Byla e2A-78-910/2020
Dėl skolos priteisimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. Š. (R. Š.)

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Margaritos Stambrauskaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovams V. J. (V. J.), E. L. dėl skolos priteisimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. Š. (R. Š.).

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų solidariai 4 571,85 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškovė nurodė, kad UAB „Tomadas“ ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – VPK) 2015 m. lapkričio 4 d. sudarė Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ieškovė UAB „Tomadas“ teikia priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugas. 2017 m. vasario 19 d. ieškovė gavo Vilniaus apskrities VPK kvietimą atvykti į įvykio vietą ir priverstinai nuvežti transporto priemonę ( - ), valstyb. Nr. ( - ) (toliau – Automobilis), į UAB „Tomadas“ saugojimo aikštelę, nes Automobilio valdytojas V. J. buvo neblaivus. Už Automobilio nuvežimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. ieškovė apskaičiavo 4 571,85 Eur atlyginimą ir prašė nurodytą sumą priteisti solidariai iš valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazėje nurodyto Automobilio savininko M. V. bei šio automobilio naudotojo V. J..

93.

10Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 23 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino ir ieškovei UAB „Tomadas“ iš atsakovų V. J. bei M. V. solidariai priteisė 4 571,85 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 4 571,85 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gegužės 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis – 103 Eur bylinėjimosi išlaidų.

114.

12Atsakovas V. J. pateikė prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo. Nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, prašė sumažinti pagrindinę skolą iki 1135,08 Eur. Atsakovas pripažino savo kaltę, kartu pažymėjo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 1-254-298/2017 Automobilis, įvertintas 760 Eur, teismo buvo konfiskuotas; baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2017 m. birželio 7 d. Nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos konfiskuoto Automobilio nuosavybės teisė perėjo valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). Pasak atsakovo, jam nuo 2017 m. birželio 7 d. praradus nuosavybės teisę į ginčo Automobilį, išnyko pareiga mokėti atlyginimą už priverstinai nuvežto Automobilio saugojimą, todėl jis turėtų sumokėti tik už Automobilio saugojimą laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 19 d. iki 2017 m. birželio 7 d., iš viso – už 108 dienas (108 d. x 10,51 Eur), ir skola, skaičiuojant pagal maksimalų įkainį, – 1 135,08 Eur. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad Automobilio vertė – 760 Eur, atsakovas neturėjo galimybės Automobilį atsiimti tol, kol vyko baudžiamosios bylos Nr. 1-254-298/2017 procesas. Be to, ieškovės taikomas maksimalus įkainis, t. y. 10,51 Eur už dieną, yra neproporcingai didelis, todėl turėtų būti teismo mažinamas.

135.

14Ieškovė atsiliepime į prieštaravimus nurodė, kad 2017 m. gegužės 24 d. baudžiamuoju įsakymu nuspręsta konfiskuoti iš atsakovo V. J. ne Automobilį, bet Automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 750 Eur, todėl valstybė netapo Automobilio savininke, jo priverstinio nuvežimo metu 2017 m. vasario 19 d. savininku buvo (ir yra) atsakovas M. V.. Pažymėjo, kad paslaugos įkainiai aiškiai nurodyti Sutarties priede Nr. 1, ieškovės ir VPK Sutartis sudaryta viešojo pirkimo būdu pagal perkančiosios organizacijos – VPK – nustatytas viešojo pirkimo sąlygas. Ieškovės teigimu, būtent konkurso sąlygos, specifiniai kvalifikaciniai ir techniniai reikalavimai paslaugos teikėjui (specializuota technika, teritorijos apsauga, personalas, transporto priemonių administravimas, skolų išieškojimas savo lėšomis, disponavimas kranais bei sunkiasvore technika ir kt.) bei viešojo pirkimo sutartis, parengta perkančiosios organizacijos, lemia ir nustato paslaugų įkainį. Be to, ieškovės pasiūlymas pripažintas laimėjusiu pirkimą pagal mažiausios kainos kriterijų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės teikiamos paslaugos yra specializuotos, Sutartimi nustatytas jų nuolatinis įkainis, nėra pagrindo mažinti paslaugų įkainį ar pačią atsakovų įsiskolinimo sumą. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad 2017 m. birželio 5 d. pranešimu atsakovas buvo informuotas apie būtinybę atsiimti Automobilį bei sumokėti skolą, tačiau į pranešimą nereagavo.

15II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

166.

17Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. balandžio 8 d. galutiniu sprendimu pakeitė Vilniaus regiono teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo V. J. (V. J.) 1 305 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 305 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gegužės 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 30 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui R. Š. (R. Š.) 49,70 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo V. J. (V. J.) trečiajam asmeniui R. Š. (R. Š.) 20,30 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės 11,26 Eur, iš atsakovo – 4,59 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.

187.

19Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad ieškovė UAB „Tomadas“ ir Vilniaus apskrities VPK 2015 m. lapkričio 4 d. sudarė Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 10-ST2-286 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo, įgaliotam policijos pareigūnui iškvietus, atvykti į nurodytą vietą, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir saugoti savo aikštelėje. Pagal Sutarties 8 punktą ieškovė įgijo teisę gauti Sutartyje nurodytą užmokestį už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą. 2016 m. spalio 27 d. susitarimu Nr. 10-ST2-182 Sutarties galiojimas buvo pratęstas iki 2017 m. gegužės 10 d. Iš transporto priemonės priverstinio nuvežimo 2017 m. vasario 19 d. akto bei Vilniaus apskrities VPK pranešimo nustatyta, kad iš atsakovo V. J. buvo paimta jo valdoma transporto priemonė ( - ), valstyb. Nr. ( - ). Automobilis buvo priverstinai nuvežtas tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. kovo 9 d. tyrėja pranešė ieškovei, atsakovui E. L., kad pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą saugomą Automobilį, suderinus su prokurore, leidžiama grąžinti savininkui ar jo įgaliotam asmeniui, tačiau Automobilis nebuvo atsiimtas ir UAB „Tomadas“ aikštelėje buvo saugomas nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2018 m. gegužės 18 d.. Už Automobilio saugojimą nurodytu laikotarpiu pagal Sutarties priede numatytus įkainiais ieškovė apskaičiavo 4 571,85 Eur atlyginimo sumą.

208.

21Išanalizavęs byloje esančių duomenų apie Automobilio savininką šio automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo metu visumą, teismas nustatė, kad Automobilio savininkas buvo R. Š., todėl ieškinio reikalavimus atsakovo E. L. atžvilgiu atmetė kaip nepagrįstus.

229.

23Dėl ieškovės reikalaujamo atlyginimo už Automobilio saugojimą dydžio teismas pažymėjo, kad ieškovė reikalavimus grindžia Sutartimi, sudaryta jos ir Vilniaus apskrities VPK. Atsakovas V. J. teigia, kad ieškovė atlyginimą už Automobilio saugojimą nepagrįstai skaičiavo pagal Sutarties priedą Nr. 1, nes turėjo skaičiuoti pagal priedą Nr. 2. Teismas pažymėjo, kad iš atsakovo V. J. Automobilis buvo paimtas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalies pagrindu, ieškovė prašo priteisti skolą už saugojimą po to, kai buvo nutarta grąžinti Automobilį, tačiau atsakovas jo neatsiėmė, todėl atsakovo argumentai, jog mokesčio dydis turi būti nustatomas pagal Sutarties 3.3 punktą, yra nepagrįsti. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas prašomą priteisti skolos dydį lygina su teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta Automobilio verte (760 Eur), tačiau transporto priemonės vertė nagrinėjamoje byloje neturi teisinės reikšmės, nes ji niekaip nelemia saugojimo kaštų, taigi ir saugojimo paslaugų įkainio.

2410.

25Vertindamas kitus šalių argumentus dėl Automobilio pasaugos kainos, teismas pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan. Teisingo saugojimo paslaugų teikėjo ir transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo interesus atitinkančios paslaugų kainos nustatymo kriterijumi galėtų būti, pavyzdžiui, duomenys apie analogiškų paslaugų (priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo) įkainius toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu. Jeigu teismas negalėtų nustatyti duomenų apie analogiškų paslaugų įkainius, turėtų būti įvertinti panašių paslaugų (nuvežimo ir saugojimo paslaugų, teiktų subjektų pasirinkimu) įkainiai toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu, atsižvelgiant į priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugoms teikti būtinas papildomas išlaidas, patiriamas užtikrinant su transporto priemonių saugojimu susijusių specialių reikalavimų, jei tokie buvo nustatyti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartyje, įgyvendinimą. Tuo atveju, jei saugojimo paslaugų teikėjo veikla susijusi ne tik su saugojimo paslaugų teikimu viešojo pirkimo sutarties su atitinkamu policijos komisariatu pagrindu, bet ir su saugojimo paslaugų teikimu kitiems subjektams viešosios sutarties (CK 6.161 straipsnis) pagrindu, priteistinas atlyginimas negali būti mažesnis už saugojimo paslaugų teikėjo standartinį įkainį, taikomą už automobilio saugojimą atitinkamą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-14-690/2019 36 punktas).

2611.

27Teismas pabrėžė, kad, nors ieškovė rėmėsi nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, tačiau nepateikė jokių papildomų įrodymų, pagrindžiančių kasacinio teismo nutarties 36 punkte įvardytus galimus kainos nustatymo kriterijus, tik teigė, jog priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo specializuota kaina nėra ir niekaip negali būti tapatinama su įprastine automobilio saugojimo paslaugas eilinėje mokamoje aikštelėje, į kurią transporto priemones jų savininkai pristato laisvu pasirinkimu. Teigdama, kad šios dvi paslaugos esmingai skiriasi, tokį teiginį ieškovė grindė bendrais argumentais dėl viešuosiuose pirkimuose keliamų reikalavimų infrastruktūrai, technikai, patalpoms, teritorijai, apsaugai, veiklos draudimui, finansinei būklei ir kt. Savo teiginių dėl to, kad dalyvavimas viešuose pirkimuose objektyviai lemia gerokai didesnę kainą, nei panašių paslaugų rinkos kaina, ieškovė nepagrindė, nenurodė, kokio dydžio yra patiriamos būtinos/papildomos išlaidos, užtikrinant transporto priemonių saugojimo specialių reikalavimų, jeigu tokie buvo nustatyti Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartyje, įgyvendinimą, kaip jie skiriasi teikiant pasaugos paslaugas ne pagal viešųjų pirkimų būdu sudarytą sutartį ir pan. (CPK 178 straipsnis, inter alia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-14-690/2019 36 punktas). Ieškovė taip pat nepaaiškino, dėl kokių priežasčių taikomi skirtingi įkainiai už pasaugos paslaugą iki automobilio grąžinimo ir po sprendimo grąžinti automobilį (Sutarties 2.1, 3.3 punktai), nors teikiama paslauga yra tapati. Teismas pažymėjo, kad pagal teismų praktiką ieškovės pateikti duomenys apie kitų subjektų viešųjų pirkimų būdu sudarytose sutartyse nustatytas paslaugos kainas nėra vienintelis ir lemiamas kriterijus, nustatant panašaus pobūdžio bylose priteistiną paslaugos kainą.

2812.

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo analogiško pobūdžio bylose išaiškinta, jog, nustatant saugotojui atlygintiną sumą, svarbi ir ta aplinkybė, kad saugotojas, žinodamas, kokiu pagrindu pasaugai perduotas automobilis, ilgą laiką nesiėmė priemonių išsiaiškinti savininko ir pranešti, kad jo automobilis yra saugomas už atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010). Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovė tik po kelių mėnesių nuo ikiteisminio tyrimo pareigūno sprendimo grąžinti Automobilį informavo atsakovą apie galimybę atsiimti Automobilį, nagrinėjamu atveju, kai automobilis iki šiol nėra atsiimtas, neturi esminės reikšmės (žr. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-69-580/2019). Kartu teismas nurodė, kad vien aplinkybė, jog Automobilis saugomas ilgą laiką ir neatsiimamas dėl ne nuo ieškovės priklausančių aplinkybių, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovės reikalaujama vienos paros Automobilio saugojimo kaina, pagal kurią ieškovas apskaičiavo skolos dydį, yra protinga bei pagrįsta.

3013.

31Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, be kita ko, 2015 m. lapkričio 4 d. Sutartimi nustatytą automobilių pasaugos kainą iki automobilio atsiėmimo (0,97 Eur, priedas Nr. 2), pripažinęs, jog ieškovės argumentai dėl Sutarties priede Nr. 1 numatytos kainos ekonominio pagrįstumo yra abstraktūs, tačiau kartu nėra visiškai neįtikinami, įvertinęs tai, kad Sutartis sudaryta ne ginčo šalių, tačiau pagal šią Sutartį ieškovė turi pareigą teikti saugojimo paslaugas, kurių trukmė neabejotinai lemta atsakovo veiksmų, atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 2 d. nutartis Nr. e2A-379-779/2019; Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-148-436/2019; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-69-580/2019), siekdamas išlaikyti abiejų šalių interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, darė išvadą, kad 3 Eur už parą Automobilio saugojimo kaina nagrinėjamoje byloje atitiktų protingumo ir teisingumo principus. Teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, ieškovei iš atsakovo V. J. priteisė 1 305 Eur skolą (3 Eur x 435 d.) (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 178, 185 straipsniai; CK 6.830 straipsnis).

32III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3314.

34Ieškovė UAB „Tomadas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. galutinio sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio reikalavimų dalis dėl 3266,85 Eur skolos, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3514.1.

36Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nustatė faktines aplinkybes ir pagrindus, kuriais atsakovui kyla piniginė prievolė, tačiau nepagrįstai sumažino apeliantės naudai iš atsakovo priteistiną skolos už priverstinį Automobilio saugojimą sumą. Teismas atsakovo atžvilgiu taikė ne apeliantės ir Vilniaus apskrities VPK sudarytos 2015 m. lapkričio 4 d. Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų sutarties Nr. 10-ST2-286 priede Nr. 1 nurodytą įkainį (10,51 Eur už kiekvieną Automobilio saugojimo parą), tačiau iki neva protingos ir teisingos paslaugos kainos sumažiną įkainį – 3 Eur už kiekvieną Automobilio priverstinio saugojimo parą.

3714.2.

38Apeliantė su 2019 m. kovo 15 d. prašymu dėl papildomų rašytinių įrodymų priėmimo pateikė konkrečius rašytinius įrodymus apie tapačios paslaugos – priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo – rinkos kainą, tačiau pirmosios instancijos teismas šių įrodymų net nevertino. Tuo tarpu apeliantės pateikti duomenys patvirtina realią priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo rinkos kainą bei faktą, kad ne apeliantė nustato/lemia šią rinkos kainą. Iš šių duomenų aiškiai matyti, kad priverstinio transporto priemonių saugojimo paslaugos įkainiai toje pačioje Vilniaus apskrityje, tik skirtinguose rajonuose, kuriuose paslaugas policijos komisariatams teikia kiti tiekėjai, yra netgi ženkliai didesni. Dėl to nesuprantama, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vos 3 Eur paslaugos įkainis yra protingas.

3914.3.

40Ginčijamu sprendimu apeliantės prašyta priteisti paslaugos kaina pripažinta per didele, nors tos pačios Sutarties pagrindu iš kitų skolininkų kitose išnagrinėtose civilinėse bylose teismai skolas priteisė būtent pagal Sutartyje nustatytą paslaugos kainą.

4114.4.

42Pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad priverstinio Automobilio saugojimo protingas įkainis – 3 Eur už parą, yra nepagrįsti, prasilenkiantys su visais ekonominiais tiekėjo, dalyvavusio viešajame pirkime ir teikusio pasiūlymą VPK, skaičiavimais. Nesuprantama, kaip Sutartyje nustatyta paslaugos kaina gali būti pripažinta per didele, kai apeliantė yra pateikusi konkrečius duomenis, patvirtinančius, jog kitų rinkoje veikiančių paslaugų teikėjų įkainiai yra netgi didesni, ir teismai priteisia pagal tokius įkainius apskaičiuotas skolas. Iš esmės analogiškas bylas nagrinėjantys teismai, vertinantys tapačios paslaugos kainą pagal tą pačią Sutartį, kaip ir šioje byloje, objektyviai įvertinę duomenis pripažįsta, kad vidutinė priverstinio transporto priemonių saugojimo paslaugos kaina rinkoje yra 13 Eur (pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 25 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-9403-964/2019, konstatavo, kad įvertinus Ukmergės, Švenčionių, Trakų, Šalčininkų, Širvintų, Elektrėnų, Kauno rajonų įkainius po nutarimo įsiteisėjimo, buvo taikomas vidutinis 13 Eur už parą tarifas).

4314.5.

44Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas nepagrįstai nurodė, kad pagal teismų praktiką duomenys apie kitų subjektų viešųjų pirkimų būdu sudarytose sutartyse nustatytas paslaugos kainas nėra lemiamas/vienintelis kriterijus, nustatant panašaus pobūdžio bylose priteistiną paslaugos kainą.

4514.6.

46Atsakovas nedėjo jokių pastangų sumažinti skolos didėjimą, neorganizavo Automobilio atsiėmimo iš apeliantės aikštelės. Atsakovo skolos suma yra tiesiogiai proporcinga jo delsimui atsiimti Automobilį – jeigu šio Automobilio atsiėmimą atsakovas būtų suorganizavęs nedelsdamas, akivaizdu, kad jo skola būtų minimali.

4714.7.

48Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės argumentai dėl Sutarties priede Nr. 1 numatytos kainos ekonominio pagrįstumo yra abstraktūs. Byloje pateiktose viešojo pirkimo sąlygose, kurių pagrindu sudaryta Sutartis, yra aiškiai suformuluoti reikalavimai tiekėjui, siekiančiam dalyvauti viešajame pirkime priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugoms teikti. Viso teismo proceso metu apeliantė įrodinėjo, kad viešajame pirkime pasiūlymą teikiantis tiekėjas turi atitikti milžiniškus reikalavimus, reikalaujančius atitinkamų investicijų (veikos draudimai, teritorijos nuoma, technikos nuoma, personalas, apsauga ir t. t.). Tiekėjas atlieka matematinius skaičiavimus ir pateikia realią paslaugos kainą, kurią sudaro visi pirmiau nurodyti kaštai. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė dalyvavo VPK paskelbtame viešajame pirkime ir jos pasiūlymas buvo pripažintas ekonomiškai naudingiausiu pagal mažiausios paslaugos kainos kriterijų. Dalyvaudama šiame viešajame pirkime, apeliantė atliko detalius skaičiavimus, o VPK tinkamai atliko visus veiksmus, kad būtų sudaryta ekonomiškai pagrįsta sutartis. Sutartis sudaryta pagal mažiausios kainos kriterijų, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad joje numatyti transporto priemonių saugojimo įkainiai yra ekonomiškai nepagrįsti ar neatitinkantys racionalumo kriterijų. Pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms ir sudarius viešojo pirkimo sutartį, teismas neturi pagrindo savarankiškoje ir su pirkimu nesusijusioje byloje subjektyviai nuspręsti dėl paslaugos kainos. Juolab net nevertinęs pirkimo sąlygų ir jose keliamų reikalavimų paslaugos teikėjui, nors tai tiesiogiai lemia ir paslaugos kainą. Be to, teismas apskritai neturi pagrindo procesiniais sprendimais nustatyti/reguliuoti rinkos kainos.

4914.8.

50Apeliantė 2019 m. kovo 15 d. prašyme dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo itin detaliai paaiškino skirtumą, teikiant priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugą bei saugant transporto priemones įprastose aikštelėse laisva asmenų valia. Teismas visiškai nevertino fakto, kad priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugų neteikia subjektai, kurie teikia įprastinę saugojimo paslaugą paprastose aikštelėse ir kuriems nėra keliama iš esmės jokių reikalavimų. Tokie subjektai apskritai net nedalyvauja priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugų viešuosiuose pirkimuose, nes netenkina perkančiosios organizacijos parengtų viešojo pirkimo sąlygų. Teismas akivaizdžiai nevertino to, kad Sutarties galiojimo laikotarpiu apeliantė patiria kaštus teritorijos, technikos nuomai, apsaugai, personalui ir t. t. Akivaizdu, kad teismo sprendimu nustatyta 3 Eur transporto priemonės priverstinio saugojimo kaina, atsižvelgiant į keliamus reikalavimus, nėra ir negali būti laikoma protinga. Priešingai, tokios kainos nustatymas, neatsižvelgiant į tikruosius paslaugos kaštus, yra grubus apeliantės teisių ir interesų pažeidimas, nes tokia ydingai formuojama praktika apeliantė verčiama paslaugą pagal Sutartį teikti nuostolingai.

5114.9.

52Teismo teiginiai apie neva išlaikytą abiejų šalių interesų pusiausvyrą, teisingumą, sąžiningumą bei protingumą yra nesuprantami, kai dėl paties atsakovo neveikimo skolos suma sumažinama, net 3,5 karto, nepagrįstai sumažinant Sutartyje nustatytą paslaugos įkainį, realiai net nevertinant jo sudedamųjų dalių ir kitų kaštų.

5314.10.

54Sutarties priede Nr. 2 numatytas įkainis taikytinas ne iki automobilio atsiėmimo (kaip nurodo teismas), tačiau kito subjekto (ne transporto priemonės savininko/valdytojo) atžvilgiu, tačiau tai nėra šios civilinės bylos objektas.

5514.11.

56Pagal suformuotą teismų praktiką priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugų sutartis kartu yra ir trečiojo asmens naudai, nes tokio pobūdžio sutartyje nustatytos ne tik ją sudariusių šalių teisės ir pareigos, bet ir transporto priemonės savininko/valdytojo solidari pareiga sumokėti už transporto priemonės išvežimą ir saugojimą, nors pastarasis ir nėra sutarties šalis. Dėl to nagrinėjamu atveju visiškai nereikšmingos aplinkybės, kad atsakovas nebuvo Sutarties šalis ar negalėjo įtakoti paslaugos kainos.

5715.

58Atsiliepimų į ieškovės apeliacinį skundą nepateikta.

59IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

6016.

61Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

6217.

63Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

64Byloje nustatytos aplinkybės

6518.

66Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Transporto priemonės priverstinio nuvežimo 2017 m. vasario 19 d. aktu iš atsakovo V. J. buvo paimtas jo valdytas automobilis ( - ), valstyb. Nr. ( - ), nes atsakovas šį Automobilį vairavo neblaivus, t. y. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

6719.

68Automobilis buvo priverstinai nuvežtas ir atiduotas saugoti ieškovei UAB „Tomadas“ pagal su Vilniaus apskrities VPK sudarytą 2015 m. lapkričio 4 d. Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 10-ST2-286 (toliau – Sutartis), kurios galiojimas 2016 m. spalio 27 d. susitarimu Nr. 10-ST2-182 buvo pratęstas iki 2017 m. gegužės 10 d.

6920.

70Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. kovo 9 d. tyrėja pranešė UAB „Tomadas“, taip pat Automobilio savininkui E. L., kad saugomą Automobilį, suderinus su prokurore, leidžiama grąžinti savininkui ar jo įgaliotam asmeniui.

7121.

72Automobilis nebuvo atsiimtas ir UAB „Tomadas“ aikštelėje buvo saugomas nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. Už Automobilio saugojimą nurodytu laikotarpiu ieškovė UAB „Tomadas“, remdamasi pagal Sutarties priede Nr. 1 nustatytu vienos paros priverstinio saugojimo įkainiu – 10,51 Eur, apskaičiavo 4 571,85 Eur atlyginimo sumą (10,51 Eur x 435 d.).

7322.

74Ieškovė UAB „Tomadas“ 2018 m. gegužės 21 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama iš atsakovų E. L. (nustatyto Automobilio savininko) ir V. J. (Automobilio valdytojo, iš kurio šis automobilis buvo priverstinai nuvežtas ir saugomas) priteisti 4 571,85 Eur už priverstinį Automobilio saugojimą.

7523.

76Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo 1 305 Eur priverstinio saugojimo išlaidų (3 Eur x 435 saugojimo dienos). Teismas priėjo išvados, kad, ieškovei nepateikus konkrečių įrodymų dėl Sutarties priede Nr. 1 numatyto saugojimo įkainio (10,51 Eur) dydžio pagrįstumo, įvertinus Sutarties priede Nr. 2 nustatytą saugojimo įkainį (0,97 Eur), siekiant išlaikyti abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą, nagrinėjamoje byloje protingumo ir teisingumo principus atitinkančiu pripažintinas 3 Eur už vieną saugojimo parą įkainis.

77Dėl tarifo, taikytino už ginčo Automobilio priverstinį saugojimą

7824.

79Apeliantė (ieškovė) UAB „Tomadas“ teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo skolą už priverstinį Automobilio saugojimą, nepagrįstai netaikė UAB „Tomadas“ ir Vilniaus apskrities VPK sudarytos Sutarties priede Nr. 1 nurodyto įkainio – 10,51 Eur už kiekvieną Automobilio saugojimo parą, be pagrindo sumažino šį įkainį iki neva protingo ir teisingo dydžio – 3 Eur už kiekvieną Automobilio saugojimo parą.

8025.

81Automobilio priėmimo saugoti metu galiojo UAB „Tomadas“ ir Vilniaus apskrities VPK 2015 m. lapkričio 4 d. sudaryta Sutartis, kurios 2.1 punkte sulygta, kad už automobilio nuvežimą ir saugojimą asmens interesais (būtinoji pasauga) turi sumokėti automobilio savininkas ir (ar) valdytojas pagal Sutarties priede Nr. 1 nurodytus įkainius, o Sutarties 3 punkte sulygta, kad už 3.1-3.4 punktuose įvardytas nuvežimo ir saugojimo paslaugas Vilniaus apskrities VPK sumoka pagal Sutarties priede Nr. 2 nurodytus įkainius. Pagal Sutarties priedą Nr. 1 paslaugos, aprašytos Sutarties 2.1 punkte, įkainiai: 35,04 Eur – už priverstinį nuvežimą, 10,51 Eur – už vieną saugojimo parą. Pagal Sutarties priedą Nr. 2 paslaugų, aprašytų Sutarties 3.1-3.4 punktuose, įkainiai: 11,86 Eur – už priverstinį nuvežimą, 0,97 Eur – už vieną saugojimo parą.

8226.

83Byloje nustatyta, kad už ginčo Automobilio saugojimą apeliantės (ieškovės) UAB „Tomadas“ aikštelėje laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. pareigą sumokėti turi šio Automobilio savininkas ir valdytojas solidariai (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalis).

8427.

85Apeliantės (ieškovės) teigimu, pirmosios instancijos teismas, sumažindamas iš atsakovo priteistiną skolą už priverstinį Automobilio saugojimą, neabejotinai pažeidė apeliantės (ieškovės) teisėtą lūkestį gauti atlyginimą už faktiškai suteiktą paslaugą, taikant įkainius, numatytus Sutartyje, sudarytoje VPK paskelbto viešojo konkurso būdu pagal mažiausios kainos kriterijų.

8628.

87Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad priverstinai nuvežta transporto priemonė praprastai yra saugoma pagal policijos komisariato ir saugotojo sudarytą sutartį, kuri nustato sutarties šalių teises ir pareigas. Dėl specialaus teisinio reguliavimo pareiga atsiskaityti už transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir jos saugojimo paslaugas pagal tokią sutartį gali kilti (kyla) ne tik ją sudariusiam viešąjį pirkimą organizavusiam asmeniui (policijos komisariatui), bet ir rengiant bei vykdant viešojo pirkimo procedūras nedalyvavusiam ir sutarties sąlygoms jokios įtakos negalėjusiam turėti nuvežtos transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui. Esant tokiai situacijai pripažintina, kad automatiškas konkrečios sutarties (joje nurodytų įkainių) taikymas ne sutarties šalims galėtų lemti teisingumo ir proporcingumo principų neatitinkančias situacijas, kai transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas būtų priverstas mokėti itin dideles ir atitinkamoje rinkoje vyraujančių kainų neatitinkančias sumas, dėl kurių dydžio jis nebuvo susitaręs. Kasacinio teismo konstatuota, kad transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas, nesutinkantis su iš jo reikalaujamo priteisti atlyginimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą dydžiu, turi teisę jį ginčyti, o teismai tokiu atveju privalo vertinti reikalaujamos priteisti sumos dydžio pagrįstumą. Šios išvados nepanaikina aplinkybė, kad ieškovas (saugotojas) savo reikalavimą grindžia su policijos komisariatu sudarytoje viešojo pirkimo sutartyje nurodytais įkainiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019 30 punktas).

8829.

89Vadovaujantis aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti ir mažinti iš atsakovo (ginčo Automobilio valdytojo) reikalaujamos skolos, apskaičiuotos pagal ieškovės viešojo pirkimo būdu sudarytoje su Vilniaus apskrities VPK Sutartyje nustatytus įkainius, atmestini kaip nepagrįsti.

9030.

91Teismų praktikoje analogiško pobūdžio bylose pažymima, kad sutartis dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sudaryta dviejų juridinių asmenų, tačiau, į šią sutartį įstojus trečiajam asmeniui (transporto priemonės savininkui ar valdytojui), kuriam tenka pagal sutartį nustatyta prievolė, teisinis santykis tarp pasaugos davėjo ir trečiojo asmens įgyja vartojimo sutarties elementų. CK 6.2284 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio. Nustačius, kad ieškovo ir atsakovų teisiniai santykiai turi vartojimo sutarties požymių, sutartis sudaryta atsakovams nedalyvaujant, dėl paslaugos, kurios patys atsakovai neprašė atlikti, tačiau kuri suteikiama teisės aktų pagrindu, sprendžiama, jog teismas turi pareigą patikrinti taikomo įkainio pagrįstumą sąžiningumo aspektu (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-69-580/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-379-779/2019).

9231.

93Akcentuotina tai, kad priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimas yra ne baudimas už padarytą veiką, o teikiama paslauga, kuria užtikrinamas turto saugumas. Pasaugos kaina negali būti paslaugos teikimo sąnaudomis bei rinkos kaina nepateisinamo dydžio, nes tai reikštų dar vienos sankcijos asmeniui už tuos pačius veiksmus, dėl kurių taikomas priverstinis nuvežimas, taikymą. Dvigubas baudimas už tuos pačius veiksmus yra negalimas.

9432.

95Kasacinio teismo išaiškinta, kad, byloje kilus ginčui dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan. Saugojimo paslaugų teikėjo ir transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo interesus atitinkančios teisingos paslaugų kainos nustatymo kriterijumi galėtų būti, pavyzdžiui, duomenys apie analogiškų paslaugų (priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo) įkainius toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu. Jeigu teismas negalėtų nustatyti duomenų apie analogiškų paslaugų įkainius, turėtų būti įvertinti panašių paslaugų (nuvežimo ir saugojimo paslaugų, teiktų subjektų pasirinkimu) įkainiai toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu, atsižvelgiant į priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugoms teikti būtinas papildomas išlaidas, patiriamas užtikrinant su transporto priemonių saugojimu susijusių specialių reikalavimų, jei tokie buvo nustatyti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartyje, įgyvendinimą. Tuo atveju, jeigu saugojimo paslaugų teikėjo veikla susijusi ne tik su saugojimo paslaugų teikimu viešojo pirkimo sutarties su atitinkamu policijos komisariatu pagrindu, bet ir su saugojimo paslaugų teikimu kitiems subjektams viešosios sutarties (CK 6.161 straipsnis) pagrindu, priteistinas atlyginimas negali būti mažesnis už saugojimo paslaugų teikėjo standartinį įkainį, taikomą už automobilio saugojimą atitinkamą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019 36 punktas).

9633.

97Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju ieškovė (apeliantė), su 2019 m. kovo 15 d. prašymu dėl papildomų rašytinių įrodymų pateikė konkrečius rašytinius įrodymus apie tapačios paslaugos – priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo – rinkos kainą toje pačioje vietovėje tuo pačiu laikotarpiu, tačiau pirmosios instancijos teismas šių įrodymų net nevertino. Apeliantės (ieškovės) teigimu, jos teismui pateikti duomenys patvirtina realią priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo rinkos kainą bei faktą, kad ne apeliantė nustato/lemia šią rinkos kainą.

9834.

99Su apeliantės (ieškovės) nurodytu 2019 m. kovo 15 d. prašymu į bylą pateiktos Vilniaus apskrities VPK 2015 m. rugpjūčio 5 d. organizuoto viešojo pirkimo (Nr. 166192) priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugoms pirkti sąlygos, taip pat priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugų sutartys, kuriomis remdamasi apeliantė (ieškovė) teigia, jog Sutarties priede Nr. 1 nustatytas 10,51 Eur dydžio tarifas už vieną automobilio priverstinio saugojimo parą visiškai atitinka analogiško pobūdžio paslaugų rinkos kainą ir netgi yra mažesnis.

10035.

101Teisėjų kolegija pažymi tai, kad apeliantės (ieškovės) pateiktos Vilniaus apskrities VPK 2015 m. rugpjūčio 5 d. organizuoto viešojo pirkimo (Nr. 166192) sąlygos savaime neįrodo nagrinėjamoje byloje reikalaujamo priteisti įkainio už priverstinį transporto priemonės saugojimą dydžio pagrįstumo. Teismo proceso metu ieškovė (apeliantė), remdamasi tuo, kad 10,51 Eur įkainis už vieną priverstinio saugojimo parą lemtas viešojo pirkimo sąlygų keliamų tiekėjui itin didelių (pasak apeliantės – „milžiniškų“) reikalavimų (infrastruktūros, technikos, patalpų, teritorijos, apsaugos, veiklos draudimo, finansinės būklės ir kt.), nepateikė konkrečių ekonominių skaičiavimų, kurių pagrindu nustatytas būtent tokio dydžio įkainis (CPK 12, 178 straipsniai).

10236.

103Nagrinėjamos bylos aspektu akcentuotina tai, kad tiek UAB „Tomadas“ ir Vilniaus apskrities VPK 2015 m. lapkričio 4 d. sudarytoje Sutartyje, tiek kitose sutartyse, pateiktose į bylą su 2019 m. kovo 15 d. prašymu dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo, nustatyti du transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo tarifai: sutarčių prieduose Nr. 1 – įkainiai, taikytini automobilio savininkams ir (ar) valdytojams; sutarčių prieduose Nr. 2 – įkainiai, taikytini policijos įstaigoms. Apeliantė (ieškovė), kartu su 2019 m. kovo 15 d. prašymu pateikdama sutartis dėl analogiškų paslaugų, pridėjo tik sutarčių priedus Nr. 1, nepateikdama sutarčių priedų Nr. 2. Vienoje sutartyje, kurios nebuvo galima pateikti be duomenų apie paslaugų įkainius, taikytinus policijos įstaigai, tokie duomenys užtušuoti (2019 m. sausio 8 d. sutartyje su Klaipėdos apskrities VPK). Tuo tarpu iš pateiktos 2015 m. liepos 29 d. sutarties su Kauno apskrities VPK matyti, kad vienos paros saugojimo įkainis, taikomas transporto priemonių savininkams ir (ar) valdytojams – 8,70 Eur, tuo tarpu įkainis, taikomas policijos įstaigai, – 1,10 Eur. 2015 m. lapkričio 4 d. Sutartyje su Vilniaus apskrities VPK, kuria remiamasi nagrinėjamoje byloje, įkainis, taikomas transporto priemonių savininkams ir (ar) valdytojams – 10,51 Eur, tuo tarpu įkainis, taikomas policijos įstaigai, – 0,97 Eur. Apeliantė (ieškovė) nei proceso pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliacinės instancijos teismui nepagrindė, kodėl skirtingiems subjektams už tas pačias priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugas nustatyti dešimt kartų besiskiriantys įkainiai.

10437.

105Pati apeliantė (ieškovė) pažymėjo, kad įkainį lemia viešojo pirkimo sąlygose keliami reikalavimai infrastruktūrai, technikai, patalpoms, apsaugai, veiklos draudimui ir kt. Tačiau apeliantė (ieškovė) nepagrindė, kodėl, teikiant priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugas policijos įstaigai, šių didelių reikalavimų įvykdymo kaštams kompensuoti pakankamas įkainis pagal 2015 m. lapkričio 4 d. Sutartį yra 0,97 Eur, tuo tarpu teikiant analogiškas paslaugas transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui, nurodytiems kaštams kompensuoti nustatytas daugiau kaip dešimt kartų didesnis įkainis – 10,51 Eur (CPK 12, 178 straipsniai).

10638.

107Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų įkainių skirtumo nepagrįstumą patvirtina tai, kad Sutarties 6.4 punkte nustatyta, jog tais atvejais, kai UAB „Tomadas“ nepavyksta išsiieškoti atlyginimo už suteiktas paslaugas iš fizinių ir (ar) juridinių asmenų (kai fizinis asmuo yra miręs, o nukreipti išieškojimą į paveldėtojus nėra galimybės, arba kai juridinis asmuo yra nutraukęs savo veiklą ar išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, arba kai transporto priemonės savininko (valdytojo) neįmanoma nustatyti), už paslaugas sumoka VPK, tačiau ne pagal Sutarties priede Nr. 1, bet priede Nr. 2 nurodytus įkainius.

10839.

109Pabrėžtina tai, kad apeliantės (ieškovės) teisė gauti atlyginimą iš priverstinai nuvežtos ir saugomos transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo yra kompensuojamosios, o ne baudinės prigimties. Apeliantė (ieškovė), kaip specialiąsias priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugas teikiantis verslo subjektas, negali kelti baudinio pobūdžio reikalavimų priverstinai nuvežtų ir saugomų transporto priemonių savininkams ir valdytojams, tačiau turi teisę reikalauti ekonomiškai pagrįsto teisingo atlyginimo už suteiktas priverstinės pasaugos paslaugas.

11040.

111Išanalizavusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė (apeliantė), teigdama, jog dalyvavimas viešuose pirkimuose objektyviai lemia gerokai didesnę priverstinio transporto priemonių saugojimo paslaugos kainą, nei įprastinės transporto priemonių saugojimo paslaugos, rėmėsi bendro pobūdžio argumentais dėl viešuosiuose pirkimuose keliamų paslaugos teikėjui reikalavimų, tačiau savo teiginių nepagrindė konkrečiais duomenimis (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, ieškovė (apeliantė) nepagrindė, dėl kokių priežasčių Sutartyje numatyti itin ženkliai besiskiriantys įkainiai, taikytini priverstinai saugomos transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui bei policijos įstaigai, nors teikiamos paslaugos yra identiškos.

