Byla 3K-3-472/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Birutės Janavičiūtės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 3 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui Viešajai įstaigai Kauno 2–ajai klinikinei ligoninei dėl drausminės nuobaudos panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, apibrėžiančių darbo drausmės pažeidimo sąvoką, aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovė nurodė, kad pagal 1998 m. lapkričio 2 d. darbo sutartį dirbo VšĮ Kauno 2–osios klinikinės ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) pavaduotoja medicinai, pagal 1998 m. lapkričio 2 d. ir 2001 m. gruodžio 29 d. darbo sutartis – gydytoja akušere ginekologe. VšĮ Kauno 2-sios klinikinės ligoninės direktorius (vyr. gydytojas) 2007 m. liepos 4 d. įsakymu paskyrė ieškovei drausminę nuobaudą – pastabą už tai, kad ieškovė 2007 m. birželio 6 d. nuo 15 val. nebuvo darbo vietoje darbo metu iki pat darbo dienos pabaigos. Ieškovė, nesutikdama su minėtu įsakymu, kreipėsi į darbo ginčų komisiją, tačiau ši 2007 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu nutarė netenkinti prašymo ir nepanaikino 2007 m. liepos 4 d. įsakymu skirtos drausminės nuobaudos. Ieškovės teigimu, darbo ginčų komisijos nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas, nes drausminė nuobauda buvo paskirta nepagrįstai. Ieškovė 2006 m. birželio 6 d. nepadarė darbo drausmės pažeidimo. Ieškovės pareigos nustatytos pareiginėje instrukcijoje, pagal kurią ji, kaip administracijos atstovė, yra direktoriaus pavaduotoja medicinai, darbo vieta yra ne tik jos kabinetas, bet ir visa ligoninė, ir darbo sutartyje nenustatyta, kad ieškovė savo pareigas turėjo atlikti sėdėdama kabinete. Įsakyme nurodytu laiku ieškovė teigė vykdžiusi tarnybines pareigas, buvo atsakinga už diagnostikos ir gydymo procesų valdymą, profesinę kokybę, ligonių mitybos kokybę, gydytojų kvalifikaciją, todėl, vykdant pareigas pagal pareiginę instrukciją, jai teko išvykti iš savo kabineto. Darbo ginčų komisijos protokole nepagrįstai buvo nurodyta, kad ji privalėjo pasiaiškinti direktoriaus patarėjui, direktoriaus pavaduotoja nėra pavaldi direktoriaus patarėjui, todėl neprivalėjo jam atsiskaityti už savo darbą. Be to, darbo ginčų komisija nenagrinėjo administracijos ar kitų skyrių, kuriuose ieškovė dirbo, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, kuriuose nurodyta, kad ieškovė buvo darbe. Ieškovės teigimu, pareikšta pastaba buvo susidorojimo su ja pasekmė už pasakytas kritines mintis 2007 m. birželio 5 d. LRT laidoje „Žurnalistinis tyrimas” dėl ligoninės direktoriaus vyr. gydytojo veiklos. Ieškovė prašė teismo panaikinti viešosios įstaigos Kauno 2–osios klinikinės ligoninės darbo ginčų komisijos 2007 m. rugpjūčio 27 d. protokolo nutarimą, kuriuo netenkintas jos prašymas panaikinti drausminę nuobaudą; panaikinti viešosios įstaigos Kauno 2–osios klinikinės ligoninės direktoriaus vyr. gydytojo 2007 m. liepos 4 d. įsakymu ieškovei paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

8Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nurodė, kad darbo ginčų komisijos 2007 m. rugpjūčio 27 d. nutarimas buvo nepagrįstas, drausminė nuobauda ieškovei buvo paskirta nepagrįstai, nes ji nepadarė darbo drausmės pažeidimo. Teismas nustatė, kad ieškovė yra atsakovo administracijos atstovė, jos pareigos yra direktoriaus pavaduotoja medicinai, darbo vieta yra ne tik jos kabinetas, bet ir visa ligoninė, todėl pripažino, jog įsakyme nurodytu laiku ieškovė vykdė tarnybines pareigas ir nepažeidė darbo drausmės. Juolab kad ir darbo ginčų komisijos protokole taip pat nurodyta, jog ieškovei, vykdant tarnybines pareigas, pagal pareiginę instrukciją tenka išvykti iš savo kabineto. Teismas pripažino, kad ieškovė neturėjo atsiskaityti už savo darbą direktoriaus patarėjui, nes ji nebuvo jam pavaldi; taip pat nepagrįstai darbo laiko apskaitos žiniaraštyje buvo užfiksuota, kad ieškovė 2007 m. birželio 6 d. dirbo vieną valandą trumpiau, nes teismui nebuvo pateikto akto, patvirtinusio šį faktą, darbo ginčų komisija šios aplinkybės taip pat nenagrinėjo. Teismas nurodė, kad pagal Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimo Nr. 78 „Dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinės formos ir jo pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2 dalį darbo laiko apskaitos žiniaraščiai griežtai pildomi dienos pabaigoje, tačiau byloje nustatyta, kad direktoriaus patarėjas tarnybinį pranešimą surašė kitą dieną – 2007 m. birželio 7 d., personalo inspektorė paaiškinimą parašė 2007 m. birželio 11 d., referentė – 2007 m. liepos 3 d. Be to, darbo ginčų komisija nenagrinėjo nei administracijos, nei kitų skyrių, kuriuose dirbo ieškovė, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, apsiribojo tik trijų darbo sutarčių dviejų darbo grafikų analize. Teismas sprendė, kad liudytojos, ieškovės pacientės, ligoninės darbuotojos patvirtino aplinkybę, jog ieškovė 2007 m. birželio 6 d. buvo užsiėmusi pacientais, naujo ultragarsinio aparato galimybių tyrimu, vizitavo skyrius, analizavo pacientų pasitenkinimą teikiamomis paslaugomis, bendravo su medicininiu personalu dėl kilusių per dieną problemų, šių aplinkybių nepaneigė atsakovo nurodytos liudytojos, o netikėti liudytojų parodymais teismas neturėjo pagrindo. Be to, aplinkybę, kad ieškovė ginčo laikotarpiu dirbo su nauju ultragarsiniu aparatu, patvirtino byloje pateiktos pacienčių asmens sveikatos istorijos. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovės darbo kabinetas buvo atrakintas, jos asmeniniai daiktai buvo spintoje ir ant darbinio stalo, popietė buvo tas laikas, kai ieškovė pereidavo per skyrius, o trečiadienis buvo ta diena, kurią ieškovė skirdavo dar ir ultragarsinio tyrimo analizei. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad ieškovė 2007 m. birželio 6 d. nepadarė darbo drausmės pažeidimo, todėl drausminė nuobauda jai buvo paskirta nepagrįstai, todėl ją panaikino; teismo teigimu, reikalavimas panaikinti darbo ginčų komisijos nutarimą buvo išvestinis iš ieškovės pagrindinio reikalavimo panaikinti jai paskirtą drausminę nuobaudą, todėl teismas, tenkinęs pagrindinį reikalavimą, tenkino ir prašymą panaikinti darbo ginčų komisijos nutarimą.

9Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2008 m. balandžio 3 d. sprendimu jį tenkino, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui 2365 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė 2007 m. birželio 6 d. vykdė tarnybines pareigas ir darbo drausmės nepažeidė. Darbuotojų darbo pareigos (funkcijos) įvardytos jų pareigybių aprašymuose, pareiginiuose nuostatuose ir pan. Kolegija, ištyrusi direktoriaus (vyr. gydytojo) pavaduotojo medicinai pareiginę instrukciją, nustatė, kad ieškovė yra tiesiogiai pavaldi ligoninės direktoriui (vyr. gydytojui), jos kompetencija yra dalyvauti rengiant ir tobulinant įstaigos struktūrą; rengiant ir atnaujinant sveikatos paslaugų kokybės politiką; nustatant profesinės kokybės tikslus ir uždavinius; palaikant konstruktyvius santykius su teritorinėmis ligonių kasomis; organizuojant tyrimo ir gydymo metodikų parengimą; kontroliuoti diagnostikos, gydymo, reabilitacijos procesų valdymą ir profesinę kokybę; medicininės dokumentacijos kokybę, med. statistikai teikiamų duomenų kokybę, jų pateikimą laiku, pagrįstumą; hospitalinių infekcijų epidemiologinę priežiūrą, organizuoja gydytojų kvalifikacijos kėlimą įvairiose formose, ligonių mitybos kokybę; laikinojo nedarbingumo pagrįstumą, atitiktį veikiantiems įstatymams, nedarbingumo, invalidumo, nėštumo ir gimdymo pažymėjimų išdavimo kokybei; vaistų ir vaistinių medžiagų struktūrą, paskirstymą, sunaudojimą. Pagal DK 142 straipsnį darbo laikas yra laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą, t. y. vykdyti jam pavestas funkcijas. Kolegijos teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs aplinkybes, kad ieškovė 2007 m. birželio 6 d. nuo 15.30 iki 16.30 val. nebuvo darbo vietoje – darbo kabinete, ji tuo metu dirbo su ultragarso aparatu (atliko tyrimus pacientėms), jas įvertindamas, neteisingai nusprendė, jog toks ieškovės darbas prilygo jos, kaip direktoriaus pavaduotojai medicinai, funkcijoms. Kolegijos vertinimu, netinkamai buvo įvertinti surinkti įrodymai ir pritaikytos materialinės teisės normos (DK 234 straipsnis), t. y. iš byloje esančių įrodymų – medicininių kortelių, medicininės dokumentacijos, ultragarsinio tyrimo duomenų, ieškovės pakviestų liudytojų parodymų – matyti, kad ieškovė ginčo laikotarpiu dirbo gydytojos akušerės ginekologės darbą Konsultacijų ir diagnostikos skyriuje, tačiau nevykdė jai nustatytų darbo pareigų; ultragarso aparato galimybių tyrimas nepriklausė direktoriaus pavaduotojos medicinai pareigoms pagal pareiginę instrukciją, nebuvo jokios būtinybės vertinti šio aparato galimybes, nes ieškovė su šiuo aparatu dirbo nebe pirmą kartą. Dėl to kolegija, nurodžius šias aplinkybes, konstatavo, kad ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimą. Tai, kad atsakovo 2007 m. liepos 4 d. įsakyme dėl drausminės nuobaudos ieškovei skyrimo, ieškovės padarytas pažeidimas įvardytas kaip nebuvimas darbo vietoje darbo metu, nėra pagrindas šį įsakymą pripažinti neteisėtu ir panaikinti jai paskirtą drausminę nuobaudą, nes šis netikslumas yra formalus, nepašalinantis ieškovės padaryto pažeidimo; kolegijos vertinimu, įsakymo formuluotė iš esmės atitiko padarytą darbo drausmės pažeidimą, nes ieškovės iš tikrųjų nebuvo darbo vietoje, o buvimas ligoninėje ir kito darbo atlikimas negu priklauso ginčijamu laiku prilygintinas nebuvimui darbo vietoje ir darbo pareigų nevykdymui.

10III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

11Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 3 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė ir nepasisakė dėl to, ar darbuotojas gali būti laikomas pažeidusiu darbo drausmę, jei imasi daugiau nei, darbdavio nuomone, reikalinga, priemonių savo funkcijoms atlikti. Teismas pažeidė DK 35 straipsnio 1 dalį, 238 straipsnį, 242 straipsnio 2 dalį, konstatuodamas, kad ieškovė dirbo ne direktoriaus pavaduotojo medicinai, o akušerės ginekologės darbą, nepagrįstai netyrė esminių bylos aplinkybių. Kasatorės teigimu, teismas nevertino, ar sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos darbuotojas, dirbantis pagal dvi darbo sutartis pas tą patį darbdavį, gali esant būtinybei, veikdamas paciento prioritetinių teisių užtikrinimo tikslu, administracinio darbo sąskaita suteikti pirmenybę paciento aptarnavimui. Juolab kad atsakovas nebuvo nustatęs, kokias konkrečias priemones ieškovė, atlikdama savo funkcijas, galėjo ar negalėjo taikyti. DK 35 straipsnio 1 dalyje nenustatytos konkrečios elgesio taisyklės, bet įtvirtintos bendrosios DK idėjos, t. y. kad darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės veiksmai atsakovui nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, ieškovė iš esmės veikė darbdavio ir pacientų naudai. Teismas neįvertino pažeidimo trukmės, paskirtos drausminės nuobaudos proporcingumo pažeidimui, ir nors teismas nustatė tas pačias kaip ir pirmosios instancijos teismas aplinkybes, kad ieškovė buvo darbovietėje, dirbo, tačiau vertino tai kaip dirbtą darbą, sulygtą kita darbo sutartimi su tuo pačiu darbdaviu. Kasatorės manymu, pastaroji aplinkybė negalėjo būti pripažinta kaip nebuvimas darbe ir darbo pareigų nevykdymas, nebent kaip smulkus darbo grafiko pažeidimas, nesukėlęs darbdaviui jokių neigiamų pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės, kaip direktoriaus pavaduotojos medicinai, veiklos sfera labai plati, nėra tiksliai nustatyta jos funkcijų įgyvendinimo tvarka, todėl, nesant konkrečių taisyklių, ieškovė, kaip administracijos atstovė, turėjo teisę savarankiškai pasirinkti būdus ir priemones savo funkcijoms tinkamai įgyvendinti. Nesant konkrečios funkcijų įgyvendinimo tvarkos, ieškovė, priklausydama administracijai, turėjo teisę tam tikrais atvejais ne tik savarankiškai nuspręsti dėl darbo funkcijų atlikimo, bet ir būtinybę faktiškai atliekamą darbą vertinti atsižvelgiant į, darbuotojo supratimu, būtinus veiksmus savo funkcijoms tinkamai įgyvendinti. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad ieškovė ginčo laikotarpiu dirbo tik akušerio ginekologo darbą, nepagrįstai savo išvadą grindė tuo, kad naujo echoskopo galimybių tyrimas nebuvo direktoriaus pavaduotojos pareiginė funkcija, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal savo profesijai keliamus aukštesnius reikalavimus ir einamas pareigas ieškovė visų pirma turėjo teisę spręsti, kokios priemonės užtikrintų jos funkcijų tinkamą atlikimą. Akušerio ginekologo pareigoms nepriklauso atlikti ultragarso tyrimus, tačiau ieškovė, atlikdama tokius tyrimus, siekė kuo nuodugniau išsiaiškinti aparato galimybes, be pacientų to niekaip nebūtų pavykę padaryti. Be to, teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovės darbo funkcijų atlikimo, turėjo remtis tiek protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, tiek ieškovės profesijai keliamais ypatingo rūpestingumo, pareigingumo, jautrumo ir atsakomybės reikalavimais, ir vertinti, ar bendravimas su pacientais, įstaigoje naudojamų techninės įrangos galimybių analizė, skyrių vizitacija pateko į ieškovės darbo funkcijas, ir ar šių darbų atlikimas pažeidė jos profesijai ir pareigoms keliamus reikalavimus. Teismas taip pat netyrė ir nevertino įsakymo paskirti drausminę nuobaudą turinio, t. y. teismas nepagrįstai pripažino teisėtu ir pagrįstu įsakymą, kuriuo ieškovei nuobauda buvo skirta ne už tai, kad ji nevykdė darbo funkcijų, nes vykdė darbo funkcijas pagal kitą darbo sutartį, o už tai, jog ji ginčo laikotarpiu nebuvo darbo kabinete. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas nevisiškai atskleidė ieškovės, kaip administracijos darbuotojos, funkcijas diagnostikos ir profesiniame tobulinimo procese, todėl padarė esminį proceso teisės pažeidimą, turėjusį įtakos neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui.
  2. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naują sprendimą ir atmesdamas ieškinį, priteisė iš jos per daug bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo advokatas nei rinko įrodymų, nei kėlė naujų ar sudėtingų teisės klausimų, apeliacinės instancijos teismas reikšmingu apeliacinio skundo argumentu pripažino tik vieną, visuose teismo posėdžiuose dalyvavo atsakovo atstovas, turintis teisinį išsilavinimą; teismo posėdžiuose nebuvo sprendžiami itin sudėtingi ar nauji teisiniai klausimai, todėl priteistos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti sumažintos.

12Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo jo netenkinti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė teisingas aplinkybes, jog ieškovė ginčo laikotarpiu dirbo ginekologės, o ne direktoriaus pavaduotojos medicinai darbą. Be to, pati ieškovė pripažino, kad ji tuo laikotarpiu priiminėjo moteris ir ultragarso sistema jas apžiūrėjo. Šią aplinkybę patvirtino ir medicinos dokumentai, liudytojų parodymai, ultragarso tyrimo duomenys. Tai, kad ieškovė ginčo laikotarpiu buvo ligoninės patalpose, nepatvirtino, jog ji nepadarė drausmės pažeidimo. Ultragarso aparato tirti taip pat nebuvo pagrindo, nes šis buvo tvarkingas, turėjo garantiją, o direktoriaus pavaduotojos pareigybės aprašyme nenurodyta darbo su ultragarso aparatu. Darbdavys kasatorei skyrė pačią švelniausią nuobaudą, o darbo drausmės pažeidimas negalėjo būti vertinamas kaip smulkus darbo grafiko pažeidimas. Bylinėjimosi išlaidos priteistos teisingai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

15Kasacinis teismas patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai aiškino ir taikė DK teisės normas, reglamentuojančias darbo teisių įgyvendinimą ir pareigų vykdymą, ar nepažeidė procesinės teisės normų dėl įrodymų vertinimo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

16Dėl darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo

17Dėl nuolat kintančios ekonominės ir socialinės situacijos, vis naujų santykių šiose srityse atsiradimo įstatymais nėra įmanoma sureguliuoti visų darbo santykių subjektų veiksmų. Dėl šios priežasties įstatymų leidėjas yra nustatęs normas – principus, užtikrinančius tinkamą darbo teisių įgyvendinimą ir pareigų vykdymą, atsižvelgiant ne tik į dabar egzistuojančius darbo teisinius santykius, bet ir į jų dinamiką. Pagrindiniai darbo santykių reglamentavimo principai nurodyti DK 35 straipsnio 1 dalyje. Jie nenustato konkrečių darbo santykių subjektų elgesio taisyklių, tačiau įtvirtina bendruosius pradmenis ir idėjas, t. y. kad darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir veikti sąžiningai, nepažeisti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų.

18Darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbo sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarime (DK 93 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad kasatorė dirbo pas atsakovą pagal tris darbo sutartis. Ginčas šioje byloje kilo dėl kasatorės darbo pareigų, kilusių iš darbo sutarties, pagal kurią ji buvo priimta į darbą pas atsakovą ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) pavaduotoja medicinai. Pagrindinės darbuotojų pareigos, kurių privalo laikytis visi darbuotojai, nustatytos DK 228 straipsnyje. Darbuotojo pareigos taip pat gali būti nustatytos ir kituose Darbo kodekso straipsniuose ar kituose įstatymuose, poįstatyminiuose aktuose bei lokaliniuose teisės aktuose. Darbuotojo pareigos yra vienas svarbiausių elementų, apibūdinančių darbuotojo teisinį statusą. Tam, kad darbuotojas galėtų tinkamai vykdyti savo darbines funkcijas darbdavio interesais, darbdavys turi supažindinti darbuotoją su jo darbo sąlygomis, lokaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojo darbo sąlygas. Kita vertus, darbuotojas, būdamas darbo santykiuose, taip pat privalo rūpintis tinkamu darbo sutarties vykdymu. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad kasatorės pareigos pagal nurodytą darbo sutartį yra nustatytos ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) pavaduotojos medicinai pareiginėje instrukcijoje.

19Darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės yra laikomas darbo drausmės pažeidimu (DK 234 straipsnis). Taigi drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas (DK 236 straipsnis). Esant ginčui dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, teismai privalo rinkti, tirti ir vertinti įrodymus, reikšmingus nustatant, ar asmuo padarė darbo drausmės pažeidimą, už kurį jam skirta drausminė nuobauda, ir ar buvo drausminės atsakomybės taikymo sąlygos.

20Darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę, yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingos pasekmės, priežastinis ryšys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų pasekmių, darbuotojo kaltė. Nesant bent vienos iš minėtų sąlygų, drausminės atsakomybės taikymas negalimas. Kartu šios sąlygos parodo, kad drausminė atsakomybė gali būti tik individuali. Darbuotojui teisme ginčijant jam paskirtą drausminę nuobaudą, pareiga įrodyti drausminės atsakomybės sąlygų buvimą tenka darbdaviui. Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo atleidimo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Č. v. UAB „Kelio restoranai“; bylos Nr. 3K-3-69/2007).

21Sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti, būtina įvertinti jo darbo pareigas, darbo tvarką reglamentuojančius aktus. Darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą – visų pirma užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką – supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymu ir darbo nuostatais (DK 227 straipsnio 1 dalis, 229-232 straipsniai). Bylą nagrinėję teismai skirtingai vertino kasatorės veiksmus pagal pareiginę instrukciją ir padarė skirtingas išvadas: apeliacinės instancijos teismas, priimdamas byloje naują sprendimą, konstatavo, kad ieškovė nebuvo savo darbo vietoje (direktoriaus pavaduotojos medicinai kabinete), ginčo laikotarpiu dirbo akušerės ginekologės darbą ir taip nevykdė darbo pareigų. Kasaciniame skunde keliamas klausimas, ar darbuotojas, tą pačią dieną dirbantis pas tą patį darbdavį pagal dvi darbo sutartis skirtingą darbą, pradėjęs darbą pagal antrąją darbo sutartį anksčiau nei nustatyta grafike, tačiau iš esmės veikiantis to paties darbdavio naudai ir interesams, laikomas kaip nevykdantis savo darbo pareigų.

22Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnį administracija yra būtinas atsakovo, kaip viešosios įstaigos, valdymo organas, kurio paskirtis – organizuoti ir valdyti įstaigos veiklą. Kasatorė pagal ginčo darbo sutartį yra administracijos narė, todėl jos bendrosios darbinės pareigos išplaukia iš nurodyto įstatymo 30 straipsnio nuostatų ir apima dalyvavimą įmonės veiklos organizavimo ir valdymo procese. Bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad kasatorė darbo pareigas, nustatytas jos pareiginėje instrukcijoje, gali ir privalo atlikti tik būdama direktoriaus pavaduotojos medicinai kabinete. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorės pareiginės instrukcijos turinio analizė, iš kurios matyti, jog į kasatorės kompetenciją įeina daug įvairios kontrolės funkcijų, suponuoja išvadą, kad toks aiškinimas prieštarautų bendriesiems DK 35 straipsnyje įtvirtintiems darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principams. Apeliacinės instancijos teismas suabsoliutino kasatorės nebuvimo tam tikrą laiką jos darbo kabinete faktą, prilygindamas jį darbo pareigų nevykdymui, tačiau nenustatė, kokių konkrečių darbo pareigų neįvykdė darbuotoja. Teismas sprendė, kad ieškovė ginčo laikotarpiu dirbo gydytojos akušerės ginekologės darbą Konsultacijų ir diagnostikos skyriuje, tačiau nevykdė jai nustatytų darbo pareigų kaip direktoriaus pavaduotojos medicinai, nors taip ir neįvardijo kokių. Teisėjų kolegijos nuomone, toks darbo drausmės pažeidimo aiškinimas prieštarauja DK 234 straipsnyje įtvirtintai darbo drausmės pažeidimo sampratai. Vienu iš darbo drausmės pažeidimo sudedamųjų elementų yra objektyvusis požymis – darbuotojo neteisėtas elgesys (neteisėta veika), t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris prieštarauja norminių teisės aktų nustatytoms taisyklėms, taip pat nustatytoms darbo tvarkos taisyklėse ir pareiginėse instrukcijose. Neteisėtai veikai paprastai būdinga tai, kad ja ne tik pažeidžiamas norminis teisės aktas, bet ir nukentėjusiojo (šiuo atveju – darbdavio) subjektyvioji teisė, pakenkiama jo tam tikram interesui. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad kasatorė ginčo laikotarpiu buvo ligoninės patalpose, dirbo su ultragarso aparatu apžiūrinėdama pacientes, t. y. dirbo to paties darbdavio naudai, jo interesams. Teismai nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad būtų buvusios pažeistos kokios nors darbdavio teisės ar pakenkta atsakovo, kaip sveikatos priežiūros įstaigos, interesams. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ginčijama drausminė nuobauda kasatorei buvo paskirta tik dėl to, jog ginčijamu laikotarpiu ji vieną valandą nebuvo darbo kabinete, todėl jai nebuvo galima įteikti pasirašyti tam tikrų, su jos asmeniu, bet ne su jos atliekamomis pareigomis, susijusių dokumentų. Taigi byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad darbdavys ginčo laikotarpiu nebuvo davęs kasatorei jokių konkrečių pavedimų, susijusių su tiesioginių jos, kaip direktoriaus pavaduotojos medicinai, atlikimu, todėl darbuotojos nebuvimo darbo kabinete faktas, kaip toks, jokių neigiamų padarinių atsakovui nesukėlė. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorės pareigos jos pareiginėje instrukcijoje yra apibrėžtos gana abstrakčiai, jų atlikimo būdai jokio lokalinio norminio akto nenustatyti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorė, būdama sveikatos priežiūros įstaigos administracijos darbuotoja, organizuodama įstaigos veiklą medicinos srityje, pati turėjo teisę pasirinkti būdus ir metodus jos kompetencijai priskirtoms pareigoms vykdyti ir įgyvendinti, laikydamasi įstatymų, veikdama sąžiningai bei laikydamasi bendrųjų darbo santykių dalyvių protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien tik tas faktas, jog kasatorė, dirbanti pas atsakovą pagal kelias darbo sutartis, tam tikrą laiko tarpą nebuvo savo darbo kabinete, tačiau dirbo to paties darbdavio naudai ir jo interesams, negali būti laikomas darbo drausmės pažeidimu, jeigu nenustatyta, kokių konkrečių pareigų darbuotoja nevykdė arba jas vykdė netinkamai.

23Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, atsižvelgė į darbo sutarties šalių elgesį, kasatorei dirbant pas atsakovą pagal kelias darbo sutartis, ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės pareigos nustatytos jos pareiginėje instrukcijoje; tam, kad būtų galėjusi įgyvendinti funkcijas, ji turėjo analizuoti diagnostikos ir gydymo priemonių galimybes, pacientų pasitenkinimą teikiamomis paslaugomis, nebūtinai tai atlikdama tik savo darbo kabinete. Esant tokiai byloje nustatytai situacijai, kai ieškovės, kaip direktoriaus pavaduotojos medicinai, darbo funkcijos apibrėžtos gana plačiai, darbdavio paskirta drausminė nuobauda vien už nebuvimą darbo kabinete, tačiau žinant, kad kasatorė apskritai buvo ligoninės patalpose ir teikė sveikatos priežiūros paslaugas, vertintina kaip darbdavio nesąžiningumas. Tokiu atveju atsakovo įsakyme nurodytas darbo drausmės pažeidimas – nebuvimas darbo vietoje – kabinete vertintinas kaip formalus ir neturintis visų būtinųjų darbo drausmės pažeidimo sudėties elementų. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kasatorė darbo drausmės pažeidimo nepadarė, o drausminė nuobauda jai paskirta nepagrįstai.

24Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė, o pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias šalių ginčą, todėl kasatorės skundas tenkintinas, apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis). Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturi įtakos skundžiamų teismų procesinių dokumentų teisėtumui (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

25Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

26CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje nustatyta, kad kasatorė, pateikdama kasacinį skundą, turėjo 2000 Lt išlaidų už advokato pagalbą surašant kasacinį skundą, prašo šias išlaidas priteisti. Tenkinus ieškovės kasacinį skundą ir jai prašant priteisti bylinėjimosi išlaidas, pirmiausia reikia įvertinti, ar išlaidų už advokato teisinę pagalbą suma atitinka rekomenduotiną maksimalų užmokestį už procesinio dokumento surašymą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8 punktuose nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai, kurie apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008 m. sausio 1 d. patvirtino minimaliosios mėnesinės algos dydį – 800 Lt. Kasacinis skundas buvo priimtas 2008 m. liepos 11 d. Nurodytų Rekomendacijų 8.12 punkte nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už kasacinį skundą apskaičiuotinas nustatytą koeficientą (nagrinėjamu atveju – 3,5) dauginant iš minimalios mėnesinės algos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorės sumokėtas advokatui mokestis už kasacinio skundo surašymą atitinka rekomenduotiną maksimalų užmokestį už procesinio dokumento surašymą, todėl kasatorei priteisiamos 2000 Lt dydžio išlaidos už advokato pagalbą surašant kasacinį skundą; šias išlaidas patvirtina 2008 m. balandžio 23 d. pinigų priėmimo kvitas (T. 2, b. l. 37).

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

28Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 3 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimą.

29Priteisti ieškovei R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo VŠĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2000 Lt (du tūkstančius litų) išlaidų už advokato pagalbą surašant kasacinį skundą.

30Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, apibrėžiančių darbo drausmės... 6. Ieškovė nurodė, kad pagal 1998 m. lapkričio 2 d. darbo sutartį dirbo VšĮ... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 8. Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį... 9. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė... 11. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių... 12. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo jo netenkinti ir palikti... 13. Teisėjų kolegija... 14. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 15. Kasacinis teismas patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis... 16. Dėl darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo... 17. Dėl nuolat kintančios ekonominės ir socialinės situacijos, vis naujų... 18. Darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas... 19. Darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės... 20. Darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę, yra tada, kai... 21. Sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti, būtina įvertinti jo... 22. Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnį administracija... 23. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus,... 24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai... 25. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 29. Priteisti ieškovei R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo... 30. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...