Byla 3K-3-523/2012
Dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese; suinteresuoti asmenys: antstolis A. B. ir Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Sigito Gurevičiaus ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Snoro lizingas“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Snoro lizingas“ ir suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais AB „Šiaulių energija“ pareiškimus dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese; suinteresuoti asmenys: antstolis A. B. ir Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių skolininko pakeitimo klausimą ir jo teisių perėmimą jam mirus (CPK 596 straipsnis), bei materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką (CK 5.63 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.

6Vykdomųjų bylų Nr. 41-887/06, Nr. 41-2522/07 duomenimis antstolio A. B. kontoroje buvo vykdomas priverstinis bendros 1337,46 Lt skolos išieškojimas iš skolininkės N. J. ieškotojo AB „Šiaulių energija“ naudai pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo įsakymus civilinėse bylose Nr. L2-873-569, Nr. L2-3344-410, o vykdomojoje byloje Nr. 41-945/07 vykdomas priverstinis 2547,89 Lt skolos išieškojimas iš nurodytos skolininkės UAB „Snoro lizingas“ naudai pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-1588-362/2007. Skolininkė mirė 2008 m. sausio 15 d., po jos mirties dėl palikimo priėmimo niekas iš įpėdinių nesikreipė, todėl CK 5.62 straipsnio 1 dalies pagrindu paveldėjimo teisė į palikėjos turtą perėjo valstybei. Šiaulių miesto 2-asis notaro biuras 2011 m. balandžio 21 d. išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, pagal kurį N. J. turtas – butas (duomenys neskelbtini) – paveldėjimo teise perėjo valstybei. Apie skolinius įsipareigojimus šiame liudijime nepažymėta, iš jo matyti, kad butui buvo uždėtas areštas. Pareiškėjas UAB „Snoro lizingas“ prašė teismo vykdomojoje byloje Nr. 0041/07/00945 pakeisti skolininkę į valstybę, atstovaujamą Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos.

7Prašymą pakeisti nurodytą skolininkę į valstybę vykdomosiose bylose Nr. 41-887/06 ir Nr. 41-2522/07 pateikė ir suinteresuotas asmuo AB „Šiaulių energija“.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

9Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi atmetė pareiškėjo UAB „Snoro lizingas“ ir suinteresuoto asmens AB „Šiaulių energija“ pareiškimus. Teismas nurodė, kad kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, taip pat valstybė, turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje nebuvo duomenų, kad kreditoriai nustatytais terminais atliko CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytus veiksmus ir pareiškė reikalavimus (pateikė ieškinio ar prašymo patvirtinti kreditorinius reikalavimus dėl paveldimo turto, prašė pratęsti terminą reikalavimams pareikšti) palikimą priėmusiam įpėdiniui – Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, jų reikalavimų tenkinimo klausimas nebuvo išspręstas, suėjo naikinamasis terminas išieškotojams tokius veiksmus atlikti, todėl netenkino pareiškimų dėl procesinio teisių perėmimo vykdymo procese.

10Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Snoro lizingas“ atskirąjį skundą, 2012 m. vasario 27 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir papildomai nurodė, kad skolininko pakeitimo ir jo teisių perėmimo jam mirus klausimas reglamentuojamas CK 596 straipsnyje; sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal šį straipsnį, turi būti nustatytas procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas. CK 5.63 straipsnio tikslas – kad kreditoriai išviešintų savo reikalavimus įpėdiniams, tokiu būdu suteikiant įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą ir leidžiant jam apsispręsti dėl palikimo priėmimo. Teismas, remdamasis teismų praktika, pažymėjo, kad, nustatant, ar kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas prieš palikimą priėmusius įpėdinius, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota tvarka (Lietuvos Aaukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė L. U. D. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, SĮ ,,Namų priežiūra“, bylos Nr. 3K-3-243/2011), tačiau įpėdinis, spręsdamas dėl palikimo priėmimo, a priori negali būti laikomas informuotas apie palikėjo skolas, net ir kai tokios skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka. Tuo atveju, kai kreditoriaus reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir vykdomas, atsižvelgiant į sprendimo res judicata galią, kreditorius neprivalo iš naujo reikšti ieškinio teisme, tačiau, kaip nurodyta CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, turi per tris mėnesius pranešti palikėjo įpėdiniui, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui apie iš skolininko teismo sprendimu priteistą skolą. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad antstolis A. B. apie ne iki galo įvykdytą vykdomąjį dokumentą sužinojo 2008 m. kovo 13 d. ir 2008 m. kovo 17 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo antstolis kreipėsi į Šiaulių miesto notarų biurus, prašydamas pranešti asmenis, priėmusius skolininkės N. J. teises ir pareigas. Antstolis nesustabdė vykdomųjų bylų, kol paaiškės skolininkės teisių perėmėjai, neinformavo kreditorių, kad jie per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos gali pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui ar palikimo administratoriui ar pareikšti ieškinį teisme dėl paveldimo turto. 2011 m. kovo 30 d. antstolis kreipėsi į Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, prašydamas informuoti, ar ši priims N. J. palikimą pagal CK 5.62 straipsnį. Teismas sprendė, kad valstybė, kaip palikimo priėmėja, nebuvo informuota apie kreditorių reikalavimus, kreditoriai tinkamai nevykdė pareigos pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams. Kreditorius UAB „Snoro lizingas“ kreipėsi į teismą praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl teismas konstatavo, kad pagal CK 5. 63 straipsnio 4 dalį suėjo naikinamasis trejų metų terminas pareikšti reikalavimą įpėdiniams, testamento vykdytojui ar palikimo administratoriui ar pareikšti ieškinį teisme, ir šis terminas negali būti atnaujintas.

11III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

12Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – išspręsti skolininko pakeitimo vykdymo procese klausimą iš esmės – skolininku po N. J. mirties pripažįstant palikimą priėmusią valstybę, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 5.63 straipsnio 1 dalį, nes tinkamai įgyvendinti šios normos reikalavimus kreditorius gali tik tada, kai po palikėjo mirties pagal įstatymą arba testamentą paveldi jo artimieji giminaičiai, tačiau ne tada, kai, kitiems įpėdiniams palikimo nepriėmus, visą jo turtą paveldi valstybė. Kasatoriaus teigimu, paprastai valstybė (išskyrus, kai turtas testamentu paliktas valstybei) palikėjo turtą paveldėti gali ne anksčiau kaip po 18 mėnesių nuo palikėjo mirties momento, nes tik tada baigiasi visų eilių įpėdinių pagal įstatymą paveldėjimo teisė, todėl kreditorius, net ir būdamas rūpestingas ir atidus, tinkamai negalėjo įgyvendinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo per tris mėnesius informuoti palikėjo įpėdinį – valstybę – apie kreditoriaus reikalavimus jai. Nagrinėjamoje byloje valstybė palikėjos N. J. turtą paveldėjo 2011 m. balandžio 21 d., t. y. praėjus daugiau kaip trejiems trims metams ir trims mėnesiams nuo skolininkės mirties ir tik tada, kai antstolis informavo atitinkamas valstybės institucijas apie po N. J. mirties likusį nepaveldėtą turtą. Byloje turi būti atsižvelgta į tai, kad kasatoriaus interesams atstovavęs antstolis, gavęs informaciją apie ne iki galo įvykdytą vykdomąjį dokumentą ir sužinojęs apie skolininkės mirtį, praėjus dviem mėnesiams nuo šios mirties, stengėsi išsiaiškinti palikėjos turto paveldėtojus ir informuoti juos apie priverstinius kreditorių vykdymo veiksmus, taip pat į tai, jog kasatorius, 2011 m. birželio 14 d. gavęs informaciją iš antstolio apie skolininkės mirtį, tą pačią dieną išsiuntė informacinį pranešimą Šiaulių AVMI, nurodydamas tikslius kreditorių reikalavimus jai. Pagal teismų praktiką CK 5.63 straipsnyje nedetalizuota, kokia konkrečia forma kreditorius turi pranešti apie turimą reikalavimo teisę; informaciją apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą gali pateikti tiek patys kreditoriai, tiek jų įgalioti asmenys (CK 2.132, 2.137 straipsniai), taip pat asmenys pagal pavedimą (CK 6.756 straipsnis), vykdantys skolos išieškojimą iš palikėjo turto (L. A. Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R. M. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, UAB ,,Jonavos paslaugos“, bylos Nr. 3K-3-533/2011). Be to, CK 5.63 straipsnio tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu šio straipsnio prasme laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija, UAB „Jonavos paslaugos“, bylos Nr. 3K-3-540/2011). Kasatoriaus teigimu, valstybė negalėjo nežinoti apie galimus N. J. kreditorių įsipareigojimus, nes skolininkei nuosavybės teise priklausęs turtas – butas – buvo areštuotas dar 2006 m. balandžio 6 d., valstybei paveldint jį areštas nebuvo panaikintas, tokia informacija buvo įrašyta į 2011 m. balandžio 21 d. valstybei išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Taigi bylą nagrinėję teismai, turėdami duomenų apie nurodyto turto areštą, netinkamai įvertino šią aplinkybę ir padarė neteisingas išvadas, kad paveldėtojui nebuvo žinoma apie N. J. įsipareigojimus.

13Suinteresuotas asmuo AB „Šiaulių energija“ pareiškimu dėl prisidėjimo prie pareiškėjo kasacinio skundo prašo jį tenkinti ir panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – išspręsti skolininko pakeitimo klausimą iš esmės – skolininku po N. J. mirties pripažįstant palikimą priėmusią valstybę, atstovaujamą Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos.

14Atsiliepimu į pareiškėjo kasacinį skundą suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo jį atmesti ir palikti nepakeistas skundžiamas teismų nutartis. Ji nurodo, kad, valstybei paveldėjus palikėjos turtą, areštas turtui buvo panaikintas antstolio patvarkymu, be to, teisės aktuose valstybinei mokesčių inspekcijai nenustatyta pareigos ieškoti valstybės paveldėtino turto kreditorių ar rūpintis, kad šie tinkamai įgyvendintų savo teises. CK 5.63 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus apsisprendimo teisė reikšti reikalavimus naujam skolininkui ar ne, todėl kreditorius turi būti rūpestingas ir reikalavimus reikšti įstatymų nustatyta tvarka, nebūtinai paveldėtojams, jei aiškus paveldėtojas dar ir nėra aiškus. Nei CK 5.63 straipsnyje, nei kitose teisės normose nenustatyta, kad, esant paveldėjimo teisiniams santykiams, kreditorių reikalavimams, kurie yra jau vykdomi, taikomas kitoks teisinis režimas nei nustatyta CK 5.63 straipsnyje. Teismai teisingai nustatė, kad kasatorius laiku tinkamai neįgyvendino teisės reikšti reikalavimą naujam skolininkui, todėl pagal CK 5.63 straipsnį jo pareiškimas pagrįstai buvo atmestas.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

17Dėl procesinio teisių perėmimo vykdymo procese ir CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimų taikymo kreditoriams, kurių reikalavimai patvirtinti teismo sprendimu ir vykdomi priverstine tvarka

18Civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas ir kt.), teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 48 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, kad procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, t. y. perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Materialiųjų subjektinių teisių perėmimo galimumą nulemia teisinis santykis, iš kurio yra kilęs ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. P. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-106/2011). Perimdamas materialiąsias civilines subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti ginti šias teises, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Priklausomai nuo atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimties skiriasi procesinio teisių perėmimo apimtis: jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti, tai negalima perimti ir atitinkamų procesinių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Forthmill Limited v. BUAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-367/2008).

19CPK 48 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta taisyklė, kad procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią nuostatą, laikomasi pozicijos, kad siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Forthmill Limited v. BUAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-367/2008).

20Procesinių teisių perėmimas vykdymo procese reglamentuojamas CPK 596 straipsnyje. Jame nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas. CPK 596 straipsnis yra proceso teisės norma, kuri nustato subjektus, turinčius vykdymo proceso dalyvių pakeitimo iniciatyvos teisę, bei reglamentuoja tokio pakeitimo procedūrą. Pabrėždamas šios normos procesinį pobūdį kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog CPK 596 straipsnis yra tik proceso norma, kuri neatspindi materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė L.U. D. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-243/2011).

21Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – materialųjį turtą, turtines teises ir prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas pasireiškia tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo ar nežinojo jis esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali atsisakyti dalies palikimo, negali priimti palikimo iš dalies. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. ir visas palikėjo reikalavimo teises bei pareigas. Taigi, tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti. Tik priėmęs palikimą įpėdinis gali būti pakeistas išieškotoju ar skolininku vykdymo procese pagal CPK 596 straipsnio taisykles.

22Mirus skolininkui išieškotojas yra laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma, nurodyti CK 5.63 straipsnio 3 dalyje (kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla). Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). L. A. Teismo praktikoje, aiškinant šią materialiosios teisės normą, procesinių teisės normų, reglamentuojančių skolininko pakeitimą, kontekste yra pasisakyta, jog nei CK 5.63 straipsnyje, nei kitose materialiosios teisės normose nenustatyta, kad, esant paveldėjimo teisiniams santykiams, kreditorių reikalavimams, kurie jau yra vykdomi ar yra kokioje nors kitoje procesinėje teisminio teisių gynimo stadijoje, taikomas kitoks teisinis režimas, nei reikalaujama pagal CK 5.63 straipsnį. Dėl šių priežasčių kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka, o kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (tarp jų valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė L.U. D. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R. M. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011 ir kt.).

23Taigi, kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau yra vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje numatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai yra pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla.

24Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V. , bylos Nr. 3K-7-190/2009). Kita vertus, kaip rodo pirmiau pateikta kasacinio teismo praktika, daugiausia problemų dėl CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų laikymosi kyla tais atvejais, kai palikimas pereina valstybei. Tokiu atveju šios normos informacinė funkcija nėra reikšminga – valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimą. Pagal CK 5.62 straipsnį paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu jis testamentu paliktas valstybei, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo ar iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų tikslus kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese ir yra reikšminga nustatyti, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais.

25Aiškindamas CK 5.62 straipsnio tikslus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V. , bylos Nr. 3K-7-190/2009), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011). Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą taip pat laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, vykdančio kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R. M. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-533/2011). Atsižvelgdama į nurodytą CK 5.62 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje normoje įtvirtintos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku.

26Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad antstolio A. B. kontoroje buvo vykdomas priverstinis bendros 1337,46 Lt skolos išieškojimas iš skolininkės N. J. išieškotojo AB „Šiaulių energija“ naudai pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo įsakymus civilinėse bylose Nr. L2-873-569, Nr. L2-3344-410, o vykdomojoje byloje Nr. 41-945/07 vykdomas priverstinis 2547,89 Lt skolos išieškojimas iš nurodytos skolininkės UAB „Snoro lizingas“ naudai pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-1588-362/2007. 2006 m. balandžio 7 d. turto arešto aktu buvo areštuotas skolininkės nekilnojamasis turtas. Skolininkė mirė 2008 m. sausio 15 d., po jos mirties dėl palikimo priėmimo niekas iš įpėdinių nesikreipė, todėl CK 5.62 straipsnio 1 dalies pagrindu paveldėjimo teisė į palikėjos turtą perėjo valstybei. Palikimo perėjimo valstybei liudijime yra įrašas apie turto arešto įregistravimą. Byloje taip pat nustatyta, kad po skolininkės mirties antstolis informavo palikimo vietos atsiradimo notarą apie vykdomus išieškojimus. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant išviešintam turto arešto aktui viešame registre bei palikimo vietos atsiradimo notarui antstolio pateiktai informacijai apie vykdomus išieškojimus iš skolininkės turto, buvo pasiekti įstatymų leidėjo tikslai – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjos skolas ir taip garantuoti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Tiek turto arešto išviešinimas, tiek informacija palikimo vietos atsiradimo notarui buvo pateikti nesuėjus CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytam trejų metų naikinamajam terminui. Šios aplinkybės duoda pagrindą išvadai, jog kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendintas, nes materialinis teisių ir pareigų perėmimas tarp išieškotojo ir naujo skolininko yra įvykęs, o tai sudaro prielaidas mirusią skolininkę pakeisti nauju skolininku – valstybe (CPK 596 straipsnis).

27Teisėjų kolegija, apibendrinama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktikos, ir tai yra pagrindas panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų prašymą tenkinti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

28Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

29Kasacinis teismas patyrė 54,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus pareiškėjo kasacinį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš suinteresuoto asmens Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

31Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą.

32Išieškotojų UAB „Snoro lizingas“ ir AB „Šiaulių energija“ prašymus patenkinti.

33Skolininkę Niną Jermolajevą (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pakeisti skolininku Valstybe, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

34Priteisti iš suinteresuoto asmens Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 8872954) 54,55 Lt (penkiasdešimt keturis litus 55 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

35Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių skolininko... 6. Vykdomųjų bylų Nr. 41-887/06, Nr. 41-2522/07 duomenimis antstolio A. B.... 7. Prašymą pakeisti nurodytą skolininkę į valstybę vykdomosiose bylose Nr.... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė... 9. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi atmetė... 10. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo... 11. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė... 12. Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės... 13. Suinteresuotas asmuo AB „Šiaulių energija“ pareiškimu dėl prisidėjimo... 14. Atsiliepimu į pareiškėjo kasacinį skundą suinteresuotas asmuo Šiaulių... 15. Teisėjų kolegija... 16. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 17. Dėl procesinio teisių perėmimo vykdymo procese ir CK 5.63 straipsnio 1... 18. Civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais,... 19. CPK 48 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta taisyklė, kad procesinis... 20. Procesinių teisių perėmimas vykdymo procese reglamentuojamas CPK 596... 21. Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens... 22. Mirus skolininkui išieškotojas yra laikomas palikėjo kreditoriumi.... 23. Taigi, kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama... 24. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę,... 25. Aiškindamas CK 5.62 straipsnio tikslus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra... 26. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad antstolio A. B. kontoroje buvo... 27. Teisėjų kolegija, apibendrinama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad... 28. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 29. Kasacinis teismas patyrė 54,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 31. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį ir... 32. Išieškotojų UAB „Snoro lizingas“ ir AB „Šiaulių energija“... 33. Skolininkę Niną Jermolajevą (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pakeisti... 34. Priteisti iš suinteresuoto asmens Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių... 35. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...