti patikslinto pareiškimo priėmimo klausimą visų pareikštų reikalavimų apimtyje, neatsižvelgdamas į tai, kad kilo ginčas dėl teisės (CPK 443 straipsnio 7 dalis).
  8. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, nepagrįstai suvaržė pareiškėjos teises ginti savo interesus teisme ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis naikintina ir pareiškėjos K. S. patikslinto pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas 338 straipsnis).

14Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

Nutarė

15Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos K. S. patikslinto pareiškimo priėmimo klausimą perduoti Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

16Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai