Byla 2KT-86/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2010 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, kuria Lietuvos apeliaciniam teismui perduota spręsti klausimą dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-683-485/2010 pagal ieškovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-137-214/2009, išnagrinėtoje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovams J. Š. ir UAB „Vėtrūna“ dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, nuomos mokesčio priteisimo bei vienašalės restitucijos taikymo, nagrinėjimo ir šios bylos perdavimo apeliacine tvarka nagrinėti kitam apygardos teismui,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniame teisme gauta iš Kauno apygardos teismo atsiųsta apeliacine tvarka nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-137-214/2009, išnagrinėtoje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovams J. Š. ir UAB „Vėtrūna“ dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, nuomos mokesčio priteisimo bei vienašalės restitucijos taikymo. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, ieškovo A. Š. atstovas advokatas G. D. teismo posėdyje pareiškė nušalinimo pareiškimą Kauno apygardos teismui. Pareiškimas grindžiamas tuo, kad byloje atsakove patraukta UAB „Vėtrūna“ buvo Kauno apygardos teismo pastato generalinis rangovas. Be to, atsakovas J. Š. Kauno apygardos administraciniame teisme dirba ūkvedžiu, o jo sutuoktinė Kauno miesto apylinkės teisme dirba finansininke. Esant tokioms aplinkybėms, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas prašo spręsti klausimą dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-683-485/2010 nagrinėjimo.

3Byla perduotina nagrinėti kitam apygardos teismui.

4Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).

5Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, prareiškimo Nr. 154). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, sukeliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).

6Nagrinėjamu atveju ieškovo atstovo nuomonė, kad Kauno apygardos teismo teisėjai gali būti šališki apeliacine tvarka nagrinėjant civilinę bylą dėl to, kad atsakovas J. Š. Kauno apygardos administraciniame teisme dirba ūkvedžiu, o jo sutuoktinė Kauno miesto apylinkės teisme dirba finansininke, nėra pagrįsta konkrečiais įrodymais ir nesukelia objektyviam stebėtojui abejonių dėl šio teismo nešališkumo. Tai, kad atsakovas J. Š. kitos kompetencijos teisminėje įstaigoje (administraciniame teisme) dirba ne teisinio pobūdžio darbą, o jo sutuoktinė žemesnės instancijos teisme taip pat dirba ne teisinio pobūdžio darbą, t. y. atlieka pareigas, nesusijusias su teisingumo vykdymo procesine veikla, negali paneigti preziumuojamo teisėjų asmeninio nešališkumo principo ir nėra pagrindas padaryti išvadą, jog teisėjai objektyviąja prasme gali būti šališki. Todėl šie ieškovo atstovo nurodyti argumentai ir jo modeliuojamas Kauno apygardos teisme dirbančių visų teisėjų šališkumas nesudaro pagrindo perduoti bylą iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui.

7Tačiau ieškovo atstovo argumentai, susiję su tuo, jog atsakovas UAB „Vėtrūna“ buvo Kauno apygardos teismo pastato generalinis rangovas ir dėl to šis teismas negali nešališkai išnagrinėti civilinės bylos, kurioje atsakovu patraukta UAB „Vėtrūna“, sudaro pagrindą objektyviam stebėtojui atsirasti pagrįstų abejonių dėl Kauno apygardos teismo galimumo nešališkai apeliacine tvarka išnagrinėti civilinę bylą Nr. 2A-683-485/2010. UAB „Vėtrūna“ laimėjo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos organizuotą viešąjį konkursą „Dėl Kauno apygardos teismo ir Kauno apygardos administracinio teismo pastatų rekonstravimo ir antstatų statymo“, 2006 m. birželio 17 d. sudarė statybos rangos sutartį ir pradėjo vykdyti Kauno apygardos teismui priskirtų statinių rekonstravimo bei statybos rangos darbus. 2008 m. birželio 18 d. ir 2008 m. gruodžio 15 d. priėmimo-perdavimo aktais pastatai perduoti Kauno apygardos teismui. Nors UAB „Vėtrūna“ ir užbaigė vykdyti patalpų, kuriose įsikūrė Kauno apygardos teismas, statybos rangos darbus, tačiau šiems darbams suteiktas penkerių metų garantinis terminas reiškia, kad teisiniai santykiai tarp šalių nėra pasibaigę. Antai, 2010 m. gegužės 4 d., taip pat 2010 m. liepos 15 d. šalys pasirašė garantinio remonto defektinius aktus. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovu byloje patraukta UAB „Vėtrūna“ yra pakankamai glaudžiai teisiniais santykiais susijusi su Kauno apygardos teismu, kuris apeliacine tvarka turi nagrinėti civilinę bylą Nr. 2A-683-485/2010. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog egzistuoja aplinkybės, susijusios su objektyviuoju Kauno apygardos teismo nešališkumu (CPK 66 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civ. byloje A. V. K. v. R. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-590/2006, 2007 m. spalio 9 d. nutartis civ. byloje UAB „Abplanalp Engineering“ v. UAB „Transtira“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2007).

8Remiantis tuo, kas išdėstyta, Kauno apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjama civilinė byla Nr. 2A-683-485/2010 perduodama nagrinėti kitam teismui – Panevėžio apygardos teismui.

9Vadovaudamasis CPK 35 straipsnio antrąja dalimi bei 66 straipsniu, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

Nutarė

10Kauno apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2A-683-485/2010 pagal ieškovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-137-214/2009, išnagrinėtoje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovams J. Š. ir UAB „Vėtrūna“ dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, nuomos mokesčio priteisimo bei vienašalės restitucijos taikymo perduoti nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai