Byla e2A-1506-657/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-701-615/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Acme kompiuterių komponentai“, R. B. dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 1 041,51 Eur turtinės žalos atlyginimo, 169,07 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, jog 2012 m. gegužės 25 d. transporto priemonė „Mercedes Benz E350“, valst. Nr. ( - ) važiuodama keliu ( - ), ties 31 numeriu pažymėtu namu, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Policijos pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti duobės ir ją apvažiuoti, kadangi duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėties. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadinti transporto priemonės priekinis ir galinis kairės pusės ratai. Šis įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Autoserviso specialistai nustatė, kad dėl įvykio būtina keisti transporto priemonės priekinę ir galinę kairės pusės padangas ir ratlankius, reikia remontuoti priekinį buferį bei sureguliuoti ratų geometriją. Įvertinusi per eismo įvykį transporto priemonei padarytą žalą ieškovė išmokėjo 1 220,50 Eur (4 214,14 Lt) draudimo išmoką. Reikalaujant atlyginti padarytą žalą subrogacijos tvarka, iš atsiradusios žalos išskaitomas 178,99 Eur keistų padangų nusidėvėjimas. 2013 m. kovo 28 d. ieškovė paragino atsakovę per 15 dienų sumokėti dėl šio eismo įvykio padarytą žalą. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog buvo praleistas ieškinio senaties terminas. Ieškinys buvo pareikštas 2016 m. liepos 12 d., tačiau teismui nustačius trūkumus ir ieškovei juos pašalinus, ieškinio priėmimo klausimas išspręstas 2016 m. rugpjūčio 22 d. Ieškinio reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo yra teisėtas, nes Kauno miesto savivaldybės administracijos nuostatuose yra nurodyta, kad administracijos savininkė yra Kauno miesto savivaldybė, o vienas iš administracijos veiklos tikslų yra tinkamai atlikti viešojo administravimo funkcijas ar atskiras vykdomosios valdžios funkcijas.
  3. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad senaties termino pradžia turėtų būti laikoma 2012 m. gegužės 25 d., t. y. nuo įvykio, kurio metu buvo patirta ieškovės prašoma priteisti žala. Ieškovė ieškinį teismui pateikė tik 2016 m. liepos 28 d., termino atnaujinti neprašė, jokių svarbių priežasčių dėl praleisto termino nenurodė. Pretenziją kartu su reikalavimu dėl patirtos žalos atlyginimo Kauno miesto savivaldybės administracijai ji siuntė jau žinodama apie savo teisės pažeidimą, taigi, vienoks ar kitoks Kauno miesto savivaldybės atsakymas į pretenziją neįtakojo ieškovės sužinojimo apie pažeistą teisę momento. Ieškovė pati nebuvo apdairi ir rūpestinga savo teisių atžvilgiu. Ieškovė su analogišku ieškiniu jau buvo kreipusis į Kauno apylinkės teismą, tačiau 2016 m. sausi 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-561-199/2016 ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu dėl to, kad ieškovė neatvyko į teismo posėdį, nors jos dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-605-773/2016 Kauno apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Ieškovė teikia analogišką ieškinį, kai iš esmės pati nesiekė tinkamai ir laiku išnagrinėti civilinės bylos.
  4. Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį įstatymų nustatyta tvarka nepateikė.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės 8,92 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
  2. Teismas konstatavo, kad ieškovė draudimo išmoką draudėjui – trečiajam asmeniui UAB „Acme kompiuterių komponentai“ pervedė 2012 m. spalio 18 d. Todėl reikalavimo atlyginti žalą ieškinio senaties eiga ieškovei prasidėjo 2012 m. spalio 19 d. ir pasibaigė 2015 m. spalio 19 d. Ieškinį ieškovė pareiškė 2016 m. liepos 13 d. Todėl ieškinys pareikštas pasibaigus ieškinio senaties terminui. Civilinės bylos medžiaga ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad ieškovė dėl to paties įvykio atsakovei jau buvo pareiškusi ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-561-199/2016. Ieškinys šioje civilinėje byloje buvo paliktas nenagrinėtu, kadangi ieškovės atstovas, kurio dalyvavimą posėdyje teismas buvo pripažinęs būtinu, neatvyko į teismo posėdį. Taigi, minėtas ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu dėl ieškovės kaltės, todėl šio ieškinio pareiškimas ieškinio senaties termino nenutraukė. Reiškiamu ieškiniu ieškovė neprašė atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino, nors yra profesionaliai draudimo verslu užsiimantis juridinis asmuo, kuris viso bylos nagrinėjimo metu buvo atstovaujamas jam kvalifikuotas teisines paslaugas teikiančios advokato padėjėjos. Kadangi ieškinį ieškovė pareiškė jau po to, kai buvo pasibaigusi ieškinio senatis ir ieškinio senaties atnaujinti neprašė, o atsakovas ieškinio senatį taikyti prašo, ieškinys atmestinas. Netenkinus reikalavimo dėl žalos priteisimo, atmestini ir kiti ieškovės reikalavimai dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį atmetus iš ieškovės priteistinos pašto išlaidos.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
  1. Apeliaciniame skunde ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad teismas pažeidė materialines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį. Teismas netinkamai skaičiavo ieškinio senaties termino pradžią. Teismas neanalizavo subjektyviojo ieškinio senaties momento. Ieškinio senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas ne nuo draudimo išmokos išmokėjimo, o nuo momento, kai ieškovė sužinojo apie savo pažeistas teises, t. y. Kauno miesto savivaldybei atsisakius atlyginti žalą pagal jai atsiųstą ieškovės pretenziją. Atsakovei atsisakius tenkinti pretenzijoje pareikštą reikalavimą, ieškovei atsirado pagrindas spręsti, kad jos subjektinė teisė – teisė į žalos atlyginimą – yra pažeista. Būtent šis momentas yra atskaitos taškas ieškinio senaties termino pradžiai skaičiuoti, o ne draudimo išmokos išmokėjimo diena. Tik atsakovei atsisakius atlyginti žalą ieškovė suprato apie šios savo teisės pažeidimą ir nuo šio momento turi būti skaičiuojama ieškinio senaties pradžia. Todėl ieškinys pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino.
  3. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašė skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
  4. Nurodė, kad teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas ir rėmėsi tiek teisės aktais, tiek ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Tiek teisės aktai, tiek ir teismų praktika vienareikšmiškai nurodo, kad ieškinio senaties terminas šiuo atveju skaičiuojamas nuo draudimo išmokos išmokėjimo dienos, todėl ieškovė skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimą ir iš esmės jo nepagrįsdama piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Teismas pagrįstai nustatė, kad draudikui 2012 m. spalio 18 d. pervedus draudimo išmoką draudėjui, ieškinio senaties eiga prasidėjo 2012 m. spalio 19 d. Ieškinys pareikštas tik 2016 m. liepos 13 d., todėl atsakovei prašant, teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį ir ieškinį atmetė. Šiuo atveju pati ieškovė nebuvo apdairi ir rūpestinga savo teisių atžvilgiu. Priežasčių termino atnaujinimui ieškovė nenurodė. Ieškovė su analogišku ieškiniu jau buvo kreipęsis į Kauno apylinkės teismą, tačiau 2016 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-561-199/2016 ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, dėl to, kad ieškovė neatvyko į teismo posėdį, nors jos dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. Būtent dėl ieškovės atstovo neatsakingo požiūrio į teisminį procesą ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu. Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-605-773/2016 Kauno apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą.
  5. Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikė.

5Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Ginčas byloje kilo dėl atsakovės kaip pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius savininkės (valdytojos) civilinės atsakomybės, kai ieškinys civilinėje byloje buvo atmestas dėl senaties termino praleidimo.
  3. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2012 m. gegužės 25 d. R. B., vairuodamas UAB „Acme kompiuterių komponentai“ priklausančią transporto priemonę „Mercedes Benz E350“, valstybinis Nr. ( - ) ( - ), ties 31 numeriu pažymėtu namu, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, dėl ko buvo apgadinta transporto priemonė (Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2012 m. kovo 26 d. pranešimas apie eismo įvykį, eismo įvykio schema). Įvykio metu ši transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių draudimu AB „Lietuvos draudimas“ (draudimo liudijimas Serija LD Nr. 99181788 ir jo priedas – transporto priemonių aprašas). Ieškovė atlygino trečiajam asmeniui UAB „Acme kompiuterių komponentai“ žalą, išmokėdamas 4 214,14 Lt (1 220,50 Eur) sumą draudimo išmoką (Swedbank, AB 2012 m. spalio 18 d. mokėjimo nurodymas nr. 5884339). Ieškovė 2013 m. liepos 12 d. kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė ieškovės prašymo netenkino.
  4. CK 6.1015 straipsnis reglamentuoja draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogacija). Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.
  5. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas.
  6. Nagrinėjamu atveju ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, išmokėjusi draudimo išmoką UAB „Acme kompiuterių komponentai“, įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos grąžinimo iš atsakingų už žalą asmenų – atsakovės Kauno miesto savivaldybės, nes CK 6.266 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės.
  7. Pirmosios instancijos teismas, ieškinį atmetė, konstatavęs, kad reikalavimo atlyginti žalą ieškinio senaties eiga ieškovui nagrinėjamu atveju prasidėjo 2012 m. spalio 19 d. ir pasibaigė 2015 m. spalio 19 d., ieškinys atsakovei pareikštas 2016 m. liepos 13 d., t. y. jau po to, kai buvo pasibaigęs ieškinio senaties terminas.
  8. Apeliantė, nesutikdama su teismo išvada, teigia, kad teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties pradžią, nes ją skaičiavo nuo draudimo išmokos išmokėjimo dienos, o ne sužinojimo apie teisės pažeidimo momentą, kuris turėtų būti siejamas su atsakovės atsisakymu tenkinti ieškovės pretenziją.
  9. Tarp ieškovės, kaip kasko draudikės ir atsakovės susiklostė ne draudimo, bet žalos atlyginimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinas ne CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas vienerių metų, bet šio straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-73/2007; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; kt.).
  10. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad senaties terminas skaičiuotinas nuo draudimo išmokos išmokėjimo momento. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta senaties termino pradžios skaičiavimo taisyklė taikoma nustatant iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties termino pradžią, tuo tarpu šioje byloje ieškovė, pareikšdama reikalavimą už žalos padarymą atsakingai atsakovei CK 6.1015 straipsnio pagrindu, įgyvendino subrogacinio reikalavimo teisę. Kadangi subrogacija nėra nauja regresinė prievolė, o tik asmenų pasikeitimas toje pačioje žalos atlyginimo prievolėje, tai ieškinio senaties skaičiavimas nesikeičia (CK 1.128 str.) ir šio termino eiga skaičiuojama nuo tos dienos, kurią žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.).
  11. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiais teismas, išaiškinęs, kad CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą. Tokia išvada atitinka CK 1.128 straipsnyje įtvirtintą taisyklę – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2009; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011). Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikštam reikalavimui taikytina bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė – faktinio sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie savo teisės pažeidimą momentas.
  12. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis buvo apgadintas 2012 m. gegužės 25 d., kai įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais.
  13. Apeliacinio teismo nuomone, teisės į žalos atlyginimą dėl daikto sugadinimo atsiradimo momentas sietinas su daikto sugadinimo priežasties nustatymo momentu.
  14. Kauno apskrities VPK 2012 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 20R-2099548-12 ieškovei pateikė informaciją apie eismo įvykį, kur nurodė, jog eismo įvykio rūšis (t. y. įvardinta labiausiai tikėtina automobilio apgadinimo priežastis) – įvažiavimas į kelio duobę (sugadintas priekinis ir galinis kairės pusės ratai). Šis raštas AB „Lietuvos draudimas“ Kauno žalų centre gautas 2012 m. lapkričio 8 d. Būtent šios pažymos apie eismo įvykį gavimas, buvo pagrindas spręsti apie draudžiamojo įvykio buvimą ir draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką atsiradimą. Kartu ši pažyma įgalino spręsti apie draudimo objekto (automobilio) apgadinimą, už kuriuos turėtų būti atsakingas pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, savininkas (valdytojas).
  15. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje ieškinio senaties termino ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimui dėl išmokėtos draudimo išmokos iš už žalą atsakingo asmens priteisimo pradžia skaičiuotina ne vėliau kaip nuo rašto apie automobilio apgadinimo priežastį sužinojimo (gavimo) dienos, t. y. nuo 2012 m. lapkričio 8 d.
  16. Ieškovė, pateikdama teismui ieškinį 2016 m. liepos 13 d., praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti.
  1. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė, o apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo ieškinio senatį reglamentuojančių CK normų taikymo nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

6Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi

Nutarė

7Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

8Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai