Byla 2-46-832/2012
Dėl turtinės ir neturtinės žalos, patirtos įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, priteisimo, ir sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu

1Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Klemenis,

2sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vidai Šurpienei, dalyvaujant ieškovui J. M., jo atstovui advokatui Gintarui Griciui, atsakovo AB „ORLEN Lietuva“ atstovei – teisininkei A. J., atsakovo UAB „Anista“ atstovui – direktoriui Z. Š.,

3teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovams AB „ORLEN Lietuva“, UAB „Anista“, ADB „ERGO Lietuva“, trečiajam asmeniui R. S., dėl turtinės ir neturtinės žalos, patirtos įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, priteisimo, ir sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu.

4Išnagrinėjęs bylą, teismas,

Nustatė

5Ieškovas 2011-07-14 ieškiniu, kurį tikslino 2011-07-28, 2012-03-27 ir 2012-06-13 prašė: 1) priteisti solidariai iš atsakovų AB „ORLEN Lietuva“ (iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. AB „Mažeikių nafta“), ADB „ERGO Lietuva“, UAB „Anista“, 50000,00 Lt neturtinę žalą, kurią patyrė dėl jo sveikatos sužalojimo nelaimingo atsitikimo darbe metu 2008 m. spalio 28 d., bei 782,84 Lt turtinės žalos; 2) pripažinti negaliojančia 2009 m. liepos 10 d. susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo tarp AB „Mažeikių nafta“ ir J. M., dalį susijusią su tariamu susitarimu dėl neturtinės žalos atlyginimo, išmokant trijų vidutinių mėnesinių atlyginimų išmoką - 2.2.2. punktą, taikant restituciją; 3) priteisti solidariai iš atsakovų visas jo šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas (I t., b. l. 1-3; 46-48; II t., b. l. 82-86; 117-122).

6Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2008 m. spalio 28 d. darbe, vykdant darbus objekte adresu ( - ) įvyko nelaimingas atsitikimas – savaeigio keltuvo, priklausančio UAB „Anista“, mašinistui neteisingai pastačius automobilini bokštelį ir jam nugriuvus, ieškovas būdamas minėtame bokštelyje kartu su kitu darbuotoju, krito iš 6-7 metrų aukščio ir sunkiai susižalojo – lūžo kairės kojos kulkšnies ir blauzdos kaulai, išniro dešinysis petys. Ieškovas nelaimingo atsitikimo metu buvo blaivus. Po šio nelaimingo atsitikimo iki 2010 m. gruodžio mėnesio buvo nedarbingas. Po šio įvykio ilgai gydėsi, pastoviai buvo reikalingi vaistai. Jų pirkimui bei kelionėms pas gydytojus iš viso išleido 2775,34 Lt.

7Be to, ieškovas nurodė, kad dėl patirtos traumos iš karto patyrė didžiulį fizinį skausmą, kuris tęsėsi iki tol, kol pristačius jį į gydymo įstaigą jam buvo atliktos nuskausminimo procedūros. Vėliau fizinį skausmą jautė viso gydymo periodą, jam buvo atliktos keturios kaulų atstatymo operacijos, nes lūžiai buvo skeveldriniai. Pastoviai turėjo vartoti nuskausminamuosius vaistus, negalėjo vaikščioti ir laisvai judėti, negalėjo savęs apsitarnauti atliekant fiziologines funkcijas. Patyrė didelius nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus. Nežiūrint to, kad yra jau gana garbingo amžiaus, iki pat šios traumos, buvo visiškai sveikas ir sportiškas. Pastoviai darydavo mankštą, užsiiminėjo gimnastikos pratimais ir buvo kupinas jėgų. Todėl tikėjosi dar ilgai dirbti fizinį darbą, nes puiki sveikata jam tai leido. Tuo tarpu po sužalojimo, kurį patyrė nelaimingo atsitikimo darbe metu, tapo neįgalus, jo darbingumas pagal darbingumo lygio pažymą sudaro tik 40 proc. Visiškai nebegali sportuoti ir dirbti sunkesnio fizinio darbo. Visa tai jį tiesiog sužlugdė psichologiškai ir pakirto pasitikėjimą savo jėgomis. Patyrė depresiją, nemigo naktis tiek dėl skausmo, tiek dėl dvasinių išgyvenimų. Todėl neturtinė žala, kurią patyrė, yra didelė ir ją įvertino 50000,00 Lt.

8Atsakovas AB „ORLEN Lietuva“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į pareikštą ieškinį atsakovas nurodė, kad 2008 m. spalio 28 d. į darbų atlikimo vietą adresu ( - ), išvyko trys bendrovės darbuotojai: J. M., R. G. ir P. K., kuriems buvo pavesta nustatyti kotedžo lubų drėkimo priežastį ir Rangovo (UAB „Anista“) specialistas su autobokšteliu, kuriam buvo pavesta suteikti kėlimo darbų paslaugą. Darbų atlikimo vietoje įvyko nelaimingas atsitikimas, dėl kurio buvo atliktas tyrimas ir 2008 m. lapkričio 10 d. surašytas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 17. Nelaimingo atsitikimo metu ieškovas J. M. virstant automobiliniam bokšteliui susitrenkė į jo lopšio konstrukcijas, dėl to patyrė kairės kojos blauzdos kaulų ir dešiniojo peties lūžius. Šio įvykio priežastimi buvo nustatyta: „darbuotojui privalomos vykdyti instrukcijos reikalavimų pažeidimas – savaeigių keltuvų mašinistas statydamas automobilinį bokštelį iš kiemo pusės pažeidė UAB ,,Anista“ statybinio bokštelio mašinisto saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 20, patvirtintos 2005-10-19 įsakymu Nr. BP-56, reikalavimus: ,,3.1.4. p. įsitikinti, kad veikia saugos įtaisai, patikrinti pastatytas papildomas atramas.. „ ir „3.1.6 p. pastatyti bokštelį ant papildomų atramų...“. Taip pat nustatyta, kad automobilinį bokštelį įvykio metu valdė UAB „Anista“ darbuotojas R. S.

92009 m. gegužės 28 d. Bendrovės socialinių poreikių fondo komiteto sprendimu ieškovui buvo skirta 2600,00 Lt dydžio materialinė pašalpa, kuri buvo išmokėta atskaičiuos visus privalomus mokėti mokesčius. 2009 m. liepos 10 d. ieškovas J. M. nutraukė darbo sutartį su Bendrove šalių susitarimu šiomis sąlygomis: „1. Vadovaujantis Kolektyvinės sutarties 2009 - 2011 metams sutarties 3.13 punktu, atsiskaitymo dieną išmokėti 12 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką; 2. Atsiskaitymo dieną išmokėti dėl nelaimingo atsitikimo darbe patirtą neturtinę žalą kurią įvertinu 3 vidutinių darbo užmokesčių dydžiu; 3. Atsiskaitymo dieną išmokėti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.“ Susitarimo pagrindu tą pačią dieną ieškovui buvo išmokėtos visos suderėtos išmokos, kurios sumoje sudarė 38212,99 Lt.

10Atsakovas taip pat nurodė, kad būtent Rangovas (UAB „Anista“) neužtikrino tinkamo Ilgalaikės sutarties įsipareigojimų vykdymo, ko pasėkoje nebuvo užtikrintas saugus tiek autobokštelio, tiek jo lopšyje esančių Bendrovės darbuotojų darbas (I t., b. l. 68-72; III t., b. l. 9-15).

11Atsakovas UAB „Anista“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į pareikštą ieškinį atsakovas nurodė, kad ieškovas J. M. nelaimingo atsitikimo darbe metu 2008-10-28 dirbo AB „Mažeikių nafta“ (dabar AB „ORLEN Lietuva“) apdailos darbų ir montavimo baro apdailininku ir nelaimingas atsitikimas įvyko bendrovei priklausančių pastatų teritorijoje, t. y. darbovietėje, todėl atsakovu šioje byloje turėtų būti tik AB „ORLEN Lietuva“, kaip įmonė, kurios darbuotojas nukentėjo nelaimingo atsitikimo darbe metu, kadangi darbdavys yra atsakingas už darbuotojams saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymą, jo pareiga taip organizuoti darbo procesą, kad gamyboje būtų išvengta nelaimingų atsitikimų darbe. Tik atsakovas AB „ORLEN Lietuva“ yra atsakingas už ieškovui padarytą žalą, nes darbdavys privalėdamas kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi saugos darbe, darbo drausmės ir aplinkos apsaugos reikalavimų, to nepadarė, nesiėmė visų priemonių darbų saugai darbovietėje organizuoti ir užtikrinti. Ieškovas privalėjo saugoti savo ir nekenkti kitų darbuotojų sveikatai ir būdamas apmokytas dirbti apdailininku darbų saugos ir sveikatos klausimais, periodiškai instruktuotas darbo vietoje pagal darbuotojui privalomų žinoti saugos darbe instrukcijų sąrašą Nr. 1, apmokytas atlikti pavojingus darbus – naudotis potencialiai pavojingu įrenginiu (savaeige kėlimo platforma), atestuotas eksploatuoti pavojingus įrenginius, žinojo, jog negalima lipti į nesaugiai pastatyto automobilinio bokštelio keltuvo lopšį, tačiau nepaisydamas virtimo pavojaus, įlipo į autobokštelio lopšį, siekiant atlikti pavestus stogo remonto darbus ir tuo pažeidė saugos darbe teisės aktų reikalavimus bei nesilaikė elementaraus saugaus, t. y. atidaus, rūpestingo, protingo asmens tiek darbe, tiek kitoje veikloje elgesio.

12Byloje esantis N-I formos nelaimingo atsitikimo darbe 2008-11-10 aktas Nr. 17, surašytas asmeniui, kai nelaimingas atsitikimas įvyko darbe. Šį aktą surašė AB „Mažeikių nafta“ (dabar AB „ORLEN Lietuva“), tačiau atliekant nelaimingo atsitikimo, kurio metu sužalotas ieškovas, tyrimą, UAB „Anista“ nebuvo informuota apie atliekamą tyrimą, taipogi nebuvo informuota apie nelaimingo atsitikimo tyrimo metu nustatytus darbų saugos pažeidimus.

13Automobilis bokštelis (savaeigė kėlimo platforma) S 25 LTD, serijinis Nr. ( - ), registro Nr. ( - ), buvo išnuomotas pagal 2007-04-26 sutartį AB „Mažeikių nafta“, techniškai tvarkingas ir remiantis šios ilgalaikės autokeltuvų nuomos sutarties 8.2.4 punktu Rangovas (UAB „Anista“) įsipareigojo aprūpinti tik savo darbuotojus individualiomis apsaugos priemonėmis ir atsako už saugų tik savo darbuotojų darbą, o pagal šios sutarties 8.2.5 punktą Užsakovas (AB „Mažeikių nafta“) suteikiama teisė sustabdyti Rangovo darbuotojų atliekamas paslaugas, jeigu jie pažeidžia saugos darbe reikalavimus, kelia grėsmę žmonių sveikatai arba gyvybei.

14Po nelaimingo atsitikimo J. M. nesikreipė į UAB „Anistą“ dėl žalos atlyginimo, todėl ir nebuvo informuotas, kad UAB „Anista“ buvo sudariusi bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį su ADB „ERGO Lietuva“, kurios pagrindu buvo išduotas Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimas Nr. 710-660-105 669, draudimo laikotarpis 2008 m. rugsėjo 3 d. - 2009 m. rugsėjo 3 d. Šia draudimo sutartimi buvo apdrausta draudėjo civilinė atsakomybė dėl įmonės veiklos, nurodytos šios draudimo sutarties sąlygų 2,3 p. (kėlimo įrangos gamyba ir prekyba, kėlimo mechanizmų (autobokštelių) nuoma tik kartu su draudėjo darbuotoju). 2008 m. spalio 28 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas ir kilusios pasekmės patenka į apdraustos rizikos sąrašą. UAB „Anista“ automobilį bokštelį (savaeigė kėlimo platforma) S 25 LTD, serijinis Nr. ( - ), registro Nr. ( - ), v. n. ( - ), buvo apdraudusi įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (sutartis Nr. 02-0652199, draudiminis laikotarpis 2007-11-22 iki 2008-11-21) ir mobilių mašinų ir aparatų kasko draudimu (liudijimas Nr. 412-0010156, draudiminis laikotarpis 2007-11-30 iki 2008-11-30) (I t., b. l. 66-67; II t., b. l. 131-133).

15Atsakovas ADB „ERGO Lietuva“ su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį UAB „Anista“ bei ADB „ERGO Lietuva“ atžvilgiu atmesti kaip teisiškai nepagrįstą ir neįrodytą; netenkinti ieškovo prašymo pripažinti negaliojančia 2009-07-10 susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo tarp AB „Mažeikių nafta“ ir J. M. dalį, susijusią su neturtinės žalos atlyginimu. Atsiliepime į pareikštą ieškinį atsakovas nurodė, kad ieškovas 2012-06-12 patikslintu ieškiniu įtraukė į bylą UAB „Anista“ draudiką ADB „ERGO Lietuva“ atsakovu. Sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams (CK 1.125 str. 7 d.). Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.126 str. 8 d). UAB „Anista“ pirmą kartą buvo patraukta atsakovu tik 2011 metų lapkričio mėnesį. Tuo tarpu nelaimingas atsitikimas įvyko 2008-10-28. Akivaizdu, kad ieškovas praleido ir 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Paduodamas ieškinį ieškovas naudojosi kvalifikuota teisine pagalba, todėl jis, būdamas rūpestingas, galėjo gauti informaciją iš advokato apie savo teisių gynybos galimybes. Nagrinėjamu atveju teismas turėtų taikyti ieškinio senatį ir vien šiuo pagrindu ieškinį atsakovų UAB „Anista“ bei ADB „ERGO Lietuva“ atžvilgiu atmesti.

16Nelaimingo atsitikimo metu tarp AB „ORLEN Lietuva“ (buv. AB „Mažeikių nafta“) bei UAB „Anista“ galiojo 2007-04-26 ilgalaikė autokeltuvų nuomos, įskaitant vairuotoją/operatorių, sutartis Nr. 152760, pagal kurią UAB „Anista“ turėjo pateikti nuomojamą įrangą įskaitant mašinistą ir pagal užsakovo AB „Orlen Lietuva“ pageidavimą pateikti nuomos paslaugas. Taigi įvykio metu autobokštelis kartu su operatoriumi buvo išnuomoti AB „Mažeikių nafta“ (dab. AB „ORLEN Lietuva“) ir veikė ne savo rizika, o AB „Mažeikių nafta“ nurodymu ir jos vadovaujamas. Todėl nagrinėjamu atveju atsakomybė už nelaimingą atsitikimą kyla ieškovo darbdaviui AB „Orlen Lietuva“ ne tik DK 246 straipsnio, bet ir CK 6.264 straipsnio pagrindu. AB „ORLEN Lietuva“ priklausančioje teritorijoje įvykio metu darbus organizavo, prižiūrėjo ir jiems vadovavo atsakovo AB „ORLEN Lietuva“ darbuotojas P. K.. Atsakovo AB „ORLEN Lietuva“ (buv. AB „Mažeikių nafta“) neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamu darbo organizavimu bei nekontroliavimu kaip darbuotojai laikosi darbo saugos reikalavimų, t. y. darbų prižiūrėtojas neinstruktavo darbuotojų prieš jiems pradedant darbus, netinkamai organizavo bokštelio pastatymą, leido darbuotojams lipti į bokštelį, nors matė, kad jis pastatytas netinkamai.

17Byloje pateiktas 2008-11-10 nelaimingo atsitikimo darbe aktas negali būti apskritai laikomas tinkamu įrodymu dėl atsakomybės nustatymo, kadangi buvo surašytas vienašališkai AB „Mažeikių nafta“ (dab. AB „ORLEN Lietuva“) atstovų. Nors nuomos sutartis numato, jog nelaimingus atsitikimus su Užsakovo darbuotojais, jei nelaimingas atsitikimas įvyko dėl Rangovų darbuotojų veiklos, tiria ir apskaito Užsakovas, dalyvaujant Rangovo įgaliotam atstovui (8.2.7 punktas), tačiau UAB „Anista“ atstovai nebuvo įtraukti į tyrimą, taip pat nebuvo supažindinti su 2008-11-10 nelaimingo atsitikimo darbe aktu.

18ADB „ERGO Lietuva“ įtraukta į procesą atsakovu kaip UAB „Anista“ civilinės atsakomybės draudikas. Remiantis draudimo sutarties nuostatomis, draudiminiu įvykiu laikomas draudimo laikotarpiu draudėjui pareikštas reikalavimas atlyginti žalą, draudimo laikotarpiu padarytą trečiajam asmeniui, kai draudėjas pagal civilinę atsakomybę reguliuojančius įstatymus atsako už padarytą žalą (2.2 punktas). Tos pačios būtinosios įvykio pripažinimo draudžiamuoju sąlygos yra numatytos ir Draudimo taisyklėse (3.2. punktas), kuriose nurodoma, jog reikalavimas atlyginti žalą pripažįstamas draudiminiu įvykiu, tik esant visoms šioms sąlygoms: 3.2.1. reikalavimas atlyginti žalą draudėjui pareikštas draudimo laikotarpiu (arba per išplėstinį pranešimo terminą, jei jis nustatomas); 3.2.2. reikalavimas pareikštas dėl žalos, kuri trečiajam asmeniui atsirado draudimo laikotarpiu (arba retroaktyviu draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, jei jis nustatomas); 3.2.3. reikalavimas pareikštas dėl draudimo teritorijoje padarytos žalos; 3.2.4. reikalavimas atlyginti žalą draudėjui pareikštas rašytinės pretenzijos ir/ar ieškinio forma; 3.2.5. draudėjas pagal galiojančius civilinę atsakomybę reguliuojančius įstatymus atsako už padarytą žalą (nuostolius) trečiajam asmeniui.

19Nagrinėjamoje byloje ieškovas, pavėluotai pareiškęs reikalavimą (praleidęs Draudimo taisyklių 3.2.1. punkte numatytą terminą) ADB „ERGO Lietuva“, kaip UAB „Anista“ draudikui, prarado teisę į jo reikalavimo patenkinimą, nes ADB „ERGO Lietuva“ prievolė atlyginti žalą bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties, sudarytos su UAB „Anista“, galiojimo metu baigėsi. Be to, aptariamu atveju UAB „Anista“ civilinės atsakomybės konstatavimui byloje nėra įrodytos būtinosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (atsakingo asmens neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, atsakingo asmens kaltė), kas nesudaro pagrindo taikyti Draudimo taisyklių 3.2.5. punkto.

20Maksimali draudimo suma yra 50000,00 Lt atsitikus vienam tokiam draudiminiam įvykiui ir už visus draudiminius įvykius per draudimo laikotarpį bendrai. Ši draudimo suma yra sublimitas draudimo liudijime nurodytoje draudimo sumoje. Be to, draudimo sutartyje yra numatyta 1000,00 Lt besąlyginė išskaita kiekvieno draudiminio įvykio atveju, t. y. suma, kurią kiekvieno draudiminio įvykio atveju apmoka pats draudėjas ir draudiko atsakomybė kiekvieno draudiminio įvykio atveju lygi nuostolio dydžiui, atėmus besąlyginę išskaitą.

21Atsakovas pažymėjo, kad nėra pagrindo 2008-10-28 įvykį bei dėl jo pateiktą reikalavimą pripažinti draudžiamuoju įvykiu, todėl ADB „ERGO Lietuva“ yra netinkama atsakovė ir į bylą įtraukta nepagrįstai.

22Nagrinėjamu atveju ADB „ERGO Lietuva“ yra įtraukta į nagrinėjamą bylą tik kaip UAB „Anista“ civilinės atsakomybės draudikas (draudikas ADB „ERGO Lietuva“ su kitu atsakovu AB „ORLEN Lietuva“ civilinės atsakomybės draudimo sutarties neturėjo), o jo sutartinė atsakomybė yra apribota draudimo suma (kuri yra mažesnė už ieškinio sumą), besąlyginės išskaitos dydžiu, todėl vien tai jau nesudaro pagrindo prievolės atlyginti žalą laikyti solidaria. Šiuo atveju solidarioji atsakovų atsakomybė negali būti taikoma.

23Ieškovas nurodė, kad dėl 2008-10-28 įvykusio nelaimingo atsitikimo patyrė 2775,34 Lt dydžio turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kad AB „ORLEN Lietuva“ 2009-05-28 Socialinių poreikių fondo komiteto sprendimu, jau yra atlyginusi ieškovui 1992,50 Lt dydžio turtinę žalą, ieškinyje prašoma atlyginti likusią dalį turtinės žalos, kurios dydis sudaro 782,84 Lt. Kaip nurodoma ieškinyje, 2775,34 Lt dydžio turtinę žalą sudaro 1600,04 Lt vaistų įsigijimo išlaidos ir 1175,30 Lt kuro įsigijimo išlaidos kelionėms į gydymo įstaigas. Kartu su ieškiniu buvo pateikta įvairių vaistų, medicininių paslaugų įsigijimo kvitų, kurių bendra suma sudaro 1478,63 Lt (į šią sumą neįskaičiuoti kvitai, kurie kelis kartus dubliuojasi), tačiau tik 425,15 Lt vaistų įsigijimo išlaidų suma gali būti laikoma susijusi su 2008-10-28 patirtu sužalojimu. Ieškovas pateikė įvairių čekių/kvitų (bendra jų suma sudaro 1018,88 Lt), pagal kuriuos neįmanoma identifikuoti, kokie vaistai, medicininės priemonės ar paslaugos už juos buvo įsigyti. Dėl turtinės žalos atlyginimo ieškovas yra taip pat pateikęs kuro išlaidų kvitus, kurių bendra suma sudaro 1175,30 Lt. Siekiant įsitikinti, ar minėta suma yra reikalaujama atlyginti pagrįstai, ieškovas turi įrodyti, kiek kartų bei kokiais atstumais buvo vykstama į gydymo įstaigas, kokios yra transporto priemonės kuro sąnaudos ir pan.

24Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas AB „ORLEN Lietuva‘“ jau yra išmokėjęs ieškovui didesnę turtinės žalos atlyginimo sumą, nei kad ieškovas yra pateikęs ją pagrindžiančių dokumentų, konstatuotina, jog papildomas 782,84 Lt turtinės žalos dydžio reikalavimas yra nepagrįstas ir neįrodytas.

25Ieškinyje nurodoma, jog ieškovas dėl 2008-10-28 įvykio patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 50000,00 Lt dydžiu bei prašo atlyginti. Svarbu paminėti, jog AB „ORLEN Lietuva“ 2009-07-10 DK 125 straipsnio pagrindu su ieškovu nutraukė darbo sutartį šalių susitarimu bei išmokėjo 38212,99 Lt sumą, kurią sudarė 12 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka (27147,48 Lt) bei 3 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio (6786,87 Lt) neturtinės žalos atlyginimas dėl 2008-10-28 nelaimingo atsitikimo. Nustatant ieškovo patirtą neturtinės žalos dydį ypač svarbu pažymėti, jog vadovaujantis 2003-05-23 LR Sveikatos apsaugos ministro, LR Teisingumo ministro ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr.V-298/158/Al-86 patvirtintomis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis“, ieškovo patirta trauma (daugiaskeveldrinis kairio blauzdikaulio ir išorinės kulkšnies lūžiai distalinėje dalyje, šokikaulio išnirimas) priskiriama prie nesunkių sveikatos sutrikdymų. Ieškovo reikalaujamas 50000,00 Lt neturtinės žalos dydis yra nepagrįstas bei neatitinka formuojamos Lietuvos teismų praktikos. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo atsiradusios žalos priteisiama vidutiniškai iki 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

26Nors ieškovas prašo pripažinti negaliojančią 2009-07-10 susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo tarp AB „Mažeikių nafta“ ir J. M. dalį, susijusią su neturtinės žalos atlyginimu, tačiau byloje nėra duomenų, įrodančių ieškovo valios trūkumą minėto susitarimo sudarymo metu, todėl nėra pagrindo taikyti CK 1.91 straipsnio 1 dalies. Esant galiojančiam susitarimui dėl neturtinės žalos atlyginimo, laikytina, jog neturtinė žala ieškovui jau buvo atlyginta (II t., b. l. 137-148).

27Tretysis asmuo R. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į pareikštą ieškinį tretysis asmuo nurodė, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, kurio metu buvo sužalotas atsakovas, jis nėra kaltas ir atsakingas. Nelaimingas atsitikimas įvyko AB „ORLEN Lietuva“ priklausančių pastatų teritorijoje ir už saugių darbo sąlygų sudarymą, darbų organizavimą yra atsakingas ieškovo darbdavys. 2008-10-28 darbus organizavo ieškovo darbuotojas P. K. Pastarasis jam nurodė, kurioje vietoje turi pastatyti automobilinį bokštelį, nors ten nebuvo galima išskėsti papildomų dviejų atramų bei statyti tik vertikalias bokštelio kojas bei nurodė savo darbuotojams, tame tarpe ir ieškovui, lipti į bokštelį ir atlikti darbus. Būtent nukentėjusio asmens darbdavys, atsakovas AB „ORLEN Lietuva“ neįvykdė pareigos saugiai organizuoti darbus, kontroliuoti kaip darbuotojai laikosi saugos darbe reikalavimų, nesudarė saugių darbo sąlygų. Jeigu atsakovo AB „ORLEN Lietuva“ darbuotojas nebūtų jam įsakmiai nurodęs statyti bokštelio kitoje vietoje ir nebūtų liepęs savo darbuotojams, tame tarpe ir ieškovui, lipti į bokštelį ir vykdyti darbus, nelaimingo atsitikimo būtų išvengta. Taigi, atsakovo AB „ORLEN Lietuva“ darbuotojų neteisėti veiksmai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis neigiamomis pasekmėmis, todėl tik atsakovas AB „ORLEN Lietuva“ yra atsakingas už ieškovui padarytą žalą.

28Ieškovas, būdamas apmokytas bei instruktuotas saugiai dirbti, žinodamas, jog jam negalima lipti į nesaugiai pastatyto automobilinio bokštelio keltuvo lopšį, tačiau nepaisydamas virtimo pavojaus, įlipo į autobokštelio lopšį, siekė atlikti jam pavestus darbus, t. y. prisiėmė riziką. Taigi ieškovas pats pažeidė saugos darbe instrukciją.

29Nelaimingo atsitikimo tyrimo darbe aktas Nr. 17 surašytas tendencingai, vienpusiškai ir šališkai, neteisingai nurodomi faktai, nevertinti paties nukentėjusiojo ir jo darbdavio atstovo veiksmai įvykio metu. Akte neteisingai nurodyta, kad tretysis asmuo užtikrino, kad tokiu būdu bokštelį stato ne pirmą kartą, kad toks statymas yra saugus. Taip bokštelį statyti jam nurodė AB „ORLEN Lietuva“ darbuotojas (II t., b. l. 99-100).

30Ieškinys tenkintinas iš dalies.

31Byloje nustatyta, kad 2008-11-10 AB „Mažeikių nafta“ nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 17, nurodyta, kad 2008-10-28 11.15 val. ( - ), įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu buvo sužalotas ieškovas J. M., kuriam nustatytas kairės kojos blauzdos kaulų ir dešinio peties lūžiai. Nelaimingo atsitikimo priežastys: darbuotojui privalomos vykdyti instrukcijos reikalavimų pažeidimas – savaeigių keltuvų mašinistas statydamas automobilinį bokštelį iš kiemo pusės pažeidė UAB „Anista“ statybinio bokštelio mašinisto saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 20, patvirtintos 2005-0-19 įsakymu Nr. BP-56, reikalavimus: 3.1.4. p. – įsitikinti, kad veikia saugos įtaisai, patikrinti pastatytas papildomas atramas; 3.1.6. – pastatyti bokštelį ant papildomų atramų (I t., b. l. 4-5; 53-54).

32Ieškovo J. M. netektas darbingumas 60 %, tai patvirtina byloje esančios darbingumo lygio pažymos (I t., b. l. 41; 49; 50).

33Ieškovas J. M. pagal darbo sutartį Nr. 9089/5, įsigaliojusią nuo 2002-01-01 dirbo AB „Mažeikių nafta“ apdailininku, pratęsiant 1989-03-02 įmonėje pradėtus darbo santykius (I t., b. l. 74-78).

342009-07-10 surašytas pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, kuriuo ieškovas J. M. siūlė nutraukti darbo sutartį šiomis sąlygomis: darbo sutarties dieną įforminti 2009-07-10. Vadovaujantis Kolektyvinės sutarties 2009 – 2011 metams 3.13 punktu, atsiskaitymo dieną jam išmokėti 12 (dvylika) vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką. Atsiskaitymo dieną jam išmokėti dėl nelaimingo atsitikimo darbe patirtą neturtinę žalą, kurią įvertino 3 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžiu. Atsiskaitymo dieną jam išmokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas (I t., b. l. 79).

352009-07-10 susitarimu dėl darbo sutarties nutraukimo, atsakovo AB „ORLEN Lietuva“ atstovė personalo direktorė J. J. ir ieškovas J. M. susitarė: darbo sutarties pasibaigimą įforminti 2009-07-10. Darbdavys įsipareigojo nė vėliau kaip darbo sutarties nutraukimo dieną išmokėti darbuotojui: 12 (dvylikos) vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, pagal Kolektyvinės sutarties 2009 – 2011 metams 3.13 punktą. 3 (trijų) vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžiu, darbuotojo ir darbdavio bendru sutarimu, įvertintą dėl nelaimingo atsitikimo darbe patirtą neturtinę žalą. Kompensaciją už nepanaudotas kalendorines dienas kasmetinių atostogų (I t., b. l. 80).

362009-07-10 įsakymu Nr. 1220, dėl darbo sutarties nutraukimo, nutraukta darbuotojo J. M. darbo sutartis Nr. 9089. Darbo sutarties nutraukimo pagrindas: DK 125 str. (darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu). Priežastis: 2009-07-10 J. M. pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, 2009-07-10 susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo. Nepanaudotos kasmetinės atostogos: 42 kalendorinės dienos. Išeitinė išmoka: 12 (dvylikos) darbuotojo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, atitinkanti AB „Mažeikių nafta“ kolektyvinės sutarties 2009-2011 metams 3.13 p. 3 (trijų) darbuotojo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išmoka už patirtą neturtinę žalą dėl nelaimingo atsitikimo darbe. 900,00 Lt priemoka, atitinkanti AB „Mažeikių nafta“ kolektyvinės sutarties 4.19 p. (I t., b. l. 81).

371999-04-09 išduotas pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad J. M. suteikta teisė dirbti: darbininkas, dirbantis kėlimo įrenginių lopšiuose (I t., b. l. 82).

382008-07-23 J. M. periodiškai instruktuotas, tai patvirtina Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo darbo vietoje registravimo žurnalas (I t., b. l. 83-84).

39J. M. knygelėje, išduotoje AB „Mažeikių nafta“ medicinos punkto, nurodyta: remiantis 05-11-30 cecho viršininko (žodis neįskaitomas) Nr. 25000001/20 (darbų aukštyje, susijusių su kėlimu neskirti) – dirbti leista. 2008-08-21 dirbti gali, kitas sv. tikrinimas iki 2009-08-20 (I t., b. l. 92).

402009-03-27 prašymu dėl materialinės paramos suteikimo J. M. prašė AB „Mažeikių nafta“ Socialinių poreikių fondo komiteto suteikti materialinę paramą buvusioms ir būsimoms išlaidoms (I t., b. l. 93).

412009-05-28 socialinių poreikių fondo komitetas nutarė skirti J. M. 2600,00 Lt materialinę pašalpą iš Socialinių poreikių fondo (I t., b. l. 94).

42AB „ORLEN Lietuva“ 2011-08-30 buhalterinėje pažymoje Nr. FB12(4.35-3)-651 nurodyta, kad J. M. 2009-07-10 dieną, nutraukiant darbo sutartį, priskaičiuotos sekančios išmokos: priemoka prie atostogų: 900,00 Lt. Kasmetinės atostogos: 215,20 Lt (2 kalendorinės d.). Kompensacija už nepanaudotas atostogas: 3163,44 Lt (42 kalendorinės d.). Išeitinė išmoka dėl ligos: 27147,48 Lt (12 mėn. VDU). Išeitinė išmoka šalių susitarimu: 6786,87 Lt (3 mėn. VDU). Iš viso: 38212,99 Lt. 2009 m. gegužės mėn. priskaičiuota 2600,00 Lt materialinė pašalpa pagal kolektyvinę sutartį, kuri išmokėta 2009-06-04 d. (I t., b. l. 95).

43AB „ORLEN Lietuva“ kolektyvinės sutarties 2009 – 2011 metams išrašo 3.13 punkte nurodyta, kad nutraukiant darbo sutartį, kai darbuotojui nustatytas ne didesnis negu 55 procentų darbingumo lygis, o darbo stažas virš 20 metų, išmokama 12 (dvylikos) vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka (I t., b. l. 96).

442007-04-26 užsakovas – AB „Mažeikių nafta“ ir rangovas – UAB „Anista“ sudarė sutartį Nr. 152760, pagal kurią suteikiama ilgalaikė autokeltuvų nuomos, įskaitant vairuotoją/operatorių, sutartis. Pagal sutarties 8.2.1. punktą darbų saugai yra suteikiama pirmenybė. Rangovas privalo turėti galiojantį Darbų saugos planą ir paskirti Darbų saugos atstovą. Pagal 8.2.2. punktą užsakovas, prieš patenkant rangovo darbuotojams į užsakovo gamybinę teritoriją, atlieka jiems įvadinį instruktavimą, supažindina su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis. Pagal 8.2.3. punktą vykdydamas paslaugas aukštyje rangovas privalo įgyvendinti būtinas priemones, apsaugančias darbuotojus nuo kritimo iš aukščio. Pagal 8.2.4. punktą rangovas privalo laikytis galiojančių užsakovo vidaus darbo tvarkos taisyklių, saugos darbe instrukcijų reikalavimų, vykdyti užsakovo įgaliotų atstovų, taip pat valstybinės priežiūros institucijų atstovų nurodymus. Rangovas aprūpina savo darbuotojus individualiomis apsaugos priemonėmis ir atsako už saugų jų darbą. Pagal 8.2.5. punktą užsakovas turi teisę sustabdyti rangovo darbuotojų atliekamas paslaugas, jeigu jie pažeidžia saugos darbe reikalavimus, kelia grėsmę žmonių sveikatai ar gyvybei, taip pat turtui ar užsakovo gamybiniam-technologiniam režimui. Pagal 8.2.7. punktą nelaimingus atsitikimus su užsakovo darbuotojais, jei nelaimingas atsitikimas įvyko dėl rangovo darbuotojų veiklos, tiria ir apskaito užsakovas, dalyvaujant rangovo įgaliotam atstovui (I t., b. l. 97-112).

45P. K. (cecho viršininkas) 2008-10-23 užsakė autobokštelį 2008 m. spalio 28 d. 10.00 val. Strėlės ilgis 26 metrai. ( - ) (I t., b. l. 114).

46V. V. (baro viršininkas) 2008-10-23 užsakė autobokštelį 2008 m. spalio 28 d. 10.00 val. Strėlės ilgis 25 metrai. ( - ) (I t., b. l. 115).

472008-10-27 darbų paskyroje nurodytas darbų aprašymas: autobokštelio 25 m. nuoma, Palanga, kotedžai. Darbų prižiūrėtojas: P. K. (I t., b. l. 116).

48Specialisto išvadoje Nr. T-A 2206/08(03) nurodyta, kad J. M. kraujyje nerasta etilo alkoholio (I t., b. l. 119).

49Nelaimingo atsitikimo darbe nuotraukose matyti nuvirtęs autobokštelis (I t., b. l. 122-124).

502008-11-03 J. M. paaiškinime nurodyta, kad 2008 m. spalio 22 d. cecho viršininkas P. K. pranešė, kad ateinančią savaitę reikia nuvykti į P. atlikti stogo remonto darbus autobokštelyje. Jis P. K. informavo, kad negali dirbti autobokštelyje, ir kad nebegalioja pažymėjimas. Viršininkas įsakė pažymėjimą pristatyti jau sekančią dieną ir pareiškė, kad viską sutvarkys. Prieš išvažiuojant P. K. jam pasakė, kad dokumentai tvarkingi, nurodė nesirūpinti ir važiuoti į P.. Prieš pradedant darbus jo P. K. neinstruktavo, todėl jis gali teigti, kad nebuvo instruktuotas kaip saugiai atlikti darbus, į žurnalą nepasirašė. Darbams ir autobokštelio pastatymui vadovavo P. K.. Kai autobokštelis buvo pastatytas ant žolės, jis paklausė vairuotojo ar tikrai autobokštelis pastatytas ir atremtas saugiai. Jis atsakė, kad turi didelę patirtį ir yra įsitikinęs, kad toks bokštelio pastatymas ir atrėmimas tikrai saugus. Į jo klausimą R. G. nesureagavo. P. K. pastabų neturėjo, todėl jam ir R. G. nurodė lipti į bokštelį, prisisegti apraišus ir jų nenusisegti iki darbų pabaigos. Jo nuomone nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl darbų vadovo P. K. abejingumo darbų saugos taisyklių reikalavimams, dėl jo nesugebėjimo objektyviai įvertinti darbų vietos bei autobokštelio pastatymo ir atrėmimo saugumo. Taip pat ir dėl autobokštelio vairuotojo neprofesionalumo, nesugebėjimo užtikrinti autobokštelyje dirbančių žmonių saugumo (I t., b. l. 125).

