Byla 2A-1249-264/2018
Dėl nuostolių atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1044-292/2018 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui J. P. dėl nuostolių atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Ieškovas pateikė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovo 30 Eur (velenėlio vertės) ir 145 Eur bylinėjimosi išlaidų (25 Eur už pretenzijos parengimą, 100 Eur už ieškinio paruošimą bei 20 Eur žyminį mokestį).
    2. Nurodė, kad traktoriaus T-25 sankabos apsukų velenėlį pirko 1989-1990 metais, mokėjo 50 rublių. 2015 m. vasarą savo pažįstamam J. P. (atsakovui), jo prašymu paskolino traktoriaus T-25 sankabos apsukų velenėlį, kurio vertė 30 Eur. Velenėlį prašė paskolinti sankabos išcentravimui. Atsakovas neilgai trukus velenėlį grąžino, jį įvyniojęs į nepermatomą popierių. Tuo metu ieškovas velenėlio neapžiūrėjo. Po kelių dienų pastebėjo, kad tai ne ieškovo paskolintas, bet senas, nudėvėtas ir bevertis velenėlis. Kreipėsi į policijos įgaliotinį, prašydamas įspėti atsakovą dėl padarytos apgaulės ir kad grąžintų ieškovo velenėlį arba atsiskaitytų pinigais. Atsakovas įgaliotiniui paaiškino, kad velenėlį grąžino. Tačiau iki šiol atsakovas ieškovo velenėlio negrąžino, jo piniginės vertės neatlygino.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.
    2. Nustatė, kad ieškovas ginčija grąžinto daikto būklę. Laikė nesudaryta panaudos sutartį, nes panaudos dalyko, t. y. neatlygintinai perduoto naudotis daikto (jo būklės) negalima nustatyti. Panaudos dalyką ir jo būklę nustatė šalių paaiškinimais, liudytojų A. P. ir S. R. parodymais. Ieškovas nurodė, kad velenėlį pirko 1989-1990 metais, ne kartą davė naudotis kitiems asmenims. Atsakovas nurodė, kad velenėlis buvo surūdijęs, laikomas metalo krūvoje, aplipęs žemėmis, liudytojai patvirtino, kad velenėlis buvo senas, surūdijęs, matyti, kad nebuvo naudojamas, toks ir grąžintas. Sprendė, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovas jam grąžino velenėlį ne tokios būklės, kokį jis perdavė atsakovui. Be to, ieškovas nebuvo nuoseklus, įvardydamas grąžinto velenėlio būklę. Vienu atveju teigė, kad atsakovas grąžino sugadintą velenėlis, kitu atveju, kad grąžino ne tas, kurį davė naudoti. Vertinant atsakovo paaiškinimus ir liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, pripažino, kad atsakovas savo atsikirtimų pagrindu įrodė, kad grąžino panaudos daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
    1. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, įpareigojant teismą iškviesti nurodytus liudytojus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Teismas vadovavosi tik atsakovo pusės liudytojų A. P. ir S. R. bei pačio atsakovo parodymais. Atsakovas melagingai nurodė, kad paskolintas velenėlis buvo surūdijęs, laikomas metalo krūvoje, aplipęs žemėmis. Jei velenėlis nebuvo tinkamas naudojimui, neaišku, kodėl atsakovas jį pasiėmė ir laikė apie dvi savaites. Ieškovo paaiškinimai nebuvo prieštaringi, vietoj naujo paskolinto velenėlio, ieškovui gražino netinkamą, sugadintą, t. y. kitą velenėlį. Neaišku, kokiu pagrindu teismas sprendė, kad šį velenėlį buvo skolinęs kitiems asmenims. Bylos nagrinėjimo dieną skubėdamas į teismą pamiršo namie klausos aparatą, todėl teismo posėdžio metu beveik nieko negirdėjo. Tai galėjo sąlygoti netikslius ieškovo atsakymus į užduodamus klausimus. Teismas neįvertino ieškovo kreipimosi į Alytaus rajono Simno apylinkės policijos įgaliotinį bei į Alytaus apskrities VPK. Būdamas neteisus, nebūtų trukdęs teisėsaugos pareigūnų dėl tokios mažos vertės daikto.
      2. Byla nebuvo išnagrinėta objektyviai, liko neatkleista jos esmė, nes teismas neiškvietė ieškovo nurodytų liudytojų į teismo posėdį. Ieškinyje nurodė, kad į teismą būtų iškviesti liudytojai R. V., R. T. ir J. B., kurie žinojo traktoriaus detalės, velenėlio paskolinimo aplinkybes. Neiškvietus liudytojų, buvo atimta ieškovo galimybė įrodyti ieškinio aplinkybes.?
    2. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
      1. Ieškovas prašydamas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, nenurodė faktinio ir teisinio pagrindo, t. y. kokią teisės normą teismas pažeidė, dėl ko teismo išvados galėtų būti laikomos nepagrįstomis. Įstatyme nustatytų pagrindų bylos grąžinimo naujam nagrinėjimui nėra, todėl negalimas bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui.
      2. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad teismas išnagrinėjo bylą neiškvietęs liudytojų. Teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad ieškovas teismo prašė nagrinėti bylą iš esmės, atsisakė kviesti ieškinyje nurodytus liudytojus. Ieškovo prašymas atitinka įstatymo reikalavimus ir ieškovo teises, nustatytas CPK 42 straipsnyje. Jei teismas būtų suvaržęs ieškovo teisę, būtų pažeistos ieškovo teisės, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas. Teismas tokio pobūdžio bylose negali būti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus. Teismas pagrįstai suteikė teisę pačioms šalims spręsti, kokiais įrodymais jos grindžia reikalavimus ir atsikirtimus.
      3. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad teismas vadovavosi vienais įrodymais, atmesdamas kitus. Teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus – ieškinį, šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus. Ieškovas ginčija ne teismo sprendimo turinį, o išvadas. Teismo išvados atitinka pateiktus byloje įrodymus ir nekelia abejonių dėl jo pagrįstumo. Ieškovas painiojosi savo paaiškinimuose, neįrodė, kad atsakovas grąžino ne tą detalę, kurią buvo pasiskolinęs, neįrodė žalos fakto, dydžio, atsakovo kaltės ir priežastinio ryšio tarp nurodomos žalos ir atsakovo kaltės. Nesąžiningi ieškovo teiginiai, kad dėl klausos defekto nesuprato teismo užduotų klausimų. Prieš ieškovui teikiant paaiškinimus, teismas išaiškino ieškovui jo teises ir pareigas. Ieškovas į teismo ir atsakovo atstovės klausimus atsakinėjo logiškai ir nuosekliai, keletą kartų atsakymus tikslino. Teismas atsižvelgė į ieškovo prašymą kalbėti garsiau, kad jis girdėtų. Teismas klausė ieškovo, ar jam reikalinga advokato pagalba, tačiau pastarosios ieškovas atsisakė. Ieškovą konsultavo teisininkai, kurie jam taip pat rengė procesinius dokumentus. Taigi, ieškovas naudojosi teisininko pagalba ir žinojo savo teises bei pareigas. Byloje pateiktas Alytaus AVPK 2017 m. gruodžio 6 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos patvirtina, kad apklausiant ieškovą policijos komisariate nedalyvaujant atstovui jis gebėjo teikti paaiškinimus.

6Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7Apeliacinis skundas netenkintinas.

    1. Nenustačius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.).
    2. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. įvertinus apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, teismas mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
    3. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, jo neįrodžius.

8Dėl įrodymų vertinimo

    1. Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.).
    2. Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo 30 Eur žalos atlyginimą (dėl grąžinto velenėlio), atsakovo atžvilgiu prašo taikyti deliktinę civilinę atsakomybę. Tam, kad atsirastų ši turtinė prievolė, reikalinga nustatyti būtinąsias sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, ieškovo patirtą žalą, priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos, atsakovo kaltę (CK 6.245 str. 1 d., 6.246 str. 1 d., 6.247 str., 6.248 str. 1 d., 6.249 str. 1 d.). Ieškovas turi pareigą įrodyti visas nurodytas sąlygas (CPK 178 str.).
    3. Bylos duomenimis nustatyta ir šalys neginčija, kad 2015 metais galimai gegužės mėn.(tiksli data nenustatyta) ieškovas A. K. perdavė atsakovui J. P. laikinai ir neatlygintinai pasinaudoti (sankabos išcentravimui) traktoriaus sankabos velenėlį, o atsakovas J. P. įsipareigojo grąžinti velenėlį tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Ginčo teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip panauda (CK 6.629 straipsnio 1 dalis).
    4. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad po kelių dienų atsakovas jam velenėlį grąžino, kurio jis iš karto neapžiūrėjo, tik vėliau pamatė, kad atsakovas grąžino ne jo paskolintą, bet seną, nudėvėtą, bevertį, taip jį apgavo.
    5. Atsakovas atskirsdamas į ieškinį laikėsi pozicijos, kad daiktas jam buvo perduotas, tačiau jis juo nesinaudojo, nes neprireikė ir velenėlį buvo grąžino tokios būklės, kokios jam ir buvo perduotas.
    6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis bei ieškovo ir atsakovo argumentus bei atsikirtimus į juos, sprendė, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovas jam grąžino velenėlį ne tokios būklės, kokį jis perdavė atsakovui, pažymėjo, kad ieškovas nėra nuoseklus, įvardydamas grąžinto velenėlio būklę.
    7. Iš apeliacinio skundo argumentų galima spręsti, kad apelianto netenkina įrodymų vertinimo pagrindu padaryta išvada dėl ieškovo reikalavimų nepagrįstumo.
    8. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad jo paaiškinimai nebuvo prieštaringi, kad vietoj naujo paskolinto velenėlio, atsakovas gražino netinkamą, sugadintą, t. y. kitą velenėlį, kad neaišku, kokiu pagrindu teismas sprendė, kad šį velenėlį buvo skolinęs kitiems asmenims.
    9. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino visus ieškovo pateiktus į bylą paaiškinimus ir prie ieškinio pateiktus rašytinius įrodymus, kuriais ieškovas grindė aplinkybes, susijusias su velenėlio grąžinimu ir jo teigimu, esant atsakovo apgaulei. Tačiau iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jis su pretenzija atsakovui dėl nuostolių atlyginimo, į Alytaus apskrities VPK su pareiškimu dėl apgaulės bei teismą su ieškiniu kreipėsi praėjus daugiau nei 2 metams po daikto grąžinimo, t.y. tik 2017 m. spalio mėn., nors daiktą turėjo galimybę apžiūrėti ir reikšti pretenzijas atsakovui, daikto grąžinimo momentu (2015 m. gegužės mėn.), todėl nagrinėjamu atveju apelianto paaiškinimai dėl jo apgaulės nurodytomis aplinkybėmis teismui kelia abejonių, nes detalė (velenėlis) daugiau nei 2 metus buvo ieškovo valdyme, todėl jos būklė galėjo pablogėti dėl normalaus nusidėvėjimo ar kitų priežasčių. Ieškovas teigdamas, kad atsakovui naudotis perdavė naują daiktą, jokių tai patvirtinančių objektyvių įrodymų nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu nepateikė (CPK 178 str.).
    10. Apeliacinės instancijos teismui išklausius pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 5 d. posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad ieškovas paaiškino, jog velenėlis jo pirktas apie 1989/1990m. už 30 rusiškų rublių, kad detalės pirkimo dokumento neturi, kad ne kartą jį skolino kitiems asmenims (Vitkauskui, Biesevičiui) (garso įrašo 16 min. 20 sek.- 40min). Įvertinant vien šias ieškovo nurodytas aplinkybes, teismui nėra pagrindo tikėti ieškovo teiginiais, jog velenėlis, jį perduodant neatlygintinai naudotis atsakovui galėjo būti naujas, neaprūdijęs. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas teigdamas, kad atsakovas jam grąžino netinkamą, sugadintą, t. y. kitą velenėlį neįrodinėjo, kad jam grąžintas velenėlis yra su defektais, netinkamas naudojimui. Iš atsakovo paaiškinimų teisme bei prie atsiliepimo į ieškinį jo pateiktos UAB „Alytaus Lytagra“ 2015-05-04 išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. 280030, pirkimo kvito (b. l. 18) matyti, kad atsakovas J. P. (pirkėjas) ginčo laikotarpiu pirko traktoriaus detales, taip pat ir veleną, kurio kaina buvo 11, 25 Eur, todėl ieškovo reikalavimas atlyginti už velenėlį 30 Eur nuostolius aiškiai nepagrįstas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų (apgaulės, gražinto ne to daikto), nuostolių fakto (dėl grąžinto netinkamo naudoti daikto ieškovas neteko turto) ir priežastinio ryšio tarp jų bei skolininko kaltės, todėl neįrodžius visų būtinų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, nėra teisinio pagrindo ieškinio tenkinimui (CPK 185 str.)

9Dėl bylos esmės atskleidimo

    1. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes.
    2. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.), nes į teismo posėdį nebuvo iškviesti jo ieškinyje nurodyti liudytojai R. V., R. T. ir J. B., kurie žinojo traktoriaus detalės, velenėlio paskolinimo aplinkybes.
    3. Iš pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 5 d. posėdžio garso įrašo, nustatyta, kad ieškovas teismo posėdyje nereiškė prašymo iškviesti minėtus liudytojus, apeliaciniame skunde nereiškia prašymo juos apklausti apeliacinės instancijos teisme, be to ieškovas ieškinyje nenurodė, ir paaiškinimuose pirmosios instancijos teisme nenurodė, kad minėti liudytojai dalyvavo ir matė kai atsakovas grąžino daiktą ieškovui, todėl jų paaiškinimai negali turėti esminės reikšmės bylos išnagrinėjimo rezultatui. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas priimtą sprendimą, negali sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė faktines bylos aplinkybes, rėmėsi civilinėje byloje pateiktais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas apeliaciniame skunde iš esmės pakartotinai dėsto ieškinyje nurodytus argumentus, jog, jo nuomone, atsakovas, grąžindamas ne tą daiktą, jį apgavo, tačiau pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, nustatė, kad atsakovas grąžino veleną dar 2015 m., kad ieškovas jį buvo įgijęs daugiau nei prieš 30 metų, kad jį ne kartą buvo davęs naudotis kitiems asmenims, kad atsakovas jį grąžino po savaitės, ieškovas daugiau nei 2 metus nereiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl grąžinto veleno būklės, kreipėsi į policiją bei su pretenziją į atsakovą tik 2017 m. spalio mėnesį, t.y. kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų.
    4. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių aplinkybių, galinčių paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu išdėstytų argumentų teisiniu įvertinimu, tačiau vien ta aplinkybė, kad teismas priėmė apeliantui nepalankų procesinį sprendimą, nereiškia, jog teismas tai padarė neįvertinęs įrodymų ir nepagrindęs savo išvadų.
    5. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

10Dėl bylos procesinės baigties

    1. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

11Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

    1. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas pateikė prašymą priteisti 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu (B. l. 62-64). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir atmetus ieškovo apeliacinį skundą priteistina iš ieškovo atsakovo naudai 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.
    2. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apelianto apeliacinį skundą, iš jo į valstybės biudžetą priteisiamos 8, 40 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pagrindas-Kauno apygardos teismo pažyma, b.l. 81) (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

12Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

Nutarė

13Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

14Priteisti iš A. K. (asmens kodas ( - ) 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme J. P. (asmens kodas ( - )

15Priteisti valstybei iš apelianto A. K. 8, 40 Eur (aštuonis eurus ir 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), nurodant juridinio asmens kodą – ( - ), banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – ( - ), mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos

16Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai