Byla A-3941-822/2020

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramutės Ruškytės, Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovams Akmenės rajono savivaldybės administracijai, Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyrius, valstybės įmonė Valstybės žemės fondas, atstovaujama Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. sausio 10 d. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Akmenės rajono agentūros (toliau – ir Akmenės r. agentūra) 2016 m. gruodžio 12 d. ir 22 d. sprendimus nepritarti pastatų, esančių ( - ), rekonstrukcijos, pakeičiant pastatų paskirtį į gyvenamąją (vienbučių) ir pagalbinio ūkio, projektui, bei Akmenės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą neišduoti statybą leidžiančio dokumento, taip pat įpareigoti Administraciją iš naujo derinti mažosios bendrosios (toliau – ir MB) „Kapitelis“ parengtą pastatų rekonstrukcijos projektą ir pagal 2016 m. lapkričio 7 d. prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

72.

8Pareiškėjas paaiškino, jog jis 2015 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo-pardavimo ir žemės nuomos teisės perleidimo sutartimi iš akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Naujasis kalcitas“ įsigijo pastatą-kompresorinę, unikalus Nr. ( - ), pastatą-siurblinę, unikalus Nr. ( - ), pastatą-valymo įrenginių pastatą, unikalus Nr. ( - ), ir nuotekų šalinimo tinklus-valymo įrengimus, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), jam taip pat perėjo nuomos teisė į 2,1092 ha valstybei priklausančio žemės sklypo dalį iš 27,4698 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ). Atsižvelgiant į minėtą sutartį, 2016 m. kovo 18 d. tarp pareiškėjo, Lietuvos Respublikos ir AB „Naujasis kalcitas“ sudarytas susitarimas dėl 2008 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N32/08-0042 pakeitimo. Akmenės rajono savivaldybės mero 2016 m. gegužės 19 d. potvarkiu Nr. M-26 buvo pakeistas dalies žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), naudojimo būdas iš pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, t. y. pakeistas pareiškėjo nuomojamos žemės sklypo dalies, kurioje yra 2015 m. rugpjūčio 17 d. įsigyti pastatai, naudojimo būdas. 2016 m. liepos 21 d. tarp pareiškėjo, Lietuvos Respublikos ir AB „Naujasis kalcitas“ sudarytas susitarimas pakeisti 2008 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N32/08-0042, sutarties 4 punktą papildant žodžiais: „naujų pastatų, įrenginių ir kitų statinių statyba ir esamų rekonstrukcija galima pagal nustatyta tvarka suderintus projektus, ir jei tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentu nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui“. Norėdamas pagerinti savo gyvenimo sąlygas bei siekdamas naudoti nuomojamą žemės sklypo dalį pagal sklypo naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, pareiškėjas 2016 m. birželio 27 d. pateikė Administracijai prašymą išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus įsigytų dviejų pastatų – kompresorinės ir valymo įrenginių pastato – rekonstrukcijos projektui, pakeičiant jų paskirtį į gyvenamąją (vieno buto) ir pagalbinio ūkio, rengti. Administracija 2016 m. liepos 8 d. išdavė pareiškėjui specialiuosius architektūros reikalavimus nurodytų pastatų rekonstrukcijai. Pareiškėjo užsakymu MB „Kapitelis“ 2016 m. liepos mėn. parengė Gamybos, pramonės ir kitos paskirties pastatų ( - ), pakeičiant pastatų paskirtį į gyvenamąją (vieno buto) ir pagalbinio ūkio, rekonstrukcijos projektą (toliau – ir Projektas), pagal kurį pareiškėjo nuosavybės teise valdomą pastatą-valymo įrenginių pastatą numatoma rekonstruoti į 1 aukšto gyvenamąjį namą su mansarda, o pastatą-kompresorinę – į 1 aukšto ūkio paskirties pastatą. Tiek rengiant Projektą, tiek ir skundo padavimo metu Nekilnojamojo turto registre nei pareiškėjo, nei AB „Naujasis kalcitas“ nuomojamai ginčo žemės sklypo daliai nebuvo nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos XXIX. „Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“. Pareiškėjas 2016 m. liepos 28 d. pateikė Administracijai prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, jam nuosavybės teise priklausančių pastatų rekonstrukcijai, pakeičiant pastatų paskirtį į gyvenamąją (vieno buto) ir pagalbinio ūkio, pateiktą projektą patikrino atitinkamos institucijos. Akmenės r. agentūra nepritarė nei 2016 m. liepos 28 d. pateiktam, nei 2016 m. lapkričio 7 d. pateiktam pakoreguotam Projektui, motyvuodama tuo, kad planuojami rekonstruoti pastatai patenka į paviršinio vandens telkinio apsaugos juostą, todėl, pakeitus pastatų paskirtį ir juos išplėtus, bus pažeisti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 126.1 papunkčio reikalavimai; žemės sklypui, kadastrinis Nr. ( - ), nėra įrašytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos „XXIX. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“ (jos galbūt nėra suformuotos). Akmenės r. agentūra 2016 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. S-A-344 (1.149-1) papildomai nurodė, jog ginčo žemės sklypas ribojasi su ( - ) tvenkiniu (identifikavimo kodas ( - )), kurio plotas 125 ha; vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540, šiam sklypui turėjo būti nustatyta mažiausia 10 m pločio paviršinio vandens telkinio apsaugos juosta ir 200 m pločio paviršinio vandens telkinio apsaugos zona. Atsižvelgdama į Akmenės r. agentūros 2016 m. gruodžio 12 d. nepritarimą, Administracija atsisakė išduoti pareiškėjui statybą leidžiantį dokumentą.

93.

10Pareiškėjui kilo abejonės dėl Akmenės r. agentūros 2016 m. gruodžio 12 d. nepritarimo motyvų pagrįstumo, nes nei pareiškėjo nuomojamai žemės sklypo daliai, nei visam 27,4698 ha žemės sklypui nebuvo nustatytos Specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos „XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“. Jo nuomone, net jeigu tokios specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos būtų kada nors ateityje nustatytos, tai jas nustačius, vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu, pastatai, kuriuos pareiškėjas ketina rekonstruoti, vis tiek nepatektų į paviršinio vandens telkinio (( - ) tvenkinio) pakrantės apsaugos juostą. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas 2016 m. gruodžio 13 d. pateikė Administracijai prašymą sušaukti suinteresuotų šalių pasitarimą. 2016 m. gruodžio 16 d. įvykusio pasitarimo metu Akmenės r. agentūros vedėjas įsipareigojo pasikonsultuoti su savo atstovaujamos institucijos juristais ir iki 2016 m. gruodžio 23 d. pateikti oficialią, galutinę ir teisiškai pagrįstą išankstinę projekto patikrinimo išvadą projekto vadovui G. T. ir kopiją Administracijai. Akmenės r. agentūra 2016 m. gruodžio 22 d. rašte Nr. S-A-348 (1.149-1) nurodė, kad, pakartotinai išnagrinėjusi MB „Kapitelis“ parengtą Gamybos, pramonės ir kitos paskirties pastatų ( - ), pakeičiant pastatų paskirtį į gyvenamąją (vieno buto) ir pagalbinio ūkio, Projektą, nepritaria Projekto aplinkosauginiams sprendiniams dėl šių motyvų: aptariamas žemės sklypas ribojasi su ( - ) tvenkiniu, kurio plotas 125 ha; vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu, šiam sklypui turėjo būti nustatyta paviršinio vandens telkinio apsaugos juosta ir paviršinio vandens telkinio apsaugos zona (bet jų pločiai šiame rašte jau nenurodyti); pateiktame 2016 m. rugpjūčio 7 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše žemės sklypui, kadastrinis Nr. ( - ), nėra įrašytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos „XXIX. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“, nes jos galbūt nėra suformuotos; pakeitus pastatų paskirtį ir juos išplėtus, bus pažeisti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.7 papunkčio reikalavimai. Pareiškėjo vertinimu, Akmenės r. agentūros 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimas nepritarti ginčo Projektui buvo priimtas netinkamai aiškinant ir taikant tiek Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimus, tiek Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo reikalavimus, dėl ko negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

114.

12Pareiškėjas pabrėžė, kad nėra ginčo, jog 27,4698 ha žemės sklypui, kadastrinis Nr. ( - ), nėra ir niekada nebuvo nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos XXIX. „Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“. Būtent dėl šios priežasties Administracija 2016 m. liepos 8 d. pareiškėjui išduotų specialiųjų architektūros reikalavimų 10 punkte „Kiti reikalavimai“ nurodė, kad statinio projekto sprendinius Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, pagal kompetenciją, būtina suderinti su atitinkamomis derinančiomis institucijomis, atsižvelgiant į specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, bet tik į tas, kurios įregistruotos, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 4 dalies nuostatos. Akmenės r. agentūra, atsisakydama pritarti Projektui, akcentavo tai, kad pareiškėjo nuomojamai žemės sklypo daliai turėtų būti nustatytos specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos „XXIX. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“, bet nei ginčijamuose nepritarimuose, nei papildomai pateiktuose anksčiau minėtuose raštuose nenurodė, kas ir kada tokias specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas turėtų nustatyti pareiškėjo nuomojamai žemės sklypo daliai, kaip ir nenurodė nė vieno teisės akto, kurio pagrindu pareiškėjas turėtų vadovautis nenustatytomis ir neįregistruotomis specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, dėl ko skundžiamas Akmenės r. agentūros atsisakymas pritarti Projektui yra ne tik neteisėtas ir aiškiai nepagrįstas, bet ir neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Iš tokios ginčijamo atsisakymo formuluotės neaišku ar atsakovas reikalauja, kad pareiškėjas pats inicijuotų nurodytų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nustatymą nuomojamai žemės sklypo daliai, ar kad pakrantės apsaugos juostą ir zoną nustatytų Projektą ruošiantis architektas, nors bet kuriuo atveju nebūtų galimybės įvykdyti nė vieną iš jų. Pareiškėjo įsitikinimu, Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašas nėra privalomas (2 str.) ir jame nėra numatyta nei pareiga, nei galimybė nekilnojamojo turto (žemės sklypo) savininkui ir / ar nuomininkui pradėti paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo procedūras. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys, kurie gali nustatyti kadastro duomenis, bet tarp jų nėra projektuotojų, ruošiančių statinių statybos ir / ar rekonstrukcijos projektus. Visos pareiškėjo turimos daiktinės teisės ir jų apribojimai yra įregistruoti viešajame registre. Tik viešajame registre įregistruoti daiktinių teisių suvaržymai gali sukelti kokias nors teisines pasekmes tokių daiktinių teisių turėtojui. Be to, Akmenės r. agentūra atsisakyme nenurodė jokio teisės akto, kurio pagrindu bet kokiam paviršiniam vandens telkiniui savaime nustatomos pakrantės apsaugos zonos ir juostos. Iš Akmenės r. agentūros raštų taip pat neaišku, kokio pločio paviršinio vandens telkinio apsaugos zona ir pakrantės apsaugos juosta turėtų būti nustatyta pareiškėjo nuomojamai žemės sklypo daliai. Akmenės r. agentūra 2016 m. rugpjūčio 19 d. rašte nurodė, kad pareiškėjo nuomojamai žemės sklypo daliai turėtų būti nustatyta 30 m pločio paviršinio vandens telkinio apsaugos juosta, apsaugos zonos pločio nenurodant, o 2016 m. gruodžio 12 d. teigiama, kad pareiškėjo nuomojamai žemės sklypo daliai turėtų būti nustatyta tik minimali 10 m pločio paviršinio vandens apsaugos juosta ir 200 m pločio apsaugos zona. 2016 m. gruodžio 22 d. rašte nenurodytas nei paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos, nei pakrantės apsaugos juostos, kurios, Akmenės r. agentūros manymu, kažkada turėtų būti nustatytos, plotas.

135.

14Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Akmenės r. agentūra 2016 m. rugpjūčio 19 d. rašte ir 2016 m. gruodžio 12 d. rašte nurodė, jog, pritarus Projektui, bus pažeisti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 papunkčio reikalavimai, bet 2016 m. gruodžio 22 d. rašte teigė, kad, pritarus Projektui, bus pažeisti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.7 papunkčio reikalavimai, dėl ko neaišku, kuriuo pagrindu priimti ginčijami sprendimai. Pareiškėjo įsitikinimu, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 papunktis draudžia statyti tik naujus statinius pakrantės apsaugos juostoje, bet ne rekonstruoti ar remontuoti ten jau esančius ir teisiškai įregistruotus pastatus ar statinius. Akivaizdu, kad pastaroji nuostata neturi nieko bendra su Projektu, nes šiuo projektu nėra numatoma jokių naujų statinių statyba. Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. rugsėjo 9 d.) nėra 126.7 papunkčio. Pareiškėjas tvirtino, jog nepagrįsta atsisakyti pritarti Projektui ir vadovaujantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9 papunkčiu, nes nėra projektuojama jokių naujų statinių statyba paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje. Akmenės r. agentūra taip pat nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 20 straipsnio 5 dalimi, nes pagal Projektą, kaip minėta, nėra projektuojama jokių naujų pastatų ir / ar statinių statyba paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje ar apsaugos zonoje. Netgi tuo atveju, jeigu kada nors ateityje pareiškėjo nuomojamai žemės sklypo daliai įstatymų nustatyta tvarka būtų nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos „XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“, tai jomis nustatoma pakrantės apsaugos juosta negalėtų būti didesnė kaip 10 m, todėl pareiškėjo ketinami rekonstruoti pastatai nepatektų į pakrantės apsaugos juostą (kaip matyti iš teritorijos gen. plano, atstumas nuo ( - ) tvenkinio kranto linijos iki arčiausiai jo esančio ir Projekte nurodyto pastato (unikalus Nr. ( - )) siauriausioje vietoje yra 11,72 m).

156.

16Pareiškėjas pastebėjo ir tai, kad pakartotinai pateiktas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą informacinėje sistemoje „Infostatyba“ buvo užregistruotas 2016 m. lapkričio 7 d., todėl, vadovaujantis tuo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 23 straipsnio 18 dalimi, pagal gautas pastabas pakeisto rekonstrukcijos projekto patikrinimas turėjo būti baigtas ne vėliau nei 2016 m. gruodžio 1 d. Nepaisant to, Akmenės r. agentūra projekto patikrinimą baigė 2016 m. gruodžio 12 d., taip pažeisdama įstatymo reikalavimus.

177.

18Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

198.

20Departamentas teigė, kad, atsižvelgiant į Akmenės r. agentūros 2016 m. rugpjūčio 19 d. ir 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimus nepritarti Projektui, 2016 m. gruodžio 22 d. raštą bei juose išdėstytus motyvus, kilo pagrįstų abejonių, ar nebus pažeista gamtinė aplinka rekonstruojant minėtus pastatus, todėl Akmenės r. agentūra negalėjo derinti šio Projekto.

219.

22Atsakovas Akmenės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

2310.

24Administracija pažymėjo, jog ji neturėjo galimybės išduoti statybą leidžiantį dokumentą Projektui, esant bent vienam derinančios institucijos nepritarimui (Statybos įstatymo 23 str. 20 p.). Akmenės r. agentūra tokį nepritarimą pateikė 2016 m. rugpjūčio 19 d. ir 2016 m. gruodžio 12 d. Pareiškėjo prašymu, 2016 m. gruodžio 16 d. Administracijos patalpose įvyko pasitarimas dėl Projekto tikrinimo išvados pagrįstumo, kurio metu Akmenės r. agentūros vedėjas įsipareigojo pasikonsultuoti su savo atstovaujamos institucijos juristais iki 2016 m. gruodžio 23 d. ir pateikti oficialią, galutinę ir teisiškai pagrįstą išankstinę projekto patikrinimo išvadą projekto vadovui G. T., kopiją Administracijai. Administracijos gautame Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. gruodžio 22 d. rašte nurodyta, kad Projektui nepritariama. Anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad Administracija siekė visapusiškai išnagrinėti susidariusią situaciją, siekdama taikaus šalių susitarimo. Administracija teigė, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 4.1. papunktyje nurodyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )) suformuotas ir patvirtintas Šiaulių apskrities viršininko 2007 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. V-698 ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl jau tuo metu, vadovaujantis 2007 metais galiojusio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalimi, konkrečiam žemės sklypui turėjo būti nustatytos ir taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą registruojant suformuotus naujus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) žemės sklypus pagal teritorijų planavimo dokumentus. Vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu, ginčo žemės sklypui turėjo būti nustatyta ir įregistruota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtinta specialioji žemės naudojimo sąlyga – „XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“. Administracija 2017 m. vasario 28 d. raštu Nr. S-484(6.10) kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Akmenės skyrių, prašydama informacijos apie vykdomas ankščiau nurodytos specialiosios sąlygos nustatymo ir įregistravimo procedūras. Administracija 2017 m. kovo 6 d. gavo Tarnybos Akmenės skyriaus raštą Nr. 26SD-644-(14.26.7.), kuriame nurodyta, kad Skyrius yra užsakęs formavimo metu taikytinų, tačiau neįrašytų į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planą, kadastro duomenų formą bei verčių paskaičiavimą žemės sklypui ( - ), ir kad šiuo metu užsakyta dokumentacija tikrinama ir derinama, o parengus sprendimą dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašymo artimiausiu metu byla bus perduota VĮ Registrų centrui įregistruoti. Administracijos įsitikinimu, statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūros buvo įvykdytos vadovaujantis Statybos įstatymu, tuo metu galiojusiu statybos techniniu reglamentu STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, todėl nėra teisinio pagrindo Administracijos sprendimą neišduoti statybą leidžiančio dokumento pripažinti neteisėtu ir panaikinti.

2511.

26Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

2712.

28Tarnyba paaiškino, jog jos direktoriaus 2017 m. liepos 4 d. pavedimu Nr. lPAV-288-(1.8) Tarnybos Akmenės skyriui buvo pavesta organizuoti žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypą, atidalyti žemės sklypus, reikalingus pastatams eksploatuoti, nustatyti ir pakeisti žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą, nustatyti ir panaikinti specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. Tarnybos Akmenės skyriaus vedėja 2017 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 26FPĮ-45-(14.26.124.) nusprendė pradėti rengti ginčo žemės sklypo projektą. Be to, skyriaus vedėjos 2017 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 26VĮ-718-(14.26.2.) buvo nutraukta prieš terminą 2008 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N32/08-0042, kuria pareiškėjui išnuomota žemės sklypo 2,1109 ha dalis, dalyje, kuri nereikalinga žemės sklype esantiems pastatams (statiniams) eksploatuoti.

2913.

30Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Valstybės žemės fondas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

3114.

32VĮ Valstybės žemės fondas tvirtino, kad ginčo žemės sklypui taikoma specialioji žemės naudojimo sąlyga „Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“. Žemės sklypo ūkinės veiklos apribojimo plane pažymėta, jog vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta yra tik pietinėje žemės sklypo dalyje – 25 m pločio. VĮ Valstybės žemės fondas taip pat akcentavo, jog pareiškėjo reikalavimų tenkinimas ar atmetimas neturės jokios įtakos fondo teisėms ir pareigoms.

33II.

3415.

35Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. vasario 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjo R. B. skundą.

3616.

37Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo-pardavimo ir žemės nuomos teisės perleidimo sutartimi iš AB „Naujasis kalcitas“ nuosavybės teise įsigijo pastatą-kompresorinę, unikalus Nr. ( - ), pastatą-siurblinę, unikalus Nr. ( - ), pastatą-valymo įrenginių pastatą, unikalus Nr. ( - ), ir nuotekų šalinimo tinklus-valymo įrengimus, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ). Visi nurodyti pastatai yra 27,4698 ha žemės sklype, esančiame ( - ), kurį 2008 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N32/08-0042 pagrindu nuomojosi AB „Naujasis kalcitas“. 2015 m. rugpjūčio 17 d. sutartimi pareiškėjui taip pat buvo perleista nuomos teisė į 2,1092 ha dalį valstybei priklausančio 27,4698 ha žemės sklypo. 2016 m. kovo 18 d. tarp pareiškėjo, Lietuvos Respublikos ir AB „Naujasis kalcitas“ sudarytas susitarimas pakeisti 2008 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N32/08-0042 ir nustatyti, kad AB „Naujasis kalcitas“ yra 25,3589 ha žemės sklypo dalies nuomininkas, o pareiškėjas – 2,1109 ha žemės sklypo dalies nuomininkas. Akmenės rajono savivaldybės mero 2016 m. gegužės 19 d. potvarkiu Nr. M-26 buvo pakeistas pareiškėjo nuomojamos žemės sklypo dalies naudojimo būdas iš pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

3817.

39Pareiškėjas 2016 m. birželio 27 d. Administracijai pateikė prašymą išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus 2015 m. rugpjūčio 17 d. įsigytų dviejų pastatų – kompresorinės ir valymo įrenginių pastato – rekonstrukcijos projektui, pakeičiant pastatų paskirtį į gyvenamąją (vieno buto) ir pagalbinio ūkio, rengti. Administracija 2016 m. liepos 8 d. išdavė pareiškėjui specialiuosius architektūros reikalavimus. Šių reikalavimų 10 punkte „Kiti reikalavimai“ nurodyta statinio projekto sprendinius Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka pagal kompetenciją suderinti su atitinkamomis derinančiomis institucijomis, atsižvelgiant į įregistruotas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pagal Administracijos išduotus specialiuosius architektūros reikalavimus, pareiškėjo užsakymu, MB „Kapitelis“ 2016 m. liepos mėn. parengė Gamybos, pramonės ir kitos paskirties pastatų ( - ), pakeičiant pastatų paskirtį į gyvenamąją (vieno buto) ir pagalbinio ūkio, rekonstrukcijos projektą, pagal kurį pareiškėjo nuosavybės teise valdomą pastatą-valymo įrenginių pastatą numatoma rekonstruoti į 1 aukšto gyvenamąjį namą su mansarda, o pastatą-kompresorinę – į 1 aukšto ūkio paskirties pastatą. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 7 d. pakartotinai kreipėsi į Administraciją su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, prašymas užregistruotas 2016 m. lapkričio 7 d., priimtas 2016 m. lapkričio 14 d.

4018.

41Akmenės r. agentūra, viena iš Projektą tikrinusių institucijų, 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu nepritarė Projektui dėl to, jog ginčo žemės sklypas ribojasi su ( - ) tvenkiniu, kurio plotas 125 ha; vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 patvirtintu Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu, šiam sklypui turėjo būti nustatyta mažiausiai 10 m pločio paviršinio vandens telkinio apsaugos juosta ir 200 m pločio paviršinio vandens telkinio apsaugos zona; žemės sklypui nėra įrašytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos „XXIX. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“, nes galbūt jos nėra suformuotos; žemės sklype yra 30 m pakrantės apsaugos juosta, nustatyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenimis; planuojami rekonstruoti pastatai patenka į paviršinio vandens telkinio apsaugos juostą, todėl pakeitus pastatų paskirtį ir juos išplėtus bus pažeisti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 papunkčio reikalavimai. Akmenės r. agentūra sprendimą grindė Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9 papunkčiu.

4219.

43Administracija 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu netenkino pareiškėjo 2016 m. lapkričio 7 d. prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nes gautas nepritarimas iš Projektą derinančios institucijos. Akmenės r. agentūra 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu pakartotinai nepritarė Projekto aplinkosauginiams sprendiniams, pakartodama 2016 m. gruodžio 12 d. sprendime nurodytus motyvus bei papildomai nurodydama, jog pakeitus pastatų paskirtį (juos išplėtus) bus pažeisti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.7 papunkčio (2016 m. gruodžio 12 d. rašte nurodytas 126.1 papunktis) reikalavimai.

4420.

45Teismas sutiko su pareiškėjo vertinimu, kad Akmenės r. agentūra, priimdama ginčijamą 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą (nepritarimą), padarė procedūrinį pažeidimą. Pareiškėjo pakartotinis prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą sistemoje užregistruotas 2016 m. lapkričio 7 d., taigi pakartotinai pateikto pagal gautas pastabas pakeisto Projekto patikrinimas turėjo būti baigtas ne vėliau nei 2016 m. gruodžio 1 d., bet Akmenės r. agentūra Projekto patikrinimą baigė tik 2016 m. gruodžio 12 d. Teismas pažymėjo, kad Akmenės r. agentūra privalėjo laikytis Statybos įstatymo 23 straipsnio 18, 20 dalyse įtvirtintų nuostatų, tačiau ne kiekvienas procedūrinis pažeidimas suponuoja pareigą visą procedūrą pripažinti neteisėta. Teismas aptariamo procedūrinio pažeidimo nelaikė esminiu, nes nebuvo pagrindo manyti, jog dėl šio pažeidimo galėjo būti priimtas nepagrįstas sprendimas. Pažymėta, kad Akmenės r. agentūra po 2016 m. gruodžio 16 d. Administracijoje įvykusio architekto G. T. inicijuoto pasitarimo dėl Projekto tikrinimo išvados pagrįstumo pakartotinai pagal kompetenciją išnagrinėjo Projektą ir priėmė naują ginčijamą 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą, kuriuo nepritarė Projekto aplinkosauginiams sprendiniams, pakartodama 2016 m. gruodžio 12 d. rašte išdėstytus nepritarimo motyvus (pastabas).

4621.

47Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir padarė išvadą, kad įstatyme įtvirtinta, jog paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos yra saugomos teritorijos, kurioms yra nustatytas specialus režimas, kurio privalo laikytis tiek pareiškėjas, planuodamas pastatų statybą (rekonstrukciją), tiek atsakovai, spręsdami pareiškėjo prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 4.1. papunktyje nurodyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )) suformuotas ir patvirtintas Šiaulių apskrities viršininko 2007 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. V-698, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl jau tuo metu, vadovaujantis 2007 metais galiojusio Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjo žemės sklypui turėjo būti nustatytos ir taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą registruojant suformuotus naujus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) žemės sklypus pagal teritorijų planavimo dokumentus. Vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu, šiam žemės sklypui turėjo būti nustatyta ir įregistruota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtinta specialioji žemės naudojimo sąlyga – „XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“. Teismas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 į Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą įtraukė ( - ) tvenkinį, kurio plotas 125 ha, o pareiškėjo nuomojamas iš valstybės žemės sklypas ribojasi su šiuo tvenkiniu, kuriam pagal įstatymą yra taikomi paviršinio vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų tvarkymo reikalavimai.

4822.

49Teismas, analizuodamas skundo argumentus, susijusius su Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų 126.1 papunkčio reikalavimais, pažymėjo, jog iš MB „Kapitelis“ parengto projekto planinės medžiagos, liudytojo Projekto autoriaus G. T. parodymų matyti, kad pareiškėjas planuoja vykdyti dviejų statinių rekonstrukcijos darbus: valymo įrenginių pastatą rekonstruoti į 1 aukšto gyvenamąjį namą su mansarda, o kompresorinę – į 1 aukšto ūkio paskirties pastatą, pakeičiant jų paskirtį. Atitinkami statybos darbai numatomi vykdyti ne tik ant esamų pastatų pamatų, bet numatoma esamus statinius išplėsti, užstatant tam tikrą dalį žemės sklypo. Teismui kilo abejonių dėl G. T. teiginių, kad planuojami rekonstruoti pastatai nepatenka į paviršinio vandens telkinio (( - ) tvenkinio) pakrantės apsaugos juostą, nes nuo vandens telkinio iki artimiausio statinio yra 11,72 m, pagrįstumo, kadangi Projekto autorius šį atstumą nustatė pamatavęs atstumą tarp dviejų objektų, o ne atlikęs teisės aktuose reglamentuotus skaičiavimus pakrantės apsaugos juostai nustatyti, be to, jis nebuvo įgaliotas asmuo, turintis kvalifikaciją atlikti tokio pobūdžio matavimus. Kol nenustatyta specialioji sąlyga – paviršinio vandens telkinių apsaugos zona ir pakrantės apsaugos juosta, negalima išvada, jog pareiškėjo numatomi rekonstruoti statiniai nepatenka į paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą.

5023.

51Teismo vertinimu, Akmenės r. agentūra, priimdama ginčijamus sprendimus, pagrįstai vadovavosi Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu ir nustatė, jog ginčo žemės sklypui nustatytina mažiausia 10 m pločio paviršinio vandens telkinio apsaugos juosta ir 200 m pločio paviršinio vandens telkinio apsaugos zona (9.2 p.), bei remdamasi Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenimis nurodė, kad paviršinio vandens telkinio apsaugos juosta yra 30 m. Pareiškėjas nepateikė bylos faktais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, jog Akmenės r. agentūra turėjo nustatyti kitokio pločio paviršinio vandens telkinio apsaugos juostą ir paviršinio vandens telkinio apsaugos zoną, nesiremti Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenimis. Pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad vien dėl to, jog Nekilnojamojo turto kadastre ir registre nėra registruotos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos „XXIX. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“, Akmenės r. agentūra neprivalėjo vadovautis neįregistruotomis specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, t. y. turėjo laikytis pozicijos, kad ( - ) tvenkinys yra be paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos. Teismas pabrėžė, kad ginčo žemės sklypas yra prie ( - ) tvenkinio, t. y., valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių apsaugos zonoje, todėl jam turi būti taikomi paviršinio vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų tvarkymo reikalavimai. Esant neišsamiems Nekilnojamojo turto kadastro duomenims (žemės sklypui, kuriam turi būti taikomi apribojimai pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, XXIX skyrių „Vandens telkinio apsaugos juostos ir zonos“, turėjo būti nustatyta specialioji sąlyga – paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos, kurios nebuvo), Akmenės r. agentūra pagrįstai nepritarė pareiškėjo pastatų rekonstrukcijos projektui.

5224.

53Teismas padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 20 punktu, pagrįstu ir teisėtu laikytinas ir Administracijos 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimas neišduoti pareiškėjui statybą leidžiančio dokumento.

5425.

55Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Tarnybos Akmenės skyriaus vedėjas 2017 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. 26SK-103-(14.26.110.) pakeitė valstybinės žemės sklypo kadastro duomenis, įrašant papildomai taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas – XXIX (63) „paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos“ – 1,47106 ha plote, XXIX (64) „paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos“ – 2,3567 ha plote, nustatytas pagal IĮ „Geoplius“ matininko K. K. 2017 m. vasario 24 d. parengtą žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planą M 1:10000. Įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-265-362/2018 buvo panaikinta Tarnybos Akmenės skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. 26SK-103-(14.26.110) dalis, kuria ginčo žemės sklypo daliai, kurios naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – XXIX (64) „Paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos“, o Tarnybos Akmenės skyrius įpareigotas iš naujo nustatyti pakrantės apsaugos juostą pareiškėjo nuomojamam žemės sklypui, laikantis Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo reikalavimų. Tarnybos Akmenės skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, kad buvo parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas su nustatytomis specialiomis naudojimo sąlygomis, įskaitant paviršinio vandens apsaugos juostą ir zoną, ir šiuo metu vykdomos šio projekto viešinimo procedūros.

5626.

57Teismas, vertindamas ginčijamų sprendimų atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, pažymėjo, jog iš nepritarimų projektui motyvacijos pareiškėjas galėjo suvokti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas. Akivaizdu, kad nepritarimo projektui aplinkybės buvo žinomos pareiškėjui, jos buvo nurodytos ir skunde, taigi tai nesutrukdė pareiškėjui nei suvokti nepritarimo Projektui priežastis, nei efektyviai realizuoti teisę į teisių ir teisėtų interesų gynybą. Aplinkybė, kad pareiškėjo netenkina atsakovų nepritarimo Projektui motyvai (pastabos), nesudaro pagrindo teigti, kad ginčijami sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatyme individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Teismas pripažino, kad visi ginčijami Akmenės r. agentūros sprendimai turi trūkumų bei viename iš šių sprendimų nurodytas Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.7 papunktis vietoj 126.1 papunkčio, tačiau iš skunde teismui išreiškiamos pozicijos matyti, kad pareiškėjas aiškiai suvokė, kokių faktinių aplinkybių bei teisės aktų pagrindu sprendimai grindžiami, nepritarimo aplinkybės yra žinomos ir suprantamos. Atsižvelgiant į tai, skundo argumentai, kad Akmenės r. agentūros 2016 m. gruodžio 12 d. ir 22 d. sprendimai turi esminių turinio trūkumų ir dėl to turėtų būti panaikinti, buvo atmesti.

58III.

5927.

60Pareiškėjas R. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo patikslintą skundą, taip pat bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

6128.

62Pareiškėjas apžvelgia ginčo aplinkybes, bylos nagrinėjimo eigą, be kita ko, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1245-520/2019 panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 8 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjo nuomone, teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, neįvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo reikalavimo nustatyti, ar pareiškėjo ketinami rekonstruoti pastatai patektų į ( - ) tvenkinio pakrantės apsaugos juostą, jeigu tokia būtų nustatyta laikantis Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo reikalavimų. Pažymi, kad Tarnybos Akmenės skyriaus vedėjos 2017 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. 26SK-103-(14.26.110.) ginčo žemės sklypui buvo nustatyta 200 m pločio pakrantės apsaugos zona ir 30 m pločio pakrantės apsaugos juosta. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. vasario 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-265-362/2018 panaikino tik tą Tarnybos Akmenės skyriaus vedėjos 2017 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. 26SK-103-(14.26.110.) dalį, kuria žemės sklypui nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga XXIX (64) „Paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos“, bet palikta galioti nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga XXIX (63) „Paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos zonos“. Taigi, faktiškai visam pareiškėjo nuomojamam žemės sklypui yra nustatyta 200 m pakrantės apsaugos zona, į kurią patenka abu ketinami rekonstruoti pastatai. Veiklos apribojimai teritorijose, kurios patenka į pakrantės apsaugos zoną, įtvirtinti Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje bei Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127 punkte. Pareiškėjo įsitikinimu, Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtinti apribojimai taikomi ne visais atvejais, t. y. netaikomi kompaktiškai užstatytoje kaimo teritorijoje. Į šią teritoriją patenka ginčo žemės sklypas ir pastatai, kuriuos pareiškėjas ketina rekonstruoti, tai patvirtina Akmenės rajono bendrasis planas, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Iš esmės analogiškas teisinis reglamentavimas buvo įtvirtintas ir Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, taip pat 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Laikytina, kad dėl to ginčo žemės sklype netaikomi jokie apribojimai ne tik jame esančių pastatų rekonstrukcijai, bet ir naujų gyvenamųjų namų statybai (šiame kontekste pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-337/2011 ir 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-206/2013).

6329.

64Pareiškėjas pakartoja savo poziciją, kad net nagrinėjamu atveju nustačius pakrantės apsaugos juostą, laikantis Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo reikalavimų, ši juosta negalėtų būti platesnė nei 10 m, todėl pareiškėjo ketinami rekonstruoti pastatai į ją nepatektų. Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta iki šiol nėra nustatyta ir įregistruota. Tarnybos Akmenės skyriaus vedėjos 2017 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. 26SK-103-(14.26.110.) dalis, kurioje buvo nustatyta 30 m pločio pakrantės apsaugos juosta, buvo panaikinta teismui konstatavus, jog tokia juosta yra aiškiai per plati. MB „Kapitelis“, rengdama Projektą, vadovaudamasi Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo 2 ir 5.1 punktais, atsižvelgdama į tai, kad ( - ) tvenkinio pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio / polinkio kampas yra nuo 5 iki 10 laipsnių, nustatė ir Projekte pažymėjo 10 m pločio pakrantės apsaugos juostą, į kurią nepatenka nė vienas ketinamas rekonstruoti pastatas; mažiausias atstumas nuo ketinamo rekonstruoti pastato iki ( - ) tvenkinio kranto linijos yra 11,72 m. Tiek Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, tiek Akmenės rajono savivaldybės administracijos atstovai teismo posėdyje sutiko su šia aplinkybe. Be to, pareiškėjo nuomone, teismo abejonės dėl liudytojo G. T. paaiškinimų neatitinka nei liudytojo parodymų, nei Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo reikalavimų. G. T. teismui nurodė, kad nustatęs, jog ginčo žemės sklypo pakrantės, besiribojančios su ( - ) tvenkiniu, nuolydžio / polinkio kampas yra didesnis nei 5 laipsniai, bet mažesnis nei 10 laipsnių, vadovaudamasis minėto aprašo 5.1.2 papunkčiu, Projekte pažymėjo pakrantės apsaugos juostą, kuri nuo tvenkinio kranto linijos nutolusi 10 m atstumu. Pareiškėjas pastebi, jog jo atstovė prašė teismo išreikalauti iš Tarnybos Akmenės skyriaus parengtą ginčo valstybinės žemės sklypo pertvarkymo projektą, kas būtų leidę nustatyti, ar pareiškėjo ketinami rekonstruoti pastatai patektų į ( - ) tvenkinio pakrantės apsaugos juostą. Teismas netenkino šio prašymo, tokiu būdu pažeisdamas tiek proceso dalyvių rungtyniškumo principą, tiek Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus. Pareiškėjas pakartoja ir tai, jog kadangi ketinami rekonstruoti pastatai nepatenka į ( - ) tvenkinio pakrantės apsaugos juostą, Akmenės r. agentūra ginčijamuose sprendimuose nepagrįstai vadovavosi Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 papunkčiu ir 126.7 papunkčiu. Toliau apeliaciniame skunde pareiškėjas apžvelgia skundų dėl atsisakymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą padavimo tvarką.

6530.

66Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

6731.

68Departamentas apžvelgia ginčo aplinkybes. Jis nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad priimant sprendimą nepritarti Projektui nebuvo atsižvelgta į tai, kad nei pareiškėjo nuomojamai ginčo žemės sklypo daliai, nei visam 27,4689 ha žemės sklypui nėra ir nebuvo nustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos zonos“, o net ir nustačius šias sąlygas, pastatai, kuriuos pareiškėjas ketina rekonstruoti, nepatektų į paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą. Kadangi ( - ) tvenkinio plotas yra 125 ha, apsaugos zonų išorinė riba nuo kranto linijos turi būti nutolusi 200 m atstumu (Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašas), todėl ketinami rekonstruoti pastatai patenka į paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos zoną, šiuo atveju turi būti taikomi paviršinio vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų tvarkymo reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas negalėjo pritarti Projektui. Be to, Departamento nuomone, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas pagrįstai konstatavo, jog ginčo žemės sklypui privalo būti nustatyta mažiausiai 10 m pločio paviršinio vandens telkinio apsaugos juosta. Kaip teismo posėdyje nurodė Tarnybos Akmenės skyriaus atstovė, šiuo metu yra parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas su nustatytomis specialiomis naudojimo sąlygomis, įskaitant paviršinio vandens apsaugos juostą ir zoną, šiuo metu vykdomos projekto viešinimo procedūros.

6932.

70Atsakovas Akmenės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

7133.

72Administracija apžvelgia ginčo aplinkybes, sutinka su teismo išvadomis ir motyvais. Pažymi, jog teismo sprendime nurodyta ir pareiškėjas sutinka, kad šalia ginčo žemės sklypo esančio paviršinio vandens telkinio apsaugos zona turėtų būti 200 m pločio. Projekto autoriaus G. T. paaiškinimai nepatvirtina, kad pareiškėjo numatomi rekonstruoti statiniai nepatenka į paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą. Pareiškėjas ir pats yra nurodęs, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 2 d. sprendimu Tarnybos Akmenės skyrius buvo įpareigotas iš naujo nustatyti pakrantės apsaugos juostą ginčo žemės sklypui, kas šiuo metu yra vykdoma.

7334.

74Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Valstybės žemės fondas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra, taip pat priteisti iš pralaimėjusios šalies išlaidų žemės sklypo planui parengti atlyginimą.

7535.

76VĮ Valstybės žemės fondas tvirtina, kad, remiantis Lietuvos erdvinės informacijos portalo (www.geoportal.lt) duomenimis, ginčo žemės sklypui taikoma specialioji žemės naudojimo sąlyga – „Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės juostos“. Žemės sklypo pietinėje dalyje vyrauja 25 m pločio, o vakarinėje dalyje – 10 m pločio pakrantės apsaugos juosta. VĮ Valstybės žemės fondas pažymi, jog jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi.

7736.

78Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

7937.

80Tarnyba nurodo pritarianti teismo motyvams. Mano, kad pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčo žemės sklypui nustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga XXIX (63) „Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos“. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-265-362/2018 buvo panaikinta Tarnybos Akmenės skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. 26SK-103-(14.26.110) dalis, kuria ginčo žemės sklypo daliai, kurios naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – XXIX (64) „Paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos“, o Tarnybos Akmenės skyrius įpareigotas iš naujo nustatyti pakrantės apsaugos juostą pareiškėjo nuomojamam žemės sklypui, laikantis Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo reikalavimų. Pareiškėją galėjo suklaidinti tai, kad Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose specialiosios naudojimo sąlygos paviršinio vandens telkinio apsaugos zonai ir pakrantės apsaugos juostai skirtas tas pats skyrius „XXIX“ ir vadinamos vienu pavadinimu „Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“. Tarnyba atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu dar nėra patvirtintas ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, jis neturi juridinės galios, todėl nėra pagrindo nagrinėti tokio projekto sprendinius. Tarybos nuomone, teismas pagrįstai nesirėmė liudytojo G. T. paaiškinimais, nes šis asmuo neturi reikiamos kvalifikacijos nustatyti teritorijų prie paviršinio vandens telkinių naudojimo sąlygas.

81Teisėjų kolegija

konstatuoja:

82IV.

8338.

84Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjo R. B. skundo reikalavimai panaikinti atsakovo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Akmenės rajono agentūros 2016 m. gruodžio 12 d. ir 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimus nepritarti gamybos, pramonės ir kitos paskirties pastatų, esančių ( - ), rekonstrukcijos, pakeičiant pastatų paskirtį į gyvenamąją (vienbučių) ir pagalbinio ūkio, projektui ir atsakovo Akmenės rajono savivaldybės administracijos 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą neišduoti statybą leidžiančio dokumento, pagrįstumas ir teisėtumas.

8539.

86Pareiškėjas prašo apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šio prašymo tinkamai nemotyvavo. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Atsižvelgdama į tai, kad bylos šalims buvo sudaryta galimybė pirmosios instancijos teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, tačiau pareiškėjas bylą prašė nagrinėti jam nedalyvaujant, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

8740.

88Nagrinėjamos bylos dalykas susijęs su tuo, kad Akmenės rajono savivaldybės administracija išdavė specialiuosius architektūros reikalavimus, pareiškėjo užsakymu, MB „Kapitelis“ 2016 m. liepos mėnesį parengtas Gamybos, pramonės ir kitos paskirties pastatų ( - ), pakeičiant pastatų paskirtį į gyvenamąją (vieno buto) ir pagalbinio ūkio, rekonstrukcijos projektas ( toliau ir Projektas), pagal kurį pareiškėjo nuosavybės teise valdomą pastatą – valymo įrenginių pastatą numatoma rekonstruoti į 1-o aukšto gyvenamąjį namą su mansarda, o pastatą – kompresorinę į 1-o aukšto ūkio paskirties pastatą. Šiaulių RAAD Akmenės rajono agentūra 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu nepritarė Projektui dėl to, jog Žemės sklypas ribojasi su ( - ) tvenkiniu, kurio plotas 125 ha; vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 patvirtintu Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu, šiam sklypui turėjo būti nustatyta mažiausiai 10 m pločio paviršinio vandens telkinio apsaugos juosta ir 200 m pločio paviršinio vandens telkinio apsaugos zona; Žemės sklypui nėra įrašytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos „XXIX. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“, nes galbūt jos nėra suformuotos; Žemės sklype yra 30 m pakrantės apsaugos juosta, nustatyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenimis; planuojami rekonstruoti pastatai patenka į paviršinio vandens telkinio apsaugos juostą, todėl pakeitus pastatų paskirtį ir juos išplėtus bus pažeisti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 punkto reikalavimai. Šiaulių RAAD sprendimą grindė Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9 punktu.

8941.

90Administracija 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu netenkino pareiškėjo 2016 m. lapkričio 7 d. pateikto prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą gamybos, pramonės ir kitos paskirties pastatų ( - ), pakeičiant pastatų paskirtį į gyvenamąją (vieno buto) ir pagalbinio ūkio, rekonstrukcijai, nes gautas nepritarimas iš Projektą derinančios institucijos.

9142.

92Šiaulių RAAD Akmenės rajono agentūra 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu pakartotinai nepritarė Projekto aplinkosauginiams sprendiniams, pakartodama minėtame 2016 m. gruodžio 12 d. sprendime nurodytus motyvus, bei papildomai nurodydama, jog pakeitus pastatų paskirtį (juos išplėtus) bus pažeisti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.7 punkto (2016 m. gruodžio 12 d. rašte nurodytas 126.1 punktas) reikalavimai.

9343.

94Apeliaciniame skunde teigiama, kad Šiaulių RAAD Akmenės rajono agentūra, priimdama ginčijamus sprendimus (nepritarimus), neatsižvelgė į tai, jog nei pareiškėjo nuomojamai žemės sklypo daliai, nei visam 27,4698 žemės sklypui (kadastrinis Nr. ( - )) nebuvo nustatytos Specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos „XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“, be to, net šias sąlygas ir nustačius, pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys pastatai, kuriuos pareiškėjas ketina rekonstruoti, vis tiek nepatektų į paviršinio vandens telkinio (( - ) tvenkinio) pakrantės apsaugos juostą.

9544.

96Iš MB „ Kapitelis“ parengto projekto planinės medžiagos, projekto autoriaus G. T. apklausto liudytoju parodymų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas planuoja vykdyti dviejų statinių rekonstrukcijos darbus : valymo įrenginių pastatą rekonstruoti į 1-o aukšto gyvenamąjį namą su mansarda, o kompresorinę į 1-o aukšto ūkio paskirties pastatą, pakeičiant jų paskirtį. Atitinkami statybos darbai numatomi vykdyti ne tik ant esamų pastatų pamatų, bet numatoma esamus statinius išplėsti, užstatant tam tikrą dalį žemės sklypo. Liudytojo G. T. argumentus, kad planuojami rekonstruoti pastatai nepatenka į paviršinio vandens telkinio (( - ) tvenkinio) pakrantės apsaugos juostą, kadangi nuo vandens telkinio iki artimiausio statinio yra 11,72 m, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai, kadangi projekto autorius šį atstumą nustatė pamatavęs atstumą tarp dviejų objektų, o ne atlikęs teisės aktuose reglamentuotus skaičiavimus pakrantės apsaugos juostai nustatyti, be to jis ir nebuvo įgaliotas asmuo, turintis tinkamą kvalifikaciją atlikti tokio pobūdžio matavimus.

9745.

98Pabrėžtina, kad pareiškėjo valdomas Žemės sklypas yra prie ( - ) tvenkinio, t. y. valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių apsaugos zonoje, todėl jam turi būti taikomi paviršinio vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų tvarkymo reikalavimai. Darytina išvada, kad esant neišsamiems Nekilnojamojo turto kadastro duomenims (Žemės sklypui, kuriam turi būti taikomi apribojimai pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXIX skyrių „Vandens telkinio apsaugos juostos ir zonos“, turėjo būti nustatyta specialioji sąlyga – paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos), atsakovas Šiaulių RAAD pagrįstai ir teisėtai nepritarė Projektui. Tokios pat laikėsi ir pirmosios instancijos teismas, kuris vadovaudamasis Statybos įstatymo 23 straipsnio 20 punktu, nustatančiu, kad gavus nepritarimą (nepritarimų), statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, pateikti dokumentai grąžinami statytojui (užsakovui), informuojant jį apie neišdavimo priežastis ir pateikiant konkrečias pastabas dėl statinio projekto, konstatavo, jog Administracijos 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimas neišduoti statybą leidžiantį dokumentą yra pagrįstas ir teisėtas.

9946.

100Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai patikrinusi bylą sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

10147.

102Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog žemės, miškų ir vandens telkinių tinkamas, racionalus naudojimas ir apsauga – Lietuvos Respublikos Konstitucijos ginamas viešasis interesas (žr. 2005 m. gegužės 13 d. nutarimą); valstybė, turėdama konstitucinę priedermę veikti taip, kad būtų garantuota natūralios gamtinės aplinkos, atskirų jos objektų apsauga, gamtos išteklių racionalus naudojimas, atkūrimas bei jų gausinimas, gali įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų ribojamas atskirų gamtinės aplinkos objektų (gamtos išteklių) naudojimas (žr. 2007 m. rugsėjo 6 d., 2008 m. liepos 4 d. nutarimus). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnį, yra konstatavęs, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (žr. 2006 m. kovo 14 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimus).

10348.

104Žemės įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatyti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo ir jame vykdomos konkrečios veiklos, žemės sklype esančių statinių, aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos poreikių. Saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat Nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų (Saugomų teritorijų įstatymo 32 str. 9 d.). Jeigu, suteikiant naudotis, perleidžiant ar parduodant žemę arba atkuriant nuosavybės teises į žemę saugomose teritorijose, į Nekilnojamojo turto registro duomenis nebuvo įrašyti teisės aktų ar teritorijų planavimo dokumentų nustatyti veiklos apribojimai ar kiti reikalavimai, susiję su saugoma teritorija, juos į šio registro duomenis Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrašo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas (Saugomų teritorijų įstatymo 32 str. 10 d.).

10549.

106Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad tam, jog į vandens telkinius nepatektų pavojingų medžiagų, vandens telkinių krantai būtų apsaugoti nuo erozijos, būtų užtikrintas vandens telkinių pakrančių ekosistemų stabilumas, saugomas vandens telkinių pakrančių gamtinis kraštovaizdis bei jo estetinės vertybės, sudarytos palankios sąlygos rekreacijai, išskiriamos paviršinio vandens telkinių ekologinės apsaugos zonos. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos dalyje prie vandens telkinio nustatoma pakrantės apsaugos juosta.

10750.

108Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų nustatymo tvarką tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija, o apsaugos reglamentus – Vyriausybė. Apsaugos reglamentuose nustatomi atstumai nuo vandens telkinio kranto įvairios paskirties statiniams statyti, želdinių tvarkymo reikalavimai (Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 2 d.). Tai, kas yra draudžiama paviršinio vandens telkinių apsaugos zonoje bei pakrantės apsaugos juostoje, nurodyta Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. Vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti tik hidrotechnikos statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius ir statinius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas, rekreacinėse zonose – paplūdimių įrangą, jachtų ir valčių elingus, kitus rekreacinius įrenginius.

10951.

110Projektuojant pastatus prie vandens telkinių būtina laikytis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 ir 127.9 punktų reikalavimų. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 punkte įtvirtinta, kad pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius, išskyrus Saugomų teritorijų įstatyme nustatytus atvejus. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9 punkte nustatyta, kad vandens apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininkų ūkio ir kitus pastatus arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos, išskyrus buvusių sodybų atkūrimo atvejus Saugomų teritorijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytomis sąlygomis, taip pat miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų arba savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytų užstatyti kaimų teritorijose (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje). Asmeninio naudojimo pirtis už paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos gali būti statoma Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nustatytais atvejais ir sąlygomis. Pastatus taip pat draudžiama statyti pakrančių šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių. Projektuojant pastatus prie vandens telkinių būtina laikytis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 ir 127.9 punktų reikalavimų. Vadinasi, remiantis Žemės įstatymu ir Saugomų teritorijų įstatymu paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos yra saugomos teritorijos, kurioms yra nustatytas specialus režimas, kurio privalo laikytis tiek pareiškėjas, planuodamas pastatų statybą (rekonstrukciją), tiek atsakovai, spręsdami pareiškėjo prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

11152.

112Nagrinėjamu atveju atsakovai, spręsdami pareiškėjo prašymą, kuriuo siekiama gauti statybą leidžiantį dokumentą, privalėjo patikrinti, ar pareiškėjo planuojama statyba (rekonstrukcija) neprieštarauja, inter alia (be kita ko), saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Dėl to nepripažintini pagrįstais pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad vien dėl to, kad Nekilnojamojo turto kadastre ir registre nėra registruotos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos „XXIX. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“, Šiaulių RAAD neprivalėjo vadovautis neįregistruotomis specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, t. y. turėjo laikytis pozicijos, kad ( - ) tvenkinys yra be paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos.

11353.

114Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 į Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą įrašė ( - ) tvenkinį, kurio plotas 125 ha, o pareiškėjo nuomojamas iš valstybės Žemės sklypas ribojasi su šiuo tvenkiniu, kuriam pagal įstatymą yra taikomi paviršinio vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų tvarkymo reikalavimai.

11554.

116Aprašo 9.2 punkte nustatyta, kad prie tvenkinių, kurių plotas 10–200 ha, apsaugos zonų išorinė riba nuo kranto linijos turi būti nutolusi 200 m atstumu. Šiaulių RAAD, priimdamas pareiškėjo ginčijamus sprendimus, pagrįstai vadovavosi Aprašu ir nustatė, jog Žemės sklypui nustatytina mažiausia 10 m pločio paviršinio vandens telkinio apsaugos juosta ir 200 m pločio paviršinio vandens telkinio apsaugos zona, bei remdamasis Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenimis, nurodė, kad paviršinio vandens telkinio apsaugos juosta yra 30 m.

11755.

118Pareiškėjas šioje byloje kritikuodamas Šiaulių RAAD sprendimus nenurodė jokių bylos faktais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, jog Šiaulių RAAD turėjo nustatyti kitokio pločio paviršinio vandens telkinio apsaugos juostą ir paviršinio vandens telkinio apsaugos zoną, nesiremti Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenimis.

11956.

120Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyriaus vedėjas 2017 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. 26SK-103-(14.26.110.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (I t., b. l. 140-141) pakeitė valstybinės žemės sklypo kadastro duomenis, įrašant papildomai taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas – XXIX (63) „paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos“ – 1,47106 ha plote, XXIX (64) „paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos“ – 2,3567 ha plote, nustatytas pagal IĮ „Geoplius“ matininko K. K. 2017 m. vasario 24 d. parengtą žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planą M 1: 10000. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-265-362/2018 buvo panaikinta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyriaus vedėjos 2017 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. 26SK-103-(14.26.110) dalis, kuria Žemės sklypo daliai, kurios naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – XXIX (64) „Paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos“, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyrius įpareigotas iš naujo nustatyti pakrantės apsaugos juostą pareiškėjo nuomojamam Žemės sklypui, laikantis Aprašo reikalavimų. Pažymėtina, kad šiuo teismo sprendimu nustatyta, jog minėta specialioji naudojimo sąlyga Žemės sklypui turėjo būti nustatyta, nes sklypas ribojasi su ( - ) tvenkiniu, tačiau nebuvo sutikta su nustatytu apsaugos juostos pločiu.

12157.

122Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjo R. B. valdomas aptariamas žemės sklypas yra prie ( - ) tvenkinio, t. y., valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių apsaugos zonoje, todėl jam turi būti taikomi paviršinio vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų tvarkymo reikalavimai. Esant neišsamiems nekilnojamojo turto kadastro duomenims (žemės sklypui, kuriam turi būti taikomi apribojimai pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, XXIX skyrių „Vandens telkinio apsaugos juostos ir zonos“, turėjo būti nustatyta specialioji sąlyga – paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos, kurios nebuvo), atsakovas Šiaulių RAAD pagrįstai nepritarė pareiškėjo pastatų rekonstrukcijos projektui.

12358.

124Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Akmenės rajono savivaldybės administracija ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Akmenės rajono agentūra priimdamos ginčijamus sprendimus faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, sprendimai priimti pagal atsakovų kompetenciją, sprendimų turinys iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, ir pagrįstai pripažino, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, naikinti juos ir įpareigoti Akmenės rajono savivaldybės administraciją iš naujo derinti MB“ Kapitelis“ parengtą pastatų rekonstrukcijos projektą ir pagal pareiškėjo 2016 m. lapkričio 7 d. prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą nėra teisinio pagrindo.

12559.

126Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, iš esmės teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

127Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

128Pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

129Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

130Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. sausio 10 d.... 7. 2.... 8. Pareiškėjas paaiškino, jog jis 2015 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo-pardavimo... 9. 3.... 10. Pareiškėjui kilo abejonės dėl Akmenės r. agentūros 2016 m. gruodžio 12... 11. 4.... 12. Pareiškėjas pabrėžė, kad nėra ginčo, jog 27,4698 ha žemės sklypui,... 13. 5.... 14. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Akmenės r. agentūra 2016 m.... 15. 6.... 16. Pareiškėjas pastebėjo ir tai, kad pakartotinai pateiktas prašymas išduoti... 17. 7.... 18. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos... 19. 8.... 20. Departamentas teigė, kad, atsižvelgiant į Akmenės r. agentūros 2016 m.... 21. 9.... 22. Atsakovas Akmenės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į... 23. 10.... 24. Administracija pažymėjo, jog ji neturėjo galimybės išduoti statybą... 25. 11.... 26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės... 27. 12.... 28. Tarnyba paaiškino, jog jos direktoriaus 2017 m. liepos 4 d. pavedimu Nr.... 29. 13.... 30. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Valstybės žemės fondas atsiliepime į... 31. 14.... 32. VĮ Valstybės žemės fondas tvirtino, kad ginčo žemės sklypui taikoma... 33. II.... 34. 15.... 35. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. vasario 18... 36. 16.... 37. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo-pardavimo... 38. 17.... 39. Pareiškėjas 2016 m. birželio 27 d. Administracijai pateikė prašymą... 40. 18.... 41. Akmenės r. agentūra, viena iš Projektą tikrinusių institucijų, 2016 m.... 42. 19.... 43. Administracija 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu netenkino pareiškėjo 2016 m.... 44. 20.... 45. Teismas sutiko su pareiškėjo vertinimu, kad Akmenės r. agentūra, priimdama... 46. 21.... 47. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir padarė... 48. 22.... 49. Teismas, analizuodamas skundo argumentus, susijusius su Specialiųjų žemės... 50. 23.... 51. Teismo vertinimu, Akmenės r. agentūra, priimdama ginčijamus sprendimus,... 52. 24.... 53. Teismas padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei... 54. 25.... 55. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Tarnybos Akmenės skyriaus vedėjas 2017... 56. 26.... 57. Teismas, vertindamas ginčijamų sprendimų atitiktį Viešojo administravimo... 58. III.... 59. 27.... 60. Pareiškėjas R. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos... 61. 28.... 62. Pareiškėjas apžvelgia ginčo aplinkybes, bylos nagrinėjimo eigą, be kita... 63. 29.... 64. Pareiškėjas pakartoja savo poziciją, kad net nagrinėjamu atveju nustačius... 65. 30.... 66. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos... 67. 31.... 68. Departamentas apžvelgia ginčo aplinkybes. Jis nesutinka su pareiškėjo... 69. 32.... 70. Atsakovas Akmenės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į... 71. 33.... 72. Administracija apžvelgia ginčo aplinkybes, sutinka su teismo išvadomis ir... 73. 34.... 74. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Valstybės žemės fondas atsiliepime į... 75. 35.... 76. VĮ Valstybės žemės fondas tvirtina, kad, remiantis Lietuvos erdvinės... 77. 36.... 78. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės... 79. 37.... 80. Tarnyba nurodo pritarianti teismo motyvams. Mano, kad pareiškėjas... 81. Teisėjų kolegija... 82. IV.... 83. 38.... 84. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo... 85. 39.... 86. Pareiškėjas prašo apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio... 87. 40.... 88. Nagrinėjamos bylos dalykas susijęs su tuo, kad Akmenės rajono savivaldybės... 89. 41.... 90. Administracija 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu netenkino pareiškėjo 2016 m.... 91. 42.... 92. Šiaulių RAAD Akmenės rajono agentūra 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu... 93. 43.... 94. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Šiaulių RAAD Akmenės rajono agentūra,... 95. 44.... 96. Iš MB „ Kapitelis“ parengto projekto planinės medžiagos, projekto... 97. 45.... 98. Pabrėžtina, kad pareiškėjo valdomas Žemės sklypas yra prie ( - )... 99. 46.... 100. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo... 101. 47.... 102. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog žemės,... 103. 48.... 104. Žemės įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog įstatymais ar... 105. 49.... 106. Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad tam, jog į... 107. 50.... 108. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų... 109. 51.... 110. Projektuojant pastatus prie vandens telkinių būtina laikytis Specialiųjų... 111. 52.... 112. Nagrinėjamu atveju atsakovai, spręsdami pareiškėjo prašymą, kuriuo... 113. 53.... 114. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. spalio 14 d.... 115. 54.... 116. Aprašo 9.2 punkte nustatyta, kad prie tvenkinių, kurių plotas 10–200 ha,... 117. 55.... 118. Pareiškėjas šioje byloje kritikuodamas Šiaulių RAAD sprendimus nenurodė... 119. 56.... 120. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės... 121. 57.... 122. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjo R. B. valdomas aptariamas žemės sklypas... 123. 58.... 124. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Akmenės rajono... 125. 59.... 126. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes,... 127. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 128. Pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą atmesti.... 129. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 18... 130. Nutartis neskundžiama....