Byla 2A-976-413/2017
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Arūno Rudzinsko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Š. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-210-717/2016 pagal ieškovo Š. T. ieškinį atsakovams S. B., V. T., tretiesiems asmenims P. T., B. T. ir Kauno 27-jo notarų biuro notarei M. Č. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios ir proceso teisės normų, reglamentuojančių testamento pripažinimą negaliojančiu bei įrodymų vertinimo taisykles, aiškinimo ir taikymo.
  2. 2015 m. gegužės 15 d. mirė testatorė E. T., kuri iki mirties buvo sudariusi tris oficialius testamentus: 1) 2003 m. balandžio 3 d. testamentu, notarinio registro Nr. 2295, jai nuosavybės teise priklausančius du žemės sklypus lygiomis dalimis paliko savo sūnums V. T. (atsakovui) ir B. T. (ieškovo tėvui) bei savo vaikaičiui (atsakovui ir testatorės dukters J. B. sūnui) S. B.; 2) 2005 m. lapkričio 15 d. testamentu, notarinio registro Nr. 6099, papildė pirmąjį testamentą kitu testatorei nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, paveldėtojais nurodydama tuos pačius asmenis; 3) 2012 m. gegužės 22 d. testamentu, patvirtintu trečiojo asmens notarės M. Č., notarinio registro Nr. MČ – 1907, iš paveldėtojų sąrašo išbraukė velionį savo sūnų B. T., mirusį 2012 m. vasario 6 d.
  3. Ieškovas Š. T. kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydamas CK 1.89 straipsnio pagrindu pripažinti negaliojančiu E. T. 2012 m. gegužės 22 d. sudarytą testamentą. Nurodė, kad ieškovas, atsakovas S. B. ir tretieji asmenys P. ir B. T. yra palikėjos E. T. anūkai, o atsakovas V. T. – jos sūnus. Anot ieškovo, ginčijamu testamentu pašalinus iš paveldėtojų sąrašo ieškovo tėvą, ieškovas neteko teisės į senelės turtą po jos mirties. Ieškovo nuomone, pakeisdama 2012 m. gegužės 22 d. testamentą testatorė nesuprato savo veiksmų esmės, nes patyrė didelius išgyvenimus po sūnaus Benjamino mirties, t. y. ji negalėjo gera valia atimti paveldėjimo galimybės ieškovui ir jo broliams, nes visą laiką jų santykiai buvo geri. Nurodė, kad nuo 2000 metų ieškovas gyveno JAV, tačiau atvykęs į Lietuvą visada aplankydavo senelę, atveždavo jai dovanų. Jie taip pat bendravo telefonu.
  4. Tretieji asmenys Š. T. ir B. T. prašė ieškinį tenkinti.
  5. Atsakovai S. B. ir V. T. prašė ieškinį atmesti. Atsakovai nurodė, kad 2012 m. gegužės 22 d. testamentas buvo pakeistas testatorės laisva valia, jai sužinojus, kad 2012 m. vasario 6 d. sūnaus B. T. sutuoktinė (ieškovo motina) atsisakė iškviesti jam greitąją medicininę pagalbą, dėl ko B. T. ištiko insultas ir dėl laiku nesuteiktos medicininės pagalbos jis mirė. Todėl testatorė atėmė galimybę paveldėti jos turtą B. T. vaikams. Pažymėjo, kad nors testatorei ginčijamo testamento sudarymo metu buvo 89 metai, ji buvo geros sveikatos, nevartojo jokių stiprių psichiką veikiančių vaistų.
  6. Trečiasis asmuo notarė M. Č. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2012 m. gegužės 22 d. testamentas buvo parengtas pagal E. T. prašymą. Pažymėjo, kad tvirtindama testamentą ji buvo visiškai įsitikinusi testatorės veiksnumu bei aiškiai išreikšta jos valia, tarp vidinės testatorės valios ir jos išreiškimo nebuvo jokių prieštaravimų. Norėdama įsitikinti testatorės veiksnumu, notarė užklausė Centrinės hipotekos įstaigos Neveiksnių ir ribotai Veiksnių asmenų registrą.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovams S. B. ir V. T. iš ieškovo Š. T. 400 Eur advokato atstovavimo išlaidų ir 25,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
  2. Priimdamas sprendimą, teismas vadovavosi byloje paskirtos testatorės pomirtinės teismo psichiatrinės – psichologinės ekspertizės aktu, iš kurio išvadų nustatė, kad E. T. ginčijamo 2012 m. gegužės 22 d. testamento sudarymo metu buvo veiksni ir suprato savo veiksmų esmę bei galėjo juos valdyti. Teismas, kaip ir ekspertizę atlikę ekspertai, pirmenybę teikė medicininiams įrašams, specialistų apie asmens psichinę būklę vertinimams. Ieškovo liudytojų parodymus teismas vertino kritiškai, pažymėdamas, kad jie su testatore bendravo epizodiškai, o kai kurie liudytojai – gerokai prieš testamento pakeitimą, todėl negalėjo objektyviai įvertinti testatorės psichinės būklės testamento sudarymo metu. Objektyviais teismas pripažino notarės atsiliepime į ieškinį pateiktus paaiškinimus.
  3. Įvertinęs įrodymų visetą, teismas konstatavo, kad pakeisdama 2012 m. gegužės 22 d. testamentą ir iš jo išbraukdama savo velionį sūnų B. T., tai testatorė padarė sąmoningai, viską apgalvojusi ir pasvėrusi, išreikšdama savo tikrąją valią. Kadangi į bylą nebuvo pateikta įrodymų, leidžiančių abejoti E. T. psichine būsena arba jos neveiksnumu, teismas atmetė ieškinį kaip nepagrįstą.
  4. Atmetęs ieškinį, teismas priteisė iš ieškovo atsakovams atstovavimo išlaidas bei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 96, 98 straipsniai).

5III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

6

  1. Apeliaciniu skundu ieškovas Š. T. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Atsisakydamas paskirti byloje papildomą teismo psichiatrinę ekspertizę, teismas nesudarė galimybių ieškovui įrodyti aplinkybės, jog testatorė E. T., mirusi 2015 m. gegužės 15 d., sudarydama 2012 m. gegužės 22 d. testamentą dėl didelio susijaudinimo ir išgyvenimų, kuriuos sąlygojo jos sūnaus B. T., ( - ) mirtis, nors ir būdama veiksni, nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti. Pažymėjo, kad vienas iš teismo suformuotų ir ekspertui pateiktų klausimų – nustatyti, ar po sūnaus B. T. mirties ( - ) E. T. galėjo patirti tokį susijaudinimą bei išgyvenimus, dėl kurių ji nesuprato savo veiksmų reikšmės 2012 m. gegužės 22 d. testamento sudarymo metu. Tačiau ekspertizės akte ekspertai konkretaus atsakymo į teismo nutartimi suformuotą klausimą nepateikė; teismo posėdžio metu (2016-11-14) apklausiant psichologę ekspertę V. K., pastaroji nurodė, kad atliekant ekspertizę tokios būsenos kaip didelis susijaudinimas bei išgyvenimai atskirai tirtos nebuvo. Iš to seka, kad ekspertizės metu nebuvo vertinamos aplinkybės, sudarančios ieškinio pagrindą, taip užketant kelią ieškovui tinkamai pagrįsti savo ieškinį. Be to, teismo posėdžio metu ieškovo iniciatyva apklausus ekspertus, šie objektyviai negalėjo pašalinti ekspertizės akto netikslumų. Visa tai sąlygojo skundžiamo sprendimo neišsamumą bei jo nepagrįstumą.
    2. Pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišsprendė permokos, atsiradusios ieškovui sumokant avansinį mokėjimą už byloje atliktą ekspertizę, grąžinimo klausimo.
  2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo P. T. su skundu sutiko. Jo nuomone, teismas tinkamai neištyrė visų bylos aplinkybių, ekspertizės išvada neišsami, joje nebuvo tirti klausimai, susiję su testatorės būsena, atsiradusia po tėvo mirties. Nurodė, kad po tėvo B. T. mirties jo palikimą priėmė K. T.. N. P. T., nei jo broliai palikimo po tėvo mirties nepriėmė. Anot trečiojo asmens, panaikinus ginčijamą testamentą, liktų galioti 2005 m. lapkričio 5 d. sudarytas testamentas, į kurį buvo įtrauktas jo miręs tėvas kaip paveldėtojas ir kurio teisių perėmėja ir paveldėtoja, priėmusi palikimą po jo mirties, yra tik K. T., nors į nagrinėjamą bylą ji nebuvo įtraukta. Tokiu būdu teismo sprendimas turi būti pripažintas negaliojančiu vadovaujantis absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais.
  3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai V. T. ir S. B. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovų vertinimu, teismas atskleidė bylos esmę, priėmė pagrįstą, motyvuotą ir teisėtą sprendimą, kurį panaikinti, remiantis ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo. Pažymi, kad atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę ir ieškovo atstovei nurodžius, kad ekspertizės akte nepilnai atsakyta į pirmąjį klausimą: „1. Ar po sūnaus B. T. mirties ( - ) E. T. (testatorė) galėjo patirti tokį susijaudinimą bei išgyvenimus, dėl kurių ji nesuprato savo veiksmų reikšmės 2012-05-22 testamento sudarymo metu?“, teismas ieškovo atstovės prašymą tenkino ir apklausė ekspertizę atlikusius ekspertus teismo posėdyje, kurie patvirtino ekspertizės akte nurodytas išvadas ir dėl atsakymo į pirmąjį klausimą paaiškino, kad testatorės susijaudinimas ir išgyvenimai neperaugo į psichikos sutrikimus, dėl kurių testatorė sudarydama testamentą būtų nesupratusi savo veiksmų reikšmės ir negalėjusi jų valdyti. Tokiu būdu teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl pakartotinės ekspertizės paskyrimo. Pažymi, kad net praėjus metams po ginčijamo testamento sudarymo, testatorės medicininėje dokumentacijoje nėra jokių duomenų, kad ji būtų turėjusi kokių nors psichikos sveikatos sutrikimų ar susirgimų, kad ji kada nors būtų vartojusi vaistus, kuriais gydomi psichikos sveikatos sutrikimai ar būsenos, galinčios juos lemti. Byloje apklausti liudytojai skirtingai įvardijo testatorės susijaudinimo ir išgyvenimų mastą laidotuvių metu, tačiau iš esmės visi liudytojai patvirtino apie natūraliai aplinkybių sąlygotą trumpalaikę testatorės būseną po sūnaus mirties – susijaudinimą ir išgyvenimus, tačiau nei vienas iš nenurodė, kad jie (išgyvenimai) tęsėsi iki ginčijamo testamento sudarymo ir sąlygojo testatorės psichikos sveikatos sutrikimus.
  4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą notarė M. Č. prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra. Anot notarės, ieškovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jo argumentai prieštarauja bylos įrodymams. Byloje surinkti įrodymai (ekspertizės išvados, ekspertų parodymai), kiti įrodymai (medicinini dokumentai) patvirtina, kad testatorė testamento sudarymo metu buvo visiškai veiksni, suprato savo veiksmus, jų pasekmes, emocinė būklė po sūnaus mirties neperaugo į tokią būseną, kuri būtų galėjus sąlygoti jos neveiksnumą ar negalėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės. Testamento sudarymo metu E. T. nebuvo įtakojama kitų asmenų. Testamentas buvo sudarytas laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Tvirtindama E. T. testamentą, notarė įsitikino testatorės veiksnumu bei aiškiai išreikšta jos valia, testamentą testatorė pasirašė notaro kabinete ir notaro akivaizdoje.

7Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

8Dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo

9

  1. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė patenkinti jo prašymą paskirti byloje papildomą ekspertizę. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija.
  2. Tiek apeliantas, prašęs paskirti byloje pomirtinę psichiatrijos ekspertizę, tiek kiti byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę klausimus ekspertui užduoti ir raštu, ir žodžiu teismo posėdyje, nes ekspertai savo išvadas teikė ne tik ekspertizės akte, bet paaiškino jas žodžiu teismo posėdyje, atsakė į šalių klausimus (t. 1, b. l. 76, 90-91, 10-109, 110-112, 127-130, 164-165, 179-180).

    10

  3. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismo paskirtas ekspertas tam tikra prasme tampa kvaziarbitru, nuo kurio išvados didele dalimi priklauso bylos baigtis. Atsižvelgiant į tai, eksperto skyrimo procedūra civilinėse bylose turi atitikti esminius civilinio proceso principus, be kita ko, garantuojančius šalių lygiateisiškumą (CPK 17 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Nagrinėjamos bylos atveju nenustatyta ir tarp šalių nekilo ginčo dėl ekspertų kandidatūros, dėl klausimų suformulavimo ekspertams ir pan. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ekspertizės akto įrodomosios reikšmės bei eksperto išvadų patikimumo vertinimas, papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo byloje poreikis yra būtent teismo diskrecijos teisė.
  4. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad minėta diskrecijos teise pirmosios instancijos teismas pasinaudojo tinkamai, laikydamasis civilinio proceso įstatymo normų, o atmesdamas apelianto prašymą dėl papildomos ekspertizės paskyrimo byloje, įvertinus tai, kad apeliantui buvo suteikta teisė pateikti į teismo posėdį iškviestiems ekspertams klausimus dėl jų atliktos ekspertizės tiek raštu, tiek ir žodžiu, šalių procesinio lygiateisiškumo principo nepažeidė (t. 2, b. l. 6-7).

11Dėl įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo

1220. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; kt.).

1321. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; kt.).

1422. Sprendžiant ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumą buvo svarbu nustatyti, ar ginčijamo testamento sudarymo metu testatorė galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, kurių nustatymo tokio pobūdžio bylose (dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu) taisyklės suformuluotos kasacinio teismo praktikoje, t. y. 1) vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar sandorio šalis suprato savo veiksmų reikšmę, ar pati sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė; 2) testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant pačios sandorio šalies, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie sandorio šalies sveikatos būklę; 3) teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.); 4) asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu, t. y. turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje civilinėje byloje 3K-3-190/2013, 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015).

1523. Taigi ekspertizės aktas yra vienas iš įrodymų, kurį teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-190/2013). Tačiau pagrindinis kriterijus, kuriuo remiantis sandoris pripažįstamas negaliojančiu, kai jį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, yra medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis.

1624.

17Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčijamą sandorį (testamentą) tvirtino valstybės įgaliotas asmuo – notaras, kuris savo paaiškinimuose aiškiai nurodė, kad testamento sudarymo metu testatorė E. T. nebuvo įtakojama kitų asmenų, testamentas buvo parengtas jos pačios prašymu, notarė galėjo laisvai bendrauti su testatore, pastaroji patvirtino, kad supranta savo veiksmus ir testamente išreikštą tikrąją valią (t. 1, b. l. 44-46). Minėtas aplinkybes iš esmės patvirtina atsakovų liudytojų V. M., O. G., V. Z., Š. M. ir S. N. paaiškinimai teisme ir sudaro pagrindą nesivadovauti ieškovo liudytojų A. B. S., S. P., A. S., N. S., V. P. paaiškinimais, kadangi, kaip teisingai nurodė atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovo paminėti liudytojai nurodė aplinkybes, susijusias su testatorės sveikatos būkle B. T. laidotuvių metu, tačiau nepaaiškino bylai svarbių aplinkybių, susijusių su testatorės sveikatos būklė praėjus beveik 3,5 mėn. po B. T. mirties, t. y. ginčijamo testamento sudarymo metu. Atsižvelgiant į tai, kad juridinį testatorės veiksnumo kriterijų patvirtina ir medicininis kriterijus, t. y. eksperto išvada, kurioje duodama vienareikšmė išvada apie testatorės gebėjimą sudarant ginčijamą sandorį suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptariamu ginčo atveju nėra nei medicininių, nei juridinių kriterijų sutapties, dėl ko 2012 m. gegužės 22 d. testamentą būtų galima pripažinti negaliojančiu.

18Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

1925. Apeliantas nurodo, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas negrąžino ieškovui avanso permokos už ekspertizės atlikimą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad už ekspertizės atlikimą ieškovas sumokėjo į teismo depozitinę sąskaitą 500 Eur dydžio avansą (t. 1, b. l. 105-106). Ekspertizė kainavo 386,50 Eur (t. 1, b. l. 148). Pažymėtina, kad ieškovui neužkertamas kelias prašyti pirmosios instancijos teismą grąžinti įmokos permoką vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 89, 91 straipsnių nuostatomis, ši aplinkybė teismo sprendimo teisėtumui teisinės reikšmės neturi, todėl panaikinti teismo sprendimą paminėtu argumentu nėra pagrindo.

2026. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo P. T. nurodo, kad į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta jo motina K. T., kuri yra vienintelė testatorės mirusio sūnaus B. T. įpėdinė, dėl ko egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus reglamentuoja specialiosios proceso teisės normos (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Trečiasis asmuo tokio teisinio pagrindo nenurodė, tačiau iš atsiliepimo argumentų turinio galima spręsti, kad tai galėtų būti CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, kuomet teismo sprendimas pripažįstamas absoliučiai negaliojančiu tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytu pagrindu teismo sprendimas negali būti panaikintas, kadangi nenustatyta šios teisės normos taikymui būtina juridinių faktų sudėtis, kitaip tariant, teismas savo sprendime nenusprendė nei dėl K. T. teisių, nei dėl jos pareigų.

2127. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinę bylą teisingai, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias ginčo teisinį santykį, nepažeidė įrodinėjimo taisyklių, todėl panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

2228. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kiti asmenys dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prašymų nepareiškė.

23Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

24Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
  1. Byloje kilo ginčas... 5. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 6.
    1. Apeliaciniu skundu ieškovas Š. T. prašo... 7. Teisėjų kolegija... 8. Dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo... 9.
      1. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad... 10.
      2. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismo paskirtas ekspertas... 11. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo... 12. 20. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų... 13. 21. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu... 14. 22. Sprendžiant ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumą buvo svarbu... 15. 23. Taigi ekspertizės aktas yra vienas iš įrodymų, kurį teismas vertina... 16. 24.... 17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčijamą sandorį (testamentą) tvirtino... 18. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų... 19. 25. Apeliantas nurodo, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas... 20. 26. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo P. T. nurodo, kad į... 21. 27. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 22. 28. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos... 23. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 24. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 25. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....