Byla 2S-723-230/2008

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Indreikienės, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. L. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria nutraukta, kaip nenagrinėtina teisme, civilinė byla Nr. 2-138-6442008 pagal pareiškėjos O. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Birštono savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir Nemuno kilpų regioninio parko administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

2Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Pareiškėja O. L. patikslintu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas J. M. nuosavybės teisėmis iki 1945 metų valdė gyvenamą namą bei ūkinius pastatus dabartiniame 10,85 ha sklype (unikalus Nr. ( - )), Birštono sav., ( - ) Birštono vienkiemio k.v., kadastro Nr. ( - ). Pareiškėja nurodė, kad jos tėvo J. M. sodyba buvo dabartinio 10,85 ha sklypo teritorijoje, iki ją nugriovė Birštono tarybinis ūkis. Pareiškėja yra šio žemės sklypo savininkė ir nori atkurti tėvo buvusią sodybą. Žemės sklypas yra regioninio parko saugojamojoje teritorijoje, todėl bet kokiems statybos darbams atlikti reikia gauti leidimą, tačiau nepakanka išlikusių dokumentų dėl buvusios sodybos. Juridinę reikšmę turintį faktą prašė nustatyti gauti leidimą statyti šiame sklype.

4Prienų rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme ir priteisė iš pareiškėjos 71,45 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad valdymo nuosavybės teise faktą galima nustatyti, jei pareiškėjas buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu įgijęs nuosavybę ir jei pareiškėjas turėjo nuosavybės dokumentus, bet jie nėra išlikę. Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktą pastato valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatytas tik išlikus pastatui. Pareiškėjos prašomas nustatyti faktas negali būti nustatytas, nes jos reikalavimas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ sąlygų, t.y. pareiškėja prašo nustatyti valdymo nuosavybės teise faktą pastatams, kurių nėra išlikę. Prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėja siekia gauti leidimą statyti 10,85 ha sklype, kuris yra Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje. Pagal 2001 m. gruodžio 4 d. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktą draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą). Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. 423 „Dėl Nemuno kilpų regioninio parko apsaugos reglamento“ 7 punkte nurodyta, kad buvusi sodyba - sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas istoriniais-archyviniais dokumentais ar teismo sprendimu. Todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėja, norėdama gauti leidimą statybai Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje, turėjo prašyti nustatyti faktą dėl šiame sklype buvusios sodybos, o ne faktą dėl pastatų valdymo nuosavybės teise. Teismo nuomone, prašomas nustatyti juridinis faktas pareiškėjai nesukels jokių juridinių pasekmių, kadangi pagal tokį faktą negalės būti išduotas leidimas statybai, todėl teismas bylą nutraukė. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjai 2008 m. vasario 4 d. teismo posėdyje buvo siūloma pareiškimą patikslinti.

5Pareiškėja O. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutartį ir klausimą spręsti iš esmės. Pareiškėja nurodo, kad teismas nepagrįstai nutraukė bylą, nurodęs, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nesukurs jai teisinių padarinių. Teismas netaikė CPK 445 straipsnio sąlygų, o pareiškėja negali kitokia tvarka juridinį faktą patvirtinančių dokumentų. Juridinis faktas buvo įrodinėjamas archyviniais dokumentais ir liudytojų parodymais, kurie patvirtino, jog dabartiniame 10,85 ha sklype iki 1945 metų buvo sodyba su gyvenamu namu ir ūkiniais pastatais, kuriuose gyveno J. M. su šeima. Senąją sodybą sunaikino po 1940 m. nacionalizacijos sukurtas Birštono tarybinis ūkis, kuris išardė ir išvežė dar visai gerus pastatų sienojus, sodybos vietoje išarė žemę. Teismas neįvertino, kad nuo prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto priklauso jos asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Teismas nepagrįstai nustatė, kad sodybos valdymas nuosavybės teise 10,85 ha sklype ir sodybos buvimas tame pačiame sklype yra skirtingi dalykai. Pareiškėja prašė nustatyti, kad jos tėvas iki 1945 m. valdė gyvenamą namą ir ūkinius pastatus, o tai reiškia, kad sodyba buvo iki jos sugriovimo. Teismas pažeidė materialines teisės normas, nepagrįstai vadovavosi LR Aplinkos ministro 2002 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr.423 „Dėl Nemuno kilpų regioninio parko apsaugos reglamento patvirtinimo“ ir 2001 m. gruodžio 4 d. LR saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu.

6Atskirasis skundas tenkintinas.

7Teismas gali nustatyti tik tuos juridinius faktus, kurie sukels asmeniui asmeninių ar turtinių teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CPK 444 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius pareiškėjai įgis tam tikrą subjektinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2006). Sprendžiant klausimą, ar pareiškėjai jos prašomas nustatyti juridinis faktas sukels asmeninių ar turtinių teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, būtina vadovautis atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančiais įstatymais ir poįstatyminiais aktais, kartu atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytą faktinį ir teisinį pagrindą.

8Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas J. M. nuosavybės teisėmis iki 1945 metų valdė gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus dabartiniame 10,85 ha sklype, unikalus Nr. ( - ), ( - ) Birštono sav., tikslu gauti leidimą statyti šiame sklype (2t., b.l. 31-32). Šis sklypas yra Nemuno kilpų regioniniame parke, todėl jam yra taikomi nacionalinių ir regioninių parkų naudojimo apribojimai (1t., b.l.10). Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose, kai yra išlikę buvusių statinių, sodų liekanų, arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą.

9Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjos prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių pasekmių, ir bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ ir nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas dėl valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo neatitinka šio nutarimo reikalavimų ir negali būti tenkinamas, nes pastatai, dėl kurių pareiškėja prašė nustatyti valdymo nuosavybės teise faktą, nėra išlikę.

10Teismas pagrįstai nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas dėl pastato nuosavybės teise valdymo gali būti nustatomas tik išlikus objektui. Tačiau vertinant pareiškėjos nurodytą pareiškimo faktinį pagrindą, darytina išvada, kad ji faktiškai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės sklype, į kurį jai atkurtos nuosavybės teisės, buvo sodyba. Šio fakto nustatymas reikalingas tam, kad ji galėtų gauti leidimą statyti naują gyvenamąjį namą senojo vietoje, kadangi būtent tokius reikalavimus numato teisės aktai, reglamentuojantys statybos vykdymo tvarką valstybės saugomose teritorijose. Kadangi gyvenamasis namas nėra išlikęs, o galimybę nustatyti sodybos buvimo faktą teismo sprendimu numato specialūs aktai, šio fakto nustatymo juridiniu pagrindu laikytinas CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas, o ne CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Būtent taip teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2004 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2004). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, pats galėjo pritaikyti tinkamą teisinį pagrindą.

11Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bylos nutraukimo prieštarauja proceso koncentracijos ir kooperacijos principams (CPK 7 str.), o formalus prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto formuluotės vertinimas, neatsižvelgiant į prašymo pagrindą, pažeidžia pareiškėjos teisę savo interesus ginti teismine tvarka (CPK 5 str.).

12Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja O. L. yra dviejų žemės sklypų savininkė: 10,85 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) ir 1,15 ha privačios namų valdos paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), į šiuos sklypus jai nuosavybės teisės atkurtos Kauno apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 6 d. sprendimu (1 t., b.l. 83-84, 37, 10). Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino byloje surinktų įrodymų dėl pareiškėjos tėvui J. M. ir seneliui V. M. priklausiusios senosios sodybos ir nugriauto gyvenamojo namo buvimo vietos ir nepagrįstai bylą nutraukė, neatskleidęs bylos esmės. Ir LR saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir Nemuno kilpų regioninio parko apsaugos reglamento 7 punkte nurodyta, kad buvusios sodybos faktas gali būti įrodomas teismo sprendimu. Toks faktas gali būti nustatytas tik įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal CPK 185 straipsnyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2007 m. lapkričio 21 d. nutartyje, apeliacine tvarka nagrinėdamas pareiškėjos O. L. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 16 d. (po rašymo apsirikimų ištaisymo – 2007 m. liepos 17 d.) nutraukti bylą, jau buvo nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti byloje esančius įrodymus ir spręsti bylą iš esmės (1t., b.l. 169-171).

13Dėl išdėstytų motyvų darytina išvada, kad Prienų rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 3 d. nutartimi nepagrįstai nutraukė bylą, todėl ši nutartis naikintina, ir byla perduotina pirmosios instancijos nagrinėti iš esmės.

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

15Atskirąjį skundą tenkinti.

16Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Proceso dalyviai
Ryšiai