Byla 2A-432-241/2015
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – A. M. ir „BTA Insurance Company“ SE

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės L. N. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninei dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – A. M. ir „BTA Insurance Company“ SE.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamai atliktų medicininių paslaugų. Ieškovė nurodė, jog 2011 m. rugpjūčio 10 d. jai dirbant namuose įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu diskiniu pjūklu jai buvo nupjauti trys kairės rankos pirštai. Ji buvo atvežta į VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę, tačiau jai nebuvo nurodyta, kad ligoninėje galūnių prisiuvimo operacijos neatliekamos, be to, buvo delsiama vežti ją į kito miesto ligoninę. Ligoninėje jai buvo atlikta operacija. Po operacijos atvykusi į savo polikliniką išimti siūlus iš operuotų pirštų, iš chirurgės G. Š. sužinojo, kad operacija atlikta nekokybiškai, kadangi operavęs gydytojas turėjo sumažinti kaulą ir susiūti odą, o to neatlikus, kaulai yra ilgesni, negu gali išsitempti oda, todėl pradeda lysti į pirštų paviršių. Šią poziciją sustiprino ir kitas chirurgas V. S.. Dėl nekokybiškai atliktos operacijos ieškovei bus atlikta nauja plastinė operacija, kurios metu bus ištaisyti padarytos nekokybiškos operacijos padariniai. Laikui bėgant į piršto paviršių pradėjo lįsti ne tik kaulai, tačiau ir nervų galūnės, todėl nupjautų pirštų galūnės pasidarė itin skausmingos, palyginus su skausmu, koks buvo po operacijos. Ieškovės įsitikinimu, ją operavęs traumatologas A. M. operaciją atliko nekokybiškai. Dėl nekokybiškai atliktos operacijos ieškovė patyrė daug nepatogumų, kentėjo fizinį skausmą, įgijo nepilnavertiškumo kompleksą, todėl sumažėjo galimybė bendrauti su kitais asmenimis.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovės teiginius, jog atvykusi gydymui į VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę ji prašė pervežti ją gydyti į Vilnių, kad iki operacijos apie 6 valandas ieškove gydytojai nesirūpino, teismas pripažino nepagrįstais, kadangi juos paneigė trečiojo asmens A. M. paaiškinimai ir ligos istorijos įrašai. Teismas sprendė, jog gydytojo A. M. paaiškinimus dėl bylos aplinkybių patvirtina ligos istorijos įrašai, kurie leido teismui daryti išvadą, jog atsakovo gydytojų veiksmai teikiant pagalbą ieškovei nebuvo vilkinami, atlikti per protingą laiką. Įvertinęs šiuos įrodymus teismas pripažino nepagrįstais ieškovės argumentus, kad jai nebuvo skirta reikiamo dėmesio ir ja nebuvo tinkamai pasirūpinta. Ieškovės argumentus, jog ji sutikimą gydytis atsakovo ligoninėje pasirašė kitą, o ne sutikime nurodytą dieną, ir tai, kad ieškovė nenorėjo būti gydoma atsakovo ligoninėje, prašė ją perkelti į Vilniaus miesto gydymo įstaigą, teismas pripažino neįrodytais. Teismo vertinimu, įrašai ligos istorijoje patvirtina, jog ieškovė buvo gydoma atsakovo ligoninėje iki 2011 m. rugpjūčio 16 d. ir ji neatšaukė 2011 m. rugpjūčio 10 d. sutikimo tirtis ir gydytis atsakovo ligoninėje iki pat jos išrašymo. Ieškovė taip pat raštu sutiko su chirurgine operacija – kulčių suformavimu, kuri nurodyta ligos istorijoje. Teismas pripažino nepagrįstu ieškovės argumentą, jog ieškovę gydantis gydytojas pasirinko netinkamą gydymo taktiką ir privalėjo ne užsiūti žaizdas, o transplantuoti pirštus, kadangi šių teiginių nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Teismas pažymėjo, kad specialistų vertinimu, byloje nustatyta, jog trečiasis asmuo pasirinko tinkamą ieškovės gydymo taktiką, medicininė pagalba suteikta tinkamai, tyrimai atlikti laiku ir teisingai, diagnostikos ir gydymo klaidų nenustatyta. Teismas, vertindamas ieškovės ieškinio pagrįstumą, vadovavosi Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2012 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 56-33 ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus ekspertizės 2014 m. balandžio 7 d. aktu Nr. EDG 35/13 (02), nes jie nėra nuginčyti kitais objektyviais įrodymais. Atsižvelgęs į surinktus įrodymus, teismas pripažino nepagrįstu ieškovės argumentą, kad trečiasis asmuo A. M. netinkamai suformavo kultis, paliko per ilgus pirštų kaulus, dėl to ieškovei atsirado nepatogumų (skausmai, po operacijos ranka tapo estetiškai nepatraukli), ieškovės į ligoninę pristatyti nupjauti pirštai nebuvo panaudoti transplantacijai ir dėl to jai teko atlikti plastinę operaciją. Teismas rėmėsi ekspertizės aktu, kuriame nurodyta, jog gydymo taktika parinkta teisingai, todėl nesutiko su ieškovės argumentu, kad trečiasis asmuo privalėjo atlikti pirštų transplantaciją, o ne formuoti kultis. Įvertinęs ekspertizės išvadą, kad esant pirštų traiškytiniems sužalojimams su odos ir kaulų defektais pirmos operacijos metu sunku įvertinti žaizdos kraštų audinių gyvybingumą, todėl pagrindinis gydymo principas formuojant kultis – audinius tausojantis faktorius, teismas sprendė, kad ieškovės į ligoninę pristatyti pirštai buvo panaudoti ne transplantacijai, o kulčių formavimo operacijai, nesudaro pagrindo pripažinti, jog trečiasis asmuo A. M. priėmė netinkamą sprendimą dėl nupjautų pirštų panaudojimo atliekant operaciją. Įvertinęs ekspertizės išvadas, kad kultis koreguojanti operacija nereiškia, jog pirminė operacija atlikta nekokybiškai, kad pažeidus pirštus pjūklu ar kitu mechanizmu, kai audiniai sutraiškomi, po traumos lieka odos kaulų defektų, daugiau nei pusei tokių atvejų išryškėja potrauminės komplikacijos, indikuotinos papildomos operacijos, teismas sprendė, jog ieškovės fiziniai (estetiniai) nepatogumai atsirado ne dėl trečiojo asmens netinkamai suteiktos gydymo paslaugos, o dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, kurio metu ieškovė buvo sužalota. Nenustatęs atsakovo kaltės dėl ieškovei taikyto gydymo ir nesant CK 6.246–6.248 straipsnyje nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas ieškovės reikalavimus pripažino nepagrįstais.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Ieškovė prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

91. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje reglamentuojamas įrodymų vertinimo taisykles ir nepagristai nenustatė atsakovo ir trečiojo asmens traumatologo–chirurgo A. M. kaltės dėl ieškovei taikyto netinkamo gydymo ir ieškinio reikalavimus atmetė kaip neįrodytus.

102. Darydamas išvadą apie tinkamai suteiktas gydymo paslaugas, teismas vadovavosi A. M. paaiškinimais, kurie yra prieštaringi. Trečiasis asmuo teigė, kad ieškovė neminėjo, jog ji nesutinka gydytis atsakovo ligoninėje, tačiau teismo posėdžio metu ieškovės atstovei uždavus klausimą, ar medikas nedėjo pastangų ir neskambino konsultuotis su plastinės (rekonstrukcinės) chirurgijos specialistais, gydytojas atsakė, kad lygtai ir skambino, tačiau detaliau paaiškinti šių aplinkybių negalėjo.

113. Teismas tinkamai neįvertino ekspertizės akto, iš kurio turinio matyti, kad atsakovo ligoninės medikai nedėjo pastangų svarstyti klausimą dėl ieškovei nupjautų pirštų replantacijos. Ieškovės amputuotų pirštų dalys galėjo būti gyvybingos ir ji turėjo būti pristatyta mikrochirurgams. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė pageidavo, jog sveikatos priežiūros paslaugos jai būtų suteiktos Vilniuje.

124. Atsakovas neišaiškino galimybės replantuoti nupjautus pirštus ir tokiu būdu išsaugoti rankos pirštus.

135. Prieš operaciją ieškovei buvo padaryti būtini operacijai atlikti kraujo tyrimai, tačiau jų atlikimo laikas yra aiškiai ir neprotingai per ilgas.

146. Operaciją atlikęs gydytojas A. M. su ja prieš gydymą nebendravo, o tik apžiūrėjo, išrašant po operacijos nurodė daryti pirštų mankštą.

157. Teismas nepagrįstai neapklausė ieškovės sugyventinio, kuris iš karto po nelaimingo atsitikimo (patirtos traumos) buvo su ieškove iki ji buvo išvežta į atsakovo operacinę.

168. Nors sprendime teigiama, kad prieš atlikdamas operaciją gydytojas konsultavosi su specialistais ir jie patvirtino, kad esant plėštinėms žaizdoms, sutrupintiems kaulams transplantacija netaikoma, tikslingiau amputuotas galūnes gydyti, tačiau ši informacija nėra patvirtinta objektyviais duomenimis.

17Atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

181. Siekdama įrodyti atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ieškovė neteisingai interpretuoja byloje esančius įrodymus, daro mediciniškai neteisingas ir nepagrįstas išvadas, remiasi abstrakčiomis nuomonėmis, gandais, kitais subjektyviais vertinimais. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovo ligoninės gydytojas teikdamas sveikatos priežiūros paslaugas savo pareigas atliko kvalifikuotai, atidžiai ir dėmesingai, todėl jo veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti, jo kaltės nėra, taip pat nenustatytas priežastinis ryšys.

192. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad ligoninė turėjo replantuoti nupjautas galūnes arba pervežti ją į kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą kur tokios operacijos atliekamos. Pacientė nuo pat atvykimo į priėmimo skubiosios pagalbos skyrių buvo sąmoninga, orientuota, pati gebėjo suvokti ir priimti sprendimus dėl savo sveikatos.

203. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė ne tik davė sutikimą gydytis S. Kudirkos ligoninėje, bet jo neatšaukė iki pat jos išrašymo dienos. Ieškovė, išreikšdama savo valią dėl teiktinų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, pasirašė sutikimą tirtis ir gydytis S. Kudirkos ligoninės ortopedijos– traumatologijos skyriuje;

21sutikimą anestezijai; sutikimą chirurginei operacijai (kulčių suformavimas, pirminis chirurginis žaizdų sutvarkymas) bei apimtis („nekrektomija, tenorafija, odos plastika, susiuvimas).

224. Apeliantė neteisingai nurodo, jog ji nebuvo informuota apie tai, kad galūnių prisiuvimo (replantacinės) operacijos S. Kudirkos ligoninėje nėra atliekamos. Bylos nagrinėjimo metu gydytojas ortopedas–traumatologas A. M. patvirtino, kad su ieškove kalbėjosi priėmimo–skubiosios pagalbos skyriuje, situaciją paaiškino jai suprantama kalba, informavo apie pasirinktą gydymo taktiką, o sprendimą dėl operacijos priėmė tik raštu gavęs pacientės pritarimą. Bendravimas su paciente vyko ir po operacijos iki ji išvyko iš ligoninės. Kokie nors nusiskundimai ar pretenzijos nebuvo išsakyti nei gydytojui, nei ligoninės administracijai, todėl apeliantės teiginiai apie informacijos negavimą yra nepagrįsti.

235. Operacija pradėta po 4 val. 4 min. nuo atvykimo į ligoninę, todėl nepagrįsti apeliantės argumentai apie ilgą paslaugų teikimo trukmę. Apeliantė neturi pagrindo spręsti per kiek laiko įprastai tokioje situacijoje atliekami kraujo tyrimai, kokios buvo replantacijos galimybės, medicininės pagalbos tinkamumas ir pan. Analizuoti gydytojo veiksmų tinkamumą galima tik vadovaujantis specialių medicininių žinių turinčių atstovų vertinimu.

246. Vertinant nustatytą diagnozę bei rentgenologinį sužalojimo vaizdą nėra abejonių dėl sužalojimo apimties – visiška III ir IV pirštų amputacija (sutraiškytos amputuotos pirštų dalys), atviras V skeveldrinis vidurinės falangos lūžimas su sutraiškytais audiniais, II piršto galinės falangos atviras lūžimas ir lenkiamųjų sausgyslių nutraukimas, traiškytos plėštos žaizdos su audinių defektais. Esant tokiems sužalojimams replantacinės operacijos neatliekamos.

257. Ekspertizės akte konstatuota, jog gydymo taktika parinkta teisingai. Ekspertizės akte aiškiai nurodyta, kad kultis koreguojanti operacija nereiškia, kad pirminė operacija atlikta netinkamai – tai yra ne nekokybiškos operacijos pasekmė, bet traumos, kurią patyrė ieškovė, pasekmė.

268. Aplinkybė, jog apeliantė po atliktos amputavimo operacijos jautė fantominius skausmus, tam tikrus neigiamus išgyvenimus, patyrė nepatogumus dėl galūnių nebuvimo, nenustačius, jog tam tiesioginės įtakos turėjo apeliantės nurodomi medikų veiksmai, nesudaro pagrindo priteisti jai prašomos neturtinės žalos atlyginimą, kadangi surinktų įrodymų ir aplinkybių visuma įrodo, jog nėra priežastinio ryšio tarp ligoninės gydytojų veiksmų ir žalos.

27Trečiasis asmuo prašo apeliacinį skundą atmeti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą, kadangi apeliaciniame skunde nurodyti iš esmės tie patys argumentai, kurie buvo tinkamai išanalizuoti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

28IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

30Byloje nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 10 d. ieškovei dirbant namuose įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu diskiniu pjūklu jai buvo nupjauti trys kairės rankos pirštai. VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje jai buvo atlikta operacija. Nupjautų pirštų galūnės pasidarė itin skausmingos, todėl ieškovei buvo atlikta nauja plastinė operacija. Ieškovės įsitikinimu, ją operavęs traumatologas A. M. operaciją atliko nekokybiškai. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2012 m. gegužės 24 d. sprendimu konstatavo, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos ieškovei buvo teiktos tinkami ir kokybiškai, žalos ieškovės sveikatai nepadaryta (1 t., 13 b. l.). Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartimi buvo paskirta teismo deontologinė ekspertizė, ekspertui užduoti klausimai, susiję su ieškovei suteiktų gydymo paslaugų tinkamumu, naujos operacijos skyrimo pagrindu (1 t., 96-98 b. l.).

31Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus pripažino nepagrįstais, kadangi nenustatė ieškovei suteiktų paslaugų netinkamumo ar atliktos operacijos nekokybiškumo fakto. Apeliantė su teismo išvadomis nesutinka, teigia, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai nenustatė atsakovo kaltės dėl ieškovei taikyto netinkamo gydymo.

32Įrodymų vertinimą reglamentuoja CPK 185 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Apeliantės teigimu, teismas tinkami neįvertino ieškovės nurodytų aplinkybių, kuriomis ji įrodinėjo netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimą – medikai nepagristai nepristatė jos nupjautų galūnių replantaciją atliekantiems medikams; laiko tarpas nuo jos pristatymo į S. Kudirkos ligoninę iki operacijos buvo neprotingai ilgas; medicininiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys neatitinka tikrovės; medicininiai dokumentai galbūt buvo surašyti tik po to, kai pacientė pradėjo skųstis dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų; gydytojai, darę įrašus ligos istorijoje, su ieškove nekalbėjo, jos sveikatos būklės ir gydymo taktikos neaiškino ir tyrimų neatliko. Byloje nustatyta, kad ieškovė greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo pristatyta į S. Kudirkos ligoninę, kur po 4 valandų nuo pristatymo jai buvo atlikta V piršto amputacija, bigių suformavimas IV-III pirštų, tenorafija, laisvo odos lopo plastika ir pirminis chirurginis žaizdų sutvarkymas. Pagal ligos istorijoje esančius įrašus teismas nustatė, kad ieškovė į ligoninės priėmimo skyrių atvyko ir buvo apžiūrėta 12 val. 46 min., 13 val. gydytoja V. K. davė nurodymą padaryti radiologinę kairės plaštakos nuotrauką (ligos istorijos 3 psl.), 13 val. 23 min. ieškovei buvo atlikta kardiograma (ligos istorijos 2 psl.), po to ieškovę apžiūrėjo gydytojas A. M., 13 val. 30 min. ieškovę apklausė gydytoja V. K., gydytoja ligos istorijoje aprašė ieškovės sveikatos būklę, diagnozuotus susirgimus (ligos istorijos 4 psl.); ieškovė 13 val. 55 min. paguldyta į 6 palatą. 14–14 val. 47 min. ieškovei atlikti kraujo tyrimai (lig. ist., psl. 25–27). Ieškovė raštu patvirtino, kad sutinka tirtis ir gydytis VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje (ligos istorijos 10 psl.). Ieškovė taip pat 16 val. bendravo su anestezijos specialistu, raštu patvirtino, jog sutinka atlikti anestezijos procedūrą (ligos istorijos 11 psl.). Apžiūros prieš operaciją protokolas (ligos istorijos 13 psl.) patvirtina, kad ieškovė buvo apžiūrėta 16 val. Chirurginė operacija pradėta 16 val. 50 min., o baigta 17 val. 50 min. (ligos istorijos 14 psl.). Minėti išrašai leido teismui daryti išvadą, kad atsakovo gydytojų veiksmai teikiant pagalbą ieškovei nebuvo vilkinami, atlikti per protingą laiką. Tai, kad ieškovei diagnozė nustatyta ir tyrimai atlikti laiku ir teisingai, konstatuota ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendime (1 t., 13 b. l.).

33Ligos istorijoje esantis ieškovės sutikimas gydytis ligoninės ortopedijos–traumatologijos skyriuje, sutikimas operaciniam gydymui bei sutikimas anestezijai patvirtintas jos parašu. Taigi ieškovė sutiko gydytis S. Kudirkos ligoninėje, todėl nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, jog teismas neįvertino jos pageidavimo, kad sveikatos priežiūros paslaugos jai būtų suteiktos Vilniuje. Apeliantės teiginius, kad gydytojas su ja prieš gydymą nebendravo, paneigia ieškovės sutikimas gydymui. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas 15 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad jeigu pacientas pasirašo sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančios formos sutikimą, reiškia, kad pacientas gavo tinkamą informaciją. Taigi aplinkybė, kad ieškovei paaiškinta gydymo taktika ir suteikta reikalinga informacija, byloje nepaneigta.

34Apeliantė kvestionuoja jai parinktą gydymo metodą, teigdama, kad jai galėjo būti atlikta pirštų prisiuvimo (replantacinė) operacija bei nurodo, jog gydytojo A. M. parodymai prieštaringi, kadangi jis teigė, kad ieškovė neminėjo, jog ji nesutinka gydytis atsakovo ligoninėje, tačiau teismo posėdžio metu ieškovės atstovei paklausus, ar medikas nedėjo pastangų ir neskambino konsultuotis su plastinės chirurgijos specialistais, atsakė, kad lygtai ir skambino, tačiau detaliau paaiškinti šių aplinkybių negalėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės apsisprendimą gydytis atsakovo ligoninėje patvirtinta jos sutikimas, o gydytojo pasirinkto gydymo būdo tinkamumą patvirtina tiek teismo paskirtos ekspertizės išvados, tiek Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos išvados. Šie įrodymai paneigia ieškovės argumentus, kad jai turėjo būti atlikta pirštų prisiuvimo (replantacinė) operacija. Taigi pasirinkta gydymo taktika pripažinta tinkama, o ieškovės teiginiai, kad byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kokias pastangas gydytojas dėjo, kad išsiaiškintų, ar nėra galimybės prisiūti nupjautas pirštų galūnes ir nedelsiant pristatyti ieškovę į šias paslaugas teikiančią sveikatos priežiūros įstaigą, nedaro teismo išvadų nepagrįstomis ar neteisingomis. Dar kartą pažymėtina, kad ieškovei buvo paaiškintas siūlomas gydymo būdas ir ji su tokiu gydymo būdu sutiko.

35Teismas nurodė, jog byloje nėra ieškovės teiginius dėl dokumentų neatitikimo tikrovės ir jų užpildymo kita data pagrindžiančių įrodymų, todėl tokius ieškovės teiginius teismas pagrįstai pripažino neįrodytais.

36Ieškovės teigimu, teismas tinkamai neįvertino ekspertizės akto, iš kurio turinio, pasak ieškovės, matyti, kad ligoninės medikai nedėjo pastangų svarstyti dėl nupjautų pirštų replantacijos. Pažymėtina, kad tokios išvados, kaip nurodo ieškovė, ekspertizės akte nėra padarytos.

37Aplinkybę, jog S. Kudirkos ligoninėje jai atlikta operacija buvo nekokybiška, apeliantė įrodinėja po operacijos atsiradusiais skausmais ir jai atlikta pakartotine operacija. Ieškovė teigia, jog jai nuvykusi į savo polikliniką Vilniuje, chirurgė G. Š., apžiūrėjusi plaštaką, nurodė, jog operacija atlikta nekokybiškai, nes nebuvo sumažintas kaulas ir kaulai yra ilgesni nei gali išsitempti oda; šią poziciją sustiprino chirurgas V. S.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra šiuos ieškovės teiginius patvirtinančių įrodymų. Ekspertizės akte konstatuota, kad ieškovei pakartotinė operacija buvo atlikta dėl potrauminių komplikacijų, susietų su traumą sukėlusio žalojančio mechanizmo pobūdžiu. Ekspertai taip pat pažymėjo, kad po traiškytų sužalojimų ir amputacijų dažnai pasitaiko tokios komplikacijos, kaip audinių nekrozė, infekcinis procesas, fantominiai skausmai, neurinomos susidarymas, kulčių deformacija, kulčių jautrumo sutrikimai, kaulų osteomielitas. Šios komplikacijos susietos su traumą sukėlusio žalojančio mechanizmo pobūdžiu. Ekspertas pažymėjo, jog esant pirštų traiškytiniems sužalojimams pooperaciniu laikotarpiu dažnai atliekamos papildomos operacijos, o kultis koreguojanti operacija nereiškia, kad pirminė operacija atlikta nekokybiškai. Ekspertas atkreipė dėmesį, kad pažeidžiant pirštus taip, kad audiniai yra sutraiškomi, po traumos lieka odos ir kaulų defektai ir daugiau nei pusei atvejų išryškėja potrauminės komplikacijos, sindikuotinos papildomos operacijos. Ekspertizės išvados paneigia ieškovės įrodinėjamą aplinkybę, kad pakartotinė operacija jai buvo atlikta dėl nekokybiškos pirmosios operacijos. Priešingai nei įrodinėja apeliantė, ekspertizės akte konstatuota, kad pakartotinė operacija atlikta dėl potrauminių komplikacijų, susietų su traumą sukėlusio žalojančio mechanizmo pobūdžiu.

38Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai neapklausė jos sugyventinio, kuris po nelaimingo atsitikimo iki jos atvežimo į operacinę buvo su ja. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Liudytojų parodymais gali būti grindžiamos įrodinėtinos aplinkybės, tačiau nagrinėjamu atveju ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kurių asmuo, neturintis specialių žinių, negali nei patvirtinti, nei paneigti. Ieškovė įrodinėjo, kad paslaugos jai buvo suteiktos per neprotingai ilgą laiką, kad buvo parinkta netinkama gydymo taktika, kad operacija atlikta nekokybiškai. Šių aplinkybių ieškovės sugyventinis negali įvertinti, todėl jo kaip liudytojo parodymai nagrinėjamam ginčui esminės reikšmės neturi.

39CPK 12 straipsnyje įtvirtintas šalių rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai dėl ieškovei suteiktų gydymo paslaugų tinkamos kokybės, tinkamo gydymo metodo parinkimo ir operacijos atlikimo. Byloje nėra įrodymų, kurie leistų ieškovės nurodomas aplinkybes pripažinti įrodytomis. Pažymėtina, kad civilinė atsakomybė taikoma tik esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms – neteisėtiems veiksmas, žalai, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius, kad ieškovei suteiktos paslaugos ar atlikta operacija buvo nekokybiškos, nėra pagrindo konstatuoti ieškovės reikalavimo pagrįstumo. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą teisėjų kolegijai daryti išvadą, jog pirmosios instancijos tesimas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą dėl ieškovei suteiktų paslaugų tinkamumo, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 263str., 326 str. 1 d. 1 p.).

40Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

41Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 30 000 Lt... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Ieškovė prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimą... 9. 1. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje reglamentuojamas įrodymų vertinimo... 10. 2. Darydamas išvadą apie tinkamai suteiktas gydymo paslaugas, teismas... 11. 3. Teismas tinkamai neįvertino ekspertizės akto, iš kurio turinio matyti,... 12. 4. Atsakovas neišaiškino galimybės replantuoti nupjautus pirštus ir tokiu... 13. 5. Prieš operaciją ieškovei buvo padaryti būtini operacijai atlikti kraujo... 14. 6. Operaciją atlikęs gydytojas A. M. su ja prieš gydymą nebendravo, o tik... 15. 7. Teismas nepagrįstai neapklausė ieškovės sugyventinio, kuris iš karto po... 16. 8. Nors sprendime teigiama, kad prieš atlikdamas operaciją gydytojas... 17. Atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą... 18. 1. Siekdama įrodyti atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ieškovė... 19. 2. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad ligoninė turėjo replantuoti... 20. 3. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė ne tik davė sutikimą... 21. sutikimą anestezijai; sutikimą chirurginei operacijai (kulčių suformavimas,... 22. 4. Apeliantė neteisingai nurodo, jog ji nebuvo informuota apie tai, kad... 23. 5. Operacija pradėta po 4 val. 4 min. nuo atvykimo į ligoninę, todėl... 24. 6. Vertinant nustatytą diagnozę bei rentgenologinį sužalojimo vaizdą nėra... 25. 7. Ekspertizės akte konstatuota, jog gydymo taktika parinkta teisingai.... 26. 8. Aplinkybė, jog apeliantė po atliktos amputavimo operacijos jautė... 27. Trečiasis asmuo prašo apeliacinį skundą atmeti, o teismo sprendimą palikti... 28. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 30. Byloje nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 10 d. ieškovei dirbant namuose... 31. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus pripažino nepagrįstais,... 32. Įrodymų vertinimą reglamentuoja CPK 185 straipsnio 1 dalis, kurioje... 33. Ligos istorijoje esantis ieškovės sutikimas gydytis ligoninės... 34. Apeliantė kvestionuoja jai parinktą gydymo metodą, teigdama, kad jai galėjo... 35. Teismas nurodė, jog byloje nėra ieškovės teiginius dėl dokumentų... 36. Ieškovės teigimu, teismas tinkamai neįvertino ekspertizės akto, iš kurio... 37. Aplinkybę, jog S. Kudirkos ligoninėje jai atlikta operacija buvo... 38. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai neapklausė jos sugyventinio, kuris... 39. CPK 12 straipsnyje įtvirtintas šalių rungimosi principas įpareigoja šalis... 40. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą....