Byla e2-1517-867/2019
Dėl baudos priteisimo, trečiasis asmuo V. N

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė, sekretoriaujant K. B., A. K., dalyvaujant ieškovei E. N., jos atstovui advokatui G. A., atsakovei G. Ž., jos ir atsakovų S. Ž., E. Ž. atstovei advokato padėjėjai I. A., atsakovo J. S., atstovaujamo įstatyminės atstovės A. B., atstovui advokatui H. M., trečiajam asmeniui V. N.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. N. ieškinį atsakovams G. Ž., S. Ž., E. Ž. ir nepilnamečiui J. S., atstovaujamam įstatyminės atstovės A. B. dėl baudos priteisimo, trečiasis asmuo V. N..

3Teismas

Nustatė

4ieškovė 2018 m. gruodžio 28 d. pateiktu ieškiniu pareiškė reikalavimus priteisti iš atsakovės G. Ž. 5 792,00 Eur baudą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, taip pat prašo įpareigoti atsakovę įvykdyti pareiškimuose Nr. 1 ir Nr. 2 įtvirtintą įsipareigojimą savo lėšomis užbaigti inžinerinės infrastruktūros įrenginį iki žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) ir žemės sklypo Nr. ( - ) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

52019 m. gegužės 13 d. priimtas ieškovės patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovė pareiškė reikalavimus iš atsakovų priteisti po 1 448,00 Eur; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo; atnaujinti terminą ieškovei kaip kreditorei pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą mirusiojo E. Ž. įpėdiniams: G. Ž., S. Ž., E. Ž. ir nepilnamečiui J. S., dėl baudos priteisimo; priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodo aplinkybes, kad E. Ž. pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo iki 2015 m. gruodžio 31 d. savo lėšomis užbaigti inžinerinės infrastruktūros įrengimą iki žemės sklypo, unikalus Nr( - ) ir žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ) rajone, kurių savininkė yra ieškovė, ribų. Neįvykdžius susitarimo, E. Ž. įsipareigojo sumokėti 5 792,40 Eur (20 000,00 Lt) baudą. 2016 m. gruodžio 15 d. nauju susitarimu E. Ž. minėtą inžinerinės infrastruktūros įrengimą įsipareigojo užbaigti iki 2017 m. gruodžio 31 d. Susitarimas įvykdytas nebuvo, E. Ž. mirė 2017 m. rugsėjo 13 d. Nurodo, kad apie E. Ž. mirtį sužinojo tik 2018 m. rugpjūčio mėnesį. Kadangi ji apie E. Ž. mirtį sužinojo praėjus daugiau nei trims mėnesiams po jo mirties, todėl yra praleidusi trijų mėnesių terminą reikalavimui mirusiojo įpėdiniams pareikšti ir prašo šį terminą atnaujinti.

6Atsakovai G. Ž., S. Ž., E. Ž., pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė patikslintu ieškiniu atsisakė reikalavimo užbaigti inžinerinės infrastruktūros įrengimą, nes bylos nagrinėjimo eigoje paaiškėjo, kad ieškovė negali teismui pateikti įrodymų, kokius inžinerinius tinkus ir už kokią pinigų sumą E. Ž. turėjo užbaigti. Nebelikus reikalavimui atlikti tam tikrus veiksmus negalimas ir išvestinės prievolės įvykdymas, nes ieškovė neįrodė, kad atsakovai pagrindinės prievolės neįvykdė. Nurodo, kad nežinojimas apie skolininko mirtį, negali būti laikoma svarbia priežastimi terminui pratęsti, ieškovė nesidomėjo skolininku ir prievolės vykdymo procesu 1 metų ir 8 mėnesių laikotarpį, t. y. elgėsi abejingai.

7Atsakovas J. S., atstovaujamas įstatyminės atstovės A. B., pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti prašymą dėl termino atnaujinimo pareikšti reikalavimus įpėdiniams, kuris praleistas be jokių priežasčių, atmesti visų atsakovų atžvilgiu reikalavimą priteisti baudą, bei priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė iki 2019 m. gegužės 10 d., t. y. beveik 9 mėnesius, nesikreipė į teismą dėl termino atnaujinimo, nors apie šią aplinkybę buvo nurodyta atsakovės G. Ž. 2019 m. vasario 4 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį, daugiau nei prieš tris mėnesius iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos. Patikslintame ieškinyje nenurodyta nei viena priežastis, dėl ko šis terminas yra praleistas, jau nekalbant apie svarbias priežastis. Nurodo, kad E. Ž. iki 2017 m. gruodžio 31 d. įsipareigojo atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau ieškovė kaip įmanoma greičiau nesikreipė nei į skolininką, nei į teismą, kas rodo pasyvų ieškovės elgesį, niekaip neįtakojamą atsakovų veiksmų. Be to, atsakovais visi kiti įpėdiniai buvo patraukti tik 2019 m. gegužės 10 d. ieškiniu, t. y. praėjus beveik 9 mėnesiams nuo sužinojimo apie mirtį, t. y. žymiai praleidus terminą.

8Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji pirko sklypus ir įgaliojo savo sūnų V. N. tvarkyti visus dokumentus. E. Ž. sumokėjo sumą ir jis žodžiu su Viktoru susitarė, kad viską padarys. E. Ž. atstovavo ir sklypą pardavė mums, paėmė pinigus ir žadėjo įvesti komunikacijas, yra įvesta elektra ir dalis kelio. Ji pradėjo domėtis kaip darbai vyksta toliau, sūnus jai paaiškino, kad susisiekė su Ž. ir pasakė, kad viskas bus gerai. Ji pati nedalyvavo, jos sūnus bendravo su Ž.pagal įgaliojimą. 2018 m. rugpjūčio mėnesį sužinojo, kad E. Ž. mirė, jai tai pasakė sūnus V.. Tam kvartale jai turėtų priklausanti trys sklypai. Negali pasakyti kaip ir kiek Ž. buvo perduota pinigų už komunikacijų įvedimą, perkant 2009 m. sklypą. 2014 m. perkant žemės sklypą ji perdavė sūnui 20 000,00 Lt sklypo pirkimui. Nežino, kokia komunikacijų vertė turėjo būti jų susitarimu. Nurodo, kad ji atidavė sūnui Viktorui įgaliojimus, todėl jis su juo derino viską, o jai faktiškai nerūpėjo, nes ji norėjo, kad viskas būtų sutvarkyta, kadangi buvo nesutvarkyta, ji pradėjo klausti sūnaus kodėl nesutvarkyta ir jis paaiškino, kad viskas suderinta, o paskui paaiškėjo, kad žmogus mirė. Nežino, kas parengė Ž. pareiškimų tekstus, tačiau mano, kad tai galėjo padaryti jos kitas sūnus advokatas. Nurodė, kad ji neprašo įvesti komunikacijų, o prašo tik baudos sau.

9Atsakovė G. Ž. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2018 m. vasaros pradžioje ji sulaukė skambučio, iš kurio sužinojo, kad jos vyras buvo įsipareigojęs įvesti komunikacijas. Supranta, kad priėmus palikimą, priima ir įsipareigojimus, tačiau jai visiškai nesuvokiama, kokios tos komunikacijos. Paaiškino, kad pareiškimą, kuriuo jos sutuoktinis prisiėmė įsipareigojimus ji rado tik po V. skambučio kai pradėjo jo ieškoti ir rado jį tarp kitų vyro dokumentų, nes dokumentų apimtis buvo nemaža. Kai gavo paveldėjimą, kreipėsi į advokatę, nunešė tą raštą, kuriuo jos vyras buvo įsipareigojęs, pradėjo kalbėtis kokiu tai pagrindu galėtų būti, paskambino V., sakė atvažiuokit pas advokatę su visais dokumentais, kalbėsis, ką ji turi padaryti, tačiau jo nesulaukė ir tik vėliau gavo šaukimą į teismą. Nurodo, kad su V. niekada susitikę nebuvo, kalbėjo tik telefonu. Paaiškino, kad jos sutuoktinis vertėsi nekilnojamuoju turtu, turėjo servisą, apie vyro įsipareigojimus ji sužinojo 2018 m. birželio pradžioje, kai buvo pirmas skambutis. Paveldėjimą susitvarkė tik spalio mėnesį. Nepripažįsta, kad tai jos įsipareigojimas, tai buvo jos vyro įsipareigojimas, ir tik kai susitvarkė paveldėjimą, ji paskambino V., kad sėdam šnekam ką ji turį įvesti, tačiau nieko nesulaukė, dėl to jos nuomonė ir pasikeitė. Vyro veikla nesidomėjo. Nurodo, kad ieškovė jai niekada neskambino, tik Viktoras.

10Atsakovų S. Ž. ir E. Ž. atstovė advokato padėjėja I. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal patikslintą ieškinį neaišku ko konkrečiai prašoma. Nes iš pateikto patikslinto ieškinio neaišku ar tai baudos prašo iš atsakovų priteisti, nes reikalavimas byloje įvesti komunikacijas nebereiškiamas. Ieškovė nenurodė svarbių priežasčių dėl ko šitas terminas buvo praleistas. Sužinoję apie E. Ž. mirtį, reikalavimą pareiškė tik 2019 m. gegužės 10 d., akivaizdu, kad ieškovei buvo žinoma, kad terminas praleistas ir ieškovė tokio reikalavimo atstatyti nereiškė. Ieškovė žinojo, kad E. Ž. turi vaikų, tačiau reikalavimas jiems pareikštas daug vėliau. Mano, kad nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovei tapo žinoma apie E. Ž. mirtį tik 2018 m. rugpjūčio mėnesį. Ieškovė patikslintu ieškiniu nebeprašo įvesti komunikacijų, o tik prašo skirti baudą, tačiau bauda ar netesybos yra išvestinė prievolė. Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad nėra jokių dokumentų, kurių pagrindu būtų galima įvesti inžinerinius tinklus ir tai, kad to neįmanoma atlikti be projektų. E. Ž. tikrosios valios nustatyti negalima, nes jis miręs, pats ieškovės atstovas negalėjo paaiškinti, kodėl E. Ž. prisiėmė tokį įsipareigojimą. Nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kad E. Ž. turėjo įsipareigojimą parengti projektus ieškovei priklausančiuose žemės sklypuose.

11Atsakovo J. S., atstovaujamo įstatyminės atstovės A. B., atstovas advokatas H. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad yra praleistas terminas reikalavimui pareikšti ir nenurodomos jokios svarbios priežastys dėl ko šis trijų mėnesių terminas praleistas. Ieškinys yra pareikštas atsakovams kaip daliniams atstovams, o ne solidariems, tačiau jo atstovaujamasis yra nepilnametis asmuo ir apie jokius savo tėvo įsipareigojimus jis nežinojo ir į jį, nei į jo įstatyminę atstovę niekas po tėvo mirties nesikreipė dėl prievolių įvykdymo. Mano, kad pateiktą į bylą E. Ž. pareiškimą jis įsipareigojo ne įrengti komunikacijas savo lėšomis, bet užbaigti inžinerinės infrastruktūros įrengimą iki žemės sklypų. Paaiškino, kad įsipareigojimas yra vienašalis, tai nėra sutartinis santykis. Bauda yra išvestinis reikalavimas. Nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad E. Ž. turėjo projektus ir planus ar įgaliojimus, kurių pagrindu būtų galėjęs įvykdyti pareiškimu prisiimtą prievolę, nes negalima atlikti veiksmų neturi reikiamos dokumentacijos. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad E. Ž. gavo kažkokią naudą už prisiimtą įsipareigojimą, nes žemės sklypai parduoti ne jo, o kitų asmenų. Niekas neginčija ieškovės žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarčių ir už žemės sklypus sumokėtų kainų, nėra jokių įrodymų, kad E. Ž. gavo naudą iš šių sutarčių. Pagal teismų praktiką, laikoma, kad atstovaujamasis susižino tuos pačius dalykus, kaip ir atstovas, nes atstovas privalo nedelsiant perduoti viską, ką sužinojo arba gavo atstovavimo sutarties vykdymo metu. Trečiasis asmuo su E. Ž. buvo geri draugai, jis žinojo, kad jis turi nesantuokinį vaiką. J. S. reikalavimai pateikti dar vėliau ir dar ilgiau yra praleistas terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Pati ieškovė pasirenka atsakovus, iš pradžių buvo tik G. Ž., ir tik patikslintu ieškiniu yra pasirenkamas J. S. ir dar du Ž. vaikai. Niekas neįgaliojo G. Ž. atstovauti S. Ž. ir E. Ž.. Neaišku kodėl S. Ž. ir E. Ž. atžvilgiu nebuvo pareikštas reikalavimas iš karto, žinojo, kad yra du suaugę vaikai. Visi keturi paveldėtojai palikimą priėmė atlikdami tam tikrus veiksmus įstatymo nustatytu būdu, raštu. Ieškovė turi sūnų - atstovą ir kitą sūnų advokatą, todėl negali pasiteisinti įstatymų nežinojimu. Tai, kad atlikti tam tikrus veiksmus dėl komunikacijų, turi būti planai projektai, kuriuos turi pateikti turto savininkas ar įgaliotas asmuo. Byloje nėra įrodymų - įgaliojimo, kuriuo V. N. būtų perįgaliojęs E. Ž. atlikti tam tikrus veiksmus.

12Trečiasis asmuo V. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kai buvo perkamas pirmas žemės sklypas, tai buvo sutarta žodžiu, kad E. Ž. įsipareigoja įvesti komunikacijas, jis žodžiu buvo įsipareigojęs visam kvartalui. Kai daug laiko prabėgo, toliau su juo bendravo ir kilo mintis pirkti antrą žemės sklypą, tačiau jis tada pasakė, kad pasirašom, nes jo žodžiu nelabai pasitikėjo. Nurodė, kad su E. Ž. jis pažįstamas nuo 1994 metų, tai yra studijų laikų ir draugavo, pastate pas jį ir ofisą nuomojosi 10 metų. Pasirašė tą pareiškimą pas notarą tik iš savo supratimo. Paaiškino, kad iš pradžių buvo mintis įsipareigojimus įrašyti į sutartį, bet notarė pasakė, kad to padaryti negalima, nes tai labai sudėtinga, reikia daug dalykų įrašyti, tai tada jie nusprendė pasirašyti atskirą lapą. E. Ž. šeimą pažįsta gerai, nes bendravo ir draugavo su E. Ž., žinojo apie du santuokinius E. Ž. vaikus ir vieną nesantuokinį. Pokalbiai su ieškove buvo įrašyti atsitiktinumo dėka. Dar žiemą laikotarpyje iki gruodžio pabaigos jis paskambino ir pareiškė užuojautą mirusiojo sutuoktinei, o su atsakovės advokate buvo susitikę 2018 m. birželio mėnesį. Atsakovės advokatė 2018 m. rudenį jam liepė susisiekti su kitu paveldėtoju, tačiau jis nežinojo, kas toks jis yra. Kad yra paveldėtojas sužinojo dar 2017 m. žiemą, 2018 m. pradžioje, nežinojo, kas jis toks yra, apie jį pasakė Gėja. Visus klausimus dėl žemės sklypų derino jis, mama tik norėjo galutinio rezultato, pastatyti namą anūkams. Tuo metu jam buvo iškelta bankroto byla. Pareiškimų turinį kūrė kartu su notare ir Ž.. Nurodo, kad buvo sudaryti perįgaliojimai Ž. atlikti veiksmus. Nurodo, kad už sklypą buvo permokėta, nes buvo sumokėta už žemės sklypą, kaip su komunikacijomis, tačiau nupirkta buvo be komunikacijų. Nurodo, kad tik dokumentaliai sklypų savininkas buvo kitas, iš tikro sklypų savininkas buvo Ž., bet to negalės įrodyti. Nurodo, kad jis dalyvavo pasirašant abi žemės sklypų - pirkimo pardavimo sutartis. Jis mamos paprašė tik investuoti pinigų, bet viską derino jis, sklypus rado jis, mamą periodiškai informuodavo, kaip viskas vyksta. Nurodo, kad 2018 m. pavasarį kalbėjo su broliu (advokatu) dėl esamos situacijos. Paaiškino, kad bauda tolygi neįvykdytam įpareigojimui, su Ž. apie tai buvo kalbėta, kaina apie 6 000,00 Eur. Nežino ar Ž. iš S. gavo kažkokia dalį pinigų už įvadą 2009 m. pačio pinigų perdavimo negali patvirtinti, tačiau žodžiu Ž. įsipareigojo, kad įves komunikacijas. Nurodė, kad nežino ar yra projektas padarytas šiuo metu dėl komunikacijų įvedimo. Sužinojęs, kad mirė Ž., savo mamos neinformavo, nes nemanė, kad tai yra reikalinga.

13Teismas

konstatuoja:

14ieškinys atmestinas.

15Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

16Iš 2014 m. birželio 18 d. pareiškimo, notarinio registro Nr. 1927, nustatyta, kad E. Ž. įsipareigojo iki 2015 m. gruodžio 31 d. savo lėšomis užbaigti inžinerinės infrastruktūros įrengimą iki žemės sklypų, unikalus Nr( - ), unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), Klaipėdos rajone, kurių savininkė yra E. N., ribų: atvesti vandentiekio įvadą, atvesti elektros įvadą (kilovato kainą moka E. N.), atvesti buitinių nuotekų įvadą, įrengti pradinį privažiavimą prie sklypų. Jeigu iki 2015 m. gruodžio 31 d. neįvykdys šio įsipareigojimo, įsipareigojo sumokėti 5 792,00 Eur (20 000,00 Lt) baudą, kurią E. N. atstovas V. N., turi teisę reikalauti 12 mėnesių. Pareiškime taip pat nurodyta, kad baudos sumokėjimas neatleidžia nuo atsakomybės įvesti komunikacijas (e. b. 1 t., b. l. 8).

17Iš 2016 m. gruodžio 15 d. pareiškimo, notarinio registro Nr. 4804, nustatyta, kad E. Ž. įsipareigojo iki 2017 m. gruodžio 31 d. savo lėšomis užbaigti inžinerinės infrastruktūros įrengimą iki žemės sklypų, unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr( - ), esančių ( - ), Klaipėdos rajone, kurių savininkė yra E. N., ribų: atvesti vandentiekio įvadą, atvesti elektros įvadą (kilovato kainą moka E. N.), atvesti buitinių nuotekų įvadą, įrengti pradinį privažiavimą prie sklypų. Jeigu iki 2017 m. gruodžio 31 d. neįvykdys šio įsipareigojimo, įsipareigojo sumokėti 5 792,00 Eur baudą, kurią E. N. atstovas V. N., turi teisę reikalauti 12 mėnesių. Pareiškime taip pat nurodyta, kad baudos sumokėjimas neatleidžia nuo atsakomybės įvesti komunikacijas (e. b. 1 t., b. l. 7).

18Iš 2009 m. gegužės 15 d. pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 6637, nustatyta, kad D. S. įgaliotinis G. L., pardavė, o E. N. asmeninės nuosavybė teise įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), Klaipėdos rajone, už 43 443,00 Eur (150 000,00 Lt). Sutartyje nurodyta vidutinė rinkos vertė 14 104,50 Eur (48 700,00 Lt) (e. b. 1 t., b. l. 17-22).

19Iš 2014 m. birželio 18 d. pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 1924, nustatyta, kad L. Š., kuriam atstovauja E. Ž. pagal įgaliojimą, pardavė, o E. N., kuriai atstovauja V. N. pagal įgaliojimą, įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), Klaipėdos rajone, už 5 792,40 Eur (20 000,00 Lt). Sutartyje nurodyta vidutinė rinkos vertė 3 938,83 Eur (13 600,00 Lt) (e. b. 1 t., b. l. 9-16).

20Iš 2014 m. gegužės 29 d. įgaliojimo, notarinio registro Nr. PD-2816, nustatyta, kad E. N. įgaliojo sūnų V. N., įgaliotojo nuožiūra įgaliotojos vardu už įgaliotojo nuožiūra nustatytą kainą nupirkti žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), Klaipėdos rajone. Įgaliojime nurodyta, kad atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską ką yra gavęs vykdydamas pavedimą (e. b. 1 t., b. l. 23-25).

21Iš 2012 m. spalio 2 d. įgaliojimo, notarinio registro Nr. PD-2035, nustatyta, kad E. N. įgaliojo V. N., atstovauti ją dėl žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), Klaipėdos rajone, visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, visose valdymo ir valdžios institucijose, privačiose ir valstybinėse įstaigose (e. b. 1 t., b. l. 69-70).

22Iš 2017 m. rugsėjo 16 d. mirties įrašo Nr. 540 nustatyta, kad E. Ž. mirė ( - ) (e. b. 1 t., b. l. 45).

23Iš 2019 m. sausio 29 d. Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarės J. P. pranešimo Nr. SD-20 nustatyta, kad E. Ž. palikimą įpėdiniai priėmė pateikdami pareiškimus notarui apie palikimo priėmimą. Įpėdiniai palikimą priėmė pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. Paveldėto turto įpėdiniai paveldėjo turtą pagal įstatymą lygiomis dalimis. Įpėdiniai yra šie: E. Ž., S. Ž., J. S., G. Ž. (e. b. 1 t., b. l. 46).

24Iš 2017 m. gruodžio 11 d. paveldimo turto apyrašo Nr. S1b-101767 nustatyta, kad antstolis A. S. sudarė E. Ž. paveldimo turto apyrašą. Nurodyta, kad kiti palikėjo kreditoriai ir skolininkai nežinomi (e. b. 1 t., b. l. 140-143).

25Iš į bylą pateikto 2013 m. detaliojo plano nustatyta, kad planuojamoje teritorijoje (kurioje taip pat yra ieškovei priklausantys žemės sklypai) projektuojama vandens gręžinys ir vandentiekio tinklas, iš kurio planuojamas vandens tiekimas į sklypus, nuotekų šalinimui projektuojamas uždaras biologinis buitinių nuotekų valymo įrenginys (e. b. 1 t., b. l. 121-122).

26Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo atnaujinti terminą pareikšti reikalavimus mirusiojo E. Ž. įpėdiniams priėmusiems palikimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.63 straipsnio pagrindu bei priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis po 1 448,00 Eur baudos, 2016 m. gruodžio 15 d. E. Ž. pareiškimo pagrindu, kuriuo mirusysis įsipareigojo iki 2017 m. gruodžio 31 d. savo lėšomis užbaigti inžinerinės infrastruktūros įrengimą iki žemės sklypų, unikalus Nr. 4400-0722-2371 ir Nr. 4400-0722-0399 (toliau – ginčo žemės sklypai), kurių savininkė yra ieškovė.

27Dėl termino atnaujinimo

28Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams.

29CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pažymėtina, kad šis sąrašas nebaigtinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat, kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje antstolis Nr. 3K-3-540/2011). Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma, nustatyti CK 5.63 straipsnio 3 dalyje (kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla).

30Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal CK 5.63 straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių bei maksimalus trejų metų terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalis) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

31Kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009).

32Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį, savo reikalavimus kreditorius gali reikšti tiesiogiai įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo priėmimo administratoriui, arba pareikšti ieškinį teisme dėl paveldimo turto. Kai nėra paskirtų nei testamento vykdytojo, nei palikimo administratoriaus, kreditorių reikalavimai pareiškiami palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, šia tvarka pareikštas reikalavimas nėra ieškinio reikalavimas – jis reiškiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta ypatingosios teisenos tvarka. Jis sukelia tokius pačius padarinius kaip ir reikalavimas, pareikštas tiesiogiai įpėdiniui – tai yra informacija apie palikėjo kreditoriaus pretenzijas į paveldimą turtą. Teismas, jį tvirtindamas, turtinio reikalavimo pagrįstumo nevertina, nes tuo metu nėra palikėjo įpėdinių, kurie galėtų reikšti atsikirtimus į reiškiamą kreditorinį reikalavimą, ir tik atsiradus palikėjo įpėdiniams ir jiems tokio reikalavimo netenkinant ir nepripažįstant, kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį įpėdiniui dėl skolos priteisimo pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2006).

33Įstatymai nedetalizuoja „svarbios priežasties“ sąvokos, todėl kokios priežastys laikytinos pateisinančiomis termino praleidimą, formuojamos teismų praktikoje. Spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).

34CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą šio straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (CK 1.2 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Taigi, kai kreditorius pareiškia reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams, praleidęs įstatyme nustatytą trejų mėnesių terminą, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas ir ar jos gali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą.

35CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad palikėjas E. Ž. mirė ( - ), todėl ieškovė iki 2017 m. gruodžio 13 d. turėjo teisę atlikti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus.

36Trečiojo asmens V. N. paaiškinimais nustatyta, kad jis apie E. Ž. mirtį sužinojo 2017 m. gruodžio mėnesio viduryje ar pabaigoje, tačiau iki Naujųjų metų. Trečiasis asmuo neginčijo ir pripažino faktines aplinkybes, kad jis sužinojęs apie E. Ž. mirtį savo motinai apie tai nepranešė, tačiau apie tai kalbėjo pavasarį su savo broliu advokatu. Byloje tiek esančiais rašytiniais įrodymais, tiek ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovę pagal įgaliojimą atstovavo jos sūnus V. N., kuris kaip pats pripažino derino visus reikalaus dėl ieškovei priklausančių žemės sklypų įsigijimo, be to, pats pripažino, kad jis su mirusiuoju E. Ž. buvo geri draugai ir jį pažinojo nuo studijų laikų ir net pažinojo mirusiojo giminaičius.

37Ieškovė tvirtina, kad ji apie E. Ž. mirtį sužinojo tik 2018 m. rugpjūčio mėnesį iš savo sūnaus V. N., dėl ko mano, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Taigi, sprendžiant iš ieškovės argumentų, galima būtų daryti išvadą, kad ieškovės nežinojimo apie E. Ž. mirtį aspektas egzistavo įstatyme nustatyto termino eigos metu, t. y. nuo ( - ). iki 2017 m. gruodžio 13 d. Tačiau nagrinėjamu atveju, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbios aplinkybės yra tai, kad ieškovė 2012 m. spalio 2 d. ir 2014 m. gegužės 29 d. įgaliojimais įgaliojo savo sūnų V. N. tvarkyti visus klausimus, susijusius su ginčo žemės sklypais, tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo V. N. teismo posėdžio metu duodami paaiškinimus nurodė, kad su E. Ž. bendravo tik ieškovės sūnus V. N., nes pastarieji buvo draugai nuo studijų laikų, be to, šalių posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, kad ieškovės sūnus V. N. apie E. Ž. mirtį sužinojo laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d., nes 2017 m. žiemą jis paskambino G. Ž. ir pareiškė užuojautą dėl vyro mirties. Atsakovė G. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad apie esamus E. Ž. įsipareigojimus ji sužinojo tik 2018 m. vasaros pradžioje, t.y. birželio mėnesį, kai jai paskambino V. N.. Įvertinus nustatytų aplinkybių visetą, teismo vertinimu, ieškovės sūnus, veikdamas pagal įgaliojimą savo mamos vardu tvarkydamas ginčo žemės sklypų klausimus, dar 2017 m. žiemą sužinojęs apie E. Ž. mirtį ir žinodamas, kad nėra įvykdyti E. Ž. įsipareigojimai, turėjo pareigą informuoti ieškovę apie tai bei imtis veiksmų dėl jo įpėdinių tinkamo informavimo apie kreditorinį reikalavimą per įstatyme nustatytą terminą.

38Vien tai, kad trečiasis asmuo manė, kad bus gera valia įvykdytas reikalavimas, nes taip suprato iš atsakovės G. Ž. pokalbio, kuris įvyko 2018 m. birželio mėnesį, ar tai, kad užsitęsė paveldėjimo teisės liudijimų išdavimas paveldėtojams, nesudaro pagrindo pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Išklausius teismo posėdžio metu pateiktus V. N. ir G. Ž. telefoninius pokalbius, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė kalbėdama supranta ir žino apie kokius konkrečiai jos vyro įsipareigojimus yra kalbama. Teismo vertinimu trečiasis asmuo žinodamas, kad E. Ž. savo įsipareigojimo nevykdė jau pagal pirmąjį pareiškimą ir sužinojęs apie jo mirtį kaip jis pats patvirtino iki 2017 m. gruodžio pabaigos, būdamas apdairus ir rūpestingas turėjo galimybę išviešinti apie E. Ž. įsipareigojimus pagal notaro patvirtintą pareiškimą, tačiau to nepadarė. Tai, kad E. Ž. paveldėtojams nebuvo žinoma apie E. Ž. prisiimtus įsipareigojimus įvesti inžinerines komunikacijas iš esmės patvirtina ir antstoliu sudarytas turto apyrašas. Įvertinus tai, kad ieškovės įgaliotas asmuo V. N. sužinojo apie E. Ž. mirtį 2017 m. gruodžio pabaigoje, vėliausiai kaip jis pats pripažino posėdžio metu tai galėjo būti iki 2018 m. sausio 1 d., laikytina, kad trijų mėnesių terminas, per kurį jis veikdamas ieškovės vardu turėjo teisę pareikšti reikalavimą mirusiojo įpėdiniams baigėsi 2018 m. kovo pabaigoje. Iš teismo posėdžio metu atsakovės duotų paaiškinimų, nustatyta, kad pirmas ieškovės atstovo pagal įgaliojimą pokalbis su viena iš E. Ž. įpėdine, tai yra sutuoktine G. Ž. įvyko tik 2018 m. birželio mėnesį, tai yra praėjus beveik šešiems mėnesiams nuo to laiko kaip V. N. sužinojo apie E. Ž. mirtį, tai yra praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą per kurį gali būti pareiškiami reikalavimai paveldėtojams.

39Pažymėtina, kad šalys posėdžio metu patvirtino, jog kitas ieškovės sūnus yra profesionalus teisininkas - advokatas A. N., kuris 2018 m. gruodžio 28 d. ieškovės vardu surašė ir pateikė teismui pirminį ieškinį dėl 5 792,00 Eur baudos priteisimo iš atsakovės G. Ž. ir inžinerinės infrastruktūros iki ginčo žemės sklypų įrengimo. Trečiasis asmuo V. N. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis kalbėjo su savo broliu dėl esamos situacijos 2018 m. pavasarį. Tai, kad ieškovė turėdama visas galimybes gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą ir tinkamai realizuoti savo teises į teisminę gynybą, nuo sužinojimo apie E. Ž. mirtį į teismą pirminiu ieškiniu kreipėsi 2018 m. gruodžio 28 d., nesudaro pagrindo tokius veiksmus vertinti kaip svarią priežastį spręsti, kad toks terminas turėtų būti atnaujintas. Ieškovė pirminiu ieškiniu buvo pareiškusi reikalavimą tik vienos atsakovės, t. y. G. Ž., atžvilgiu, o prašymas atnaujinti CK 5.63 straipsnyje įtvirtintą terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams: G. Ž., S. Ž., E. Ž. ir nepilnamečiui J. S., buvo pateiktas tik patikslintu ieškiniu 2019 m. gegužės 10 d., t. y. praėjus beveik 1 metų ir 8 mėnesių laikotarpiui nuo E. Ž. mirties, kas, teismo vertinimu, rodo ieškovės, nepateisinamą delsimą ir nerūpestingumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis). Byloje trečiojo asmens duotais paaiškinimas nustatyta, kad jam buvo žinoma apie tai jog mirusysis turi vis tris vaikus, tai yra du santuokoje ir vieną nesantuokinį, tačiau pats pripažino, kad jis dėl reikalavimo įvykdyti mirusiojo įsipareigojimą pagal pareiškimą informavo tik mirusiojo sutuoktinę, o kitų įpėdinių apie tai neinformavo.

40Teismas, atsižvelgdamas į šalių poziciją dėl termino atnaujinimo, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nenustatęs svarbių įstatyme nustatyto termino pareikšti kreditorinius reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams praleidimo priežasčių, ieškovės prašymą dėl termino atnaujinimo atmeta (CK 5.63 straipsnio 4 dalis, CPK 185 straipsnio 1 dalis).

41Dėl baudos priteisimo

42CK 6.71 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti sutartines prievoles. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kasacinio teismo konstatuota, kad netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas netesybas reglamentuojančias normas, yra pabrėžęs, kad netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). CK 6.258 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

43Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2014 m. birželio 18 d. E. Ž. vienašaliu pareiškimu įsipareigojo iki 2015 m. gruodžio 31 d. savo lėšomis užbaigti inžinerinės infrastruktūros įrengimą iki ginčo žemės sklypų ribų, t. y. atvesti vandentiekio įvadą, atvesti elektros įvadą, atvesti buitinių nuotekų įvadą, įrengti pradinį privažiavimą prie sklypų, o iki 2015 m. gruodžio 31 d. neįvykdžius šio įsipareigojimo, įsipareigojo sumokėti 5 792,00 Eur (20 000,00 Lt) baudą. E. Ž. įsipareigojimo neįvykdė, dėl ko 2016 m. gruodžio 15 d. E. Ž. nauju pareiškimu įsipareigojo iki 2017 m. gruodžio 31 d. atlikti minėtus įsipareigojimus, o iki 2017 m. gruodžio 31 d. jų neįvykdžius, įsipareigojo sumokėti 5 792,00 Eur baudą. Pareiškimuose nurodyta, kad baudos sumokėjimas neatleidžia nuo atsakomybės įvesti komunikacijas.

44Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patikslintu ieškiniu atsakovų atžvilgiu atsisakė reikalavimo dėl pagrindinės prievolės įvykdymo, t. y. savo lėšomis užbaigti inžinerinės infrastruktūros įrengimą iki ginčo žemės sklypų ribų: atvesti vandentiekio įvadą, atvesti elektros įvadą, atvesti buitinių nuotekų įvadą, įrengti pradinį privažiavimą prie sklypų, ir prašo iš atsakovų priteisti lygiomis dalimis po 1 448,00 Eur baudos, motyvuojant tuo, kad E. Ž. 2016 m. gruodžio 15 d. pareiškimas nebuvo įvykdytas.

45Tarp šalių iš esmės nėra ginčo, kad inžinerinės infrastruktūros į ieškovei priklausančius žemės sklypus nėra įrengtos, įrengta tik elektra. Tiek ieškovė, tiek jos atstovas nurodė, kad jie nežino ar yra parengti projektai, kurių pagrindu būtų galima įgyvendinti E. Ž. prisiimtus įsipareigojimus. Notariškai patvirtintame pareiškime nėra tiksliai aptarta kas ir kaip turi parengti projektinę dokumentaciją, o pareiškimu E. Ž. įsipareigojo tik užbaigti inžinerinių infrastruktūrų įvedimą, tačiau iš šio pareiškimo neaišku kas turėjo pradėti šių inžinerinių infrastruktūrų įrengimą, tai yra kas turėjo gauti projektinę dokumentaciją.

46Kasacinio teismo praktikoje, kuri aktuali ir nagrinėjamu atveju, esant pareikštam reikalavimui priteisti netesybas baudos forma, išaiškinta, kad netesybos yra išvestinė prievolė iš pagrindinės, t. y. ji gali atsirasti tik tada, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo pagrindinę prievolę. Teismas, nagrinėdamas bylą pagal ieškovo reikalavimą priteisti delspinigius, turi aiškintis ne tik aplinkybes, susijusias su netesybų (delspinigių) nustatymu, jų dydžiu ir kt., bet pirmiausia turi nustatyti, ar pagrindinė prievolė, kurios įvykdymui užtikrinti nustatytos netesybos, yra galiojanti, ar skolininkas tinkamai įvykdė pagrindinę prievolę, ar nėra ginčo dėl pagrindinės prievolės, ir kitas reikšmingas aplinkybes. Civilinėje byloje dėl delspinigių priteisimo aplinkybės, susijusios su pagrindinės prievolės įvykdymu, įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-687/2016; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2014; išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007).

47Ieškovė į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kokius inžinerinius tinklus ir už kokią pinigų sumą E. Ž. turėjo užbaigti, todėl tarp šalių kilus ginčui dėl pagrindinės prievolės apibrėžtumo, apimties ir įvykdymo, nėra pagrindo priteisti baudos, nes iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nėra galimybės nustatyti kakai buvo tikroji valia E. Ž. pasirašant įsipareigojimą atlikti tam tikrus veiksmus, be to nėra pateikta rašytinių įrodymų, kad būtent dėl jo kaltės minėti įsipareigojimai nebuvo užbaigti, nes nėra jokių rašytinių įrodymų, kad E. Ž. buvo suteiktas įgaliojimas rengti projektinę dokumentaciją dėl inžinerinių tinklų įvedimo į ieškovės žemės sklypus.

48Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

49Ieškinį atmetus atsakovams iš ieškovės priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

50Atsakovas nepilnametis J. S., atstovaujamas įstatyminės atstovės A. B., į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (e. b. 1 t., b. l. 88-89, 155, 189; 2 t., b. l. 12-14). Atsakovė G. Ž. į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 1 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (e. b. 1 t., b. l. 195-197; 2 t., b. l. 15-17). Atsakovė E. Ž. į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 380,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (e. b. 1 t., b. l. 198; 2 t., b. l. 15-17). Atsakovas S. Ž., į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 380,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (e. b. 1 t., b. l. 199; 2 t., b. l. 15-17).

51Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

Nutarė

52ieškinį atmesti.

53Priteisti iš ieškovės E. N. atsakovei G. Ž. 1 400,00 Eur (tūkstantį keturis šimtus eurų) atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

54Priteisti iš ieškovės E. N. atsakovei E. Ž. 380,00 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt eurų) atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

55Priteisti iš ieškovės E. N. atsakovui S. Ž. 380,00 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt eurų) atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

56Priteisti iš ieškovės E. N. atsakovui J. S., atstovaujamam įstatyminės atstovės A. B., 1 500,00 Eur (tūkstantį penkis šimtus eurų) atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

57Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė 2018 m. gruodžio 28 d. pateiktu ieškiniu pareiškė reikalavimus... 5. 2019 m. gegužės 13 d. priimtas ieškovės patikslintas ieškinys, kuriuo... 6. Atsakovai G. Ž., S. Ž., E. Ž., pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo... 7. Atsakovas J. S., atstovaujamas įstatyminės atstovės A. B., pateikė... 8. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji pirko sklypus ir įgaliojo... 9. Atsakovė G. Ž. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad... 10. Atsakovų S. Ž. ir E. Ž. atstovė advokato padėjėja I. A. teismo posėdžio... 11. Atsakovo J. S., atstovaujamo įstatyminės atstovės A. B., atstovas advokatas... 12. Trečiasis asmuo V. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kai buvo perkamas... 13. Teismas... 14. ieškinys atmestinas.... 15. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatytos faktinės bylos... 16. Iš 2014 m. birželio 18 d. pareiškimo, notarinio registro Nr. 1927,... 17. Iš 2016 m. gruodžio 15 d. pareiškimo, notarinio registro Nr. 4804,... 18. Iš 2009 m. gegužės 15 d. pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro... 19. Iš 2014 m. birželio 18 d. pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro... 20. Iš 2014 m. gegužės 29 d. įgaliojimo, notarinio registro Nr. PD-2816,... 21. Iš 2012 m. spalio 2 d. įgaliojimo, notarinio registro Nr. PD-2035, nustatyta,... 22. Iš 2017 m. rugsėjo 16 d. mirties įrašo Nr. 540 nustatyta, kad E. Ž. mirė... 23. Iš 2019 m. sausio 29 d. Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarės J. P.... 24. Iš 2017 m. gruodžio 11 d. paveldimo turto apyrašo Nr. S1b-101767 nustatyta,... 25. Iš į bylą pateikto 2013 m. detaliojo plano nustatyta, kad planuojamoje... 26. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo atnaujinti terminą pareikšti... 27. Dėl termino atnaujinimo... 28. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato... 29. CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi... 30. Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali... 31. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei... 32. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį, savo reikalavimus kreditorius gali reikšti... 33. Įstatymai nedetalizuoja „svarbios priežasties“ sąvokos, todėl kokios... 34. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios... 35. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas... 36. Trečiojo asmens V. N. paaiškinimais nustatyta, kad jis apie E. Ž. mirtį... 37. Ieškovė tvirtina, kad ji apie E. Ž. mirtį sužinojo tik 2018 m. rugpjūčio... 38. Vien tai, kad trečiasis asmuo manė, kad bus gera valia įvykdytas... 39. Pažymėtina, kad šalys posėdžio metu patvirtino, jog kitas ieškovės... 40. Teismas, atsižvelgdamas į šalių poziciją dėl termino atnaujinimo,... 41. Dėl baudos priteisimo... 42. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad netesybos yra įstatymų,... 43. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2014 m. birželio 18 d. E. Ž. vienašaliu... 44. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patikslintu ieškiniu atsakovų atžvilgiu... 45. Tarp šalių iš esmės nėra ginčo, kad inžinerinės infrastruktūros į... 46. Kasacinio teismo praktikoje, kuri aktuali ir nagrinėjamu atveju, esant... 47. Ieškovė į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kokius... 48. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 49. Ieškinį atmetus atsakovams iš ieškovės priteistinos jų patirtos... 50. Atsakovas nepilnametis J. S., atstovaujamas įstatyminės atstovės A. B., į... 51. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu ir... 52. ieškinį atmesti.... 53. Priteisti iš ieškovės E. N. atsakovei G. Ž. 1 400,00 Eur (tūkstantį... 54. Priteisti iš ieškovės E. N. atsakovei E. Ž. 380,00 Eur (tris šimtus... 55. Priteisti iš ieškovės E. N. atsakovui S. Ž. 380,00 Eur (tris šimtus... 56. Priteisti iš ieškovės E. N. atsakovui J. S., atstovaujamam įstatyminės... 57. Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos...