Byla 3K-3-165/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Algio Norkūno, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Artūro transportas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „If draudimas“ ieškinį atsakovams UAB „Artūro transportas“ ir UAB „PZU Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo; tretieji asmenys: UAB „Girteka“, Vilniaus teritorinė muitinė, S. U. ir A. P.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „If draudimas“ prašė teismo atnaujinti praleistą senaties terminą ir iš atsakovų UAB „Artūro transportas“ bei UAB DK „PZU Lietuva“ priteisti 12 408,81 Lt nuostolių ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Ieškovas yra trečiojo asmens - UAB „Girteka“ draudikas pagal krovinių draudimo sutartį. Nustačius dalies krovinio, vežto tarptautiniu maršrutu pagal tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius, trūkumą ir dalies jo sugadinimą, ieškovas išmokėjo draudimo išmoką draudėjui UAB „Girteka“, jam perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų atlyginimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Draudiminis įvykis įvyko vežėjui UAB „Artūro transportas“ nekontroliavus krovinio pakrovimo. Vežėjo UAB „Artūro transportas“ civilinė atsakomybė draudiminio įvykio metu buvo apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“.

5Ginčas byloje kilo dėl 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) nuostatų, reglamentuojančių vežėjo atsakomybę, taip pat teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties termino atnaujinimą, įrodymus ir draudėjo sutartinės prievolės draudikui (šioje byloje – prievolės pranešti apie draudiminį įvykį) pažeidimo pasekmes, taikymo.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovui UAB „If draudimas“ iš atsakovo UAB „Artūro transportas“ 12 408,81 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškovo UAB „If draudimas“ ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ atmetė. Teismas konstatavo, kad UAB „Girteka“ ir UAB „Artūro transportas“ sudarė vežimo sutartį, t. y. atsakovas įsipareigojo nugabenti krovinį, o UAB „Girteka“ - sumokėti už tai. Pagal šią sutartį UAB „Girteka“ veikė kaip krovinio siuntėjo „Bentan Trade LLC“ atstovas. Iškrovus krovinį, jo gavėjas OOO „Evrostroy“ konstatavo 18 skalbimo mašinų trūkumą ir dviejų skalbimo mašinų pažeidimą - nulaužtos valdymo rankenėlės. Gavėjo OOO „Evrostroy“ pareikštą pretenziją dėl skalbimo mašinų trūkumo ir apgadinimo patenkino įmonė „Comida Corp.“ trečiajam asmeniui UAB „Girteka“ už pervežimą mokėtinų sumų įskaitymu. Teismas sprendė, kad ieškovas UAB „If draudimas“, vykdydamas krovinių draudimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pagrįstai išmokėjo draudėjui UAB „Girteka“ draudimo išmoką ir CK 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingų už padarytą žalą asmenų. Atsakovo UAB „Artūro transportas“ vairuotojas paaiškino, kad jis, vykdant pakrovimo darbus, privalėjo reguliuoti transporto priemonės aukštį ir neturėjo galimybės skaičiuoti krovinio pakuočių, o apie tai CMR važtaraštyje pažymėti pamiršo. Teismas nurodė, kad tokiu atveju laikoma, kad krovinio ir jo pakuotės būklė priėmimo vežti metu buvo tinkama ir kad krovinio vietų skaičius, žymėjimas ir numeracija atitiko važtaraščio įrašus. Vežėjo vairuotojas teigė, kad dėl mašinos aukščio reguliavimo jis neturėjo galimybės kontroliuoti ir krovinio iškrovimo. Pasirašydamas prekių perdavimo-priėmimo aktą, jis pripažino gavėjo konstatuotus trūkumus. Teismas padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo vežėją UAB „Artūro transportas“ atleisti nuo atsakomybės. Taikant CMR konvenciją, nustatytas sutrumpintas vienerių metų terminas ieškiniui dėl vežimų pareikšti. Senaties termino eiga prasidėjo 2005 m. vasario 3 d., o ieškovas draudimo išmoką draudėjui sumokėjo 2005 m. birželio 28 d. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas pareikšti ieškinį galėjo tik sumokėjęs draudimo išmoką, be to, teisme nuo 2005 m. birželio 30 d. iki 2007m. gegužės 8 d. buvo sprendžiamas UAB „Artūro transportas“ ir UAB „Girteka“ ginčas dėl nuostolių dydžio, praleistą vienerių metų senaties terminą atnaujino. Atsakovas UAB „Artūro transportas“ apie draudiminį įvykį – 2005 m. vasario 3 d. nustatytą krovinio trūkumą - draudikui UAB „PZU Lietuva“ pranešė tik tų pačių metų rugsėjo 16 d., t. y. pažeidęs Draudimo taisyklėse nustatytą maksimalų 7 dienų terminą. Teismas priėjo išvadą, kad dėl to tenkinti draudikui „PZU Lietuva“ pareikštą ieškinį nėra teisinio pagrindo.

8Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 17 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovas UAB „Artūro transportas“ neįrodė, jog jis neatsakingas dėl krovinio trūkumo. Dokumentais įrodyta, kad UAB „Girteka“ apmokėjo krovinio gavėjo OOO „Evrostroy“ pareikštą pretenziją krovinio siuntėjui. Bendrovei „Girteka“ užsakymą pervežti krovinį pateikė siuntėjas „Bentan Trade LLC“, vykdydamas savo įsipareigojimus įmonei „Comida Corp.“, todėl ta aplinkybė, jog UAB „Girteka“ nuostolių dydžio sumą sumokėjo ne tiesiogiai prekės siuntėjui ar gavėjui, o per „Comida Corp.“, neleidžia daryti išvados, jog pastaroji neatlygino nuostolių krovinio gavėjui OOO „Jevrostroj“. Teismas pažymėjo, kad UAB „Girteka“ turėtų pateikti įrodymus apie tai, jog buvo tiesiogiai įsipareigojusi įmonei „Comida Corp.“ pervežti krovinį tik tada, jei atsakovas būtų pareiškęs prašymą teismui pasiūlyti trečiajam asmeniui pateikti įrodymus ir teismas būtų siūlęs teikti į bylą šiuos įrodymus. Teisėjų kolegija pripažino, kad nesant pagrindo abejoti trečiojo asmens paaiškinimais, jog jis atlygino nuostolius pervežimo užsakovui, ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovą – vežėją. Kadangi vežėjo vairuotojai netikrino, kiek krovinio pakuočių buvo pakrauta ir iškrauta, bet patvirtino krovinio trūkumą, vežėjas taip pat patvirtino, kad krovinys buvo prarastas pervežimo metu, tai pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, jog vežėjas yra atsakingas dėl atsiradusių nuostolių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties terminą atnaujino tinkamai įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus dėl jo praleidimo priežasčių, todėl pažeista teisė turėjo būti ginama. Kolegija sprendė, kad ieškinio reikalavimas draudikui UAB DK „PZU Lietuva“ netenkintas pagrįstai, nes atsakovas be svarbios priežasties pavėlavo pranešti draudikui apie draudiminį įvykį 7 mėnesius, tai apsunkino galimybę draudikui nustatyti kaltus asmenis dėl patirtų nuostolių, kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl galimų vagystės ar sukčiavimo atvejų.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Artūro transportas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

111. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė įrodymus reglamentuojančias CPK 178, 179 straipsnių nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl teisės reikšti reikalavimus vežėjui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 25 punkte nurodyta, kad teisę pareikšti ieškinį vežėjui turi siuntėjas, gavėjas, taip pat asmuo, atlyginęs šiems nuostolius. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių nuostolių atlyginimą krovinio gavėjui, todėl teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad „Comida corp.“ atlygino nuostolius gavėjui OOO „Jevrostroj“ ir kad ieškovas turi reikalavimo teisę į vežėją. Teismas, teigdamas, kad trečiasis asmuo privalėjo pateikti įrodymus tik teismui pasiūlius tai padaryti, nukrypo nuo rungimosi principo. Dokumentai, neišversti į lietuvių kalbą, yra netinkami įrodymai, todėl teismas negalėjo jais remtis (CPK 198 straipsnio 2 dalis).

122. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CMR konvencijos ir CPK 185 straipsnio nuostatas. Pagal CMR konvencijos 9 straipsnio 2 punktą, jei vežėjas neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, preziumuojama, kad priimto vežti krovinio kiekis atitinka įrašus CMR važtaraštyje, tačiau ši prezumpcija gali būti paneigta. Atsakovas ginčijo šią prezumpciją, nurodęs, kad sunkvežimio ir priekabos krovinių sekcijos buvo pakrautos, nepaliekant jose laisvos vietos, o pabaigus krovimo darbus, transporto priemonės buvo užplombuotos ir su nepažeistomis plombomis atvyko į iškrovimo vietą. Tai patvirtina byloje pateikti įrodymai. Šių duomenų ieškovas neginčijo. Teismas pirmiau nurodytų įrodymų netyrė ir nevertino. Vežėjas turėtų būti atleidžiamas nuo atsakomybės CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio pagrindu, t. y. dėl tos priežasties, kad krovinį pakrovė pats siuntėjas, jis yra atsakingas dėl krovinio trūkumo. Vežėjo vairuotojo pripažinimas, kad krovinio iškrovimo vietoje nustatytas prekių trūkumas, reikšmingas tik reklamacijos vežėjui pareiškimo prasme (CMR konvencijos 30 straipsnis).

133. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kodėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl ieškinio senaties termino neatnaujintinumo atmesti, ir dėl šios bylos dalies priėmė nemotyvuotą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties terminą atnaujino, netinkamai taikydamas CK 131 straipsnio 2 dalį ir nukrypdamas nuo šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos 2002 m. spalio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1123/2002. Ieškovo nurodytos senaties termino praleidimo priežastys - draudimo išmokos išmokėjimo data bei kita civilinė byla, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl vežimo užmokesčio sumokėjimo atsakovui UAB „Artūro transportas“, atsakovo nuomone, nėra svarbios ir neturi įtakos senaties termino atnaujinimui, atsižvelgiant į tai, kad taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas buvo praleistas itin daug. Išmokėdamas draudimo išmoką, ieškovas žinojo apie ieškinio senaties termino eigą ir jo būklę, be to, ieškovas yra juridinis asmuo, užsiimantis draudimo veikla, turintis kvalifikuotą administracinį ir teisinį personalą, todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad ieškovui buvo prieinami teisėti būdai, kuriais pasinaudodamas jis galėjo kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo nepraleidęs ieškinio senaties termino.

144. Teismas dėl atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinio netenkino, nes atsakovas UAB „Artūro transportas“ šiam draudikui pranešė apie draudiminį įvykį pažeisdamas draudimo taisyklėse nurodytą maksimalų 7 dienų terminą. Tokia išvada padaryta netinkamai taikant Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalies nuostatą, kad draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Teismas šių aspektų neanalizavo, nepateikė dėl jų motyvų.

15Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas AB „If draudimas“ prašo skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą bei priteisti jam iš kasatoriaus bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas savo prašymą grindžia šiais argumentais:

161. Byloje pateiktais ir teismo įvertintais dokumentais įrodyta, kad siuntėjas „Comida Corp.“ veikė per atstovą „Bentan Trade LLC“ ir faktiškai patyrė nuostolių, todėl turėjo teisę į jų atlyginimą. Tokia išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 25 punkto nuostatą. Taigi kasatoriaus argumentas, kad byloje neįrodyta, jog „Comida corp.“ atlygino nuostolius krovinio gavėjui OOO „Jevrostroj“, nesusijęs su nagrinėjamos bylos dalyku. UAB „Girteka“ ir kasatorius CMR konvencijos prasme yra vežėjai, todėl CMR konvencijos 3 ir 36 straipsnių pagrindu siuntėjas turi teisę bet kuriam iš jų reikšti reikalavimus dėl netinkamo vežimo sutarties vykdymo. Pagal CMR konvencijos 37 straipsnį vežėjas, atlyginęs nuostolius siuntėjui, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu. Kasatoriaus nurodytų dokumentų neišvertimas į lietuvių kalbą nepaneigia žalos fakto ir nuostolių dydžio, taigi šis procesinis pažeidimas nelėmė neteisingo sprendimo ir nesudaro pagrindo kasacijai (CPK 329 straipsnis, 346 straipsnio 2 dalis).

172. Iš teismų sprendimuose išdėstytų argumentų matyti, kad teismai ištyrė byloje esančius įrodymus, išsamiai vertino kasatoriaus nurodytas aplinkybes ir turėjo pagrindą padaryti išvadą, kad šios aplinkybės nėra pakankamos CMR konvencijos 9 straipsnio 2 punkte įtvirtintai prezumpcijai paneigti.

183. CK 131 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė atnaujinti ieškinio senaties terminą, kai jis praleistas dėl svarbios priežasties. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Taigi ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas priklauso teismo diskrecijai. Nagrinėjamoje byloje teismai aplinkybę, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl kitos civilinės bylos nagrinėjimo, pripažino svarbia ir sudarančia pagrindą šio termino atnaujinimui. Kasatorius, teigdamas, kad ieškovui, užsiimančiam draudimo veikla, taikytini didesni atidumo kriterijai, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas nesikreipė į teismą laiku, piktnaudžiaudamas teise ar veikdamas aplaidžiai. Kitoje civilinėje byloje buvo sprendžiama dėl prejudicinę reikšmę turinčio nuostolių dydžio fakto, kurio nustatymas draudikui buvo svarbus siekiant pareikšti pagrįstą ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, todėl teismai turėjo teisinį pagrindą pripažinti ieškovą praleidus ieškinio senaties terminą dėl svarbių priežasčių.

194. Dėl kasacinio skundo argumentų, kuriais netenkintas ieškinys atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“, ieškovas teismo prašo spręsti savo nuožiūra.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