11241.

113Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė (ieškovė), pateikdama 2019 m. kovo 15 d. papildomus įrodymus ir rašytinius paaiškinimus, sudarė suvestinę lentelę kitose analogiškų paslaugų teikimo sutartyse nustatytų saugojimo įkainių, taikomų transporto priemonės savininkams ir (ar) valdytojams, tačiau į šią lentelę neįtraukė 2017 m. balandžio 26 d. sutarties Nr. 10-ST2-61 priede Nr. 1 Ukmergės rajone teikiamoms priverstinio transportų priemonių saugojimo paslaugoms, už kurias turi mokėti transporto priemonių savininkai ir (ar) valdytojai, nustatyto įkainio – 3 Eur už vieną saugojimo parą, ir nurodė tik kitoms vietovėms nustatytus tos pačios paslaugos tiems patiems asmenims įkainius, kurie gerokai didesni: Šalčininkų rajone – 12 Eur, Švenčionių rajone – 15 Eur, Širvintų rajone – 19 Eur, Trakų rajone – 18,15 Eur.

11442.

115Aplinkybė, kad pati apeliantė (ieškovė) 2017 m. balandžio 26 d. sudarė sutartį, kurioje sulygo dėl 3 Eur dydžio įkainio, taikytino priverstinai saugomų transporto priemonių savininkams ir (ar) valdytojams, tik patvirtina apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, jog pirmosios instancijos teismo nurodytas 3 Eur dydžio įkainis nekompensuoja didelių priverstinio saugojimo kaštų, deklaratyvumą.

11643.

117Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliantės (ieškovė) prašyta priteisti paslaugos kaina skundžiamu sprendimu pripažinta per didele, nors tos pačios Sutarties pagrindu iš kitų skolininkų kitose išnagrinėtose civilinėse bylose teismai skolas priteisė būtent pagal Sutartyje nustatytą paslaugos kainą. Tokie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

11844.

119Visų pirma, pažymėtina tai, kad apeliantė (ieškovė) neįvardijo konkrečių civilinių bylų, kuriose priimtais ir įsiteisėjusiais sprendimais yra patenkinti UAB „Tomadas“ reikalavimai priteisti priverstinio transporto priemonių saugojimo išlaidas pagal 10,51 Eur įkainį už vieną saugojimo parą. Kartu nurodytina tai, kad, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje, Nr. e2A-69-580/2019, ieškovei UAB „Tomadas“, savo reikalavimus grindusiai ta pačia, kaip ir nagrinėjamoje byloje, 2015 m. lapkričio 4 d. su Vilniaus apskrities VPK sudaryta Sutartimi, už priverstinį transporto priemonės saugojimą teisingu atlyginimu pripažintas Sutarties priede Nr. 2 nurodytas 0,97 Eur įkainis, taikomas VPK. Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-379-779/2019, paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovei UAB „Tomadas“, savo reikalavimus grindusiai taip pat 2015 m. lapkričio 4 d. su Vilniaus apskrities VPK sudaryta Sutartimi, už priverstinį transporto priemonės saugojimą teisingu atlyginimu pripažintas 30 Eur dydžio mėnesinis mokestis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

12045.

121Apeliantės (ieškovės) teigimu, iš esmės analogiškas bylas nagrinėjantys teismai, objektyviai įvertinę duomenis pripažįsta, kad vidutinė priverstinio transporto priemonių saugojimo paslaugos kaina rinkoje yra 13 Eur (žr., pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 25 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-9403-964/2019).

12246.

123Šioje nutartyje jau nurodyta, kad, įrodinėdama vidutinę priverstinio transporto priemonių saugojimo paslaugos kainą rinkoje, apeliantė (ieškovė) remiasi viešojo pirkimo būdu su policijos įstaigomis sudarytose sutartyse numatytu įkainiu, taikomu transporto priemonių savininkams ir (ar) valdytojams, visiškai nutylėdama, jog šiose sutartyje numatytas ir kitas analogiškų paslaugų įkainis, kuris yra bent dešimt kartų mažesnis ir taikomas policijos įstaigoms. Dėl to apeliantės (ieškovės) argumentai, kad vidutinė priverstinio transporto priemonių saugojimo paslaugos kaina rinkoje yra 13 Eur, atmestini kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantės įvardytame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-9403-964/2019, priverstinio transporto priemonės saugojimo protingu ir ekonomiškai pagrįstu tarifu pripažintas 3 Eur už parą įkainis.

12447.

125Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog atsakovo skolos suma yra tiesiogiai proporcinga jo delsimui atsiimti Automobilį – jeigu šio Automobilio atsiėmimą atsakovas būtų suorganizavęs nedelsdamas, akivaizdu, kad jo skola būtų minimali.

12648.

127Pažymėtina, kad atsakovo delsimas atsiimti priverstinai saugomą Automobilį negali būti pagrindas apeliantei (ieškovei) reikalauti, jog už Automobilio saugojimą atsakovas sumokėtų po 10,51 Eur už vieną saugojimo parą, kai šis įkainis dėl nepagrįstų priežasčių daugiau kaip dešimt kartų didesnis už Sutarties priede Nr. 2 nurodytą analogiškų paslaugų įkainį. Dėl to, kad atsakovas nedėjo pastangų kuo greičiau pasiimti priverstinai saugomą Automobilį, jis turi pareigą sumokėti UAB „Tomadas“ už šio Automobilio saugojimą visą ilgą laikotarpį – 435 dienas.

12849.

129Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad apeliantės (ieškovės) teiginiai, jog pirmosios instancijos teismo nurodytas 3 Eur dydžio transporto priemonės priverstinio saugojimo įkainis, atsižvelgiant į keliamus reikalavimus, nėra ir negali būti laikomas protingu, kad apeliantė verčiama paslaugą pagal Sutartį teikti nuostolingai, yra deklaratyvūs, nepagrįsti konkrečiais ekonominiais duomenimis (CPK 12, 178 straipsniai; 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo priteistas 3 Eur įkainis už vieną priverstinio saugojimo parą, kuris yra tris kartus didesnis už pačios apeliantės (ieškovės) kitam subjektui už analogiškas paslaugas pasiūlytą ir taikomą 0,97 Eur įkainį, šiuo konkrečiu atveju negali būti laikomas neatitinkančiu tikrųjų paslaugos kaštų ir pažeidžiančiu apeliantės (ieškovės) teises ir teisėtus interesus.

13050.

131Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

132Dėl procesinės bylos baigties

13351.

134Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais motyvais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisiniams santykiams taikytinas materialiosios teisės normas, byloje surinktus įrodymus įvertino pagal civilinio proceso teisės normų nustatytas ir teismų praktikoje suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo naikinti ar keisti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

135Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

136atmesti apeliacinį skundą.

137Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. galutinį sprendimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų... 7. 2.... 8. Ieškovė nurodė, kad UAB „Tomadas“ ir Vilniaus apskrities vyriausiasis... 9. 3.... 10. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 23 d. preliminariu... 11. 4.... 12. Atsakovas V. J. pateikė prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus teismo... 13. 5.... 14. Ieškovė atsiliepime į prieštaravimus nurodė, kad 2017 m. gegužės 24 d.... 15. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 6.... 17. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. balandžio 8 d. galutiniu sprendimu... 18. 7.... 19. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad ieškovė UAB... 20. 8.... 21. Išanalizavęs byloje esančių duomenų apie Automobilio savininką šio... 22. 9.... 23. Dėl ieškovės reikalaujamo atlyginimo už Automobilio saugojimą dydžio... 24. 10.... 25. Vertindamas kitus šalių argumentus dėl Automobilio pasaugos kainos, teismas... 26. 11.... 27. Teismas pabrėžė, kad, nors ieškovė rėmėsi nurodyta Lietuvos... 28. 12.... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo analogiško pobūdžio bylose išaiškinta,... 30. 13.... 31. Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, be kita ko, 2015 m.... 32. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 33. 14.... 34. Ieškovė UAB „Tomadas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 35. 14.1.... 36. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nustatė faktines aplinkybes... 37. 14.2.... 38. Apeliantė su 2019 m. kovo 15 d. prašymu dėl papildomų rašytinių įrodymų... 39. 14.3.... 40. Ginčijamu sprendimu apeliantės prašyta priteisti paslaugos kaina pripažinta... 41. 14.4.... 42. Pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad priverstinio Automobilio saugojimo... 43. 14.5.... 44. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas nepagrįstai nurodė, kad pagal... 45. 14.6.... 46. Atsakovas nedėjo jokių pastangų sumažinti skolos didėjimą, neorganizavo... 47. 14.7.... 48. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės argumentai dėl Sutarties priede... 49. 14.8.... 50. Apeliantė 2019 m. kovo 15 d. prašyme dėl papildomų rašytinių įrodymų... 51. 14.9.... 52. Teismo teiginiai apie neva išlaikytą abiejų šalių interesų pusiausvyrą,... 53. 14.10.... 54. Sutarties priede Nr. 2 numatytas įkainis taikytinas ne iki automobilio... 55. 14.11.... 56. Pagal suformuotą teismų praktiką priverstinio transporto priemonių... 57. 15.... 58. Atsiliepimų į ieškovės apeliacinį skundą nepateikta.... 59. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir... 60. 16.... 61. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų... 62. 17.... 63. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo... 64. Byloje nustatytos aplinkybės... 65. 18.... 66. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Transporto priemonės... 67. 19.... 68. Automobilis buvo priverstinai nuvežtas ir atiduotas saugoti ieškovei UAB... 69. 20.... 70. Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. kovo 9 d. tyrėja pranešė UAB „Tomadas“,... 71. 21.... 72. Automobilis nebuvo atsiimtas ir UAB „Tomadas“ aikštelėje buvo saugomas... 73. 22.... 74. Ieškovė UAB „Tomadas“ 2018 m. gegužės 21 d. kreipėsi su ieškiniu į... 75. 23.... 76. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies: priteisė... 77. Dėl tarifo, taikytino už ginčo Automobilio priverstinį saugojimą... 78. 24.... 79. Apeliantė (ieškovė) UAB „Tomadas“ teigia, kad pirmosios instancijos... 80. 25.... 81. Automobilio priėmimo saugoti metu galiojo UAB „Tomadas“ ir Vilniaus... 82. 26.... 83. Byloje nustatyta, kad už ginčo Automobilio saugojimą apeliantės... 84. 27.... 85. Apeliantės (ieškovės) teigimu, pirmosios instancijos teismas, sumažindamas... 86. 28.... 87. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad priverstinai nuvežta... 88. 29.... 89. Vadovaujantis aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, apeliacinio skundo... 90. 30.... 91. Teismų praktikoje analogiško pobūdžio bylose pažymima, kad sutartis dėl... 92. 31.... 93. Akcentuotina tai, kad priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimas... 94. 32.... 95. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, byloje kilus ginčui dėl atlyginimo už... 96. 33.... 97. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju ieškovė (apeliantė),... 98. 34.... 99. Su apeliantės (ieškovės) nurodytu 2019 m. kovo 15 d. prašymu į bylą... 100. 35.... 101. Teisėjų kolegija pažymi tai, kad apeliantės (ieškovės) pateiktos Vilniaus... 102. 36.... 103. Nagrinėjamos bylos aspektu akcentuotina tai, kad tiek UAB „Tomadas“ ir... 104. 37.... 105. Pati apeliantė (ieškovė) pažymėjo, kad įkainį lemia viešojo pirkimo... 106. 38.... 107. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų įkainių skirtumo nepagrįstumą... 108. 39.... 109. Pabrėžtina tai, kad apeliantės (ieškovės) teisė gauti atlyginimą iš... 110. 40.... 111. Išanalizavusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija pritaria pirmosios... 112. 41.... 113. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė (ieškovė), pateikdama 2019 m.... 114. 42.... 115. Aplinkybė, kad pati apeliantė (ieškovė) 2017 m. balandžio 26 d. sudarė... 116. 43.... 117. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliantės (ieškovė) prašyta... 118. 44.... 119. Visų pirma, pažymėtina tai, kad apeliantė (ieškovė) neįvardijo... 120. 45.... 121. Apeliantės (ieškovės) teigimu, iš esmės analogiškas bylas nagrinėjantys... 122. 46.... 123. Šioje nutartyje jau nurodyta, kad, įrodinėdama vidutinę priverstinio... 124. 47.... 125. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog atsakovo skolos suma yra tiesiogiai... 126. 48.... 127. Pažymėtina, kad atsakovo delsimas atsiimti priverstinai saugomą Automobilį... 128. 49.... 129. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad apeliantės... 130. 50.... 131. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto... 132. Dėl procesinės bylos baigties... 133. 51.... 134. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais motyvais, darytina... 135. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 136. atmesti apeliacinį skundą.... 137. Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d....