Byla 3K-7-277/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Česlovo Jokūbausko, Gintaro Kryževičiaus, Egidijaus Laužiko (pranešėjas), Zigmo Levickio, Antano Simniškio ir Juozo Šerkšno, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio Aleksandro Selezniovo kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolis A. Selezniovas, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjo atstovas prašė panaikinti antstolio A. Selezniovo 2007 m rugsėjo 19 d. atliktą lėšų areštą AB SEB Vilniaus banke, taip pat AB banke „Hansabankas“, antstolio A. Selezniovo 2007 m. rugsėjo 24 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą, 2007 m. rugsėjo 25 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo bei įpareigoti antstolį grąžinti išieškotojui Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) pastarosios viršininko 2007 m. rugsėjo 5 d. sprendimą dėl 35 924,22 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimo iš skolininko S. B., išvykusio į Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę, turto. Šiame VMI sprendime nenurodyti tikslūs skolininko rekvizitai. Klaipėdos VMI kreipėsi į antstolį A. Selezniovą dėl priverstinio vykdymo, o šis vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti ir pradėjo vykdymo veiksmus, t. y. užklausė viešųjų registrų tvarkytojus apie skolininko paskutinę gyvenamąją vietą, transporto priemones, nekilnojamąjį turtą ir areštavo. Antstolis taip pat priėmė patvarkymą sustabdyti banko sąskaitose esančių lėšų išmokėjimą ir patvarkymą skolininkui pranešti apie turimą turtą ir lėšas bankuose. Antstolis išsiuntė pranešimus apie atliktus vykdymo veiksmus su vykdymo išlaidų apskaičiavimu skolininko motinai. Antstolis besąlyginio debeto mokėjimo nurodymais iš bankuose esančių S. B. sąskaitų į savo depozitinę sąskaitą nusirašė 48 320,02 Lt, kuriuos 2007 m. rugsėjo 24 d. patvarkymu paskirstė išieškotojui, tretiesiems asmenims ir sau vykdymo išlaidoms atlyginti, likusius 8797,80 Lt grąžino skolininkui. Panaikinęs turto areštus, antstolis 2007 m. rugsėjo 25 d. patvarkymu užbaigė vykdomąją bylą ir nurodė, kad skola bei vykdymo išlaidos visiškai apmokėtos. Antstolis 2007 m. spalio 30 d. grąžino išieškotojui įvykdytą vykdomąjį dokumentą.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

6Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. spalio 19 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą. Teismas nutartyje nurodė, kad, priimdamas vykdyti ir vykdydamas vykdomąją bylą Nr. 0010/07/04847, antstolis laikėsi visų įstatymo reikalavimų, nepažeidė CPK 651 straipsnio 2 dalies, 655, 586 straipsnių, nes vykdomąjį dokumentą vykdė pagal skolininko turto buvimą vietą (CPK 590 straipsnio 1 dalis). Teismas pabrėžė, kad sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš skolininko turto priimamas ir pateikiamas antstoliui vykdyti po to, kai skolininkui VMI būna išsiuntusi raginimą per 20 dienų susimokėti susidariusią mokestinę nepriemoką ir jau būna suėjęs nustatytas 20 dienų terminas, todėl šiuo atveju antstolis neprivalėjo dar kartą siųsti skolininkui raginimo per nustatytą terminą susimokėti susidariusią mokestinę nepriemoką geruoju. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal CK turtu laikomas ne tik materialus turtas, bet ir lėšos. Pagal CPK 624 straipsnio 2 dalį priverstinio vykdymo priemonės yra išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių, išieškojimas iš skolininko turto ir piniginių sumų, esančių pas kitus asmenis, ir kt. Dėl to antstolis, paskyręs šioje vykdomojoje byloje išieškojimą iš skolininko lėšų, nepažeidė įstatymų reikalavimų.

7Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą patenkino iš dalies, pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartį: panaikino nutarties dalį, kuria buvo netenkintas pareiškėjo S. B. reikalavimas panaikinti antstolio A. Selezniovo 2007 m. rugsėjo 24 d. patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo, ir šį reikalavimą patenkino iš dalies; panaikino antstolio A. Selezniovo 2007 m. rugsėjo 24 d. patvarkymo dalį, kuria apskaičiuotos ir išieškotos iš skolininko S. B. 3591 Lt vykdymo išlaidos; kitą nutarties dalį paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad Klaipėdos apskrities VMI viršininko 2007 m. rugsėjo 5 d. sprendimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš S. B. neapskųstas, yra įsiteisėjęs ir privalėjo būti įvykdytas CPK nustatyta tvarka (Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to apeliacinės instancijos teismas manė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą netenkinti skundo dalies dėl mokesčių priverstinio išieškojimo į valstybės pajamas. Pasisakydamas dėl kitų skundo reikalavimų, teismas pabrėžė, kad pareiškėjui buvo užkirstas kelias vykdymo išlaidų pagrįstumui ginčyti. Teismas padarė išvadą, kad antstolio A. Selezniovo 2007 m. rugsėjo 24 d. patvarkymo dalis, kuria 3591 Lt vykdymo išlaidos ne tik apskaičiuotos, bet ir išieškotos iš skolininko, naikintina, nes ja nesilaikyta CPK 611 straipsnyje nustatytų reikalavimų antstoliui raštu pasiūlyti skolininkui sumokėti vykdymo išlaidas, o nesumokėjus kreiptis į teismą dėl jų priteisimo. Taigi teismas nurodė, kad antstolis turėjo teisę užbaigti vykdomąją bylą (CPK 632 straipsnio 1 punktas), bet iki tol negalėjo savo patvarkymu įskaityti vykdymo išlaidų.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo antstolis A. Selezniovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino CPK 610, 611 ir 753 straipsnius. Kasatorius mano, kad CPK 753 straipsnis yra specialioji teisės norma CPK 610 ir 611 straipsnių atžvilgiu, todėl pagal bendrąjį teisės principą specialia generalibus derogat šioje byloje reikėjo taikyti būtent CPK 753 straipsnį, bet ne CPK 610, 611 straipsnius. Taigi kasatorius tvirtina, kad išieškotas lėšas antstolis turi paskirstyti vadovaudamasis CPK 753 straipsniu ir jį detalizuojančia teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintų Sprendimų vykdymo instrukcijos 67 punkto 2 dalimi.
  2. Skundžiama teismo nutartis neatitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, taip pat pažeidžia išieškotojo ir antstolio interesus (teisėtus lūkesčius). Kasatoriaus manymu, skundžiama nutartimi teismas įtvirtino neteisingą praktiką, pagal kurią antstolis jam priklausančias lėšas visada turėtų prisiteisti teisme, todėl antstolio suinteresuotumas išieškojimu būtų nedidelis.
  3. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo pozicija, jog antstolis turi paskirstyti išieškotas lėšas tik užbaigus vykdomąją bylą, yra nepagrįsta. Kasatorius atkreipė dėmesį į tai, kad pagal CPK 586 straipsnį, užbaigęs vykdomąją bylą, antstolis nebegali atlikti jokio procesinio veiksmo, taip pat paskirstyti išieškotų lėšų. Kasatorius nurodo, kad pagal Klaipėdos apygardos teismo nutartį susidaro netinkama situacija, kai, užbaigus vykdomąją byla ir teisme prisiteisus vykdymo išlaidas, dėl jų išieškojimo antstoliui tektų kreiptis į kitą antstolį.
  4. Kasatorius taip pat nurodo, kad jo pateikiamas lėšų paskirstymo variantas nepažeidžia skolininko interesų, nes svarbiausia, jog skolininkas gautų visą informaciją apie vykdymo išlaidas, o nesutikdamas su antstolio patvarkymų dėl jų paskirstymo, turi CPK 510 straipsnyje nustatytą teisę tokį patvarkymą apskųsti teismui.
  5. Kasatorius akcentuoja tai, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog nėra priežasčių netaikyti CPK 753 straipsnio, nes šiuo atveju, skolininkui pasinaudojus galimybe apskųsti antstolio patvarkymą dėl vykdymo išlaidų paskirstymo, teismas patikrintų tokių antstolio veiksmų pagrįstumą. Kasatoriaus nuomone, lygiai taip pat teismas patikrintų vykdymo išlaidų paskirstymo pagrįstumą antstoliui pateikus pareiškimą dėl jų priteisimo įvykdytoje byloje pagal CPK 611 straipsnį. Taigi abiem atvejais rezultatas būtų tas pats.

10Atsiliepime į kasacinį skundą pareiškėjas S. B. prašo kasacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad kasatorius neišsiuntė pareiškėjui raštiško pasiūlymo dėl 3591 Lt vykdymo išlaidų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, todėl pažeidė CPK 611 straipsnio 1 dalį, nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimu, jog vykdymo išlaidų atlyginimo išieškojimas kitaip, negu nustatyta CPK 611 straipsnyje, reiškia neteisėtus ultra vires veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje antstolis D. S. v. UAB „Aibės mažmena“ ir kt., byla Nr. 3K-3-341/2007). Atsiliepime teigiama, kad tokia pat pozicija suformuluota ir kitose kasacinio teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2008; 2004 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-62/2004). Be to, pareiškėjas nurodo, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK LV skyriaus 753, 758 straipsniuose nustatyta išieškotų lėšų paskirstymo ir išmokėjimo išieškotojams tvarka; nurodyto skyriaus normos taikytinos tik dėl išieškotojo, bet ne dėl antstolio, jam išieškant vykdymo išlaidas (žr. pirmiau nurodytą nutartį Nr. 3K-3-173/2008). Atsiliepime tvirtinama, kad kasatoriaus argumentai dėl vykdymo išlaidų išieškojimo vykdomojoje byloje pagal CPK 753 straipsnį yra nepagrįsti. Pareiškėjas remiasi kasacinio teismo praktika ir mano, kad antstolis negali išieškoti vykdymo išlaidų savo patvarkymu, bet turi raštu pasiūlyti skolininkui jas sumokėti, o šiam nesumokėjus, kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje pagal J. P. skundą dėl antstolio A. Selezniovo veiksmų, byla Nr. 3K-3-693/2004). Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad kasatoriui jau 2004 metais kasacinis teismas buvo išaiškinęs vykdymo išlaidų išieškojimo pagal CPK 611 straipsnį klausimą, bet kasatorius vis tiek sąmoningai viršija įstatymų suteiktus įgaliojimus. Atsiliepime nurodoma, kad Klaipėdos apskrities VMI 2007 m. rugsėjo 5 d. sprendime Nr. 12-19-5715 dėl mokestinės priemokos išieškojimo nenurodyta skolininko adreso pagal Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 2092 „Dėl adresų formavimo taisyklių patvirtinimo“ 3 punktą, todėl kasatorius pagal CPK 648 straipsnio 1, 5 dalis, 651 straipsnio 1–3 dalis negalėjo priimti ir pradėti vykdyti šio vykdomojo dokumento. Dėl to, pareiškėjo manymu, visi kasatoriaus atlikti vykdymo veiksmai yra neteisėti, nesukuria teisėtų pasekmių, nes ex injuria jus non oritur.

11Teisėjų kolegija konstatuoja:

12V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

13CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstą nutartį teisės taikymo aspektu, kartu kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktą pagrindas peržiūrėti teismo sprendimą yra tada, jeigu skundžiamame sprendime teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Šioje byloje esminiai kasacinio skundo argumentai yra susiję su CPK 610, 611 straipsnių, nustatančių vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką, bei CPK 753, 758, straipsnių, nustatančių išieškotų lėšų paskirstymo ir išmokėjimo išieškotojams tvarką, taikymu ir aiškinimu bei šių procesinių normų tarpusavio santykio nustatymu, išieškant vykdymo išlaidas.

14Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Aibės mažmena“ v. antstolis D. Stakeliūnas, byla Nr. 3K-3-341-2007). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad antstolis neturėtų spręsti klausimų, priskirtinų teisėjo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje V. Š. ir I. Š v. UAB „Gabuva“, UAB „Giraitės vandenys“, Kauno apskrities VMI, byla Nr. 3K-7-149/2008). Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 512 straipsnis). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga (teismas vykdo apsauginę funkciją).

15CPK 655 straipsnyje nustatytas reikalavimas antstoliui išsiųsti skolininkui raginimą per nustatytą terminą įvykdyti jam tenkančią piniginę prievolę geruoju. Tačiau pagal CPK 661 straipsnio 1 dalį toks raginimas nesiunčiamas, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai. Tokiu atveju antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš skolininko turto priimamas ir pateikiamas antstoliui vykdyti po to, kai skolininkui mokesčių administratorius būna išsiuntęs raginimą per dvidešimt dienų susimokėti mokestinę nepriemoką ir šis terminas jau būna suėjęs (Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1, 2 dalys, 106 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad antstolis, gavęs mokesčių administratoriaus 2007 m. rugsėjo 5 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką, neprivalėjo dar kartą siųsti skolininkui raginimo per nustatytą terminą sumokėti mokestinę nepriemoką geruoju. Šiuo aspektu nagrinėjamoje byloje būtent teismas patikrino antstolio veiksmų, nukreipiant išieškojimą į skolininko lėšas, esančias banko įstaigose, teisėtumą ir nenustatė priežasčių, dėl kurių antstolio veiksmai galėtų būti pripažinti neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje V. Š. ir I. Š v. UAB „Gabuva“, UAB „Giraitės vandenys“, Kauno apskrities VMI , byla Nr. 3K-7-149/2008).

16Tai, kas sudaro vykdymo išlaidas, nustatyta procesiniame įstatyme (CPK 609 straipsnio 1 dalis). Jų apmokėjimo ir išieškojimo tvarką reglamentuoja CPK normos bei Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos (patvirtintos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr.1R-352) 34 punkte vykdymo išlaidos skirstomos į bendrąsias vykdymo išlaidas, vykdymo išlaidas, susijusias su atskirų veiksmų atlikimu, ir atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą. Paprastai vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas, o šios taisyklės išimtys nustatytos Sprendimų vykdymo instrukcijoje (CPK 610 straipsnis). Tačiau išieškotojas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą, privalo antstoliui sumokėti tik bendrąsias vykdymo išlaidas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 35 punktas), išskyrus tuos atvejus, kai antstolis gali iš viso ar iš dalies atleisti išieškotoją, fizinį asmenį, nuo vykdymo išlaidų mokėjimo arba asmeniui atidėti vykdymo išlaidų sumokėjimą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 27, 28 punktai). Kai skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime arba siūlyme nustatytam terminui, visos vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko (CPK 610 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 punktas). Taigi šios procesinės normos nustato esmines vykdymo išlaidų apmokėjimo ir jų išieškojimo taisykles.

17CPK 611 straipsnyje nustatyta, kad dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą prašydamas tas sumas priteisti. Šios procesinės nuostatos suponuoja, kad vykdymo išlaidos antstoliui gali būti sumokamos arba paties skolininko gera valia, arba teismo nutarties, priimtos dėl antstolio pareiškimo, pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad vykdymo išlaidų atlyginimo išieškojimas kitaip, negu nustatyta CPK 611 straipsnyje, reiškia neteisėtus viršijančius antstolio įgalinimus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje J. P. v. antstolis A. Selezniovas, byla Nr. 3K-3-693/2004; 2007 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą, byla Nr. 3K-3-136/2007; 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Aibės mažmena“ v. antstolis D. Stakeliūnas, byla Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje M. V. v. antstolis A. Selezniovas, byla Nr. 3K-3-173/2008). Be to, kasacinis teismas pripažįsta, kad CPK 611 straipsnyje nustatyta vykdymo išlaidų išieškojimo procedūra antstoliui privaloma visais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje M. V. v. antstolis A. Selezniovas, byla Nr. 3K-3-173/2008). Šios normos tikslas įgyvendinti skolininko teisę žinoti apie vykdymo išlaidų dydį (CPK 643 straipsnio 8 punktas).

18Kasatoriaus nuomone, CPK 610, 611 straipsniai yra bendrosios normos, o tais atvejais, kai antstolis išieško pinigines sumas, jis, remdamasis CPK 753, 758 straipsniais, kuriuose nustatyta, kaip konkrečiai turi būti paskirstytos antstolio patvarkymu išieškotos lėšos, taip pat ir vykdymo išlaidos, šias gali pasiskirstyti nesikreipdamas į teismą. Kasatorius mano, kad ši norma yra specialioji, turi būti taikoma išieškant iš skolininko visas vykdymo išlaidas, kai antstolis išieško sumas iš skolininko priverstinio vykdymo tvarka. Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija nesutinka su tokiu CPK 611 ir 753 bei 758 straipsnių santykiu, sprendžiant klausimą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Pirmiausia pažymėtina tai, kad CPK 753 ir 758 straipsniai yra CPK LV skyriuje „Išieškotų lėšų paskirstymo tvarka ir išmokėjimo išieškotojams tvarka“. Būtent šio skyriaus normos ir reglamentuoja reikalavimų išieškoti pagal vykdomuosius dokumentus patenkinimo eilės tvarką, reikalavimų patenkinimo eilę, iš nekilnojamojo daikto gautų pajamų paskirstymo tvarką, išieškotų sumų paskirstymą išieškotojams, prisijungimą prie išieškojimo. Tai reiškia, kad nurodytos normos taikomos tik po to, kai priverstinis skolos išieškojimas iš skolininko, remiantis vykdymo proceso normomis, yra baigtas (iš dalies baigtas) ir jau prasideda kita vykdymo proceso dalis – išieškotų sumų vykdymo procese paskirstymas ir išmokėjimas išieškotojams. Antra, šio skyriaus normose nieko nenurodoma apie tai, kokiu būdu turi būti išieškotos ar priteistos vykdymo išlaidos, o tik nustatyta, kokia eilės tvarka išmokamos išieškotos iš skolininko išieškotojui šio apmokėtos vykdymo išlaidos (CPK 753 straipsnio 1 dalis, 758 straipsnio 1 dalis). Vykdymo išlaidų išieškojimo tvarka nustatyta CPK XLI skyriaus normose, įtvirtinančiose bendrąsias vykdymo veiksmų atlikimo taisykles. CPK 611 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta esminė taisyklė, užtikrinanti skolininko turtinių interesų apsaugą, t. y. skolininkas raštišku antstolio siūlymu informuojamas apie vykdymo išlaidų dydį ir, jam nesutinkant, vykdymo išlaidas gali priteisti tik teismas antstolio prašymu, bet ne antstolis nustatyti vykdymo išlaidų dydį savo patvarkymu. Negalima sutikti su kasatoriaus argumentu, kad tokia vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui (CPK 7 straipsnis). Įstatymų leidėjas CPK 611 straipsniu nustatė vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką, siekdamas įtvirtinti teismo apsauginę funkciją vykdymo procese, t. y. kad, esant skolininko nesutikimui dėl vykdymo išlaidų dydžio, jas nustatytų tik teismas ir taip užtikrintų skolininko turtinių interesų apsaugą. Antstoliui tokie įgalinimai nesuteikti. Antstolis turi teisę areštuoti skolininko lėšas kredito įstaigoje tiek, kiek reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, bet vykdymo išlaidos turi būti išieškomos tik CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 689 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą, byla Nr. 3K-3-136/2007). Negalima iš esmės sutikti su kasatoriaus argumentu, kad, tik užbaigęs vykdomąją bylą, antstolis gali kreiptis dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko CPK 611 straipsnio tvarka. Spręsdamas klausimą dėl reikalavimų patenkinimo eilės tvarkos (CPK 753 straipsnio 1 dalis), antstolis gali nusiųsti skolininkui raštišką pasiūlymą dėl vykdymo išlaidų dydžio ir nurodyti terminą, per kurį šis praneštų, sutinka ar ne su vykdymo išlaidų dydžiu. Skolininkui sutikus arba esant teismo nutarčiai, vykdymo išlaidos galėtų būti paskirstomos ir išmokamos CPK 753, 758 straipsniuose nustatyta tvarka. Taigi svarbiausias CPK 611 straipsnio tikslas – užtikrinti skolininko turtinių interesų apsaugą vykdymo išlaidų išieškojimo metu.

19Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, todėl apskųstas procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas.

20Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

21Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

22Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

TeisėjaiJanina Stripeikienė 
 Česlovas Jokūbauskas 
 Gintaras Kryževičius 
 Egidijus Laužikas 
 Zigmas Levickis 
 Antanas Simniškis 
  Juozas Šerkšnas

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėjo atstovas prašė panaikinti antstolio A. Selezniovo 2007 m... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė... 6. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. spalio 19 d. nutartimi atmetė... 7. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo antstolis A. Selezniovas prašo... 10. Atsiliepime į kasacinį skundą pareiškėjas S. B. prašo kasacinį skundą... 11. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 12. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 13. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas,... 14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo... 15. CPK 655 straipsnyje nustatytas reikalavimas antstoliui išsiųsti skolininkui... 16. Tai, kas sudaro vykdymo išlaidas, nustatyta procesiniame įstatyme (CPK 609... 17. CPK 611 straipsnyje nustatyta, kad dėl vykdymo išlaidų išieškojimo... 18. Kasatoriaus nuomone, CPK 610, 611 straipsniai yra bendrosios normos, o tais... 19. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos... 20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 21. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007... 22. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...