22Dėl taikytinos teisės

23Teisingam taikytinos teisės nustatymui svarbus teisinių santykių kvalifikavimas ir jų dalyvių padėties apibrėžimas. Bylą nagrinėję teismai pripažino, kad nagrinėjamu atveju yra Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 1 straipsnio 1 punkte nustatytos sąlygos (buvo vežama kelių transportu, už užmokestį, krovinio gavėjas ir siuntėjas yra skirtingų šalių teritorijose, šalys yra Konvencijos narės), todėl ginčo sprendimui taikė Konvencijos nuostatas. Kolegija pažymi, kad ir pripažinus, jog vežimas vyko pagal CMR konvenciją, jos nuostatos taikytinos ne visiems teisiniams santykiams, o tik tiesiogiai reglamentuotiems Konvencijoje. CMR konvencija, be kita ko, reglamentuoja vežėjo atsakomybę už krovinio praradimą ar jo sugadinimą, vežėjų tarpusavio atsakomybės klausimus ir kt. Teismai atsakovą laikė vežėju, o UAB „Girteka“, kurios teisės ir pareigos subrogacijos pagrindu perėjo ieškovui, įvardijo krovinio siuntėjo atstovu ir ginčo santykiams taikė CMR konvenciją. Sutartyje, sudarytoje su atsakovu, kuri nors ir pavadinta ekspedijavimo sutartimi, tačiau pagal savo turinį yra vežimo sutartis, UAB „Girteka“ vadinama ekspeditoriumi. Atsiliepime į ieškinį UAB „Girteka“ nurodė, kad siuntėjui („Bentan Trade LLC“, veikiančiai „Comida Corp.“ pavedimu) ji buvo įsipareigojusi ne tik teikti ekspedijavimo paslaugas, bet ir nugabenti krovinį į paskirties vietą. Iš teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad uždarajai akcinei bendrovei „Artūro transportas“ už krovinių vežimą turėjo mokėti UAB „Girteka“, o šiai – „Comida Corp.“ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad ekspeditorius gali būti laikomas vežėju, nors pats krovinio ir nevežė, bet akivaizdžiai prisiėmė atsakomybę už visą pervežimo organizavimą arba gavo atlyginimą ir už vežimą, nesant nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Portolitus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2007, 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje bendra įmonė ribotos atsakomybės bendrovė „Tair novyje technologičeskije sistemy“ v. UAB „Gaudvija“, UAB „Jūrtransa“, UAB „Haidaja“, bylos Nr. 3K-3-64/2008). Tai, kad pretenzija dėl krovinio trūkumo ir sugadinimo buvo pareikšta UAB „Girteka“, taip pat rodo, kad ši buvo prisiėmusi atsakomybę už krovinio nugabenimą. Dėl to, kolegijos vertinimu, UAB „Girteka“ taip pat veikė kaip vežėjas CMR konvencijos prasme. Tačiau ir pripažinus, kad UAB „Girteka“ buvo vežėjas, susitaręs dėl krovinio vežimo su siuntėju, ginčo santykiams taikytina CMR konvencija ir joje nustatyti ieškinio senaties terminai.

24Dėl ieškovo reikalavimo teisės ir reikalavimo apimties

25Kasatorius ginčija UAB „Girteka“, o kartu ir ieškovo, reikalavimo teisę, nes, jo manymu, neįrodyta, kad „Comida Corp.“, kuriai nuostolius atlygino UAB „Girteka“, juos atlygino krovinio gavėjui, ir nurodo, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus ir todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl minėtų aplinkybių egzistavimo. Kolegija pažymi, kad tai yra fakto klausimas, todėl kolegija, vadovaudamasi CPK 353 straipsnio 1 dalimi, kad kasacinis teismas apskųstus sprendimus ir nutartis patikrina tik teisės taikymo aspektu ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, pasisakys tik dėl to, ar procese nebuvo pažeistos įrodinėjimą reglamentuojančios procesinės teisės normos. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nepateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (CPK 176, 178, 180, 182, 184 straipsniai). Byloje esančius įrodymus teismas turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (CPK 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus pripažino, kad UAB „Girteka“ atlygino nuostolius krovinio gavėjui, mokėdama per įmonę „Comida Corp.“ Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies turinio visumos matyti, jog jis pripažino, kad pirmosios instancijos teisme įrodymų vertinimas atliktas tinkamai ir kad įrodymų pakanka konstatuoti, jog nuostoliai krovinio gavėjui atlyginti. Be to, teismas pažymėjo, kad UAB „Girteka“ galėjo pateikti ir papildomų įrodymų, patvirtinančių minėtą aplinkybę, bet nesant dėl to kitų proceso dalyvių prašymo, to neįgyvendino. Toks argumentas nereiškia, kad teismo išvada padaryta vien prielaidų pagrindu arba kad pažeistas įrodinėjimo pareigos paskirstymas ar rungimosi principas. Kasatorius apeliacinio teismo nutarties motyvus interpretuoja, nevertindamas jų bendrame kontekste, o analizuodamas atskirai paimtus sakinius. Išdėstytų argumentų pagrindu kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjantys teismai, pripažindami, kad nuostoliai krovinio gavėjui atlyginti, nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.

26Vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal CMR konvencijos reikalavimus, įgyja regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų, dėl kurių kaltės buvo padaryta žala, atžvilgiu (CMR konvencijos 37 straipsnis). Taigi, UAB „Girteka“, atlyginusi nuostolius krovinio gavėjui, įgijo teisę reikalauti nuostolių iš vežėjo – UAB „Artūro transportas“ kaip iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

27Jei vežėjui (draudėjui) šiuos nuostolius draudimo sutarties pagrindu atlygina draudikas, pastarajam įstatymo (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis) pagrindu pereina draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (subrogacija). Dėl to, ieškovui išmokėjus atlygintų nuostolių dydžio draudimo išmoką UAB „Girteka“, jam perėjo teisė reikalauti draudimo išmokos dydžio nuostolių iš UAB „Artūro transportas“.

28Kasatorius taip pat nurodo, kad įrodinėjimo taisyklės pažeistos ir nustatant atlygintinos žalos dydį, nes teismai rėmėsi rašytiniais įrodymais (CMR važtaraščiais), surašytais nevalstybine kalba, nesant jų vertimo į lietuvių kalbą. Pažymėtina, kad dalis teksto nurodytuose dokumentuose yra ir lietuvių kalba, prekių vertė nurodyta skaičiais. Be to, šiais dokumentais krovinio vežimo metu naudojosi kasatorius, tai rodo, kad jam dokumentų turinys buvo (turėjo būti) žinomas ir suprantamas. Kolegija pripažįsta, kad buvo pažeistos procesinės teisės normos (CPK 198 straipsnio 2 dalis), tačiau tai neturėjo įtakos bylos išsprendimo teisingumui (to nenurodo ir kasatorius), todėl nesudaro pagrindo naikinti skundžiamus teismų sprendimus (CPK 359 straipsnio 3 dalis, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

29Dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio pagrindu

30Vežėjas atsako už krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, iki jo perdavimo momento (CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punktas). Šios taisyklės išimtys nustatytos CMR konvencijos 17 straipsnio 2 ir 4 punktuose.

31Kasatoriaus manymu, jis turi būti atleistas nuo atsakomybės CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio pagrindu. CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkte nurodytos ypatingos rizikos aplinkybės, kurioms esant vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės pagal 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas. CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje nustatyta, kad toks atleidimas nuo atsakomybės galimas, jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu. Pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punktą, jei vežėjas įrodo, kad susidarius aplinkybėms krovinys prarastas ar sugadintas dėl vieno ar kelių 17 straipsnio 4 punkte nurodytų rizikos faktorių, tai manoma, jog nuostoliai dėl to ir buvo patirti. Išdėstytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad turi būti nustatomas bent tikėtinas priežastinis ryšys tarp aplinkybės, jog krovinį pakrovė siuntėjas, ir žalos, atsiradusios dėl krovinio praradimo arba sugadinimo. Tokio tikėtino priežastinio ryšio buvimą turi įrodyti vežėjas, siekdamas paneigti savo, kaip perėmusio savo dispozicijon krovinį, kaltės prezumpciją. Taigi, atleidžiant vežėją nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį, būtina nustatyti, kad būtent ypatingos rizikos veiksnys, atleidžiantis vežėją nuo atsakomybės, galėjo būti krovinio praradimo ar sugadinimo tiesioginė ar netiesioginė priežastis. Ši aplinkybė nustatoma įvertinus aplinkybių, su kuriomis siejamas ypatingos rizikos faktorius, pobūdį, žalos pobūdį, žalos susidarymo mechanizmą ir visas kitas faktines bylos aplinkybes. Jeigu nustatoma, kad ypatingos rizikos faktorius tiesiogiai ar netiesiogiai negalėjo lemti krovinio praradimo ar sugadinimo, atsakomybė dėl krovinio praradimo ar sugadinimo tenka vežėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2000 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,BOS” v. V. Raukštaus firma ,,Renesansas”, bylos Nr. 3K-7-467/2000).

32Ryšį tarp žalos kroviniui ir ypatingos rizikos aplinkybių egzistavimo kasatorius grindžia tuo, kad vežėjo vairuotojai neturėjo galimybės stebėti krovimo eigos, krovinys nugabentas su nepažeistomis plombomis, transporto priemonė buvo pakrauta, nepaliekant laisvos vietos, tai, jo manymu, rodo, jog buvo pakrautas mažesnis prekių kiekis, nei nurodyta važtaraštyje.

33Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad paprastai krovinių pakrovimo, perkrovimo, sudėjimo ar iškrovimo darbus atlieka arba siuntėjas, arba gavėjas, arba trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu, ir paprastai šios aplinkybės yra akivaizdžios, šalių pripažįstamos ir nereikalaujančios papildomo įrodinėjimo, kaip ir yra šios bylos atveju – šalys pripažįsta, kad krovinį pakrovė siuntėjas. Dėl to vien tik formalios ir neginčijamos aplinkybės, kad krovinį pakrovė siuntėjas, konstatavimas negali savaime eliminuoti vežėjo atsakomybės už žalą, padarytą jo dispozicijoje esančiam kroviniui, kartu turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad CMR konvencijos 8 straipsnio 1, 2 punktuose, 9 straipsnio 2 punkte nustatyti įpareigojimai ir vežėjui priimant krovinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje UAB „BTSK“ v. UAB „Transidra“, bylos Nr. 3K-3-296/2008, 2000 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „BOS“ v. V. Raukštaus firma „Renesansas“, bylos Nr. 3K-7-467/2000).

34Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas atleisti atsakovą nuo atsakomybės, įvertino tai, kad pats atsakovas nevykdė savo pareigos, nustatytos CMR konvencijos 8 straipsnio 1 ir 2 punktuose, įpareigojančiuose vežėją patikrinti, ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje, bei krovinio ir pakuotės išorinę būklę, o to negalint padaryti – motyvuotai nurodyti važtaraštyje. Šių veiksmų neatlikus laikoma, kad krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija atitinka važtaraščio įrašus (CMR konvencijos 9 straipsnio 2 punktas). Teismas nustatė, kad vežėjo vairuotojas, dalyvavęs pakraunant krovinį, krovinio vietų skaičiaus netikrino, paaiškinime nurodė, kad to negalėjo padaryti, nes reikėjo reguliuoti automobilio aukštį, o pastabas apie tai įrašyti į važtaraštį užmiršo, tačiau važtaraštį pasirašė, taip pripažindamas, kad priėmė vežti tokį krovinio kiekį, koks nurodytas važtaraštyje. Krovinį siuntėjui nugabenęs vairuotojas krovinio vietų taip pat netikrino, tačiau pripažino, kad dalis krovinio prarasta, dalis sugadinta. Šiuo atveju reikšminga yra tai, kad vežėjas galimybę atleisti jį nuo atsakomybės grindžia ne krovimo defektais, netinkamu krovinio išdėstymu, netinkamo vežamam kroviniui aplinkos režimo parinkimu ar pan., bet būtent tomis aplinkybėmis, kurias pats privalėjo patikrinti (krovinio vietų atitiktis nurodytoms važtaraštyje). Teismo nustatyti faktai rodo, kad vežėjo vairuotojai elgėsi neapdairiai, o vežėjas, žinodamas (turėdamas žinoti), kad jo darbuotojas neturės realios galimybės suskaičiuoti krovinį, nesiėmė priemonių situacijai pakeisti, ir taip prisiėmė riziką. Teismas pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamu atveju esant paties vežėjo nerūpestingumui ir jam pačiam neatlikus pareigų, nustatytų CMR konvencijos 8 straipsnio 1 ir 2 punktuose, nėra pakankamo pagrindo pripažinti buvus rizikos faktorių, atleidžiantį vežėją nuo atsakomybės. Tokia išvada reiškia, kad CMR konvencijos 9 straipsnio 2 punkte nustatyta vežėjo kaltės prezumpcija lieka nepaneigta ir atsakomybė už dalies krovinio praradimą bei sugadinimą tenka vežėjui.

35Atmetamas ir kasatoriaus argumentas, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas atleisti kasatorių nuo atsakomybės, pažeidė įrodinėjimo taisykles. Teismas įvertino visus, taip pat ir kasaciniame skunde nurodomus, įrodymus, o kasatorius, nurodydamas, kad teismas byloje esančių įrodymų pagrindu padarė neteisingas išvadas, siekia įrodymų pervertinimo kasacinėje instancijoje. To nenustatyta civilinio proceso normose (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

36Dėl ieškinio senaties termino ir jo atnaujinimo pagrindų

37CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje AB“Lietuvos draudimas“ v. Viešosios policijos apsaugos tarnyba, UAB „BTA draudimas“). Tokia išvada atitinka CK 1.128 straipsnyje įtvirtintą taisyklę – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos.

38Bylą nagrinėję teismai pagrįstai taikė CMR konvencijos 32 straipsnyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, tačiau neteisingai nustatė šio termino pradžią. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad ieškovas šioje byloje reikalavimus reiškia subrogacijos pagrindu, t. y. įgyvendindamas jam, kaip draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, perėjusią teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnis). Subrogaciniam reikalavimui taikomos normos, siejančios nukentėjusį ir žalą padariusį asmenį. Ieškovas reikalavimo teisę perėmė iš UAB „Girteka“, kuri pripažinta vežėju ir yra atlyginusi nuostolius krovinio gavėjui. Taigi UAB „Girteka“ įgijo regreso teisę kito vežėjo, vykdžiusio vežimą ir praradusio krovinio dalį, atžvilgiu. Vežėjų tarpusavio regresinių reikalavimų taisykles nustato CMR konvencijos 39 straipsnis. Šio straipsnio 4 punkte nustatyta, kad 32 straipsnio nuostatos dėl senaties termino taikomos ir ieškiniams, kuriuos vežėjai pateikia vieni kitiems. Vadinasi, šiems reikalavimams taip pat taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Tačiau CMR konvencijos 39 straipsnio 4 punkte nustatyta kita senaties termino pradžia: šis terminas prasideda arba nuo tos dienos, kai buvo paskelbtas galutinis teismo sprendimas, kuriuo nustatoma būtina sumokėti kompensacinė suma, arba, jeigu tokio sprendimo nėra,– nuo faktinio atlygio mokėjimo dienos. Bylą nagrinėję teismai ieškinio senaties terminą skaičiuodami nuo krovinio pristatymo dienos neteisingai nustatė jo pradžią. Tačiau ir skaičiuojant termino pradžią nuo kompensacinės sumos sumokėjimo dienos - 2005 m. balandžio 25 d., ieškinio senaties terminas yra praleistas, todėl ši aplinkybė nepašalina būtinybės spręsti dėl termino atnaujinimo.

39CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas kiekvienoje byloje turi spręsti atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. Vilniaus knygos draugija, bylos Nr. 3K-3-856/2000,), taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CPK 11 straipsnio 6 dalis, CK 1.5 straipsnis).

40Pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą sietinas tik su svarbiomis aplinkybėmis, kurios rūpestingam, protingam, atidžiam kreditoriui sutrukdė ginti savo pažeistą teisę. Tik teisėti, sąžiningi ir protingi asmens veiksmai gali būti pagrindu priešingai teisinio santykio šaliai ir kitiems civilinių teisinių santykių dalyviams protingai tikėtis, kad toks asmuo mano, jog jo teisė yra pažeista ir jos neatsisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje likviduojama AB „Tauro“ bankas v. AB „Vilniaus vingis“,bylos Nr. 3K-3-1123/2002).

41Kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovas yra įmonė, kuri užsiima draudimo veikla, jos tikslas – pelno siekimas, todėl veikia savo rizika ir jam taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Tačiau griežtesnių standartų taikymas nereiškia, kad tokiais atvejais termino atnaujinimas iš viso negalimas. Bylą nagrinėję teismai svarbia termino praleidimo priežastimi pripažino tą aplinkybę, jog teismuose buvo nagrinėjama kita UAB „Girteka“ ir kasatoriaus byla, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl užmokesčio už vežimą. Ginčas dėl vežimo užmokesčio, kaip ir ginčas šioje byloje, kilo dėl to, kad kasatorius netinkamai įvykdė savo pareigas, kilusias iš vežimo sutarties. CMR konvencijos 23 straipsnio 4 punkte įtvirtinta nuostata, kad vežėjas, praradęs dalį krovinio, kompensuoja užmokesčio už vežimą dalį, proporcingą nuostolio dydžiui. Ši taisyklė suponuoja išvadą, kad atsižvelgiant į prarasto krovinio vertę gali būti mažinamas ir mokėtinas užmokestis už vežimą. Byloje dėl vežimo užmokesčio galėjo būti nustatyti tam tikri prejudiciniai faktai, reikšmingi nagrinėjamoje byloje. Be to, kol nebuvo pasibaigęs teisminis ginčas dėl vežimo užmokesčio, susijęs su vežėjo kaltės dėl prarasto krovinio nustatymu, kasatorius neturėjo pagrindo tikėtis, kad ieškovas atsisako savo teisės išsiieškoti nuostolius iš kaltų asmenų ir kad kasatoriaus įgytos teisės dėl to nebebus ginčijamos. Įvertinusi šias aplinkybes kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju kitos bylos nagrinėjimo pripažinimas svarbia termino praleidimo priežastimi neprieštarauja pirmiau nurodytiems kriterijams.

42Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties terminą atnaujino tinkamai įvertinęs įrodymus dėl jo praleidimo priežasčių, todėl nėra pagrindo sutikti su kasatoriaus nuomone, kad teismas nenagrinėjo jo argumentų dėl termino atnaujinimo nepagrįstumo ir dėl jų nepasisakė nutartyje.

43Dėl Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalies taikymo

44Krovinio ar jo praradimo arba sugadinimo atveju atsiranda mišri solidarioji vežėjo ir draudimo kompanijų, kuriose vežėjas yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę, prievolė, kuri vežėjui kaip skolininkui atsiranda iš įstatymo (CMR konvencijos), o jo civilinę atsakomybę apdraudusioms kompanijoms– iš vežėjo civilinės atsakomybės pagal CMR konvenciją draudimo sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Olandijos įmonė „Apollo Melkprodukten b. v.“ v. UAB „Rainio transportas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-730/2003). Kadangi žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti, kad žalą atlygintų bet kuris iš dviejų solidariųjų skolininkų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis), tai tokia teisė pereina ir subrogacijos teisę įgijusiam draudikui. Nagrinėjamu atveju vežėjas buvo apsidraudęs civilinę atsakomybę, todėl ieškinys pareikštas ir vežėjo civilinės atsakomybės draudikui UAB DK „PZU Lietuva“ kaip solidariajam atsakovui.

45Teismas ieškinį draudikui atmetė pripažinęs, kad atsakovas UAB „Artūro transportas“ pažeidė draudimo sutartį, nevykdydamas savo pareigos atsitikus draudiminiam įvykiui (nepranešdamas draudimo sutartyje nustatytu terminu apie draudiminį įvykį). Tokia draudėjo pareiga ir jos nevykdymo pasekmės įtvirtintos CK 6.1012 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį tokiais atvejais draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudiminį įvykį draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudiminį įvykį neturi įtakos draudimo pareigai išmokėti draudimo išmoką.

46Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalyje dar detaliau išdėstyti kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, jog draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas: draudėjo kaltė, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumas, priežastinio ryšio su draudiminiu įvykiu buvimas, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydis.

47Teismui nustačius, kad draudikas draudimo išmoką atsisakė mokėti pagrįstai, laikydamasis nurodytų kriterijų, išnyksta jo, kaip solidariojo skolininko, atsakomybės pagrindas ir dėl jo ieškinys turi būti atmetamas.

48Bylą nagrinėję teismai, įvertinę faktines aplinkybes ir ypač tai, kad draudėjas apie draudiminį įvykį draudikui pranešė tik po 7 mėnesių ir dėl to šiam išnyko bet kokios galimybės ištirti draudiminį įvykį, pripažino, kad draudikas turėjo pagrindą nemokėti draudėjui išmokos. Kolegijos vertinimu, teismai spręsdami dėl atsisakymo mokėti draudimo išmoką pirmiau aptartų kriterijų nepažeidė.

49Teikdamas argumentus tiek dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, tiek dėl ieškinio atmetimo kitam atsakovui - UAB „PZU Lietuva“, kasatorius nurodo, kad apeliacinio teismo motyvai šiais klausimais nėra išsamūs ir tai yra pagrindas panaikinti nutartį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas (nutartis) yra visiškai be motyvų. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (CPK 328 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. notarė D. Marcinkevičienė, bylos Nr. 3K-3-452/2008; 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. U. v. UAB „IJO“, bylos Nr. 3K-3-453/2006; ir kt.).

50Kasacinio skundo argumentai bei nurodyti teismo padaryti teisinių santykių kvalifikavimo netikslumai nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

51Remiantis išdėstytais argumentais kasacinis skundas atmestinas, todėl atmestinas ir kasatoriaus prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, o ieškovui iš kasatoriaus priteistinos išlaidos advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti (CPK 98 straipsnis). Įvertinus kriterijus, nurodytus Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 2 punkte bei remiantis 8.14 punktu ieškovui iš kasatoriaus priteistina 1600 Lt.

52Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

53Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

54Priteisti AB ,,IF draudimas“ (į. k. 111686815) iš UAB „Artūro transportas“ (į. k. 12911118) 1600 (vieną tūkstantį šešis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai kasacinės instancijos teisme apmokėti.

55Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „If draudimas“ prašė teismo atnaujinti praleistą senaties... 5. Ginčas byloje kilo dėl 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. birželio 6 d. sprendimu... 8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m.... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Artūro transportas“ prašo panaikinti... 11. 1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė įrodymus... 12. 2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CMR konvencijos ir CPK 185 straipsnio... 13. 3. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kodėl atsakovo apeliacinio... 14. 4. Teismas dėl atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinio netenkino, nes... 15. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas AB „If draudimas“ prašo skundą... 16. 1. Byloje pateiktais ir teismo įvertintais dokumentais įrodyta, kad... 17. 2. Iš teismų sprendimuose išdėstytų argumentų matyti, kad teismai... 18. 3. CK 131 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė atnaujinti ieškinio... 19. 4. Dėl kasacinio skundo argumentų, kuriais netenkintas ieškinys atsakovui... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 22. Dėl taikytinos teisės... 23. Teisingam taikytinos teisės nustatymui svarbus teisinių santykių... 24. Dėl ieškovo reikalavimo teisės ir reikalavimo apimties... 25. Kasatorius ginčija UAB „Girteka“, o kartu ir ieškovo, reikalavimo teisę,... 26. Vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal CMR konvencijos reikalavimus, įgyja... 27. Jei vežėjui (draudėjui) šiuos nuostolius draudimo sutarties pagrindu... 28. Kasatorius taip pat nurodo, kad įrodinėjimo taisyklės pažeistos ir... 29. Dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto... 30. Vežėjas atsako už krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai... 31. Kasatoriaus manymu, jis turi būti atleistas nuo atsakomybės CMR konvencijos... 32. Ryšį tarp žalos kroviniui ir ypatingos rizikos aplinkybių egzistavimo... 33. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad paprastai krovinių pakrovimo,... 34. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas atleisti atsakovą nuo atsakomybės,... 35. Atmetamas ir kasatoriaus argumentas, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas... 36. Dėl ieškinio senaties termino ir jo atnaujinimo pagrindų ... 37. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi... 38. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai taikė CMR konvencijos 32 straipsnyje... 39. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų... 40. Pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą sietinas tik su svarbiomis... 41. Kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovas yra įmonė, kuri... 42. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad pirmosios instancijos... 43. Dėl Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalies taikymo... 44. Krovinio ar jo praradimo arba sugadinimo atveju atsiranda mišri solidarioji... 45. Teismas ieškinį draudikui atmetė pripažinęs, kad atsakovas UAB „Artūro... 46. Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalyje dar detaliau išdėstyti kriterijai,... 47. Teismui nustačius, kad draudikas draudimo išmoką atsisakė mokėti... 48. Bylą nagrinėję teismai, įvertinę faktines aplinkybes ir ypač tai, kad... 49. Teikdamas argumentus tiek dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, tiek... 50. Kasacinio skundo argumentai bei nurodyti teismo padaryti teisinių santykių... 51. Remiantis išdėstytais argumentais kasacinis skundas atmestinas, todėl... 52. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 53. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.... 54. Priteisti AB ,,IF draudimas“ (į. k. 111686815) iš UAB „Artūro... 55. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...