Byla 2-1324-803/2017
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Viešajai įstaigai CENTRO POLIKLINIKA, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje AB „Lietuvos draudimas“

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Petkuvienė,

2sekretoriaujant Rūtai Morkūnaitei,

3dalyvaujant ieškovui K. Z., atsakovo atstovei V. G.,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. Z. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Viešajai įstaigai CENTRO POLIKLINIKA, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje AB „Lietuvos draudimas“ .

5Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6

  1. Ginčo esmė
  1. Byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl įrodinėjamos pažeistos teisės į kokybišką sveikatos priežiūrą.
  2. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 250 eurų turtinės ir 100 eurų neturtinės žalos atlyginimo už netinkamą danties gydymą. Nurodė, jog nuo 2016-05-30, t.y. penkis mėnesius jautė diskomfortą burnoje dėl nekokybiškai gydytojų suteiktų medicinos paslaugų nušlifuojant auksinės karūnėlės keturiasdešimt šešto danties protezą. Paaiškino, kad buvo morališkai pažemintas, kai kreipėsi pas odontologijos klinikos vedėją dėl siuntimo konsultacijai Žalgirio poliklinikoje. Gydytoja nieko nepaaiškino, tačiau nurodė, jog jis privaląs pasirašyti paciento sutikimą gydytis. Be to, gydymo įstaiga netinkamai tvarkė sveikatos kortelę, nes gydytoja R. B. neįrašė ir neužpildė formos 7 p. duomenų apie dantų būklę. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999-11-29 įsakymas Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atsakomybės tvarkos“ įpareigoja užpildyti formos 12 punktą, kuriame atspindima protezų, konstrukcijų ir kokybės būsena. Jeigu jis geros būklė, tai pildomas 12.5 punktas.
  3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad VšĮ CENTRO POLIKLINIKA 2016-05-31 gavo paciento skundą dėl nekokybiškai atliktų paslaugų. Atsakovas 2016-07-08 nusprendė sudaryti gydytojų odontolgų komisiją, skunde nurodytoms aplinkybėms ištirti. Komisija konstatavo, jog gydytoja R. B. tinkamai užpildė sveikatos istoriją. Apžiūrėjus paciento burnos ertmę, surašyta dantų formulė, nustatytas natūralus vainikėlio nusidėvėjimas. 46 d. vainikėlio viršutinio sluoksnio nušlifavimo grąžteliu ar kitu mechaniniu būdu nestebima. Taigi nėra būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovo atsakomybei kilti.
  4. Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Ieškovas papildomai paaiškino, kad auksinė karūnėlė buvo sugadinta nugręžiant ir poliruojant danties plombą, o dantis ir buvo taisomas šalia danties su auksine karūnėle. Nurodė, kad nesinaudos teismo siūlymu kreiptis į ekspertą žalos dydžiui įrodyti, nes, anot jo, žala akivaizdi. Atsakydamas į atsakovo atstovės klausimą dėl dantų priežiūros pažymėjo, kad valosi dantis tris kartus per dieną, įdėmiai juos apžiūrėdamas. Atsakovo atstovė naujų esminių aplinkybių nenurodė.

7Teismas

konstatuoja:

  1. Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados
  1. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2016-05-31 pateikė atsakovui skundą, nurodydamas, jog gydytoja R. B., šlifuojant plombą, kai ieškovui buvo gydytas 45 dantis, nušlifavo ir viršutinį sluoksnį auksinės karūnėlės. Ieškovas paprašė atlyginti 250 eurų už sugadintą karūnėlę (b.l.4). Viešoji įstaiga CENTRO POLIKLINIKA 2016-06-10 pateikė raštu Nr. 01-30-1942 atsakymą, nurodydama, jog su skunde išdėstytais faktais nesutinka, nes odontologė R. B. savo paaiškinime išdėstė, kad šlifavimui tinkančių instrumentų nėra, o ji 2016-05-30 plombavo dantį ir atliko plombos apdailą poliravimo diskeliais (b.l.5).
Dėl turtinės žalos atlyginimo
  1. Pagal įstatymą atsakovui civilinė atsakomybė galėtų kilti tik nustačius visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir jos dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (ar atitinkamos jos dalies) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai).
  2. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nurodė, kad patyrė 250 eurų turtinę žalą už sugadintą karūnėlę, tačiau įrodymų žalos dydžiui pagrįsti nepateikė. Ieškovas nenurodė, kad būtų taisęs ir/ar atlikęs kitus veiksmus, kuriais būtų eliminuoti jo įrodinėjami nepatogumai, kuriuos, pasak ieškovo, jis jautė penkis mėnesius po gydytojų suteiktų medicinos paslaugų, nušlifuojant auksinės karūnėlės keturiasdešimt šešto danties protezą.
  3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 1 dalį „įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra“. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 178 straipsnis nustato, kad „šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti“.
  4. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys pinigines operacijas, kuriais galėtų būti įrodytas žalos dydis dėl 250 eurų ar kitokios sumos, ieškovo ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas, kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

8Dėl neturtinės žalos atlyginimo

  1. CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad „neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais“.
  2. Iš ieškovo paaiškinimų, prie bylos pridėtų dokumentų, galima spręsti, jog ieškovas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia keliomis faktinių aplinkybių grupėmis: ą) patirtu nepatogumu jaučiant diskomfortą burnoje; b) sveikatos priežiūros paslaugų kokybe, įskaitant netinkamą paslaugos administravimą.
  3. Teismas jau konstatavo, jog byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl ieškovo sveikatai padarytos turtinės žalos ir dėl to susietos priežastiniu ryšiu neturtinės žalos padarymo, kuri pagal ieškovo paaiškinimus pasireiškė diskomforto jautimu byloje. Atsakovas, atsikirsdamas į nurodytą ieškovo aplinkybę dėl žalos padarymo fakto, nurodė, jog Gydytojų odontologų komisijos 2016-07-13 ataskaitoje žalos padarymo faktas nefiksuotas, komisija, pildant paciento K. Z. asmens sveikatos istoriją, pažeidimų nerado, o apžiūrėjus burnos ertmę ir surašius dantų formulę, stebimas natūralus vainikėlio nusidėvėjimas, mechaninių pažeidimų nepastebėta (b.l 36). Medicininiuose dokumentuose esantys įrašai (b.l. 17) taip pat nepatvirtina ieškovo įrodinėjamos aplinkybės dėl mechaninio danties vainikėlio pažeidimo ir su tuo atsiradusio tokio nepatogumo, kad būtų pagrindas neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą dėl sukelto diskomforto burnoje atmetamas (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
  4. Tačiau į bylą yra pateiktas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016-10-13 sprendimas Nr. 56-98, kuriame užfiksuota, jog Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos gydytojas odontologas ortopedas R. P. nustatė, jog dalis karūnėlės nusidėvėjusi natūraliai, o dalis yra pažeista mechaniškai, tačiau negali nustatyti pažeidimų atsiradimų laiko (b.l. 8). Komisijos nuomone, net jei pažeidimai buvo padaryti Poliklinikoje apsilankymo metu, tai nei funkciškai, nei estetiškai, nei kitu būdu nepadarė žalos paciento sveiktai, todėl sprendė ieškovo prašymo atlyginti žalą netenkinti (b.l. 8, 9). Pažymėtina, kad Komisijos išvadoje užfiksuoti duomenys dėl dalies danties mechaninio pažeidimo paneigia poliklinikos Gydytojų odontologų komisijos 2016-07-13 ataskaitos išvadą dėl jų nebuvimo (b.l.20). Tai sudaro pagrindą spręsti, kad labiau tikėtina, jog atsakovas netinkamai atliko pareigas, pažeisdamas jam keliamą rūpestingumo reikalavimą (CK 6.732 straipsnis, įpareigojantis asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėją užtikrinti tokį rūpestingumo laipsnį, kokio tikimasi iš sąžiningo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo. Jo veikla turi būti grindžiama atsakomybe, kurią nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų profesijos standartai).
  5. Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non (būtina, privaloma sąlyga) testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija).
  6. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003). Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Tačiau netiesioginis priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014).
  7. Taigi sprendimo 13 punkte nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas pažeidė rūpestingumo pareigą, kurios ieškovas galėjo teisėtai tikėtis iš priežiūros paslaugų teikėjo dėl jam taikomų profesijos standartų, todėl tarp jo padarytos neteisėtos veikos konstatuojamas netiesioginis priežastinis ryšys su paslaugos kokybe, kurios pasekmė – netinkamai įvertinta ieškovo sveikatos būklė dėl 46 danties dalies mechaninio pažeidimo (CK 6. 725 straipsnio 2 dalis).
  8. Be kita ko, ieškovas liko nepatenkintas ir atsakovo atstovo veiksmais, kai kreipėsi į jį dėl siuntimo dėl konsultacijos į Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką (b.l.6), motyvuodamas informacijos apie procedūrą, kuriai duoda sutikimą, nesuteikimu.
  9. Pagal CK 6.727 straipsnio 1 dalį „asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas privalo informuoti pacientą jam suprantama forma, paaiškindamas specialius terminus, apie jo sveikatos būklę, ligos diagnozę, galimus gydymo būdus, gydymo prognozę bei kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie pasekmes, jeigu siūlomo gydymo atsisakytų“.
  10. Nagrinėjamoje byloje atsakovas neatsikirto į ieškovo pretenziją dėl informacijos nepateikimo, nenurodė, kokia forma, kaip tiksliai ieškovas galėjo būti supažindintas su procedūra, kuriai prašė sutikimo (b.l.19,21-24). Be kita ko, atsakovas tik po to, kai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija kreipėsi į jį dėl informacijos pateikimo, 2016-07-13 sudarė komisiją (b.l.17), kuri visapusiškai ėmėsi tirti ieškovo pretenziją, nors ieškovas jau sekančią dieną, t.y. 2016-05-31 pateikė skundą, po 2016-05-30 įvykusio danties plombavimo. Taigi šiuo aspektu konstatuojama, jog ieškovas patyrė nepatogumus, o tai sudaro pagrindą neturtinei atsakomybei kilti (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
  11. Kasacinis teismas išaiškino, jog vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009). Profesionalo veiksmų neteisėtumas gali reikštis nepakankamai atidžiu, nepakankamai rūpestingu profesinių pareigų atlikimu. Dėl to teismai tokiose bylose privalo ne tik aiškintis, ar gydytojas parinko tinkamus gydymo metodus, medikamentus, bet ir ar jis tinkamus gydymo metodus taikė rūpestingai, atidžiai ir atsargiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005). Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008, 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013).
  12. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta neturtinės žalos dėl sveikatos sutrikdymo, tačiau ieškovas įrodė sveikatos priežiūros paslaugų netinkamą įvykdymą proceso aspektu (CK 6.725 straipsnis), todėl ieškovo ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant jo naudai iš atsakovo 50 eurų (CPK 178, 185 straipsniai). Taip pat teismas atmeta ieškovo argumentus dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999-11-29 įsakymo Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atsakomybės tvarkos“ pažeidimo, nes, kaip teisingai nurodė atsakovas, priėmus Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. V-338 „Dėl Minimalių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reikalavimų aprašo tvirtinimo“ jo 18.5.5 punktu buvo suteikta įstaigos vadovui teisė tvirtinti medicinos dokumentų pildymo tvarką. Atsakovo Viešosios įstaigos CENTRO POLIKLINIKA patvirtintoje direktoriaus 2015-01-13 įsakymu Nr. V-7 tvarkoje (b.l.25-34) nėra reikalavimo, kaip nurodė ieškovas, atspindėti dantų būklę kiekvieno apsilankymo metu, užpildant statistinės apskaitos formą 025-043/a.

9Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Nagrinėjamoje byloje ieškinys iš dalies tenkintas, tačiau šalys nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jų nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Iš šalių nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

10Vadovaudamasis CPK 269-270 straipsniais, teismas

Nutarė

11iš dalies tenkinti ieškinį.

12Priteisti ieškovui K. Z. (a.k. ( - ) 50 eurų neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo Viešosios įstaigos CENTRO POLIKLINIKA (j.a.k. 125873515).

13Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai