Byla 3K-3-590/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas), Zigmo Levickio (pranešėjas) ir Teodoros Staugaitienės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. V. K. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2A-190/2001 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovams R. P. , J. M. , Kauno miesto valdybai, Kauno apskrities viršininko administracijai, valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, dalyvaujant trečiajam asmeniui V. S. , dėl potvarkių, sprendimo, aktų, pastatų teisinės registracijos panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, nuosavybės teisių atkūrimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Pareiškimo esmė

51. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovams R. P. , J. M. , Kauno miesto valdybai, Kauno apskrities viršininko administracijai, valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, dalyvaujant trečiajam asmeniui V. S. , dėl potvarkių, sprendimo, aktų, pastatų teisinės registracijos panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, nuosavybės teisių atkūrimo, 2001 m. kovo 21 d. sprendimu bylos dalį dėl ieškovės reikalavimo atkurti ieškovei nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ( - ), nutraukė, o kitus ieškinio reikalavimus atmetė.

6Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2001 m. birželio 5 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-190/2001) Kauno apygardos teismo 2001 m. kovo 21 d. sprendimą paliko nepakeistą.

7Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. balandžio 4 d. nutartimi šią Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį paliko nepakeistą.

82. Pareiškėja V. K. 2005 m. spalio 11 d. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2A-190/2001. Pareiškėja teigė, kad šią išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

9Pareiškėja nurodė, kad 1999 m. rugsėjo 7 d. kitą civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovams Lietuvos dailės muziejui, Vilniaus miesto valstybinei mokesčių inspekcijai dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo nagrinėjo teisėjų kolegija, kurioje dalyvavo teisėjai D. M. ir V. V. . 2001 m. birželio 5 d. civilinę bylą Nr. 2A-190/2001, kurioje pareiškėja prašo atnaujinti procesą, nagrinėjo teisėjų kolegija, kurioje taip pat dalyvavo teisėjai D. M. ir V. V. . Minėtose bylose ieškovas yra tas pats asmuo. Pareiškėjos teigimu, tie patys teisėjai antrojoje civilinėje byloje buvo paskirti tyčia.

10Pareiškėja pabrėžė, kad kasaciniame skunde dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-190/2001 ji buvo nurodžiusi, jog Kauno apygardos teismo 2001 m. kovo 21 d. sprendime yra įrašytos žinomai melagingos žinios apie senovinių teisės aktų teiginius, kurias apeliacinės instancijos teismas toleravo, nors apie tai ji buvo nurodžiusi apeliacinio skundo papildyme ir patikslinime. Pareiškėjos nuomone, tai rodo, kad teisėjų kolegijos dauguma galėjo būti šališka ir net priklausoma.

11Pareiškėja teigė, kad Kauno apygardos teismo 2001 m. kovo 21 d. sprendime ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 5 d. nutartyje nebuvo atsižvelgta į šią civilinę bylą anksčiau kasacine tvarka nagrinėjusio Aukščiausiojo Teismo nutartyje išdėstytus išaiškinimus. Pareiškėja nurodė, kad ji siekianti, jog teisėtos sudėties apeliacinės instancijos teismas atsižvelgtų į šiuos išaiškinimus, patikrintų sandorių teisėtumą, patikrintų ir įvertintų visus įrodymus.

12II. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties esmė

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prašymo atnaujinti procesą klausimą, 2006 m. balandžio 3 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą.

14Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal 2002 m. CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktą neteisėta teismo sudėtis yra tuo atveju, kai nustatomi CPK VI skyriaus nuostatų, tarp jų CPK 65 ir 66 straipsnių, nustatančių teisėjo nušalinimo pagrindus, CPK 71 straipsnio, draudžiančio teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylas, pažeidimai. Tuo metu galiojusio 1964 m. CPK 25 straipsnyje buvo nustatyti pagrindai, kuriems esant tas pats teisėjas negalėjo pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylas, tačiau straipsnyje nebuvo nurodyta, kad tas pats teisėjas negali nagrinėti dviejų skirtingų bylų, kuriose civilinio proceso šalis yra tas pats asmuo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nėra nušalinimo pagrindų, kurie pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimą 2000 m. spalio 10 d. sprendime byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98) turi du aspektus – subjektyvųjį ir objektyvųjį. Konkretūs teisėjo nušalinimo pagrindai buvo nustatyti 1964 m. CPK 18 ir 19 straipsniuose. Pareiškėja prašyme atnaujinti procesą nesirėmė nė vienu iš 1964 m. CPK 19 straipsnyje nurodytų konkrečių teisėjo nušalinimo pagrindų, nenurodė jokių faktų, kurie keltų abejonių dėl teisėjų nešališkumo.

15III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

16Kasaciniu skundu pareiškėja prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 3 d. nutartį, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2A-190/2001, civilinę bylą perduoti iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

171. Aprašomojoje nutarties dalyje nėra tikrųjų pareiškėjos argumentų, išdėstytų prašyme atnaujinti procesą. Teismas taip nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, nes nesilaikė Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 nutarimo Nr.5 9 punkto reikalavimų. Šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui.

182. CPK 21 straipsnio aiškinimas Civilinio proceso komentare (Civilinio proceso kodekso komentaras, I t., Vilnius, „Justitia", 2000, p. 98-107), kuriame pasisakyta ir dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatų, padėjo pareiškėjai teisingai suprasti, kad teismo sudėtis yra neteisėta, jei teismas yra šališkas arba priklausomas, todėl prašyme atnaujinti procesą, jo prieduose ir trijuose paaiškinimuose ji išdėstė faktus, keliančius abejonių dėl teismo šališkumo ar priklausomumo.

193. Teismas iškreipė pareiškėjos argumentus, surašydamas ne tik aprašomąją, bet ir motyvuojamąją nutarties dalį.

204. Skundžiamos nutarties 7 puslapyje yra cituojami Europos Žmogaus Teisių Teismo nurodymai, kaip teismui vertinti, ar yra padarytas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimas, tačiau pats teismas šiais nurodymais nutartyje nesivadovavo, nes dėl pareiškėjos skundžiamų faktų nepasisakė nei „už", nei „prieš" nei konstatuojamojoje, nei motyvuojamojoje nutarties dalyse.

21Teismas konstatavo, kad pareiškėja nenurodė jokių realių faktų, kurie keltų abejonių dėl teisėjų šališkumo. Nors nutarties 5 puslapyje teismas pripažino, kad pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar šis pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu , bet šį teiginį skelbdamas, teismas juo nutartyje nesivadovavo.

22Nors pareiškėja prašyme Lietuvos apeliaciniam teismui ir prašymo prieduose bei 2006 m. sausio 17 d. ir 2006 kovo 28 d. paaiškinimuose Lietuvos apeliaciniam teismui nurodė faktus, kurie kelia abejonių teismų ir teisėjų nešališkumu bei nepriklausomumu, skundžiamoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje teismo ar teisėjų (ne)priklausomumas net nepaminėtas.

236. Teismas neatsižvelgė nei į Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, nei į 1985 m. ir 1994 m. tarptautinius dokumentus, įtvirtinusius pagrindinius teisėjų nepriklausomumo principus ir rekomendacijas jiems užtikrinti.

247. Kai kuriose prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo aplinkybėse galima įžvelgti spaudimo iš šalies požymių.

25IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

26Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašė palikti nepakeistą skundžiamą nutartį. Atsiliepime nurodyta, kad negalima sutikti su pareiškėjos argumentais, jog yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir atnaujinti procesą pareiškėjos nurodytoje civilinėje byloje dėl to, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Pareiškėjos argumentai, dėl ko, jos nuomone, turėjo nusišalinti teisėjai neatitinka CPK nuostatų. Be to, pareiškėjos argumentai, apibrėžiantys proceso atnaujinimo tikslą dėl netinkamo byloje esančių įrodymų vertinimo ir materialinės teisės normų taikymo, nėra nauji – jie buvo nurodyti ir ieškovės kasaciniame skunde dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 5 d. nutarties panaikinimo. Šie argumentai išsamiai išnagrinėti Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 4 d. nutartyje.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28Kasacinis teismas sprendžia tik teisės klausimus ir nesprendžia fakto klausimų, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie susiję su teisės aiškinimu ir taikymu, o ne faktų nustatymu ar vertinimu.

291.1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų V. V. , D. M. ir V. V. , kasacine tvarka išnagrinėjo ieškovės V. K. kasacinį skundą dėl žemesniųjų teismų sprendimų, kuriais buvo atmestas ieškovės reikalavimas grąžinti jai paveikslus iš valstybės nuosavybės. Šis teismas 1999 m. rugsėjo 7 d. nutartimi ieškovės kasacinį skundą atmetė. Taigi pagal teismų sprendimus ieškovei paveikslai nebuvo sugrąžinti.

301.2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų D. M., V. Č. ir V. V. , apeliacine tvarka išnagrinėjo kitą bylą – pagal ieškovės V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2001 m. kovo 21 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą ( - ), atkūrimo. Šis teismas 2001 m. birželio 5 d. nutartimi minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą. Tokia nutarties rezoliucinė dalis kartu su jos motyvais reiškia, kad ieškovės kasacinis skundas nebuvo patenkintas ir ieškovei nuosavybės teisės į nurodytą gyvenamąjį namą nebuvo atkurtos.

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2002 m. balandžio 4 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2001 m. birželio 5 d. nutartį paliko nepakeistą.

322. Kasacinio skundo esmė – teisėjų D. M. ir V. V. dalyvavimas nagrinėjant vėlesnę, t. y. dėl nuosavybės teisių atkūrimo, bylą, kasatorės nuomone, reiškia, kad ši buvo išnagrinėta neteisėtos teisėjų sudėties. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis priimta 2001 m. birželio 5 d. Taigi sprendžiant šios teisėjų sudėties teisėtumo klausimą būtina vadovautis tuo metu galiojusiu 1964 m. CPK, kurio 25 straipsnyje buvo nustatyta:

33„Teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos teisme ir kasacinės instancijos teisme, taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas, priimtas jam dalyvaujant.

34Teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą kasacinės instancijos ir pirmosios instancijos teisme.

35Teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą kasacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos ir pirmosios instancijos teisme“.

36Šiose įstatymo normose yra įtvirtintas draudimas pakartotinai dalyvauti nagrinėjant civilinę bylą ne tos pačios, bet kitos (aukštesnės ar žemesnės) instancijos teisme, jeigu teisėjas jau yra dalyvavęs nagrinėjant bylą bent vienos instancijos teisme. Kasatorės nurodyti teisėjai, kurių nešališkumu ji abejoja, ne tik nedalyvavo pakartotinai nagrinėjant bylą skirtingose instancijoje, bet ir nedalyvavo pakartotinai nagrinėjant tą pačią bylą tos pačios instancijos teisme. Minėta, kad buvo nagrinėjamos skirtingos bylos, kuriose, nors ir tos pačios ieškovės, pareikšti skirtingi reikalavimai skirtingiems atsakovams. Šios bylos nebuvo susijusios. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. balandžio 3 d. nutartyje, kuri skundžiama kasacine tvarka, konstatavo, kad 1964 m. CPK 25 straipsnyje nustatytas reglamentavimas nepažeistas.

373. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas įtvirtinančias procesinės teisės normas.

38Europos Žmogaus Teisių Teismas 2000 m. spalio 10 d. sprendime byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr.42095/98) konstatavo, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (sprendimo 30 punktas). Toliau sprendime motyvuojama, kad, vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims (sprendimo 32 punktas). Į šį Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies interpretavimą nagrinėjamoje byloje atsižvelgė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. balandžio 3 d. nutartyje.

39Ieškovė dalyvavo apeliacinės instancijos 2001 m. gegužės 29 d. vykusiame teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas jos apeliacinis skundas. Šiame posėdyje jai atstovavo advokatas A. U. , kuris yra atstovavęs jos interesus ir ankstesnėje byloje. Procesai abiejose civilinėse bylose vyko ne vienerius metus ir tai reiškia, kad ieškovei tinkamai atstovavo jos pasirinktas advokatas. Ieškovė pirmojoje byloje taip pat turėjo advokatą ir apeliacinio teismo posėdyje, vykusiame 1999 m. rugsėjo 7 d., pareiškė nušalinimą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos teisėjui V. V. (Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-876/1997, b. l. 188). Nušalinimas pareikštas, remiantis ne įstatymo objektyviaisiais pagrindais, bet motyvuojant teisėjo elgesiu, t. y. subjektyviuoju aspektu. Nagrinėjant bylą dėl nuosavybės teisės atkūrimo teisėjams D. M. ir V. V. nušalinimas nebuvo reiškiamas. Vadinasi, ieškovė neabejojo teisėjų nešališkumu. Duomenų, keliančių abejonių teisėjų nešališkumu, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai, nagrinėjusiai ieškovės prašymą atnaujinti procesą, ieškovė nepateikė.

40Ieškovės argumentai dėl tam tikrų duomenų įrašymo ar neįrašymo į teismo nutartį, atitinkamų įrodymų įvertinimo ar neįvertinimo teismo nutartyje negali būti pagrindas išvadai, kad teisėjas (teisėjai) buvo šališki. Tokią praktiką formuoja ir Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. rugsėjo 30 d. nutartyje pagal B. G. ir O. D. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, trečiasis asmuo Alytaus apskrities viršininko administracija, byla Nr. 3K-3-1082, konstatavo: „Teismui pateiktų įrodymų vertinimas ir nustatytų bylos aplinkybių konstatavimas yra teismo pareiga, teismas įvertina įrodymus ir pripažįsta nustatytomis aplinkybes pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą tinkamu bylos aplinkybių ištyrimu. Kai teisėjas daro išvadas apie bylos faktinių aplinkybių įrodytumą ar neįrodytumą pagal prieštaringus įrodomuosius duomenis, netiesioginius įrodymus, esant sudėtingoms bylos aplinkybėms, tai, nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai iš šalių, o teismo darytos išvados vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų dėl jo suinteresuotumo bylos baigtimi ar dar kitokių aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo“.

41Kasatorės nuoroda į Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 nutarimo Nr. 5 9 punkto reikalavimus yra nepagrįsta. Šia kasatorės nuoroda negalima remtis ne tik dėl to, kad ji neturi ryšio su svarstomu teisėjų šališkumu (nešališkumu) nagrinėjamoje byloje, bet ir dėl to, kad Aukščiausiojo Teismo senato nutarimuose pateikti išaiškinimai buvo tik rekomendaciniai (Teismų įstatymo 25 straipsnio 1 punktas).

424. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija teisės normas išaiškino ir taikė tinkamai, todėl šio teismo priimta nutartis paliktina galioti.

43Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

44Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

45Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Pareiškimo esmė... 5. 1. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V.... 6. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2001... 7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 8. 2. Pareiškėja V. K. 2005 m. spalio 11 d. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį... 9. Pareiškėja nurodė, kad 1999 m. rugsėjo 7 d. kitą civilinę bylą pagal... 10. Pareiškėja pabrėžė, kad kasaciniame skunde dėl Lietuvos apeliacinio... 11. Pareiškėja teigė, kad Kauno apygardos teismo 2001 m. kovo 21 d. sprendime ir... 12. II. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 14. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal 2002 m. CPK 366 straipsnio 1 dalies 8... 15. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 16. Kasaciniu skundu pareiškėja prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 17. 1. Aprašomojoje nutarties dalyje nėra tikrųjų pareiškėjos argumentų,... 18. 2. CPK 21 straipsnio aiškinimas Civilinio proceso komentare (Civilinio... 19. 3. Teismas iškreipė pareiškėjos argumentus, surašydamas ne tik... 20. 4. Skundžiamos nutarties 7 puslapyje yra cituojami Europos Žmogaus Teisių... 21. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nenurodė jokių realių faktų, kurie... 22. Nors pareiškėja prašyme Lietuvos apeliaciniam teismui ir prašymo prieduose... 23. 6. Teismas neatsižvelgė nei į Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatas,... 24. 7. Kai kuriose prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo aplinkybėse galima... 25. IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 26. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašė... 27. Teisėjų kolegija... 28. Kasacinis teismas sprendžia tik teisės klausimus ir nesprendžia fakto... 29. 1.1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija,... 30. 1.2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija,... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 32. 2. Kasacinio skundo esmė – teisėjų D. M. ir V. V. dalyvavimas nagrinėjant... 33. „Teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos... 34. Teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą apeliacinės instancijos... 35. Teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą kasacinės instancijos... 36. Šiose įstatymo normose yra įtvirtintas draudimas pakartotinai dalyvauti... 37. 3. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime... 38. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2000 m. spalio 10 d. sprendime byloje D.... 39. Ieškovė dalyvavo apeliacinės instancijos 2001 m. gegužės 29 d. vykusiame... 40. Ieškovės argumentai dėl tam tikrų duomenų įrašymo ar neįrašymo į... 41. Kasatorės nuoroda į Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13... 42. 4. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 44. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006... 45. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...