Byla 2S-583-794/2018
Dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, antstolė Brigita Palavinskienė

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens antstolės Brigitos Palavinskienės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m balandžio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,JGK STATYBA“ skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, antstolė Brigita Palavinskienė,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Antstolė Brigita Palavinskienė vykdo vykdomąją bylą Nr. (7.2)7-10-162551 dėl įsiskolinimo išieškojimo iš skolininkės UAB ,,JGK STATYBA“ išieškotojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) naudai.
  2. Pareiškėja UAB ,,JGK STATYBA“ pateikė skundą antstolei, kuriuo prašė pripažinti neteisėtais antstolės veiksmus: 1) priimant 2017 m. sausio 24 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir minėtą patvarkymą panaikinti; 2) pradedant (užvedant) vykdomąją bylą Nr. 0171/17/00276; 3) vykdomojoje byloje Nr. 0171/17/00276 priimant 2017 m. vasario 3 d. patvarkymą pateikti informaciją apie turimą turtą bei draudimas atlikti veiksmus, 2017 m. vasario 3 d. turto arešto aktą, nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, 2017 m. vasario 3 d. patvarkymą dėl priverstinių vykdymo priemonių taikymo, 2017 m. vasario 3 d. patvarkymą dėl turtinių teisių/išmokėtų lėšų arešto bei areštuotų lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, 2017 m. vasario 3 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo bei prašė minėtus patvarkymus/nurodymus panaikinti.
  3. Pareiškėja nurodė, kad antstolės Brigitos Palavinskienės 2017 m. sausio 24 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdomojoje byloje dėl 2 580,45 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojo VSDFV Vilniaus skyriaus naudai yra neteisėtas. Išieškotojas minėtoje vykdomojoje byloje nėra sumokėjęs jokių vykdymo išlaidų, įskaitant būtinųjų. Pareiškėjos nuomone, antstolė priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą neteisėtai, be teisinio pagrindo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai turi būti pripažinti neteisėtais, o vykdomoji byla – nutraukta. Pažymėjo, kad apie vykdomosios bylos užvedimą pareiškėja sužinojo jau po to, kai antstolės padėjėja atliko iš esmės visus įstatymuose priverstinius išieškojimo veiksmus. Pareiškėjai net nebuvo įteiktas raginimas sumokėti skolą geruoju, kaip to reikalauja proceso įstatymai. Pareiškėja nurodė, kad ir visi kiti antstolės atlikti procesiniai veiksmai, t. y., vykdymo procese antstolės priimti patvarkymai – 2017 m. vasario 3 d. patvarkymas pateikti informaciją apie turimą turtą bei draudimas atlikti veiksmus, 2017 m. vasario 3 d. turto arešto aktas, nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, 2017 m. vasario 3 d. patvarkymas dėl priverstinių vykdymo priemonių taikymo, 2017 m. vasario 3 d. patvarkymas dėl turtinių teisių/ išmokėtų lėšų arešto bei areštuotų lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, 2017 m. vasario 3 d. patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Pareiškėjos skola išieškotojui yra fiksuota ir sudaro 2 580,45 Eur, o 2017 m. vasario 3 d. patvarkymu antstolė areštavo visą skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip pat banko sąskaitas, kasą, kilnojamąjį turtą, turtinės teises ir visą kitą pareiškėjos turtą. Priėmusi nurodytą patvarkymą antstolė (jos padėjėja) tiesiogiai sutrikdė visą pareiškėjos ūkinę – komercinę veiklą, kuri taip pat apima ne tik patvarkymais areštuoto turto pardavimą, bet ir statinių statybos užbaigimą ir realizavimą kitais naudingais būdais. Pareiškėja yra privati verslo bendrovė, todėl pripažintina, kad tokio masto turto areštas ir teisių apribojimas nėra adekvati, proporcinga priemonė 2 580,45 Eur įsiskolinimui išieškoti.
  4. Suinteresuotas asmuo antstolė Brigita Palavinskienė 2017 m. kovo 2 d. patvarkymu

    4Nr. S-71807 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui.

  5. Antstolė nurodė, kad skolininkės UAB „JGK STATYBA“ atžvilgiu vykdomojoje byloje išieškotojas yra VSDFV Vilniaus skyrius, kuris yra valstybės biudžetinė įstaiga, todėl remiantis 2005 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 39 punktu, išieškotojas yra atleistas nuo būtinų vykdymo išlaidų išmokėjimo. Antstolė nurodė, kad raginimas vykdomojoje byloje nebuvo siųstas todėl, kad vykdomajame dokumente yra nurodytas įvykdymo terminas, o proceso įstatymai numato, kad tokiais atvejais raginimas nėra siunčiamas. Pažymėjo, jog vertindama skolininkės materialinę padėtį antstolė vadovavosi viešųjų registrų duomenimis, vykdomųjų bylų sąvado teikiama informacija apie kitų antstolių skolininkės atžvilgiu vykdomas bylas, taip pat į skolininkės turtui, banko sąskaitoms taikomus apribojimus. Siekiant nustatyti skolininkei priklausančių nekilnojamojo turto objektų vidutinę rinkos vertę buvo atliekama VĮ Registrų centras vidutinės rinkos vertės paieška pagal nekilnojamojo daikto unikalų numerį, tačiau skolininkei priklausantys nekilnojamojo turto objektai nebuvo surasti arba jiems nebuvo atliktas vertinimas. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis antstolė nustatė, kad skolininkei priklausančiam nekilnojamajam turtui yra taikomi ankstesni antstolės Irenos Beliačic ir antstolio Irmanto Gaidelio areštai. Remiantis Vieningu antstolių vykdomųjų bylų sąvadu nustatyta, jog išieškojimą skolininkės atžvilgiu nuo 2013 m. balandžio 5 d. vykdo antstolė Irena Beliačic, o nuo 2016 m. lapkričio 22 d. – antstolis Irmantas Gaidelis. Nekilnojamam turtui taikomi apribojimai atitinkamai mažina to turto vertę. Pažymėtina, kad siekiant nustatyti skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto vertę buvo konsultuojamasi su nekilnojamojo turto vertintojais, kurie informavo, kad tokie statiniai (inžineriniai tinklai) yra nelikvidūs ir faktiškai nevertingi.
  6. Suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į skundą nepateikė.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies.
  2. Teismas pripažino neteisėtais antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0171/17/00276, priimant 2017 m. vasario 3 d. patvarkymą pateikti informaciją apie turimą turtą bei draudimą atlikti veiksmus, 2017 m. vasario 3 d. turto arešto aktą, nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, 2017 m. vasario 3 d. patvarkymą dėl priverstinių vykdymo priemonių taikymo, 2017 m. vasario 3 d. patvarkymą dėl turtinių teisių/išmokėtų lėšų arešto bei areštuotų lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, 2017 m. vasario 3 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo bei panaikino minėtus patvarkymus, o kitos skolininkės skundo dalies netenkino.
  3. Teismas konstatavo, kad išieškojimas iš pareiškėjos vykdomas VSDFV Vilniaus skyriaus – t. y., valstybės biudžetinės įstaigos, naudai, kuri yra atleista arba kuriai gali būti atidėtas vykdymo išlaidų apmokėjimas, todėl pripažintina, kad antstolė nepažeidė teisės aktų reikalavimų, priimdama vykdomąjį dokumentą vykdyti. Teismas nesutiko su antstolės pozicija, jog Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme (toliau – VSD įstatymas) reglamentuoja, per kiek laiko skolininkas turi sumokėti įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Kadangi įvykdymo terminas nėra numatytas ir vykdomajame dokumente, kurio pagrindu yra užvesta vykdomoji byla, todėl teismas pripažino, kad šioje byloje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 661 straipsnis netaikytinas, todėl antstolė, priėmusi vykdomąjį dokumentą vykdyti, turėjo nustatyti skolininkei terminą įvykdyti sprendimą. Kadangi byloje nėra duomenų apie skolininkei siųstą patvarkymą, teismas pripažino, kad antstolės vykdomojoje byloje priimti patvarkymai dėl priverstinio vykdymo veiksmų turėtų būti panaikinti, o skolininkei turi būti išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą CPK nustatyta tvarka. Teismas nevertino pareiškėjos argumentų dėl areštuoto skolininkei priklausančio turto masto, pripažinus, kad nurodytos aplinkybės neturi įtakos skolininkės procesinės padėties pasikeitimui šioje vykdymo proceso stadijoje.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8

  1. Suinteresuotas asmuo antstolė Brigita Palavinskienė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skolininkės skundą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-32 patvirtintos Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja VSDFV teritorinių skyrių veiksmus atliekant priverstinį išieškojimą. Taisyklių 3 skyriuje numatyta, jog VSDFV teritorinis skyrius, vadovaudamasis CPK XI skyriaus antrame skirsnyje numatytomis Taisyklėmis, registruotu paštu siunčia skolininkui raginimą dėl skolos sumokėjimo per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos (Taisyklių 26 punktas), todėl akivaizdu, jog CPK 661 straipsnyje įtvirtintą reikalavimą nustatyti skolininkui terminą įvykdyti sprendimą įgyvendina VSDFV teritorinis skyrius ir antstoliu pakarotinai siųsti raginimo nereikia. VSDFV Vilniaus skyriaus jau anksčiau priėmė ir nebaigė vykdyti sprendimus skolininkės atžvilgiu, o antstolei pateiktas paskutinis sprendimas apjungia anksčiau priimtus sprendimus, kadangi nepavyko įvykdyti anksčiau priimtų sprendimų. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas) taip pat numato, jog mokesčių mokėtojas privalo per 20 dienų nuo priimti sprendimo įteikimo sumokėti nurodytą mokestį, taigi taip pat įtvirtintas terminas.
    2. Pirmosios instancijos teismo priimta nutartis sudaro pagrindą formuotis ydingai praktikai, pažeidžia kitų kreditorių interesus, apsunkina ir užtęsia vykdymo procesą.
    3. Teismas rėmėsi netinkama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kadangi nutartyje teismas nagrinėjo ne teisinius, o procedūrinius konkrečios bylos klausimus, t. y. remdamasis konkrečios bylos faktinėmis aplinkybėmis teismas nagrinėjo, ar skolininkui buvo žinoma apie sprendimą dėl skolos išieškojimo, ir tuo pagrindu sprendė, ar antstolis turėjo pareigą siųsti raginimą įvykdyti sprendimą. Teismas nepateikė jokios normų analizės, nesivadovauja Mokesčių administravimo įstatymo 105 ir 81 straipsniais, nepateikia jokių išvadų dėl mokesčių administratoriaus priimtų sprendimų įvykdymo terminų ar subjektų, turinčių pareigą nustatyti skolininkui terminą įvykdyti mokesčių administratoriaus sprendimą. Taip pat minėtoje nutartyje teismas nesuformulavo pamatinės taisyklės, jog būtent antstolis, priėmęs vykdyti mokesčių administratoriaus sprendimą, turi pareigą nustatyti skolininkui terminą tą sprendimą įvykdyti geruoju.
  2. Pareiškėja UAB ,,JGK STATYBA“ ir suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Atskirasis skundas atmestinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama atskirojo skundo argumentų ribose.
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas iš dalies patenkino prašymą pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais ir panaikinti priimtus patvarkymus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Byloje nustatyta, kad Brigita Palavinskienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0171/17/00276 pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2016 m. gruodžio 29 d. Sprendimą dėl UAB „JGK STATYBA“ skolos išieškojimo priverstine tvarka Nr. (7.2)7-10-162551. 2017 m. sausio 24 d. patvarkymu Nr. S-17-171-1591, antstolė priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Byloje yra priimti 2017 m. vasario 3 d. Patvarkymas pateikti informaciją apie turimą turtą bei draudimas atlikti veiksmus vykdomojoje byloje, Nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, Patvarkymas dėl priverstinio vykdymo priemonių taikymo, Patvarkymas dėl turtinių teisių/išmokėtų lėšų arešto bei areštuotų lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, taip pat patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. 2017 m. vasario 3 d. Turto arešto aktu Nr. S-62995 antstolė areštavo skolininkei priklausantį turtą – pastatą, esantį adresu Vilniaus m. sav., Salotės km., tris statinius (inžinerinius įrenginius), esančius adresu Trakėnų g., Vilnius, statinį (inžinerinį įrenginį), esantį adresu M. Pretorijaus g., Vilnius, statinį (inžinerinį įrenginį), esantį adresu Bitėnų g., Vilnius.
  4. Pagal CPK 655 straipsnio 1 dalį raginimas vykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra.
  5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 661 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Jeigu vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenustatytas, antstolis skolininkui įvykdyti sprendimą paskiria dešimt dienų, skaičiuojant nuo raginimo įteikimo dienos (CPK 659 straipsnio 1 dalis). Taigi vykdymo procese galimos dvi situacijos – pirmoji, kai raginimas įvykdyti sprendimą yra privalomas, ir antroji, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas. Dėl to nagrinėjant šios kategorijos bylas kiekvienu konkrečiu atveju visų pirma būtina išsiaiškinti, ar skolininkui turėjo būti siunčiamas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju, ar iš karto buvo galimi sprendimo priverstinio vykdymo veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008). Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas ta aplinkybe, jog, antstolės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog antstolė privalėjo siųsti raginimą pareiškėjai (skolininkei), t. y. kad nagrinėjamu atveju raginimas buvo privalomas.
  6. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2009. Atskirajame skunde antstolė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi minėta nutartimi. Su tokiu skundo argumentu sutikti negalima, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartyje būtent ir plėtojama kasacinio teismo suformuota taisyklė, jog kiekvienu konkrečiu atveju visų pirma būtina išsiaiškinti, ar skolininkui turėjo būti siunčiamas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju, ar iš karto buvo galimi sprendimo priverstinio vykdymo veiksmai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartyje taip pat nagrinėjamas klausimas dėl VSDFV teritorinių skyrių sprendimų vykdymo klausimas, kai šie sprendimai pateikiami antstoliui vykdyti, t. y. šiai bylai tapačios bylos faktinės aplinkybės. Nagrinėjamu atveju, VSDFV Vilnius skyriaus taip pat pateikė sprendimą antstoliui vykdyti, o antstolis neišsiuntė raginimo skolininkei, vadovaudamasis VSD įstatymo nuostatomis. Iš bylos duomenų matyti, kad vykdytiname VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendime Nr. (7.2)7-10-162551 nebuvo nustatytas jo įvykdymo terminas, tą pačią dieną buvo surašytas prašymas antstolei išieškoti skolą priverstine tvarka (prašymo kopija tą pačią dieną išsiųsta ir skolininkei). Byloje nėra duomenų, kad skolininkė kokiu nors būdu buvo informuota apie savo mokestinę nepriemoką iki vykdomojo dokumento pateikimo antstolei, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad antstolė privalėjo įstatymo nustatyta tvarka skolininkei įteikti raginimą įvykdyti sprendimą geruoju (CPK 655, 661 straipsniai).
  7. Apeliantė taip pat akcentuoja Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, kuriomis, antstolės nuomone, privalėjo vadovautis pirmosios instancijos teismas. Tačiau pabrėžtina, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1, 2 dalis ir 106 straipsnio 1 dalies 4 punktas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš skolininko turto priimamas ir pateikiamas antstoliui vykdyti po to, kai skolininkui mokesčių administratorius būna išsiuntęs raginimą per dvidešimt dienų susimokėti mokestinę nepriemoką ir šis terminas jau būna suėjęs. Jei mokesčių administratorius raginimą išsiunčia, tokiu atveju antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus be raginimo siuntimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008). Nagrinėjamu atveju jau nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius raginimo skolininkei nesiuntė. Antstolė taip pat nurodo, jog VSDFV Vilniaus skyriaus sprendime išvardyti ir ankstesni sprendimai, kurių pagrindų buvo vykdomas priverstinis išieškojimas, tačiau nebuvo įvykdytas, o 2016 m. gruodžio 26 d. sprendimas apima anksčiau priimtus sprendimus, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokios išvados daryti, remiantis vien pačiu 2016 m. gruodžio 26 d. sprendimu, negalima, kadangi tokia informacija nėra tiesiogiai nurodoma 2016 m. gruodžio 26 d. sprendime, o jei antstolės argumentas pasitvirtintų, byloje vis tiek nėra jokios informacijos, ar apie ankstesnius sprendimus skolininkė buvo informuota, apie juos žinojo, taip pat, ar mokesčių administratorius siuntė raginimus skolininkei. Atskirąjį skundą antstolė grindžia ir Taisyklėmis, kurios reglamentuoja VSDFV teritorinių skyrių veiksmus atliekant priverstinį išieškojimą. Pagal Taisyklių 26 punktą VSDFV teritorinis skyrius registruotu paštu siunčia skolininkui raginimą dėl skolos sumokėjimo per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos. Antstolės teigimu, toks reglamentavimas patvirtina, jog vykdymo terminas yra nustatytas teisės aktuose, tačiau teismo vertinimu, minėta nuostata patvirtina tai, jog VSDFV teritorinis skyrius yra įpareigotas siųsti raginimą skolininkui. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė susiformavusią teismų praktiką ar taikė netinkamas teisės normas.
  8. Išnagrinėjus atskirojo skundo argumentus ir bylos medžiagą konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai iš dalies tenkino pareiškėjos skundą dėl antstolės neteisėtų veiksmų.
  9. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo ir naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

11Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

12Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai