Byla e2-2544-587/2019
Dėl atleidimo iš darbo, su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, neturtinės žalos priteisimo

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Lina Žemaitienė, sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant ieškovei V. A., jos atstovei advokatei J. B., dalyvaujant atsakovės BĮ Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro atstovei advokatei M. S., direktorei L. S.

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovei BĮ Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centrui dėl atleidimo iš darbo, su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, neturtinės žalos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4I.

5Bylos esmė

6Ieškovė ieškinyje bei procesiniuose dokumentuose nurodo, kad 2018-07-23 Darbo ginčų komisijai pateikė prašymą išnagrinėti ginčą ir panaikinti atsakovės 2018-07-18 jai paskirtą nuobaudą, ištirti, ar teisėtai elgiasi atsakovės vadovė sudarydama darbo grafiką dirbti tuo pačiu laiku, kuomet ji dirba pagrindinėje darbovietėje.

7Biudžetinės įstaigos Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro direktorės 2018-08-02 įsakymu „Dėl V. A. darbo pareigų pažeidimo ir atleidimo iš darbo“ Nr. P-263 ji buvo atleista iš darbo Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centre pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso, galiojusio iki 2017-07-01 (toliau – ir DK) 58 str. 2 d. 2 p. 2018-08-23 komisijai pateikė prašymą pripažinti atleidimą pagal DK 58 str. 2 d. 2 p. neteisėtu, grąžinti į darbą, įpareigoti darbdavį sudaryti darbo grafiką kitu laiku nei jos pagrindinio darbo valandos, priteisti darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą ir moralinę žalą. Komisija 2018-08-27 sprendimu (sprendime nurodyta data – 2018 m. birželio 27 d.) nusprendė ieškovės V. A. prašymą atsakovei Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centrui pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, atmesti kaip nepagrįstą. Komisija neteisingai išsprendė darbo ginčą dėl teisės pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu ir, kadangi komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, šis darbo ginčas dėl teisės iš esmės nagrinėtinas teisme.

8Ieškovė augina vaiką iki trejų metų ir turėjo teisę pasirinkti pamainą ne būdama vaiko priežiūros atostogų metu, kai atsakovė 2018-06-21 atsiuntė reikalavimą pasirinkti pamainą liepos mėnesio grafike, o per dvi dienas po tikslinių atostogų vaikui prižiūrėti 2018-07-17 grįžusi į tą pačią darbo vietą ne mažiau palankiomis negu buvusios darbo sąlygos. Juolab, kai atsakovei 2018-07-09 raštu atsakė, kad negali dirbti jos nurodytu laiku, nes tuo pat metu dirba kitoje darbovietėje. Atsakovė privalėjo užtikrinti iki tikslinių atostogų vaikui prižiūrėti buvusias darbo sąlygas, tačiau to nepadarė ir sudarė ne mažiau palankias, bet apskritai nepalankias negu buvusios darbo sąlygas. Atsakovė, žinodama, kad pažeidžia DK 131 str. 2 d. ir kad dėl šio pažeidimo ji negalės dirbti jo darbo grafike nurodytu laiku, nes tuo metu dirba kitoje darbovietėje, pati sudarė sąlygas, kad ieškovė negalėtų atvykti į darbą atsakovės nurodytu laiku nei 2018-07-18, nei 2018-07-30, todėl jos kalto veikimo ar neveikimo dėl darbo teisės normomis nustatytų pareigų pažeidimo nėra. Atsakovė, priimdama 2018-08-02 įsakymą Nr. P-263 netinkamai taikė DK 58 str. 3 d. 1 p., nes jai buvo žinoma, kad abu kartus į darbą neatvyko dėl pateisinamos priežasties – dirbo kitoje darbovietėje ir į darbą neatvyko atsakovei jai neužtikrinus ne mažiau palankių darbo sąlygų, buvusių iki tikslinių atostogų vaikui prižiūrėti. Komisija visiškai neįžvelgė atsakovės kaltės dėl to, kad yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, jog pats darbdavys yra pažeidęs darbo teisės normų nustatytas pareigas. Būtent dėl atsakovės kalto neveikimo ji kaip darbuotoja negalėjo tinkamai vykdyti darbo sutarties ir todėl jos neatvykimas į darbą yra dėl pateisinamos priežasties, o ne priešingai.

9Teismo prašo panaikinti atsakovės Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro 2018-08-02 įsakymą „Dėl V. A. darbo pareigų pažeidimo ir atleidimo iš darbo“ Nr. P-263. Grąžinti ieškovę V. A. į darbą ankstesnėmis sąlygomis. Priteisti V. A. išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir patirtą 3000 Eur neturtinę žalą, bylinėjimosi išlaidas.

10Atsakovė atsiliepime, jos atstovės paaiškinimuose nurodo, kad su V. A. ieškiniu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas. V. A. (iki 2016-08-23 buvusios Stankūnienės) darbo sutartis Nr. ( - ), sudaryta 2014-04-11, nurodo, jog ieškovė priimama dirbti socialinio darbuotojo padėjėja, 0,5 etato krūviu, pas atsakovę. Ši jos darbovietė laikoma nepagrindine mokesčiams išskaičiuoti. Ieškovės darbo sutarties 2014-10-01 pakeitime yra išdėstyta, jog „vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 149 straipsnio 1 ir 2 dalimi nustatomas valandinis atlygis 6 litai 75 centai nuo 2014-10-01 (direktoriaus 2014-10-07 Įsakymas Nr. 01-09-78)“. Tuo metu galiojusio LR DK 149 straipsnio (redakcija galiojusi iki 2017-06-30) 1 ir 2 dalys reglamentavo suminės darbo laiko apskaitos taikymo sąlygas. V. A. yra pasirašiusi šį savo darbo sutarties pakeitimą. Vadinasi, ieškovė V. A. pas atsakovę dirbo pagal suminę darbo laiko apskaitą. Suminė darbo laiko apskaita yra viena iš LR DK reglamentuojamų darbo laiko režimo rūšių. Ieškovės V. A. atveju darbo laiko režimo rūšis nebuvo pakeista. Ieškovė dirbo pagal suminę darbo laiko apskaitą iki tikslinių atostogų, jai buvo taikoma suminė darbo laiko apskaita ir sugrįžus dirbti iš vaiko priežiūros atostogų 2018-07-17. Atsakovė tik pakeitė ieškovės, kaip ir visų kitų tose pačiose pareigose dirbančiomis darbuotojomis, darbo grafiką. Socialinio darbuotojo padėjėjų darbo laiko nustatymo pakeitimus sąlygojo: (1) darbdaviui tenkanti pareiga – tinkamai organizuoti įstaigos darbą; (2) tikslas – racionaliau naudoti savivaldybės biudžeto lėšas, optimizuoti įstaigos veiklos procesą, taip pat (3) poreikis – suteikti kuo daugiau socialinio darbuotojo padėjėjo paslaugų įstaigos lankytojams/klientams darbo dienomis įprastu darbo laiku, o ne naktimis ar savaitgaliais.

11Atsižvelgdama į nustatytą teisinį reguliavimą, įgyvendindama darbdaviui tenkančią pareigą tinkamai organizuoti darbą, racionaliai naudoti savivaldybės biudžeto lėšas, optimizuoti įstaigos veiklos procesą, atsakovės direktorė 2018-05-21 įsakymu Nr. V-131 patvirtino Darbuotojų, dirbančių pagal suminę darbo laiko apskaitą, darbo pamainų grafikų sudarymo, tvirtinimo ir pranešimo (supažindinimo) tvarkos aprašą. Šis aprašas susipažinti 2018 m. birželio 18 d. ieškovei buvo išsiųstas jos gyvenamosios vietos adresu registruotu paštu, tačiau ji atsisakė pasirašytinai patvirtinti tai, jog yra susipažinusi su šiuo aprašu, pasibaigus jos vaiko priežiūros atostogų laikotarpiui, atvykus į darbo vietą. Kartu su aprašu ieškovei buvo atsiųsta ir 2018 m. liepos mėnesio patvirtinto pamainų grafiko kopija. 2018-06-21 atsakovė pakartotinai kreipėsi ieškovę, prašydama jos apsispręsti per dvi dienas po šio pranešimo gavimo, kokią pamainą ji renkasi liepos mėnesio grafike, tačiau ieškovė apie savo apsisprendimą atsakovės neinformavo.

12Ieškinyje V. A. teigia, jog ji neva turėjusi teisę pasirinkti pamainą ne vaiko priežiūros atostogų metu, o per dvi dienas po tikslinių atostogų vaikui prižiūrėti 2018-07-17. LR DK nedraudžia darbdaviui kreiptis į darbuotoją, jo tikslinių atostogų metu su prašymu apsispręsti dėl darbo laiko pasirinkimo, juolab, kad toks darbuotojo apsisprendimas yra aktualus kitų darbuotojų darbo laiko planavimui ir nustatymui. 2018-07-09 V. A. kreipėsi į atsakovę su prašymu paaiškinti tokį darbo laiko pakeitimą. Atsakovė į tai atsakė 2018-07-17 raštu Nr. S-164 „Dėl prašymo paaiškinti“. DK (redakcija, galiojanti nuo 2017-07-01) nenumato antraeilių pareigų darbo sutarties, o tai reiškia, kad V. A. sutartis vertinama kaip ir bet kuri kita darbo sutartis. Sudarius dvi ir daugiau darbo sutarčių su skirtingais darbdaviais, šios sutartys vykdomos kiekviena atskirai, laikantis kiekvienoje iš jų sulygto darbo laiko režimo bei išlaikant minimalius poilsio laiko reikalavimus. Nepagrindinės darbovietės darbdaviui nėra pareigos derinti darbo grafiko su pagrindinių pareigų darboviete. Darbuotojas pats turėtų derinti darbus abiejose darbovietėse. Jeigu nepavyksta suderinti darbo abiejose darbovietėse, tokiu atveju darbuotojas turėtų spręsti klausimą, dėl darbo sutarties nutraukimo LR DK numatytais pagrindais. Deja, V. A. pati atsisakė derinti darbus abiejose darbovietėse. Ji taip pat atsisakė spręsti klausimą, dėl darbo sutarties nutraukimo LR DK numatytais pagrindais. Atsakovė užtikrino ieškovei V. A. teisę grįžti į tą pačią, darbo vietą, tokiomis pačiomis, ne mažiau palankiomis, darbo laiko sąlygomis, kaip ir kitiems darbuotojams, dirbantiems tose pačiose pareigose pagal suminę darbo laiko apskaitą. Todėl konstatuotina, jog ieškovės pozicija, kad atsakovė neva pažeidė DK 131 straipsnio 2 dalį, yra nepagrįsta ir V. A. ieškinys turi būti atmestas.

13Atsakovės atstovai nustatė ir surašė 2018-07-19 aktą, dėl darbo pareigų pažeidimo, jog ieškovė V. A. neatvyko į darbą, ir nebuvo darbo vietoje visą darbo pamainą, t. y. 2018-07-18 nuo 7.00 val. iki 21.00 val. Jos neatvykimas į darbą, su įstaigos administracija nebuvo suderintas. 2018-07-19 įsakymu Nr. V-200 „Dėl reikalavimo pateikti rašytinį paaiškinimą“ buvo pareikalauta ieškovės pateikti rašytinį paaiškinimą dėl šio darbo pareigų pažeidimo. Kartu ieškovė buvo įspėta, jog už pakartotinį tokį patį pažeidimą ją bus galima atleisti iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Būtent tokią, darbo pareigų pažeidimo dokumentavimo procedūrą, reglamentuoja DK 58 straipsnio 4 dalis. V. A. pateikė 2018-07-19 paaiškinimą. Atsakovės atstovė priėmė 2018-07-20 įsakymą. Nr. V-201 „Dėl V. A. darbo pareigų pažeidimo“. Atsakovė 2018-07-23 raštu Nr. S-165 „Dėl pamainos pasirinkimo rugpjūčio mėnesio darbo grafike“, išsiųstu elektroniniu paštu, prašė V. A. informuoti apie pamainos pasirinkimą, rugpjūčio mėnesio darbo laiko grafike, tačiau ieškovė tokį atsakovės prašymą, ignoravo. 2018 m. liepos 31 d. atsakovės atstovai nustatė, kad ieškovė V. A. pakartotinai neatvyko į darbą, ir nebuvo darbo vietoje visą darbo pamainą, t. y. 2018-07-30 nuo 12.00 val. iki 21.00 val. 2018-07-31 įsakymu Nr. V- 211 „Dėl reikalavimo pateikti rašytinį paaiškinimą“ buvo pareikalauta ieškovės pateikti rašytinį paaiškinimą, dėl šio pakartotino darbo pareigų pažeidimo. Kartu ieškovė buvo dar kartą įspėta, jog už pakartotinį tokį patį pažeidimą ją bus galima atleisti iš darbo pagal LR DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą. V. A. pateikė 2018-07-31 paaiškinimą. Atsakovės atstovė priėmė 2018-07-31 įsakymą Nr. V-244 „Dėl darbo užmokesčio nemokėjimo V. A. už neatvykimą į darbą“ ir 2018-08-02 įsakymą Nr. P-263 „Dėl V. A. darbo pareigų pažeidimo ir atleidimo iš darbo“.

14Nėra jokio pagrindo naikinti atsakovės 2018-08-02 įsakymo Nr. P-263 „Dėl V. A. darbo pareigų pažeidimo ir atleidimo iš darbo“. V. A. ieškinį prašo atmesti, kadangi ją atleidžiant teisės aktai pažeisti nebuvo.

15Ieškovė niekaip nenurodė neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybių bei neįrodė atsakomybės atsakovei taikymo sąlygų. Be to, atsakovė ieškovės V. A. atžvilgiu veikė teisėtai ir pagrįstai, todėl jai atsakomybė dėl neturtinės žalos atlyginimo neturėtų būti taikoma. Dėl šios priežasties ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kaip ir visas jos ieškinys, turėtų būti atmestas.

16Atsakovė patyrė išlaidų už advokato pagalbą. Šios išlaidos atsakovės naudai priimto sprendimo atveju turi būti priteistos iš ieškovės V. A..

17Teismas

konstatuoja:

18II.

19Byloje nustatytos aplinkybės bei teismo argumentai

20Nustatyta, kad tarp ieškovės V. A. bei atsakovės 2014-04-11 buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. ( - ), kurios 1.2 punkte nurodyta, kad ji priimta socialinio darbuotojo padėjėja 0,5 etato darbo krūviu, darbovietė nepagrindinė (1 t. el. byla, b.l. 14). Minėtos sutarties 5 punkte yra nustatyta darbo dienos trukmė – slenkantis darbo grafikas (neviršijant nustatyto darbo laiko, darbas paromis). Taip pat 2014 m. spalio 1 d. pakeitime yra nurodyta, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 149 str. 1 ir 2 dalimis nustatomas valandinis atlygis 6 litai 75 centai nuo 2014-10-01, remiantis direktoriaus A. Š. įsakymu Nr. 01-09-78 „Dėl suminės darbo laiko apskaitos taikymo socialinio darbuotojo padėjėjams dirbantiems pagal suminę darbo laiko apskaitą, minimaliojo ir valandinio atlyginimo“ (el. byla, 1 t. b.l. 17). DK 149 str. 1 ir 2 dalys reglamentavo suminės darbo laiko apskaitos taikymo sąlygas. Su šiais pakeitimais V. A. sutiko, tai patvirtindama pasirašytinai 2014-10-07. 2014-12-29 ieškovė supažindinta su Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro socialinio darbuotojo padėjėjo (budinčio) pareiginiais nuostatais (el. byla, 2 t. b.l. 30-31).

21Ieškovei nuo 2017-09-25 iki 2018-07-16 buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, tai patvirtina 2018-07-09 pažyma Nr. PŽ-16 (el. b. 1 t. b.l. 29).

22Byloje pateiktos atsakovės vidaus darbo tvarkos taisyklės patvirtintos 2018-04-30 įsakymu Nr. V-98, su kuriomis darbuotojai supažindintini pasirašytinai (el. byla, 2 t. b. l. 33-45). 2018-05-21 atsakovės direktoriaus įsakymu Nr. V-131 patvirtintos Darbuotojų dirbančių pagal suminę darbo laiko apskaitą, darbo pamainų grafikų sudarymo, tvirtinimo ir pranešimo (supažindinimo) tvarkos aprašas (el. byla, 2 t. b. l. 49-50). 2018-06-21 raštu Nr. S-156 ieškovė buvo informuota apie tai, kad ji vadovaujantis DK 115 str. 3 d., kaip asmuo auginantis vaiką iki trejų metų, gali pasirinkti pamainą, kurioje dirbs grįžusi iš vaiko auginimo atostogų 2018-07-17, prie rašto pridėtas pamainų grafikas (el. byla, 2 t. b. l. 77-78). 2018-07-09 ieškovė paprašė pateikti atsakovės paaiškinimą raštu, kodėl pakeitė jos darbo laiko režimą, kadangi darbo pas atsakovę negali suderinti su savo darbo laiku, kur dirba nuo 8 iki 17 val. pagrindinėje darbovietėje (el. byla, 2 t. b. l. 79). 2018-07-17 raštu Nr. S-164 ieškovei buvo atsakyta, kad darbo laiko režimas, kuris nustatytas pagal suminę darbo laiko apskaitą nėra keičiamas, pakeistas tik darbo laikas 2018 m. liepos mėnesio grafike ir jei nepavyksta darbo pas atsakovą suderinti su pagrindine darboviete siūloma apsispręsti dėl darbo sutarties nutraukimo (el. byla, 2 t. b. l. 80, 108-109).

232018-07-19 atsakovės aktu nustatyta, kad ieškovė 2018-07-18 neatvyko į darbą pas atsakovę (darbo pamainos laikas yra liepos 18 d. 07-21 val.) ir nebuvo darbo vietoje visą darbo pamainą, neatvykimas su administracija nebuvo suderintas, 2018-07-19 įsakymu Nr. V-200 iš ieškovės buvo pareikalauta paaiškinimo, ji įspėta, kad už pakartotinį tokį patį pažeidimą gali būti atleista iš darbo pagal DK 58 str. 2 d. 2 p. (el. byla, 2 t. b. l. 82-83). 2018-07-19 ieškovė pateikė paaiškinimą, kuriame nurodo, kad neatvyko į darbą, nes dirbo kitoje darbovietėje, pas atsakovę darbo grafikas sustatytas taip, kad jis nesuderinamas su kitos darbovietės darbo laiku ir kadangi ji augina vaiką iki trijų metų darbo grafikas su ja turi būti derinamas.

242018-07-20 atsakovė priėmė įsakymą Nr. V-201, kuriuo nustatė, kad ieškovė 2018-07-18 padarė darbo pareigų pažeidimą ir įspėjo kad už pakartotinį tokį patį pažeidimą gali būti atleista iš darbo pagal DK 58 str. 2 d. 2 p. (el. byla, 2 t. b. l. 86).

252018-07-23 raštu Nr. S-165 ieškovei vėl buvo pasiūlyta pasirinkti pamainą 2018 metų rugpjūčio mėnesio grafike (el. byla, 2 t. b. l. 87-88). 2018-07-31 atsakovės surašytu aktu nustatyta, kad ieškovė 2018-07-30 12-21 val. neatvyko į darbo vietą ir nebuvo darbo vietoje visą pamainą (el. byla, 2 t. b. l. 118). 2018-07-31 įsakymu Nr. V-211 iš ieškovės už neatvykimą vėl buvo paprašyta pasiaiškinti, ji įspėta (el. byla, 2 t. b. l. 117). 2018-07-31 ieškovė pakartotinai nurodė paaiškinime, kad ji neatvyko į darbą, nes jos darbo valandos šioje darbovietėje dubliuojasi su pagrindinės darbovietės darbo valandomis, direktorė tyčia pakeitė jos darbo grafiką (el. byla, 2 t. b. l. 119). 2018-08-02 atsakovės įsakymu Nr. P-263 nustatyta, kad ieškovė 2018-07-30 padarė antrą darbo pareigų pažeidimą ir atleido ją iš darbo pagal LR DK 58 str. 2 d. 2 p. (el. byla, 2 t. b. l. 91, 120).

26Ieškovė 2018-07-18 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisiją dėl pakeisto darbo laiko režimo ir grafiko. Darbo ginčų komisijos prašė išnagrinėti ginčą, kilusį tarp jos ir įstaigos dėl darbo grafiko pakeitimo. 2018-07-23 ieškovė pateikė prašymą išnagrinėti ginčą ir panaikinti jai 2018-07-18 paskirtą nuobaudą, ištirti ar teisėtai elgiasi įstaigos vadovė sudarydama darbo grafiką dirbti tuo pačiu laiku, kuomet ieškovė dirba pagrindinėje darbovietėje. 2018-08-23 ieškovė pateikė darbo ginčų komisijai prašymą pripažinti atleidimą pagal LR DK 58 str. 2 d. 2 p. neteisėtu, grąžinti ieškovę į darbą, įpareigoti darbdavį sudaryti tokį darbo grafiką, koks buvo prieš ieškovei suteikiant atostogas vaikui prižiūrėti, įpareigoti sudaryti darbo grafiką, kitu laiku nei ieškovės pagrindinio darbo valandos, priteisti darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą ir moralinę žalą. Darbo ginčų komisija 2018-08-27 sprendimu (sprendime įrašant datą padaryta klaida nurodant 2018-06-27) ieškovės prašymus atmetė (el. byla, 2 t. b. l. 121-127).

272018-09-27 ieškovė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti atsakovės Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro, 2018-08-02 įsakymą „Dėl V. A. darbo pareigų pažeidimo ir atleidimo iš darbo“ Nr. P-263. Grąžinti ieškovę V. A. į darbą ankstesnėmis sąlygomis. Priteisti V. A. išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir patirtą 3000 Eur neturtinę žalą, su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

28Dėl darbo laiko režimo pakeitimo.

29Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 113 straipsnio 2 dalį darbdavys gali nustatyti vieną iš šių darbo laiko režimo rūšių: 1) nekintančią darbo dienos (pamainos) trukmę ir darbo dienų per savaitę skaičių; 2) suminę darbo laiko apskaitą; 3) lankstų darbo grafiką; 4) suskaidytos darbo dienos laiko režimą ir 5) individualų darbo laiko režimą.

30V. A. (iki 2016-08-23 buvusios Stankūnienės) darbo sutartis Nr. 239, sudaryta 2014 m. balandžio 11 d. nurodo, jog ieškovė priimama dirbti socialinio darbuotojo padėjėja, 0,5 etato krūviu, pas atsakovę. Ši jos darbovietė laikoma nepagrindine. Ieškovės darbo sutarties 2014 m. spalio 1 d. pakeitime yra išdėstyta, jog „vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 149 straipsnio 1 ir 2 dalimi nustatomas valandinis atlygis 6 litai 75 centai nuo 2014-10-01 (direktoriaus 2014-10-07 Įsakymas Nr. 01-09-78)“. Tuo metu galiojusio DK 149 straipsnio (redakcija galiojusi iki 2017-06-30) 1 ir 2 dalys reglamentavo suminės darbo laiko apskaitos taikymo sąlygas. V. A. yra pasirašiusi šį savo darbo sutarties pakeitimą. Darytina išvada, kad ieškovė V. A. pas atsakovę dirbo pagal suminę darbo laiko apskaitą. Ieškovės V. A. atveju darbo laiko režimo rūšis nebuvo pakeista. Ieškovė dirbo pagal suminę darbo laiko apskaitą iki tikslinių atostogų, jai buvo taikoma suminė darbo laiko apskaita ir sugrįžus dirbti iš vaiko priežiūros atostogų 2018-07-17. Taigi V. A. darbo laiko režimas yra nustatytas pagal suminę darbo laiko apskaitą ir jis nebuvo keičiamas. Pakeistas buvo tik darbuotojos darbo laikas 2018 m. liepos, rugpjūčio mėnesio darbo grafikuose, ko nedraudžia teisės aktai.

31DK 115 straipsnis reglamentuoja darbo laiko režimą taikant suminę darbo laiko apskaitą. Šio straipsnio 2 dalis teigia, kad darbo (pamainų) grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki jų įsigaliojimo. V. A., kaip asmeniui auginančiam vaiką iki 3 metų, turi būti suteikta teisė pasirinkti pamainą 2 dienomis anksčiau iki grafiko paskelbimo. 2018-06-21 jai buvo išsiųstas grafikas, suteikiant galimybę pasirinkti pamainą ir informuoti administraciją per 2 dienas, tai patvirtina byloje esantys anksčiau minėti raštai (el. byla, 2 t. b. l. 77-78, 87-88). Ieškovė to nepadarė, todėl darbo grafikas buvo sudarytas, kaip nurodo atsakovė, pagal poreikį. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, darbo (pamainų) grafikų derinimo tvarką suderinusi su darbo taryba. Kaip nurodo atsakovas, atsižvelgdama į nustatytą teisinį reguliavimą, įgyvendindama darbdaviui tenkančią pareigą tinkamai organizuoti darbą, racionaliai naudoti savivaldybės biudžeto lėšas, optimizuoti įstaigos veiklos procesą, Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro direktorė 2018-05-21 įsakymu Nr. V-131 patvirtino Darbuotojų, dirbančių pagal suminę darbo laiko apskaitą, darbo pamainų grafikų sudarymo, tvirtinimo ir pranešimo (supažindinimo) tvarkos aprašą, tai patvirtina pridėtas aprašas (el. byla, 2 t. b. l. 143-145). Šis aprašas V. A. buvo išsiųstas 2018-06-18 Nr. S-153 registruotu laišku, tai patvirtina pateiktas raštas (el. byla, 2 t. b. l. 146).

32Atsakovė nurodo, jog ji tenka pareiga tinkamai organizuoti įstaigos darbą, o naujai sudarytas darbo grafikas leidžia racionaliau naudoti savivaldybės biudžeto lėšas, optimizuoti įstaigos veiklos procesą, patenkinti poreikį suteikti kuo daugiau socialinio darbuotojo padėjėjo paslaugų įstaigos klientams darbo dienomis įprastu darbo laiku, o ne naktimis ar savaitgaliais. Šis atsakovės paaiškinimas nėra paneigtas, be to teismas daro išvadą, kad kiekvienos įstaigos administracija gali savarankiškai spręsti darbo grafikų sudarymą, atsižvelgiant į teikiamas paslaugas, jų specifiką. Todėl tai, kad buvo priimtas sprendimas keisti darbo (pamainų) grafikuose įprastai nustatomą darbo laiką visiems darbuotojams, dirbantiems pagal suminę darbo laiko apskaitą, užtikrinant tolygų darbuotojų keitimąsi pamainomis, teismas nelaiko darbo sutarties pakeitimu ar Darbo kodekso pažeidimu. Darbo grafikų sudarymas ir grafikų nustatymas, kiek tas nepažeidžia su darbo teise susijusių aktų reikalavimų yra kiekvienos įstaigos administracijos individualiai sprendžiamas darbo organizavimo klausimas. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, jog situacija, kai būtų derinamas darbo laikas, numatytas darbo grafike, atsižvelgiant išimtinai tik į vieno darbuotojo poreikius, sukurtų nepageidautiną įtampą darbuotojų kolektyve, nes žinoma, jog dauguma socialinio darbuotojo padėjėjų pageidautų dirbti naktimis ir savaitgaliais, kai įprastas darbo krūvis yra ženkliai sumažėjęs. Be to, tokia padėtis nepagrįstai diskriminuotų kitus tokias pačias pareigas atliekančius darbuotojus dėl savybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis. Tokie atsakovės argumentai yra tikėtini ir nepaneigti.

33Teismas sutinka su atsakovės nuomone, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusi DK nauja redakcija nenumato antraeilių pareigų darbo sutarties, o tai reiškia, kad ši sutartis vertinama kaip ir bet kuri kita darbo sutartis. Sudarius dvi ir daugiau darbo sutarčių su skirtingais darbdaviais, šios sutartys vykdomos kiekviena atskirai, laikantis kiekvienoje iš jų sulygto darbo laiko režimo bei išlaikant minimalius poilsio laiko reikalavimus, darbdaviui nėra pareigos derinti darbo grafiką su kita darboviete.

34Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti darbo sutarties sampratą. DK 32 str. nustatyta, kad darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Darbdavys organizuoja visus darbo procesus remdamasis galiojančiais teisės aktais, o darbuotojas paklūsta nustatytai darbo tvarkai. Šiuo atveju atsakovė nustatė darbuotojų darbo grafikus, kad kuo racionaliau vykdytų savo funkcijas, t. y. teiktų paslaugas neįgaliems asmenims.

35DK 113 str. yra nustatyta darbo laiko režimo penkios formos. Vienas iš darbo laiko režimo formų – suminė darbo laiko apskaita, kai viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma įvykdoma per apskaitinį laikotarpį (DK 113 str. 2 d. 2 p.). Šiuo atveju ieškovė iki nėštumo ir gimdymo atostogų dirbo suminės darbo laiko apskaitos režimu. Tai nereiškia, kad negalėjo būti keičiami darbo grafikai ieškovei grįžus į darbą ar kokiu nors kitu laikotarpiu. Pasibaigus tikslinėms atostogoms vaikui prižiūrėti 2018-07-16 ieškovės darbo laiko režimas nesikeitė, pasikeitė tik darbo grafikas. DK 115 str. 2 d. nustatyta, kad darbo (pamainų) grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki jų įsigaliojimo. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovė DK 115 str. 2 d. nustatytą darbdaviui pareigą įvykdė. Darbuotoja nustatytu darbo grafike laiku į darbą neatvyko. Ieškovė nepripažino, kad padarė darbo drausmės pažeidimą, nes ieškovės teigimu, ji neatvyko todėl, kad tuo metu dirba kitoje darbovietėje.

36Taigi dėl aukščiau išdėstytų argumentų teismas daro išvadą, kad ieškovės darbo režimas pakeistas nebuvo.

37Dėl atleidimo iš darbo teisėtumo.

38Darbo sutarties nutraukimo pagrindas už pakartotinį darbo pareigų pažeidimą suprantamas kaip tam tikras juridinis faktas ar jų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį. Taigi darbo sutarčiai pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą nutraukti būtina tokių juridinių faktų sudėtis: faktas, kad darbuotojas yra padaręs antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą; faktas, kad pirmas darbo pareigų pažeidimas buvo nustatytas; faktas, kad darbuotojui buvo suteikta galimybė dėl jo pasiaiškinti, faktas, kad per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotojas buvo įspėtas apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą, faktas, kad pakartotinio darbo pareigų pažeidimo dieną ankstesnis darbo pareigų pažeidimas galiojo.

39Aukščiausiais teismas yra nurodęs, kad jeigu darbuotojas ginčija darbdavio nustatyto darbo pareigų pažeidimo teisėtumą ir pagrįstumą, pareiga įrodyti, jog darbo pareigų pažeidimo faktas konstatuotas teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui. Tokiais atvejais darbdavys privalo įrodyti, kad buvo visos drausminės atsakomybės sąlygos. Darbuotojo pareigos yra vienas svarbiausių elementų, apibūdinančių darbuotojo teisinį statusą. Tam, kad darbuotojas galėtų tinkamai vykdyti savo darbines funkcijas darbdavio interesais, darbdavys turi supažindinti darbuotoją su jo darbo sąlygomis, lokaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojo darbo sąlygas. Kita vertus, darbuotojas, būdamas darbo santykiuose, taip pat privalo rūpintis tinkamu darbo sutarties vykdymu. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų dokumentų, bei iš šalių teiktų paaiškinimų, galima daryti išvadą, kad ieškovė nesistengė rūpintis tinkamu darbo sutarties vykdymu, t.y. nesikreipė į įstaigą, nederino darbo grafiko, priešingai ieškovė tik kėlė reikalavimus.

40Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo pareigų pažeidimas. Darbo pareigų pažeidimui konstatuoti ir atsakomybei taikyti turi būti nustatyta darbo pareigų pažeidimo sudėtis, t.y. subjektas (prasižengęs darbuotojas), objektas (tam tikroje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nustatyta darbo tvarka), objektyvieji požymiai (neteisėta darbuotojo veika, t.y. darbo pareigų, nustatytų norminių teisės aktų, neatlikimas arba netinkamas jų atlikimas); subjektyvieji požymiai (pažeidusio darbo drausmę darbuotojo kaltė). Darbo pareigų pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę, yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis ryšys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų padarinių, darbuotojo kaltė. Vienas darbo drausmės pažeidimo sudedamųjų elementų yra objektyvusis požymis – darbuotojo neteisėtas elgesys (neteisėta veika), t.y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris prieštarauja norminių teisės aktų nustatytoms taisyklėms, taip pat nustatytoms darbo tvarkos taisyklėse ir pareiginėse instrukcijose. Darbo pareigų pažeidimo subjektyvieji požymiai yra darbuotojo kaltė. Neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris neatitinka norminių teisės aktų nustatytų taisyklių, taip pat darbo tvarkos taisyklių, pareiginės instrukcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. AB aviakompanija „Lietuvos avialinijos“, bylos Nr. 3K-3-178/2005; 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. UAB Sanatorija „Pušyno kelias“, bylos Nr. 3K-3-565/2007; 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Kauno 2- oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-472/2008; kt.).

41Ieškovė savo reikalavimą dėl neteisėto atleidimo grindžia, tuo, kad darbdavys be jos sutikimo pakeitė darbo laiko režimą ir pasibaigus vaiko auginimo atostogoms 2018 m. liepos 16 d. nesudarė sąlygų dirbti pagal ankstesnį darbo grafiką, koks buvo prieš nėštumo ir gimdymo ir vaikui prižiūrėti atostogas. Darbdavys žinojo, kad ji dirba kitoje pagrindinėje darbovietėje, todėl turėjo sudaryti darbo grafiką tokį, kad jis nesutaptų su pagrindinio darbo valandomis. Atsakovės teigimu, darbo laiko režimas nebuvo pakeistas, ieškovė tiek anksčiau tiek dabar būtų dirbusi suminės darbo laiko apskaitos režimu.

42Teismas išnagrinėjęs klausimą dėl darbo režimo pakeitimo padarė išvadą, kad darbo laiko režimas pakeistas nebuvo, buvo tik pakeistas darbo grafikas, kas nėra draudžiama.

43Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovė ieškovę iš anksto siekė supažindinti su darbo grafiku (įstaigos raštas 2018-06-18 Nr. S-153 Dėl darbo grafikų sudarymo ir informavimo apie liepos mėnesio darbo grafiką). Ieškovei buvo pateiktas 2018 m. liepos mėn. darbo grafikas. Atsakovė 2018-06-21 pakartotinai kreipėsi į ieškovę (įstaigos raštas 2018-06-21 Nr.S-156 Dėl pamainos pasirinkimo liepos mėnesio darbo grafike). 2018-07-09 ieškovė raštu atsakė, kad negali dirbti atsakovo nurodytu laiku, nes dirba kitoje darbovietėje. Į darbą ieškovė atsakovo nurodytu darbo grafike laiku 2018-07-18 neatvyko. Iš ieškovės buvo pareikalauta pasiaiškinti dėl galimai padaryto darbo drausmės pažeidimo (2018 m. liepos 19 d. raštas Nr.V- 200). 2017-07-19 ieškovė pateikė paaiškinimą, kad atvykti darbo grafike nustatytu laiku negali, nes dirba kitoje įstaigoje. Ieškovė buvo įspėta, kad už pakartotinį tokį pažeidimą – neatvykimą į darbą, ji bus atleista pagal LR DK 58 str. 2 d. 2 p. (2018 m. liepos 20 d. raštas Nr.V-201). Ieškovė neatvyko į darbą ir 2018-07-30. 2018-07-31 buvo pareikalauta pasiaiškinti. Ieškovė paaiškinimu nurodė, kad darbdavys tyčia sudaro tokį darbo grafiką, kad ji negalėtų dirbti, nes dirba tuo metu kitoje įstaigoje. 2018 m. rugpjūčio 2 d. priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį (2018-08-02 įsakymas Nr. P. -263 Dėl V. A. darbo pareigų pažeidimo ir atleidimo iš darbo).

44LR DK nauja redakcija nenumato antraeilių pareigų darbo sutarties, o taigi ieškovės ir atsakovės sudaryta darbo sutartis vertinama kaip ir bet kuri kita darbo sutartis. Sudarius dvi ir daugiau darbo sutarčių su skirtingais darbdaviais, šios sutartys vykdomos kiekviena atskirai, laikantis kiekvienoje iš jų sulygto darbo laiko režimo bei išlaikant minimalius poilsio laiko reikalavimus. Darbdaviui teisės aktai nenumato pareigos derinti darbo grafiką su pagrindinių pareigų ar kita darboviete. Jeigu nepavyksta suderinti darbo keliose darbovietėse, darbuotojas turėtų spręsti klausimą dėl darbo sutarties nutraukimo LR DK numatytais pagrindais. Tai darbuotojai buvo paaiškinta 2018-07-17 raštu, atsakant į jos 2018-07-09 prašymą (el. byla, 2 t. b.l. 80, 108-109).

452018-07-18, 07-21 val. ieškovė neatvyko į darbą ir nebuvo darbo vietoje visą pamainą, atsakovė pareikalavo ieškovės pateikti rašytinį paaiškinimą ir ji įspėta, kad už antrą tokį patį pažeidimą galės būti atleista iš darbo pagal LR DK 58 straipsnio 2 d. 2p. Ieškovė nurodė, kad neatvyko, nes ji dirbo pagrindinėje darbovietėje. 2018-07-23 ieškovei buvo siųstas rugpjūčio mėnesio darbo grafikas su galimybe pasirinkti pamainą. Ji, kaip matyti š pateiktų įrodymų, nesirinko nei vieno varianto iš grafike nurodytų.

462018-07-30, 12-21 val. ieškovė neatvyko į darbą ir nebuvo darbo vietoje visą pamainą antrą kartą. Jos neatvykimas su įstaigos administracija nebuvo suderintas. Vadovaujantis LR DK 58 straipsnio 4 dalimi, buvo pareikalauta darbuotojos pateikti rašytinį paaiškinimą ir ji įspėta, kad už pakartotinį tokį patį pažeidimą, galės būti atleista iš darbo pagal LR DK 58 straipsnio 2 d. 2p. (el. byla, 2 t. b. l. 117).

47Teismas daro išvadą, kad įvertinus darbo pareigų pažeidimus, fiksuotus 2018-07-19 ir 2018-07-31 aktais, atsižvelgiant į 2018-07-31 darbuotojos pateiktų rašytinių paaiškinimų turinius, kad ji negali būti vienu metu dviejose darbovietėse, išaiškinus jei teisę apsispręsti dėl darbo vienoje iš darboviečių, jei darbo grafikai nesusiderina, nustačius, kad 2018-07-30 buvo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas, V. A. teisėtai buvo 2018-08-02 atleista iš darbo pagal 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

48Atsakovė, kaip ji teigia, pakeitė ieškovės, kaip ir visų kitų tose pačiose pareigose dirbančių darbuotojų, darbo laiką, šios aplinkybės neginčija ir ieškovė. Socialinio darbuotojo padėjėjų darbo laiko nustatymo pakeitimus sąlygojo: darbdaviui tenkanti pareiga – tinkamai organizuoti įstaigos darbą; tikslas – racionaliau naudoti savivaldybės biudžeto lėšas, optimizuoti įstaigos veiklos procesą, taip pat poreikis – suteikti kuo daugiau socialinio darbuotojo padėjėjo paslaugų įstaigos lankytojams/klientams darbo dienomis įprastu darbo laiku, o ne naktimis ar savaitgaliais. Šios aplinkybės taip pat nėra ginčijamos, teismas laiko jas įrodytomis.

49Ieškinyje V. A. teigia, jog ji turėjusi teisę pasirinkti pamainą ne vaiko priežiūros atostogų metu, o per dvi dienas po tikslinių atostogų vaikui prižiūrėti 2018-07-17. Teismas daro išvadą, kad LR DK nedraudžia darbdaviui kreiptis i darbuotoją, jo tikslinių atostogų metu su prašymu apsispręsti dėl darbo laiko pasirinkimo, žinant, kad jis grįžta į darbą, atkreipiant dėmesį, kad toks darbuotojo apsisprendimas yra aktualus kitų darbuotojų darbo laiko planavimui ir nustatymui. Tai kad darbdavys negali kreiptis į darbuotoją prieš jam grįžtant į darbą laikytina tik ieškovės formali pozicija, bandant pateisinti savo nesutikimą dirbti pakeistu grafiku, t.y. jeigu grafikas jai būtų tikęs, tikėtina, kad ji būtų su viskuo sutikusi, pasirašiusi ir atostogų metu.

502018-07-V. A. kreipėsi į atsakovę su prašymu paaiškinti tokį darbo laiko pakeitimą. Atsakovė į tai atsakė 2018-07-17 raštu Nr. S-164 „Dėl prašymo paaiškinti“.

51Atsakovė užtikrino ieškovei V. A. teisę grįžti į tą pačią, darbo vietą, tokiomis pačiomis, ne mažiau palankiomis, darbo laiko sąlygomis, kaip ir kitiems darbuotojams, dirbantiems tose pačiose pareigose pagal suminę darbo laiko apskaitą. Todėl atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus konstatuotina, jog ieškovės pozicija, kad atsakovė pažeidė LR DK 131 straipsnio 2 dalį, yra nepagrįsta, V. A. ieškinys atmestinas. Teismas daro išvadą, kad atsakovė tinkamai taikė LR DK 58 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias darbo pareigų pažeidimų nustatymo procesą. Be to, buvo tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas priimti 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymą. Nr. P-263 „Dėl V. A. darbo pareigų pažeidimo ir atleidimo iš darbo“, kadangi ieškovė ignoravo bet kokius atsakovės siūlymus bei įspėjimus.

52Teismas daro išvadą, kad ieškovė gavusi bet kokį dokumentą informuojantį ją apie darbo laiką, darbo grafikus, juos ignoravo ir vietoj to, kad konstruktyviai spręstų klausimą dėl galėjimo dirbti keliose darbovietėse, jį sprendė neteisiniu būdu – tiesiog neatvykdama į darbą ir ignoruodama darbdavio raštus bei įspėjimus. Ieškovei buvo siųsti grafikai, siūlyta pasirinkti darbo pamainą, pareikalauta paaiškinimų, ji buvo įspėta. Teismas daro išvadą, kad nenustačius ieškovės darbo laiko režimo pakeitimo, nenustačius atsakovės Darbo kodekse numatytų atleidimo procedūrų bei kitų pažeidimų atleidžiant ieškovę iš darbo, darytina išvada, kad ji iš darbo atleista teisėtai, todėl jos ieškinio reikalavimas dėl įsakymo panaikinimo bei grąžinimo į darbą atmestini kaip neįrodyti (CPK 177,178 str.).

53Dėl neturtinės žalos.

54Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas, kuris taikomas tada, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, atsiradusi žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys bei kaltė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 - 6.249 straipsniai). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, jog teismas nenustatė, kad atsakovė pažeidė teisės aktus bei ieškovės teises bei teisėtus interesus ir atmeta jos reikalavimą panaikinti įsakymą ir grąžinti ją į darbą, todėl jai atsakomybė dėl neturtinės žalos atlyginimo nekyla, šis ieškovės reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas (CPK 177, 178 str.).

55Atitinkamai atmestinas reikalavimas ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 98 str.)

56Nepatenkinus ieškovės reikalavimo panaikinti atsakovės 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymą „Dėl V. A. darbo pareigų pažeidimo ir atleidimo iš darbo“ Nr. P-263 bei grąžinti ieškovę V. A. į darbą, netenkintini ir reikalavimai dėl darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką bei neturtinės žalos priteisimo, nesant tam įstatyminio pagrindo (CPK 177, 178 str.).

57Atmetus ieškinį priteistina iš V. A. a/k ( - ) Biudžetinei įstaigai Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centrui, juridinio asmens kodas 135135553 už advokatės pagalbą 450 Eurų (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų (popierinės bylos b. l. 113) (CPK 98 str.).

58Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais teismas

Nutarė

59ieškinį atmesti.

60Priteisti iš V. A., a. k. ( - ), biudžetinei įstaigai Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centrui, juridinio asmens kodas 135135553, už advokatės pagalbą 450 Eurų (keturis šimtus penkiasdešimt eurų).

61Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo bei paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Lina... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. I.... 5. Bylos esmė... 6. Ieškovė ieškinyje bei procesiniuose dokumentuose nurodo, kad 2018-07-23... 7. Biudžetinės įstaigos Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro direktorės... 8. Ieškovė augina vaiką iki trejų metų ir turėjo teisę pasirinkti pamainą... 9. Teismo prašo panaikinti atsakovės Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro... 10. Atsakovė atsiliepime, jos atstovės paaiškinimuose nurodo, kad su V. A.... 11. Atsižvelgdama į nustatytą teisinį reguliavimą, įgyvendindama darbdaviui... 12. Ieškinyje V. A. teigia, jog ji neva turėjusi teisę pasirinkti pamainą ne... 13. Atsakovės atstovai nustatė ir surašė 2018-07-19 aktą, dėl darbo pareigų... 14. Nėra jokio pagrindo naikinti atsakovės 2018-08-02 įsakymo Nr. P-263 „Dėl... 15. Ieškovė niekaip nenurodė neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybių... 16. Atsakovė patyrė išlaidų už advokato pagalbą. Šios išlaidos atsakovės... 17. Teismas... 18. II.... 19. Byloje nustatytos aplinkybės bei teismo argumentai... 20. Nustatyta, kad tarp ieškovės V. A. bei atsakovės 2014-04-11 buvo sudaryta... 21. Ieškovei nuo 2017-09-25 iki 2018-07-16 buvo suteiktos vaiko priežiūros... 22. Byloje pateiktos atsakovės vidaus darbo tvarkos taisyklės patvirtintos... 23. 2018-07-19 atsakovės aktu nustatyta, kad ieškovė 2018-07-18 neatvyko į... 24. 2018-07-20 atsakovė priėmė įsakymą Nr. V-201, kuriuo nustatė, kad... 25. 2018-07-23 raštu Nr. S-165 ieškovei vėl buvo pasiūlyta pasirinkti pamainą... 26. Ieškovė 2018-07-18 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo... 27. 2018-09-27 ieškovė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti atsakovės... 28. Dėl darbo laiko režimo pakeitimo.... 29. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 113 straipsnio 2 dalį darbdavys gali... 30. V. A. (iki 2016-08-23 buvusios Stankūnienės) darbo sutartis Nr. 239, sudaryta... 31. DK 115 straipsnis reglamentuoja darbo laiko režimą taikant suminę darbo... 32. Atsakovė nurodo, jog ji tenka pareiga tinkamai organizuoti įstaigos darbą, o... 33. Teismas sutinka su atsakovės nuomone, kad nuo 2017 m. liepos 1 d.... 34. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti darbo sutarties sampratą. DK 32 str.... 35. DK 113 str. yra nustatyta darbo laiko režimo penkios formos. Vienas iš darbo... 36. Taigi dėl aukščiau išdėstytų argumentų teismas daro išvadą, kad... 37. Dėl atleidimo iš darbo teisėtumo.... 38. Darbo sutarties nutraukimo pagrindas už pakartotinį darbo pareigų... 39. Aukščiausiais teismas yra nurodęs, kad jeigu darbuotojas ginčija darbdavio... 40. Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo pareigų pažeidimas. Darbo... 41. Ieškovė savo reikalavimą dėl neteisėto atleidimo grindžia, tuo, kad... 42. Teismas išnagrinėjęs klausimą dėl darbo režimo pakeitimo padarė... 43. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovė ieškovę iš anksto... 44. LR DK nauja redakcija nenumato antraeilių pareigų darbo sutarties, o taigi... 45. 2018-07-18, 07-21 val. ieškovė neatvyko į darbą ir nebuvo darbo vietoje... 46. 2018-07-30, 12-21 val. ieškovė neatvyko į darbą ir nebuvo darbo vietoje... 47. Teismas daro išvadą, kad įvertinus darbo pareigų pažeidimus, fiksuotus... 48. Atsakovė, kaip ji teigia, pakeitė ieškovės, kaip ir visų kitų tose... 49. Ieškinyje V. A. teigia, jog ji turėjusi teisę pasirinkti pamainą ne vaiko... 50. 2018-07-V. A. kreipėsi į atsakovę su prašymu paaiškinti tokį darbo laiko... 51. Atsakovė užtikrino ieškovei V. A. teisę grįžti į tą pačią, darbo... 52. Teismas daro išvadą, kad ieškovė gavusi bet kokį dokumentą informuojantį... 53. Dėl neturtinės žalos.... 54. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo... 55. Atitinkamai atmestinas reikalavimas ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 56. Nepatenkinus ieškovės reikalavimo panaikinti atsakovės 2018 m. rugpjūčio 2... 57. Atmetus ieškinį priteistina iš V. A. a/k ( - ) Biudžetinei įstaigai Kauno... 58. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 59. ieškinį atmesti.... 60. Priteisti iš V. A., a. k. ( - ), biudžetinei įstaigai Kauno neįgaliojo... 61. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo bei paskelbimo dienos gali būti...