51R. G. 2008-10-30 paaiškinime ir 2008-11-07 papildomame paaiškinime apie įvykusį nelaimingą atsitikimą paaiškino, kad atsimena, kad kažkas klausė vairuotojo ar gerai pastatytas autobokštelis. Kadangi cechas naikinamas (buvo likusios dvi savaitės) ir prieštarauti dėl tokių darbų nebenorėjo. Važiavo kaip vairuotojas. Cecho viršininkas paklausė vairuotojo kodėl ne pilnai ištiestos atramos. Vairuotojas atsakė, kad taip dirba ne pirmą kartą (I t., b. l. 126; 127).

52P. K. 2008-10-28 paaiškinime apie įvykusį nelaimingą atsitikimą paaiškino, kad vairuotojui statant bokštelį prie pat tvoros, nebeliko galimybės išleisti pagrindines atramas, dėl ko jis atkreipė vairuotojo dėmesį, sakydamas kodėl nestato ant pagrindinių atramų, o vertikalių. Vairuotojas paaiškino, kad dirba ne pirmą dieną ir dažnai taip stato, užtikrindamas, kad bokštelis yra saugus, iškilus virtimo pavojui suveikia automatinė blokiruotė (I t., b. l. 128).

532008-11-06 paaiškinime P. K. nurodė, kad 2008-10-21 R. G. jam pasakė, kad pasibaigęs J. M. atestacijos pažymėjimas, bet per savaitę jį galima susitvarkyti. 2008-10-24 R. G. jam pranešė, kad J. M. dokumentus susitvarkė. J. M. neužsiminė, kad jis dirbti bokštelyje negali (pažymėjimą dirbti bokštelyje J. M. turi). Darbams vadovavo R. G., jis vienas ir teturėjo darbų vadovo pažymėjimą. Jo važiavimo tikslas, organizuoti kotedžo atrakinimą ir iš vidaus nustatyti lietaus padarytus nuostolius (I t., b. l. 129).

54R. S. 2008-10-28 paaiškinime apie įvykusį nelaimingą atsitikimą paaiškino, kad mašinos atraminės kojos buvo paruoštos dirbti. Dirbti lopšyje iš dirbančiųjų nepatikrino ar jie turi pažymėjimus. Nebuvo vietos saugiai pastatyti autobokštelio. Darbų vadovas tuo nepasirūpino (I t., b. l. 130).

552008-10-30 pažymoje apie traumos sunkumą Nr. 1.30-392 nurodyta, kad J. M. nustatyta diagnozė: k. kojos blauzdos kaulų skeveldrinis lūžis, apat. 1/3 su ryškiu poslinkiu ir šokikaulio išnirimu. Deš. peties lūžis. Vadovaujantis sunkių traumų klasifikaciniais požymiais, patvirtintais sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 18 įsakymu Nr. 397, nurodytoji trauma nepriskiriama prie sunkių (I t., b. l. 138).

56Pagal statybinio autobokštelio mašinisto saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 20, patvirtintą UAB „Anista“ direktoriaus 2008-10-19 įsakymu Nr. BP-56, 3.1.3. punktą prieš pradėdamas darbą mašinistas privalo visus autobokštelio mechanizmus išbandyti tuščiąja eiga. 3.1.4. – įsitikinti, kad veikia saugos įtaisai, patikrinti pastatytas papildomas atramas, saugos diržų pritvirtinimą. 3.1.6. – pastatyti autobokštelį ant papildomų atramų, įjungti rankinį stabdį. 3.1.8. – patikrinti lopšelyje dirbančio darbuotojo pažymėjimą, leidžiantį dirbti aukštyje (I t., b. l. 142-147).

57UAB „Anista“ direktorius Z. Š. 2011-08-03 prašymu Nr. S-1170, AB „ORLEN Lietuva“ paprašė atsiųsti nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagą. Tyrimo medžiaga iš 88 puslapių įteikta UAB „Anista“ direktoriui Z. Š. 2011-08-10 (II t., b. l. 35).

58Iš UAB „Anista“ AB „Mažeikių nafta“ saugos darbų skyriui 2008-10-30 9.38 val. faksu siųsti krano dokumentai (I t., b. l. 135).

59Pagal 2009 m. liepos mėn. prašymą J. M. 2009 m. liepos 8 ir 9 dienomis išleistas kasmetinių atostogų (II t., b. l. 59; 60).

602008-09-11 įspėjimu, apie numatomą darbo sutarties nutraukimą pagal LR darbo kodekso 129 str. (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės), kuris įteiktas J. M. 2008-09-11, J. M. įspėtas, kad numatoma atleidimo data AB „Mažeikių nafta“ atsisakius Statybos ir remonto cecho veiklos, po keturių mėnesių nuo įspėjimo įteikimo. Išmokant išeitinę išmoką, vadovaujantis AB „Mažeikių nafta“ Kolektyvinės sutarties 3.12 punkto I dalies nuostatomis, išmokant kompensaciją už nepanaudotas atostogas (II t., b. l. 61).

61Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. 02-0652199, draudikas UADB „ERGO Lietuva“ apdraudė draudėjo UAB „Anista“ automobilį „MAN 8150“, v. n. ( - ). Draudimo sutartis galiojo nuo 2007-11-22 iki 2008-11-21. Pagal 3.2.4. punktą draudėjas įsipareigojo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui ar jo atstovui, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas. Pagal 5.3. punktą, jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė sutartyje nustatytas pareigas, draudikas, vadovaudamasis teisės aktais, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka susigrąžinti iš draudėjo išmokėtą draudimo išmoką ar jos dalį (II t., b. l. 106).

62Mobilių mašinų ir aparatų kasko draudimo liudijimu Nr. 412-0010156 draudėjas UAB „Anista“, draudikas UADB „ERGO Lietuva“ apdraudė autobokštelį MAN 8150, v. n. ( - ) (II t., b. l. 107).

63Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimu EB Nr. 104909 draudėjas UAB „Anista“, draudikas UADB „ERGO Lietuva“, apdraudė draudėjo civilinę atsakomybę dėl įmonės veiklos. Maksimali draudimo suma 100000,00 Lt (vienas šimtas tūkstančių litų). Besąlyginė išskaita 1000,00 Lt. Draudimo pradžia 2008-09-03 – pabaiga 2009-09-03 (II t., b. l. 108; 109-111).

64VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė 2012-12-04 pranešimu Dėl duomenų pateikimo informavo, jog esant dokumentuotam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimui, pagal kurį J. M. yra netekęs ne mažiau kaip 33 proc. bendro darbingumo, jo trauma, remiantis 2001-07-18 SAM įsakymu Nr. 397 nustatytais kriterijais, turėtų būti priskiriama prie sunkių (III t., b. l. 102).

65Dėl atsakovų kaltės

66Nagrinėjamoje byloje yra skolininkų daugetas, todėl, ieškovui pareiškus ieškinį dėl jam padarytos žalos atlyginimo, turi būti sprendžiamas klausimas dėl šių asmenų prievolės rūšies. Bendrasis principas yra tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis). Šios taisyklės išimtis nustatyta CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir 6.279 straipsnio 1 dalyje – bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad tais atvejais, kai atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2005).

67Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnis (2007-06-07 įstatymo Nr. IX-1672 redakcija, aktuali nuo 2007-06-23 iki 2010-05-31), reglamentavo dviejų ir daugiau darbdavių pareigas organizuojant darbus toje pačioje įmonėje, darbo vietoje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje įmonėje, įmonės padalinyje ar darbo vietoje, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kurio darbdavio žinioje darbuotojas dirba. Taigi šia norma abiem darbdaviams skiriama pareiga užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą. Įstatymo leidėjas, detalizuodamas šią pareigą, nurodyto straipsnio 2 dalyje išvardijo būdus, kaip turi būti įgyvendinama 1 dalyje nurodyta pareiga: 1) darbdaviams atstovaujantys asmenys paskiria asmenį, kurio vadovaujamoje įmonėje atliekami darbai, kitai darbdavių veiklai sudarant darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas koordinuoti; 2) darbdaviams atstovaujantys asmenys informuoja vienas kitą bei darbuotojus apie galimus pavojus, riziką atliekant konkrečius darbus. Taigi šioje normoje detaliai ir įsakmiai nustatytos darbdavių (šiuo atveju – abiejų atsakovų AB „ORLEN Lietuva“ ir UAB „Anista“) pareigos vykdant bendrus darbus. Nagrinėjamu atveju atsakovai (AB „ORLEN Lietuva“ ir UAB „Anista“) nebuvo paskyrę atsakingo asmens, koordinavusio ir prižiūrėjusio bendrų darbų atlikimą. Abu atsakovai atsakomybę dėl atsakingo asmens paskyrimo deleguoja vienas kitam. Atsakovas UAB „Anista“ savo paaiškinime nurodė, kad AB „ORLEN Lietuva“ turėjo paskirti atsakingą asmenį, ir jų nuomone pagal 2008-10-27 darbų paskyrą atsakingas asmuo buvo P. K. (III t., b. l. 95-96). Tuo tarpu atsakovas AB „ORLEN Lietuva“ savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad pagal 2007 m. gegužės 31 d. sutarties 8.2.1. punktą būtent rangovas, t. y. UAB „Anista“, paskirs darbų saugos vadovą. Sutarties šalys abipusiai susitarė, kad konkretų asmenį, atsakingą už darbuotojų saugą ir sveikatą darbe, iš savo darbuotojų paskirs Rangovas (UAB „Anista“) (III t., b. l. 105-107). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad aukštesnes pareigas nei ieškovas ėję asmenys, t. y. P. K. ir R. G. teigė, kad jie darbams nevadovavo, nors pagal 2008-10-27 darbų paskyrą, kaip darbų prižiūrėtojas nurodytas P. K. (I t., b. l. 116). Taigi, P. K. būtų galima laikyti atsakingu asmeniu už darbų saugą vykdant darbus atsakovo AB „ORLEN Lietuva“ objekte, pasitelkiant atsakovo UAB „Anista“ autobokštelį su vairuotoju, tačiau atsakovas AB „ORLEN Lietuva“ teigia, kad ne jų pareiga paskirti už darbų saugą atsakingą asmenį. Vertinant paminėtas aplinkybes konstatuotina, kad kiekvienas iš atsakovų neįvykdė jiems įstatyme nustatytos pareigos bendrai dirbantiems abiejų darbdavių darbuotojams užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas, todėl konstatuotina atsakovų kaltė ir tiesioginis priežastinis ryšys su atsiradusia ieškovui padaryta žala. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika ir remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad abu atsakovai yra kalti prieš ieškovą dėl jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos, ją privalo atlyginti, todėl šiuo atveju taikytina dalinė atsakomybė. Dalinės atsakomybės esmė yra ta, kad kiekvienas iš žalą padariusių asmenų atsako tik už žalos dalį, priklausomai nuo jo atliktų veiksmų, jų sukeltų pasekmių ir kaltės laipsnio, todėl teismui itin svarbu kiek įmanoma visapusiškai, detaliai ir objektyviai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, kad būtų galima teisingiau nustatyti kiekvieno už žalą atsakingo asmens atsakomybės ir atlygintinos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008).

68Taigi, vertinant atsakovų AB „ORLEN Lietuva“ ir UAB „Anista“ atsakomybės dydį, svarbu įvertinti kiekvieno veiksmus ar neveikimą, sukeltas pasekmes, kaltės laipsnį. Nagrinėjamu atveju atsakovas AB „ORLEN Lietuva“ buvo ieškovo darbdavys, išsiuntęs jį atlikti darbus, pasitelkiant rangovą. Kaip darbdavys, jis privalo užtikrinti saugias darbo sąlygas savo darbuotojui, užtikrinti darbų saugą, pasirūpinti, kad darbuotojas turėtų reikiamus leidimus atlikti tam tikrus darbus, būtų sveikas, tinkamas dirbti pavestą darbą. Šiuo atveju ieškovo sveikata buvo patikrinta 2008-08-21, tačiau pagal ankstesnį sveikatos tikrinimą buvo rekomenduota neskirti darbų aukštyje, susijusių su kėlimu (I t., b. l. 92).

69CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimu, statybomis ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tai specialus deliktinės civilinės atsakomybės atvejis, kai skolininkas negali gintis, remdamasis atsikirtimais, susijusiais su jo kaltės nebuvimu. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad šios atsakomybės pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklą (pvz., vežimus, transporto veiklą, tam tikros rūšies gamybą, tam tikrų pramoginių paslaugų teikimą bei kt.), kurių jis nepajėgus visiškai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tai reiškia, kad, jeigu asmens veikla arba joje naudojami objektai kelia didesnę žalos atsiradimo riziką, tačiau asmuo, ją suvokdamas, veikia ir savo veiklos neatsisako, tai jis prisiima atsakomybę už galimą šios rizikos materializavimąsi – žalos atsiradimą, net ir tada, kai ji padaryta atsitiktinai. Dėl to, tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų pažeidimu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte; neturi reikšmės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011; 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012). Taigi, atsakovas UAB „Anista“, kaip didesnio pavojaus šaltinio savininkas bei valdytojas yra atsakingas už padarytą žalą.

70Ieškovas ieškiniu prašė priteisti neturtinę žalą iš atsakovų solidariai, baigiamųjų kalbų metu ieškovo atstovas prašė taikyti dalinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovo AB „ORLEN Lietuva“ 25000,00 Lt, iš UAB „Anista“ ir ADB „ERGO Lietuva“ solidariai 25000,00 Lt neturtinės žalos.

71Teismo nuomone, taikant dalinę atsakomybę šioje byloje negalima konstatuoti, kad atsakovų AB „ORLEN Lietuva“, UAB „Anista“ ir ADB „ERGO Lietuva“, atsakomybės laipsnis yra vienodas, kad jų veiksmais padaryta žala ir atsakomybė turėtų būti vienoda. Įvertinus visu byloje esančius įrodymus ir šalių teisinius argumentus, konstatuotina, kad šiuo atveju ieškovo J. M. darbdaviui, t.y. AB „ORLEN Lietuva“ tenka didesnė atsakomybė už padarytą žalą, nes jis neužtikrino saugių darbo sąlygų savo darbuotojui, nuomodamas autobokštelį neužtikrino, kad jis bus naudojamas saugiai, o pagal atsakovų pasirašytos sutarties 8.2.5. punktą, esant saugos darbe reikalavimų pažeidimams turėjo sustabdyti atsakovo UAB „Anista“ darbuotojo atliekamus darbus (I t., b. l. 101). Atsakovas UAB „Anista“ neįgyvendino būtinų priemonių, apsaugančių darbuotojus nuo kritimo iš aukščio, neiškleidė papildomų atramų. Teismas pažymi ir tai, kad atsakovas UAB „Anista“ nurodė, kad ieškovas pats kaltas, nes matydamas, kad nesaugiai pastatytas bokštelis vis tiek į jį lipo, tuo atsakovas pripažino, kad jo bokštelis buvo pastatytas nesaugiai.

72Iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė yra vykdytina pirmiau nei deliktinė (subsidiarus santykis), tai reiškia, jog nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko.

73Atsakovas ADB „ERGO Lietuva“ neteisingai pažymėjo, kad UAB „Anista“ pirmą kartą buvo patraukta atsakovu tik 2011 metų lapkričio mėnesį (II t., b. l. 139), nes ieškovas J. M. atsakovu UAB „Anista“ buvo nurodęs jau 2011-07-28 patikslintame ieškinyje (I t., b. l. 46). Be to, atsakovas teigia, kad nežinojo apie padarytą žalą, nes nebuvo informuotas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas UAB „Anista“ buvo sudaręs tris draudimo sutartis su atsakovu ADB „ERGO Lietuva“ (privalomąją, kasko ir bendrosios civilinės atsakomybės), ir apie tai, kad buvo padaryta žala atsakovas ADB „ERGO Lietuva“ žinojo, nes atliko žalos reguliavimo procedūrą (II t., b. l. 112).

74Pažymėtina ir tai, kad atsakovas ADB „ERGO Lietuva“ remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika teigia, kad ieškovo reikalaujamas 50000,00 Lt neturtinės žalos dydis yra nepagrįstas bei neatitinka formuojamos Lietuvos teismų praktikos bei nurodo, kad netekus 50 procentų darbingumo ieškovui priteista 25000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo (2009-04-17 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-320/2009). Tuo tarpu ieškovo trauma nėra priskiriama prie sunkių, atitinkamai vertinamos jos pasekmės. Atsakovo ADB „ERGO Lietuva“ motyvai dėl traumos sunkumo pateikti iki tol, kol teismas nebuvo gavęs VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė pranešimo, kuris teisme gautas 2012-12-06, kuriame nurodyta, jog esant dokumentuotam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimui, pagal kurį J. M. yra netekęs ne mažiau kaip 33 proc. bendro darbingumo, jo trauma, remiantis 2001-07-18 SAM įsakymu Nr. 397 nustatytais kriterijais, turėtų būti priskiriama prie sunkių (III t., b. l. 102).

752008-10-30 pažymoje apie traumos sunkumą Nr. 1.30-392, nurodyta, kad J. M. trauma nepriskiriama prie sunkių. Vadovaujantis sunkių traumų klasifikaciniais požymiais, patvirtintais sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 18 įsakymu Nr. 397 (toliau – įsakymas) sunkios traumos nustatomos pagal du kriterijus – pavojingumą gyvybei ir padarinius. Įsakymo 3.7 punkte nurodyta, kad sunkių traumų padariniai yra šie – visos kitos traumos, dėl kurių netenkama 33 procentų ir daugiau nuolatinio bendro darbingumo. Taigi J. M. neteko 60 procentų darbingumo, todėl jo patirta trauma priskirtina prie sunkių traumų ir laikytina sunkia.

76Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymo

77Atsakovas prašė taikyti CK 1.125 straipsnio 7 dalyje numatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą taikomą iš draudimo teisinių santykių atsiradusiems reikalavimams.

78Sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams (CK 1.125 straipsnio 7 dalis). Tuo tarpu Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad atsakingas draudikas moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienerius metus nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per ketverius metus nuo eismo įvykio dienos. Pretenzija pripažįstama tinkama, nepriklausomai nuo to, kam ji pateikta (valdytojui, draudikui ar Draudikų biurui), net ir tuo atveju, jeigu atsakingas už žalos padarymą transporto priemonės valdytojas neįvykdo ar netinkamai įvykdo savo pareigą per 5 darbo dienas raštu pranešti draudikui apie pateiktą pretenziją atlyginti žalą ar teisme pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo (12 straipsnio 1 dalies 6 punktas) arba pareigą per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalą pranešti Draudikų biurui (12 straipsnio 3 dalis).

79Nagrinėjamu atveju žala atsirado 2008-10-28, atsakovu UAB „Anista“ buvo įtraukta 2011-07-28 patikslintame ieškinyje (I t., b. l. 46), o atsakovo draudikas įtrauktas 2012-06-13 pateikus patikslintą ieškinį (II t., b. l. 117). Apie tai, kad atsakovas UAB „Anista“ buvo apsidraudęs ieškovas sužinojo tik 2012-06-07 teismo posėdžio metu. Be to, atsakovas ADB „ERGO Lietuva“ žinojo apie įvykusį nelaimingą atsitikimą su atsakovo UAB „Anista“ transporto priemone, nes atliko žalos reguliavimo procedūrą (II t., b. l. 112), todėl elgdamasis protingai ir apdairiai galėjo pasidomėti ir dėl kitiems asmenims padarytos žalos. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškinio senatis šiuo atveju netaikytina.

80Dėl neturtinės žalos

81Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, ir yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-157/2007), nukentėjusiojo prašomas priteisti kaip neturtinė žala nuostolių dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes šio nustatymas yra teisingos kompensacijos principo įgyvendinimas ir yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Todėl susitarimas dėl neturtinės žalos ir neturtinės žalos dydžio nustatymas šalių susitarimu be teismo yra teisiškai nereikšmingas ir neturi įtakos teismui nustatant neturtinės žalos dydį.

82Šioje byloje nustatyta, kad ieškovas patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, neteko 60 procentų darbingumo, todėl ieškinys dėl neturtinės žalos dydžio tenkintinas. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovų turtinę padėtį, į tai, kad nenustatyta ieškovo kaltė dėl atsiradusios žalos, į neturtinės žalos pasekmes bei kitas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, bei remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika konstatuoja, kad ieškovui J. M. iš atsakovo AB „ORLEN Lietuva“ priteistina 40000,00 Lt (keturiasdešimt tūkstančių litų 00 ct) neturtinės žalos, iš atsakovo ADB „ERGO Lietuva“ priteistina 10000,00 Lt (dešimt tūkstančių litų 00 ct) neturtinės žalos.

83Dėl turtinės žalos

84Ieškovas J. M. ieškinyje nurodė, kad patyrė 2775,34 Lt turtinės žalos, dalį žalos, t. y. 1192,50 Lt jam atsakovas AB „ORLEN Lietuva“ atlygino, todėl prašė priteisti likusią turtinės žalos dalį, t. y. 782,84 Lt.

85Šis ieškinio reikalavimas atmestinas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas „AB „ORLEN Lietuva“ 2009-05-28 skyrė ieškovui J. M. 2600,00 Lt dydžio materialinę pašalpą iš Socialinių poreikių fondo (I t., b. l. 94), kuri jam buvo išmokėta 2009-06-04. Ieškovas pateikė įvairių kvitų/čekių, pagal kuriuos neįmanoma identifikuoti kokie vaistai, medicininės priemonės ar paslaugos už juos buvo įsigytos. Kadangi tik maža dalis vaistų įsigijimo išlaidų suma gali būti laikoma susijusi su 2008-10-28 patirtu sužalojimu, ieškovui atsakovas AB „ORLEN Lietuva“ yra išmokėjęs didesnę sumą nei pateikti turtinę žalą pagrindžiantys įrodymai, todėl reikalavimas priteisti likusią turtinės žalos dalį atmestinas, kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

86Dėl susitarimo dėl neturtinės žalos

87Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimų teismas konstatuoja, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu bei susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo sudarytas darbdavio iniciatyva, jo ruoštas ir duotas pasirašyti ieškovui, kaip silpnesnei darbo teisinių santykių šaliai. Toks susitarimas neatitiko tikrosios ieškovo valios, be to neturtinės žalos dydžio nustatymas išimtinė teismo teisė, todėl šalių 2009 m. liepos 10 d. susitarimo 2.2.2. punktas dėl 3 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio neturtinės žalos panaikintinas netaikant restitucijos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas AB „ORLEN Lietuva“ jau yra išmokėjęs ieškovui 6786,87 Lt neturtinės žalos (I t., b. l. 95), todėl ši suma įskaitytina ir laikytina, kad atsakovas AB „ORLEN Lietuva“ yra sumokėjęs dalį neturtinės žalos, t. y. 6786,87 Lt.

88Dėl atleidimo iš darbo termino

89Nagrinėjant darbo bylas teismas turi teisę viršyti ieškinio dalyką ir pagrindą (CPK 417 straipsnis). Teismas nustatė, kad ieškovas J. M. iš darbo buvo atleistas nepasibaigus įspėjimo terminui. Ieškovas iš darbo atleistas šalių susitarimu 2009-07-10 (I t., b. l. 81), įspėjimas apie numatomą darbo sutarties nutraukimą po keturių mėnesių ieškovui J. M. įteiktas 2008-09-11 (II t., b. l. 61). Šioje byloje nustatyta, kad ieškovo J. M. ligos laikotarpis tęsėsi nuo 2008-10-28 patirtos traumos iki 2009-07-08 (II t., b. l. 58), atostogos nuo 2009-07-08 iki 2009-07-09 (II t., b. l. 60), atleistas iš darbo 2009-07-10 (I t., b. l. 81). Kadangi įspėjimo terminas pratęsiamas darbuotojo ligos ar atostogų laikui (DK 130 straipsnio 4 dalis), todėl ieškovo J. M. atleidimo iš darbo data perkeltina iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas (DK 130 straipsnio 5 dalis). Ieškovo J. M. 4 mėnesių įspėjimo termino buvo praėję tik 1 mėnuo 17 dienų, todėl atleidimo iš darbo data perkeltina 2 mėnesiams 13 dienų, t. y. 2008-09-23, išmokant vidutinį darbo užmokestį.

90Dėl bylinėjimosi išlaidų

91CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimo daliai.

92Atsakovas ADB „ERGO Lietuva“ pateikė duomenis apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 405,00 Lt, tačiau patenkinus pagrindinį ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos, turtinė žala, dėl kurios ieškinys atmestas, beveik 64 kartus mažesnė nei neturtinė žala, todėl atsakovo išlaidos neatlygintinos.

93Ieškovas raštu pateikė prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kurios šioje byloje yra 2100,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 139,00 Lt žyminio mokesčio. Kadangi teismas patenkino esminį ieškovo reikalavimą – dėl neturtinės žalos bei pripažino negaliojančiu 2009 m. liepos 10 d. susitarimo 2.2.2. punktą dėl 3 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio neturtinės žalos ir savo iniciatyva patenkino su tuo susijusį išvestinį reikalavimą, todėl ieškovui atlygintinos visos jo turėtos išlaidos, t. y. 2100,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 139,00 Lt žyminio mokesčio, viso 2239,00 Lt. Todėl iš atsakovų AB „ORLEN Lietuva“ ir ADB „ERGO Lietuva“ priteistina ieškovo naudai po 1119,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

94Taip pat iš atsakovų AB „ORLEN Lietuva“ ir ADB „ERGO Lietuva“ priteistinos išlaidos valstybei, kurias sudaro žyminis mokestis, nuo kurio ieškovas buvo atleistas pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas), dėl turtinės ir neturtinės žalos, kuris yra 1523,00 Lt. Be to, iš atsakovų priteistina 110,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis.

95Todėl iš atsakovų AB „ORLEN Lietuva“ ir ADB „ERGO Lietuva“ išieškotina į valstybės biudžetą po 761,50 Lt žyminio mokesčio ir po 55,27 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

96Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais,

Nutarė

97Ieškinį patenkinti iš dalies.

98Panaikinti ieškovo J. M. ir atsakovo AB „ORLEN Lietuva“ 2009 m. liepos 10 d. susitarimo 2.2.2. punktą, netaikant restitucijos, laikyti, kad atsakovas AB „ORLEN Lietuva“ yra sumokėjęs ieškovui J. M. 6786,87 Lt neturtinės žalos.

99Priteisti ieškovui J. M. iš atsakovo AB „ORLEN Lietuva“ 40000,00 Lt (keturiasdešimt tūkstančių litų 00 ct) neturtinės žalos, iš atsakovo ADB „ERGO Lietuva“ 10000,00 Lt (dešimt tūkstančių litų 00 ct) neturtinės žalos.

100Ieškinį dalyje dėl 782,84 Lt turtinės žalos priteisimo atmesti.

101Perkelti ieškovo J. M. atleidimo iš darbo datą ir laikyti, kad darbo sutartis nutraukta 2008-09-23, išmokant vidutinį darbo užmokestį.

102Ieškovui J. M. priteisti iš atsakovų AB „ORLEN Lietuva“ ir ADB „ERGO Lietuva“ po 1119,50 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniolika litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

103Išieškoti iš atsakovų AB „ORLEN Lietuva“ ir ADB „ERGO Lietuva“ į valstybės biudžetą po 761,50 Lt (septynis šimtus šešiasdešimt vieną litą 50 ct) žyminio mokesčio ir po 55,27 Lt (penkiasdešimt penkis litus 27 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

104Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Klemenis,... 2. sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vidai Šurpienei, dalyvaujant... 3. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 4. Išnagrinėjęs bylą, teismas,... 5. Ieškovas 2011-07-14 ieškiniu, kurį tikslino 2011-07-28, 2012-03-27 ir... 6. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2008 m. spalio 28 d. darbe, vykdant darbus... 7. Be to, ieškovas nurodė, kad dėl patirtos traumos iš karto patyrė... 8. Atsakovas AB „ORLEN Lietuva“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.... 9. 2009 m. gegužės 28 d. Bendrovės socialinių poreikių fondo komiteto... 10. Atsakovas taip pat nurodė, kad būtent Rangovas (UAB „Anista“)... 11. Atsakovas UAB „Anista“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.... 12. Byloje esantis N-I formos nelaimingo atsitikimo darbe 2008-11-10 aktas Nr. 17,... 13. Automobilis bokštelis (savaeigė kėlimo platforma) S 25 LTD, serijinis Nr. (... 14. Po nelaimingo atsitikimo J. M. nesikreipė į UAB „Anistą“ dėl žalos... 15. Atsakovas ADB „ERGO Lietuva“ su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį UAB... 16. Nelaimingo atsitikimo metu tarp AB „ORLEN Lietuva“ (buv. AB „Mažeikių... 17. Byloje pateiktas 2008-11-10 nelaimingo atsitikimo darbe aktas negali būti... 18. ADB „ERGO Lietuva“ įtraukta į procesą atsakovu kaip UAB „Anista“... 19. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, pavėluotai pareiškęs reikalavimą... 20. Maksimali draudimo suma yra 50000,00 Lt atsitikus vienam tokiam draudiminiam... 21. Atsakovas pažymėjo, kad nėra pagrindo 2008-10-28 įvykį bei dėl jo... 22. Nagrinėjamu atveju ADB „ERGO Lietuva“ yra įtraukta į nagrinėjamą bylą... 23. Ieškovas nurodė, kad dėl 2008-10-28 įvykusio nelaimingo atsitikimo patyrė... 24. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas AB „ORLEN Lietuva‘“ jau yra... 25. Ieškinyje nurodoma, jog ieškovas dėl 2008-10-28 įvykio patyrė neturtinę... 26. Nors ieškovas prašo pripažinti negaliojančią 2009-07-10 susitarimo dėl... 27. Tretysis asmuo R. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime... 28. Ieškovas, būdamas apmokytas bei instruktuotas saugiai dirbti, žinodamas, jog... 29. Nelaimingo atsitikimo tyrimo darbe aktas Nr. 17 surašytas tendencingai,... 30. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 31. Byloje nustatyta, kad 2008-11-10 AB „Mažeikių nafta“ nelaimingo... 32. Ieškovo J. M. netektas darbingumas 60 %, tai patvirtina byloje esančios... 33. Ieškovas J. M. pagal darbo sutartį Nr. 9089/5, įsigaliojusią nuo 2002-01-01... 34. 2009-07-10 surašytas pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu,... 35. 2009-07-10 susitarimu dėl darbo sutarties nutraukimo, atsakovo AB „ORLEN... 36. 2009-07-10 įsakymu Nr. 1220, dėl darbo sutarties nutraukimo, nutraukta... 37. 1999-04-09 išduotas pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad J. M. suteikta teisė... 38. 2008-07-23 J. M. periodiškai instruktuotas, tai patvirtina Darbuotojų saugos... 39. J. M. knygelėje, išduotoje AB „Mažeikių nafta“ medicinos punkto,... 40. 2009-03-27 prašymu dėl materialinės paramos suteikimo J. M. prašė AB... 41. 2009-05-28 socialinių poreikių fondo komitetas nutarė skirti J. M. 2600,00... 42. AB „ORLEN Lietuva“ 2011-08-30 buhalterinėje pažymoje Nr. FB12(4.35-3)-651... 43. AB „ORLEN Lietuva“ kolektyvinės sutarties 2009 – 2011 metams išrašo... 44. 2007-04-26 užsakovas – AB „Mažeikių nafta“ ir rangovas – UAB... 45. P. K. (cecho viršininkas) 2008-10-23 užsakė autobokštelį 2008 m. spalio 28... 46. V. V. (baro viršininkas) 2008-10-23 užsakė autobokštelį 2008 m. spalio 28... 47. 2008-10-27 darbų paskyroje nurodytas darbų aprašymas: autobokštelio 25 m.... 48. Specialisto išvadoje Nr. T-A 2206/08(03) nurodyta, kad J. M. kraujyje nerasta... 49. Nelaimingo atsitikimo darbe nuotraukose matyti nuvirtęs autobokštelis (I t.,... 50. 2008-11-03 J. M. paaiškinime nurodyta, kad 2008 m. spalio 22 d. cecho... 51. R. G. 2008-10-30 paaiškinime ir 2008-11-07 papildomame paaiškinime apie... 52. P. K. 2008-10-28 paaiškinime apie įvykusį nelaimingą atsitikimą... 53. 2008-11-06 paaiškinime P. K. nurodė, kad 2008-10-21 R. G. jam pasakė, kad... 54. R. S. 2008-10-28 paaiškinime apie įvykusį nelaimingą atsitikimą... 55. 2008-10-30 pažymoje apie traumos sunkumą Nr. 1.30-392 nurodyta, kad J. M.... 56. Pagal statybinio autobokštelio mašinisto saugos ir sveikatos instrukciją Nr.... 57. UAB „Anista“ direktorius Z. Š. 2011-08-03 prašymu Nr. S-1170, AB „ORLEN... 58. Iš UAB „Anista“ AB „Mažeikių nafta“ saugos darbų skyriui 2008-10-30... 59. Pagal 2009 m. liepos mėn. prašymą J. M. 2009 m. liepos 8 ir 9 dienomis... 60. 2008-09-11 įspėjimu, apie numatomą darbo sutarties nutraukimą pagal LR... 61. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės... 62. Mobilių mašinų ir aparatų kasko draudimo liudijimu Nr. 412-0010156... 63. Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimu EB Nr. 104909 draudėjas... 64. VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė 2012-12-04 pranešimu Dėl duomenų... 65. Dėl atsakovų kaltės... 66. Nagrinėjamoje byloje yra skolininkų daugetas, todėl, ieškovui pareiškus... 67. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnis (2007-06-07 įstatymo... 68. Taigi, vertinant atsakovų AB „ORLEN Lietuva“ ir UAB „Anista“... 69. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su... 70. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti neturtinę žalą iš atsakovų... 71. Teismo nuomone, taikant dalinę atsakomybę šioje byloje negalima konstatuoti,... 72. Iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė... 73. Atsakovas ADB „ERGO Lietuva“ neteisingai pažymėjo, kad UAB „Anista“... 74. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas ADB „ERGO Lietuva“ remdamasis Lietuvos... 75. 2008-10-30 pažymoje apie traumos sunkumą Nr. 1.30-392, nurodyta, kad J. M.... 76. Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymo... 77. Atsakovas prašė taikyti CK 1.125 straipsnio 7 dalyje numatytą sutrumpintą... 78. Sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo... 79. Nagrinėjamu atveju žala atsirado 2008-10-28, atsakovu UAB „Anista“ buvo... 80. Dėl neturtinės žalos... 81. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio... 82. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovas patyrė fizinį skausmą, dvasinius... 83. Dėl turtinės žalos... 84. Ieškovas J. M. ieškinyje nurodė, kad patyrė 2775,34 Lt turtinės žalos,... 85. Šis ieškinio reikalavimas atmestinas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad... 86. Dėl susitarimo dėl neturtinės žalos... 87. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimų teismas... 88. Dėl atleidimo iš darbo termino... 89. Nagrinėjant darbo bylas teismas turi teisę viršyti ieškinio dalyką ir... 90. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 91. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš... 92. Atsakovas ADB „ERGO Lietuva“ pateikė duomenis apie savo patirtas... 93. Ieškovas raštu pateikė prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu,... 94. Taip pat iš atsakovų AB „ORLEN Lietuva“ ir ADB „ERGO Lietuva“... 95. Todėl iš atsakovų AB „ORLEN Lietuva“ ir ADB „ERGO Lietuva“... 96. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270... 97. Ieškinį patenkinti iš dalies.... 98. Panaikinti ieškovo J. M. ir atsakovo AB „ORLEN Lietuva“ 2009 m. liepos 10... 99. Priteisti ieškovui J. M. iš atsakovo AB „ORLEN Lietuva“ 40000,00 Lt... 100. Ieškinį dalyje dėl 782,84 Lt turtinės žalos priteisimo atmesti.... 101. Perkelti ieškovo J. M. atleidimo iš darbo datą ir laikyti, kad darbo... 102. Ieškovui J. M. priteisti iš atsakovų AB „ORLEN Lietuva“ ir ADB „ERGO... 103. Išieškoti iš atsakovų AB „ORLEN Lietuva“ ir ADB „ERGO Lietuva“ į... 104. Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali...