Byla 3K-3-190/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovei B. V. dėl 2007 m. rugpjūčio 2 d. testamento panaikinimo ir 2003 m. balandžio 7 d. testamento pripažinimo galiojančiu, trečiojo asmens, pareiškiančio savarankišką reikalavimą, S. P. ieškinį ieškovei V. S. dėl 2003 m. balandžio 7 d. testamento panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarė Vaida Meškienė, A. R., D. Š.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl materialiosios ir proceso teisės normų, reglamentuojančių testamento sudarymą, jo pripažinimą negaliojančiu, įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovė V. S. patikslintu ieškiniu prašė panaikinti Z. Š. 2007 m. rugpjūčio 2 d. sudarytą testamentą, kaip sudarytą savo veiksmų nesuprantančio ir negalinčio valdyti asmens, pripažinti, kad 2003 m. balandžio 7 d. Z. Š. testamentas galioja ir jo pagrindu ieškovė V. S. turi teisę priimti palikimą.

7S. P., trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankišką reikalavimą, ieškiniu prašė panaikinti Z. Š. 2003 m. balandžio 7 d. testamentą, kuriuo ji visą savo turtą paliko ieškovei V. S., kaip surašytą Z. Š. nesuvokiant savo veiksmų reikšmės ir nesugebant jų valdyti.

8Z. Š., mirė 2007 m. rugpjūčio 11 d. Trečiasis asmuo S. P. yra jos motina. 2003 m. balandžio 7 d. Z. Š. sudarė testamentą, kuriuo visą turtą, mirties dieną testatorei priklausantį nuosavybės teise, ir turtą, į kurį atsirastų teisė po testatorės mirties, paliko savo dukterėčiai – ieškovei. Už negalinčią pasirašyti testatorę testamentą pasirašė P. K., liudytojai buvo J. E. J.,

9B. V. 2007 m. rugpjūčio 2 d. Z. Š. sudarė kitą testamentą, kuriuo testatorei nuosavybės teise priklausiusį butą ir visus kitus jai nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, lėšas ir kitą turtą paliko atsakovei. Testamento surašyme kaip liudytojai dalyvavo Z. M., V. M., už testatorę pasirašė I. J.

10Ieškovės šeima ir Z. Š. iki 2000 metų gyveno (duomenys neskelbtini), artimai bendravo, kartą per savaitę susitikdavo. Mirus ieškovės seneliams, Z. Š. paveldėjo ir privatizavo jų butą. 2003 metais balandžio mėnesį, kai testatorė sudarė pirmąjį testamentą, ieškovė su Z. Š. buvo nuvykusios pas notarę ir šiai nekilo abejonių dėl jos veiksnumo, buvo įsitikinta, kad testatorė suvokia savo veiksmų padarinius. Z. Š. sunkiai valdė ranką, todėl testamentą pasirašė P. K. Nuo 2004 m. sausio mėnesio pablogėjus testatorės sveikatai, ieškovė padėdavo Z. Š. – valydavo langus, išskalbdavo drabužius. Testatorė pasitikėjo ieškove, saugojo pas ją savo lėšas. Ieškovės teigimu, nuo 2006 m. atsakovė nebeleido ieškovei prižiūrėti Z. Š. Tuo metu ieškovė dirbo kas antrą savaitę, galėjo aplankyti testatorę tik kartą per savaitę. Nors nuo 2006 m. sausio ieškovė su Z. Š. beveik nebendravo, ji niekada nepareiškė, kad nenori paveldėti pagal 2003 m. balandžio 7 d. testamentą paliekamo turto, atsisako prižiūrėti, rūpintis testatore. Nustatyta, kad nuo 2006 m. testatore visiškai rūpinosi atsakovė.

11II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

12Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškovės

13V. S. ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais S. P. ieškinius atmetė.

14Remdamasis ekspertų išvadomis (2009 m. kovo 18 d. ekspertizės aktas Nr. 85TPK-65;

152011 m. kovo 7 d.–2011 m. balandžio 4 d. ekspertizės aktas Nr. 82 TPK-3/2011), teismas nustatė, kad byloje yra įrodytos aplinkybės, jog 2007 m. rugpjūčio 2 d. testamento sudarymo metu

16Z. Š. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ekspertų išvados pateiktos didelį ekspertinio darbo stažą turinčių ekspertų, buvo atliktos dvi ekspertizės, kurių išvados iš esmės dėl palikėjos sveikatos būklės, sugebėjimo suprasti savo veiksmų esmę, juos valdyti yra iš esmės tapačios, todėl, teismo nuomone, byloje esantys atsakovės B. V., trečiojo asmens notarės V. Meškienės paaiškinimai, liudytojų I. J., Z. M., V. M., dalyvavusių sudarant testamentą ir jį pasirašiusių, parodymai, apie tai, jog testamento sudarymo metu (2007 m. rugpjūčio 2 d.) palikėja Z. Š. suvokė savo veiksmus, atrodė psichiškai sveika, negalėjo būti pagrindas vertinti ekspertų išvadas kritiškai ir jas atmesti. Įvertinęs šalių ir liudytojų paaiškinimus teismas nustatė, kad iš esmės nuo 2006 m. sausio mėn. Z. Š. ir jos motiną S. P. iki Z. Š. mirties prižiūrėjo atsakovė B. V., ieškovė V. S. su palikėja iš esmės visai nebendravo ir dėl šių priežasčių Z. Š. tikroji valia tuo laikotarpiu buvo turtą palikti atsakovei B. V. Tuo pagrindu teismas pripažino, kad 2007 m. rugpjūčio 2 d. testamento turinys atitinka palikėjos Z. Š. tikrąją valią ir protingumo, teisingumo principus. Teismas laikė, jog 2007 m. rugpjūčio 2 d. testamentą pripažinti negaliojančiu nėra pagrindo, šis yra galiojantis, todėl ieškovės reikalavimo pripažinti 2003 m. balandžio 7 d. testamentą galiojančiu netenkino. Remdamasis ekspertų išvadomis teismas nustatė, kad trečiojo asmens reikalavimas pripažinti Z. Š. 2003 m. balandžio 7 d. testamentą negaliojančiu, kaip sudarytą savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens, yra nepagrįstas, todėl jį atmetė.

17Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. liepos 23 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.

18Teisėjų kolegija nurodė, kad CK 5.17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis. Pagal CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalis pretenduoti į palikimą gali tik tas asmuo, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pažymėta, kad ieškovė V. S. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, taip pat į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo ir nenurodė jokių termino praleidimą pateisinančių priežasčių (CK 5.57 straipsnis). Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovė V. S. nėra pretendentė į palikimą CK 5.50 straipsnio prasme, todėl V. S. nelaikytina tinkamu subjektu reiškiant ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

19Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2007 m. rugpjūčio 2 d. testamento turinys atitiko palikėjos Z. Š. tikrąją valią, protingumo, teisingumo principus, nes nuo 2006 m. sausio mėn. ieškovė V. S. su palikėja Z. Š. iš esmės visai nebendravo, nuo 2006 m. Z. Š. ir jos motiną S. P. iki Z. Š. mirties prižiūrėjo atsakovė B. V., ir dėl šios priežasties Z. Š. tikroji sąmoningai susiformavusi nuo 2006 m. valia buvo turtą palikti atsakovei B. V. Pažymėta, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl testatorės būsenos 2007 m. rugpjūčio 2 d. testamento sudarymo metu ir jos teisinių padarinių pagrįsta visų byloje surinktų įrodymų – šalių ir jų atstovų bei trečiųjų asmenų paaiškinimų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų, ekspertų išvadų ir paaiškinimų – įvertinimu, o ne padaryta remiantis tik ekspertizės aktuose nustatytu medicininiu kriterijumi. Nesant pagrindo 2007 m. rugpjūčio 2 d. testamentą pripažinti negaliojančiu, nebuvo pagrindo pripažinti galiojančiu pirmesnį 2003 m. balandžio 7 d. Z. Š. sudarytą testamentą.

20III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

21Kasaciniu skundu ieškovė V. S. prašo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 23 d. nutarties ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalis, kuriomis buvo atmestas ieškovės ieškinys panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

  1. Dėl precedento taikymo. Teismų nurodomose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių skyriaus teisėjų kolegijos nutartyse: 2005 m. spalio 5 d., nutartyje, priimtoje civilinėje byloje I. K. v. V. C., bylos Nr. 3K-3-451/2005, 2009 m. birželio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje M. A. K. v. V. Z. ir kt, bylos Nr. 3K-3-278/2009, 2009 m. lapkričio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje B. S. S. v. S. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-421/2009, pateikti išaiškinimai negali būti taikomi nagrinėjamu atveju, nes šių bylų ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi iš esmės skiriasi. Byloje Nr. 3K-3-451/2009 nutartis priimta nagrinėjant klausimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tačiau ekspertams nenustačius, kad testatorė testamentą sudarė savo veiksmų nesuvokdama ir negalėdama jų valdyti; Bylos Nr. 3K-3-278/2009 nutartis priimta nagrinėjant dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimą negaliojančia; Bylos Nr. 3K-3-421/2009 nutartyje buvo sprendžiamas įgaliojimo ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiais klausimas.
  2. Dėl CK 5.16 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Teismai padarė kategorišką išvadą, kad 2007 m. rugpjūčio 2 d. testamento sudarymo metu testatorė negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, tačiau taip pat nurodė, jog testatorės valia buvo susiformavusi anksčiau, dar iki testatorei prarandant galimybę suvokti ir valdyti savo veiksmus, todėl šis testamentas iš esmės atitinka testatorės valią ir naikinti jį nėra pagrindo. Dėl specifinio šio sandorio pobūdžio testamentui keliami imperatyvieji reikalavimai, kurių nesilaikymas lemia šio vienašalio sandorio negaliojimą. Esminis testamento elementas yra testatoriaus valia sudarant testamentą. Taigi testamento sudarymo metu testatorė turi būti veiksni, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Teismai negali nustatyti testamento turinio, jeigu dėl kokių nors priežasčių testamentas negalioja. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad testatorė negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, t. y. testamentas turi akivaizdžių esminio elemento – valios – trūkumų, tačiau kartu nustatė šio elemento turinį – teismo sprendimu iš esmės įteisintas nesamas testamentas.
  3. Dėl CK 1.89 ir 5.17 straipsnių aiškinimo ir taikymo. Nustačius faktą, kad testamento sudarymo metu testatorė negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu remiantis CK 1.89 straipsniu. Kadangi testamentą galima ginčyti visais CK nustatytais sandorio negaliojimo pagrindais, tai vėlesnio testamento pripažinimas negaliojančiu daro ankstesnį testamentą galiojantį tik tais atvejais, kai sudarant vėlesnį testamentą testatorius išreikšta valia buvo su trūkumais. Testatorė sudarant vėlesnįjį testamentą buvo iš esmės neveiksni, todėl neišreiškė savo valios dėl ankstesnio testamento likimo.
  4. Dėl CK 5.50 ir 5.9 straipsnių aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimo pripažinti 2007 m. rugpjūčio 2 d. testamentą negaliojančiu, nes ji nėra pretendentė į palikimą CK 5.50 straipsnio prasme. Kasatorės teisė priimti testatorės palikimą, kartu būti pretendente į jį tiesiogiai siejama su prašomu pripažinti galiojančiu 2003 m. balandžio 7 d. testamentu, kuris buvo panaikintas testatorei sudarius 2007 m. rugpjūčio 2 d. testamentą. Pastarojo pripažinimas negaliojančiu reikštų ir atsakovės nepripažinimą pretendente į palikimą bei pripažinus galiojančiu ankstesnįjį testamentą pretendente į palikimą būtų pripažinta kasatorė.
  5. Dėl teismo pareigos motyvuoti teismo sprendimą taikymo. Apeliacinės instancijos teismas nurodydamas, kad, nepaisant kategoriškų ekspertų išvadų, patvirtinančių testatorės testamento sudarymo metu negalėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, konstatavo, kad testatorė buvo sąmoningai suformavusi savo valią ir ją autentiškai išreiškė. Padarius tokią išvadą teismas turėjo išspręsti klausimą ir motyvuoti, ar savo veiksmų reikšmės suprasti ir juos valdyti negalinčio asmens testamentu išreikšta valia gali būti konstatuotina ir įgyti juridinę galią teismo procesiniu sprendimu.

22D. Š., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, prisideda prie kasacinio skundo.

23Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė B. V. prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 23 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo. Bylą nagrinėjusių teismų išvados dėl testatorės būsenos testamento sudarymo metu ir jos teisinių padarinių yra pagrįstos visų byloje surinktų įrodymų pagrindu. Šią aplinkybę patvirtina ir procesinių sprendimų turinys.
  2. Dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą pripažinti testamentą negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas. Byloje pateiktas rašytinis įrodymas Klaipėdos apskrities ligoninės 2007 m. rugpjūčio 1 d. išduota medicininė pažyma Nr. 5971, kurioje nurodyta, kad Z. Š. adekvačiai suvokia aplinką, sutrikusi kalba ir motorika. Adekvačiai suvokti reiškia visiškai atitinkamai suvokti. Testamento sudarymo metu liudytojams taip pat nekilo abejonių dėl testatorės psichikos būklės. 2007 m. rugpjūčio 7 d. testatorė buvo išrašyta iš ligoninės pagerėjus sveikatai ir nuvyko į reabilitaciją. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad testatorė testamento sudarymo metu suprato savo veiksmų reikšmę.
  3. Dėl CK 5.17 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Pažymėta, kad, teismui pripažinus negaliojančiu vėliau sudarytą testamentą tuo pagrindu, jog jį sudarė asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, ankstesnis testamentas netampa galiojančiu.
  4. Dėl CK 5.50 ir 5.9 straipsnių aiškinimo ir taikymo. Kasatorė į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Remdamasis CK 5.57 straipsniu teismas gali įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pratęsti, jei pripažįsta termino praleidimo priežastis svarbiomis. Byloje nustatyta, kad kasatorė jos naudai surašytą 2003 m. balandžio 7 d. testamentą grąžino testatorei, nes atsisakė ją prižiūrėti. Apie testatorės mirtį kasatorė žinojo, dalyvavo laidotuvėse. Taigi svarbių priežasčių dėl termino praleidimo palikimui priimti bylos nagrinėjimo metu teismui nepateikė, kaip ir prašymo pratęsti trijų mėnesių terminą palikimui priimti.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

26Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu

27Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15-5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad, ginčijant testamentą, galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis). CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Kasacinis teismas bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais yra konstatavęs, kad testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-443/2010; 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. G. v. I. Ž.-D., bylos Nr. 3K-3-453/2012).

28Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S. v. V. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-303/2010). Analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjos valios atitikimo jos tikrajai valiai.

29Pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. V. C., bylos Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. A. K. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. S. S. v. S. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-421/2009; kt.). Taigi ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010; kt).

30Nagrinėjamoje byloje buvo paskirtos kelios pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės Z. Š. psichinei būsenai nustatyti, pagal pateiktus jos medicininius duomenis. Šiose ekspertizių išvadose vienareikšmiškai nurodoma, kad dėl atminties, dėmesio, mąstymo sutrikimų, esant ryškiam pažinimo sutrikimui, dėl staiga prasidėjusios kraujagyslinės demencijos liepos 28 d. Z. Š. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti testamento sudarymo dieną, t. y. rugpjūčio 2-ąją. Tačiau byloje pateikta Klaipėdos apskrities ligoninės 2007 m. rugpjūčio 1 d. testatorę gydžiusios gydytojos medicininė pažyma, patvirtinanti, kad Z. Š. vieną dieną iki testamento sudarymo „adekvačiai suvokė aplinką, jos sutrikusi kalba ir motorika“. Taigi ją gydžiusi gydytoja įvertinusi testatorės sveikatos būklę nenurodė, kad ji nesupranta savo veiksmų, yra nesąmoninga ar pan. Priešingai, gydytoja nurodė, kad testatorė orientuojasi aplinkoje ir suvokia savo elgesį. Ginčijamas 2007 m. testamentas buvo sudaromas ligoninėje atvykus notarei. Notarė, būdama valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), privalo įsitikinti testatorės veiksnumu (Notariato įstatymo 31, 48 straipsniai). Iš byloje pateiktų liudytojų ir notarės parodymų spręstina, kad notarė atvykusi į ligoninę liepė visiems išeiti iš palatos ir su testatore kalbėjosi viena, taip siekdama įsitikinti jos veiksnumu ir tikrąja valia. Paskui pakvietusi liudytojus ir atsakovę, notarė paprašė testatorės nurodyti, kam palieka turtą, ir testatorė ištarė būtent atsakovės vardą ir pavardę, nurodė, kad sutinka su notarės garsiai perskaitytu testamento tekstu. Liudytojai, dalyvavę sudarant testamentą, taip pat paliudijo, kad jiems nekilo abejonių, jog testatorė suprato testamento turinį, jį sudarė laisva valia. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent šie asmenys, notarė, gydytojai, liudytojai bendravo tiesiogiai testamento sudarymo dieną, jie pripažino, jog testatorė dėl ligos sunkiai kalbėjo, jautėsi blogai, tačiau nekilo abejonių dėl testatorės galėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę: ji elgėsi sąmoningai, aiškiai ir savo valią palikti visą turtą atsakovei išreiškė pati. Pažymėtina ir tai, kad 2007 m. rugpjūčio 7 d. testatorė buvo išrašyta iš ligoninės pagerėjus jos sveikatai ir nukreipta į reabilitaciją; nurodyta, kad ji buvo orientuota, kalbėjo, buvo kritiška. Šios aplinkybės rodo, kad jos sveikata po patirto susirgimo buvo pagerėjusi, nebuvo reikalingas tolimesnis intensyvus gydymas, o mirtį lėmė 2007 m. rugpjūčio 10 d. patirtas insultas. Be to, nustatyta, kad atsakovė nuo 2006 m. viena rūpinosi testatore ir jos motina, ir iki patirtos ligos Z. Š. pageidavo testamentu palikti savo turtą atsakovei. Pažymėtina, kad siekiant nuginčyti testamentą, kaip sudarytą savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti ir jų valdyti asmens, turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis. Apeliacinės instancijos teismo ištirti įrodymai patvirtino, kad nagrinėjamoje byloje yra prieštaravimų ne tik tarp nustatytų šių kriterijų, bet ir medicininis kriterijus nėra vianareikšmis: yra prieštaravimų tarp pomirtinės ekspertizės aktų ir testatorę gydžiusio gydytojo pažymos. Taigi tam, kad būtų galima daryti išvadą, jog asmuo testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, yra būtina tai patvirtinanti įrodymų visuma, o nagrinėjamoje byloje nustatytų įrodymų nepakanka tokiai išvadai padaryti. Dėl to teismų įvertinti įrodymai kartu su teismų nustatyta aplinkybe, kad testatorė iki 2007 m. liepos 28 d. patirtos ligos išreiškė valią palikti savo visą turtą atsakovei, leido konstatuoti, jog 2007 m. rugpjūčio 2 d. Z. Š. suprato savo veiksmus ir sudarytame testamente išreikšta tikroji testatorės valia.

31Minėta, kad pagal kasacinio teismo praktika bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu lemiamą reikšmę turi kasatoriaus tikroji valia, kuri yra gerbtina, o testamento pripažinimas negaliojančiu yra laikytina ultima ratio priemone. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas vertindamas šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus vadovavosi CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis ir nustatė, jog byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama patvirtinti faktui, jog testamento sudarymo dieną testatorė Z. Š. suprato savo veiksmų reikšmę, o ginčijamas testamentas buvo sudarytas ir jame išreikšta tikroji palikėjos valia, todėl proceso teisės normų nepažeidė, nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos nenukrypo. Kasatorės argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam teismo procesiniam sprendimui panaikinti, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32Dėl subjekto, turinčio teisę ginčyti testamentą CK 1.89 straipsnio pagrindu

33Kasatorė pareiškė ieškinį dėl 2007 m. rugpjūčio 2 d. sudaryto testamento negaliojimo CK 1.89 straipsnio pagrindu, siekdama, kad teismas panaikinęs šį testamentą patvirtintų ankstesnį 2003 m. balandžio 7 d. testamentą, kuriuo kasatorė turi teisę priimti visą Z. Š. palikimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šią kasatorės subjektinę teisę, nurodė, kad pagal CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalis pretenduoti į palikimą (CK 5.8 straipsnis) gali tik tas asmuo, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius. Taip pat pažymėjo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Kadangi ieškovė (kasatorė) V. S. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, taip pat į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo ir nenurodė jokių termino praleidimą pateisinančių priežasčių (CK 5.57 straipsnis), tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ji nėra pretendentė į palikimą CK 5.50 straipsnio prasme ir negali pareikšti šio ieškinio dėl testamento negaliojimo CK 1.89 straipsnio pagrindu.

34Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį sandoris, sudarytas veiksnaus asmens, tačiau jo sudarymo metu negalėjusio suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti pripažįstamas negaliojančiu pagal šio asmens ieškinį. Ieškinį toks asmuo turi galimybę pareikšti pasibaigus veiksmų suvokimą ir jų valdymą ribojusiai būsenai. Tuo atveju, jei nurodytu pagrindu ginčytiną sandorį sudaręs asmuo mirė, teisė pareikšti tokį ieškinį pereina jo teisių perėmėjams (CK 5.1 straipsnis). CK 5.17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis. Tuo atveju, kai įpėdinis pagal testamentą, būdamas galimas mirusiojo teisių perėmėjas, jų negali perimti tik dėl to, kad šios teisės ginčytinu sandoriu buvo perleistos, šis galimas neteisėtas sandoris tampa kliūtimi įpėdiniui pagal testamentą tapti teisių perėmėju. Tokiu atveju šiam asmeniui teisė paveldėti palikimą atsiranda ne nuo testatoriaus mirties momento, bet nuo juridiškai reikšmingo fakto – testamento pripažinimo negaliojančiu. Ir trijų mėnesių terminas palikimui priimti yra skaičiuojamas būtent nuo pastarojo juridinio fakto. Šiuo atveju nesuteikimas teisės tokiam asmeniui ginčyti galbūt jo teises pažeidžiančio sandorio prieštarautų sandorio negaliojimo instituto paskirčiai užtikrinti civilinių teisinių santykių teisėtumą ir teisės į teisminę gynybą principui. Dėl šių priežasčių nepagrįstas apeliacinės instancijos teiginys, kad, kasatorei

35V. S. nesikreipus į notarą dėl palikimo priėmimo, taip pat į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo, ji nėra pretendentė į palikimą CK 5.50 straipsnio prasme ir nelaikytina tinkamu subjektu reiškiant ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Tokiu aiškinimu yra neužtikrina reali pažeistų teisių gynyba. Įstatyme reglamentuojama situacija, kai mirusio asmens teisių perėmimui kliūtis yra galbūt neteisėtai sudarytas testamentas. CK 5.17 straipsnio 1 dalyje išvardyti subjektai, turintys teisę ginčyti testamentą. Šioje normoje nurodyta, kad teisę pareikšti ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu turi ir tie įpėdiniai, kurie paveldėtų, jeigu testamentas būtų pripažintas negaliojančiu. Tokia nuostata dėl įpėdinių teisės ginčyti testamentą patvirtina pirmiau išdėstytą teisės normų aiškinimą ir išvadas, kad įpėdiniai turi teisę ginčyti ir kitus sandorius, užkertančius kelią jiems tapti paveldėtojais, taigi šioje byloje V. S., kuriai 2003 m. testamentu buvo paliktas palikimas, yra tinkamas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias subjektus, turinčius teisę ginčyti testamentą CK 1.89 straipsnio pagrindu. Tačiau šis materialiosios teisės normų pažeidimas, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindas naikinti iš esmės teisėtą apeliacinės instancijos teismo sprendimą (CPK 328 straipsnis).

36Dėl bylinėjimosi išlaidų

37Kasaciniame teisme patirta 106,98 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

39Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

40Priteisti iš ieškovės V. S. (duomenys neskelbtini) 106,98 Lt (vieną šimtą šešis litus 98 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (priteistina suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

41Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios ir proceso teisės normų,... 6. Ieškovė V. S. patikslintu ieškiniu prašė panaikinti Z. Š. 2007 m.... 7. S. P., trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankišką reikalavimą, ieškiniu... 8. Z. Š., mirė 2007 m. rugpjūčio 11 d. Trečiasis asmuo S. P. yra jos motina.... 9. B. V. 2007 m. rugpjūčio 2 d. Z. Š. sudarė kitą testamentą, kuriuo... 10. Ieškovės šeima ir Z. Š. iki 2000 metų gyveno (duomenys neskelbtini),... 11. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 12. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimu... 13. V. S. ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais S. P. ieškinius... 14. Remdamasis ekspertų išvadomis (2009 m. kovo 18 d. ekspertizės aktas Nr.... 15. 2011 m. kovo 7 d.–2011 m. balandžio 4 d. ekspertizės aktas Nr. 82... 16. Z. Š. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ekspertų... 17. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012... 18. Teisėjų kolegija nurodė, kad CK 5.17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog... 19. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo... 20. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 21. Kasaciniu skundu ieškovė V. S. prašo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių... 22. D. Š., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų,... 23. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė B. V. prašo kasacinį skundą... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 26. Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu... 27. Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo... 28. Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio... 29. Pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos... 30. Nagrinėjamoje byloje buvo paskirtos kelios pomirtinės teismo psichiatrijos... 31. Minėta, kad pagal kasacinio teismo praktika bylose dėl testamento... 32. Dėl subjekto, turinčio teisę ginčyti testamentą CK 1.89 straipsnio... 33. Kasatorė pareiškė ieškinį dėl 2007 m. rugpjūčio 2 d. sudaryto... 34. Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį sandoris, sudarytas veiksnaus asmens, tačiau... 35. V. S. nesikreipus į notarą dėl palikimo priėmimo, taip pat į teismą dėl... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 37. Kasaciniame teisme patirta 106,98 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 40. Priteisti iš ieškovės V. S. (duomenys neskelbtini) 106,98 Lt (vieną šimtą... 41. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...