Byla e2-1510-236/2017
Dėl nuomos sutarčių termino atnaujinimo ir neteisėtų veiksmų nutraukimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gintarinė vaistinė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gintarinė vaistinė“ ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl nuomos sutarčių termino atnaujinimo ir neteisėtų veiksmų nutraukimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB ,,Gintarinė vaistinė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė pripažinti jos, kaip nuomininkės, pirmumo teisę prieš kitus asmenis atnaujinti 2008 m. balandžio 3 d. ir 2015 m. spalio 25 d. sutartis dėl negyvenamųjų patalpų nuomos (toliau – ir Sutartys); pripažinti, kad atsakovės, nepratęsdamos Sutarčių, nesudarydamos sąlygų ieškovei pasinaudoti pirmenybės teise bei paskelbdamos ir vykdydamos viešąjį konkursą dėl negyvenamųjų patalpų nuomos, pažeidė Sutarčių 16 p. bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.482 straipsnį; pripažinti atsakovių paskelbtą viešąjį konkursą dėl negyvenamųjų patalpų nuomos neteisėtu ir negaliojančiu; panaikinti 2016 m. liepos 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 4-533 „Dėl nekilnojamojo turto (Pylimo g. 3 ir kt.) išnuomojimo viešo konkurso būdu“ 1.1 p. ir 1.2 p.; įpareigoti atsakoves pašalinti padarytus pažeidimus bei atnaujinti su ieškove sudarytas Sutartis bei ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pasirašyti atnaujintas Sutartis.
  2. Bylos nagrinėjimo metu šalys pateikė teismui tvirtinti taikos sutartį.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 28 d. nutartimi šalių prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkino.
  2. Teismas nustatė, kad šalių pateiktos taikos sutarties sąlygos buvo patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 1-943. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad 2008 m. balandžio 3 d. ir 2015 m. lapkričio 25 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartys, galiojusios iki 2016 m. sausio 31 d. ir 2016 m. gegužės 1 d., ne konkurso tvarka pratęsiamos iki 2021 m. gegužės 1 d.
  3. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas) 15 straipsnio 8 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Šalių taikos sutarties sudarymo ir minėto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo momentu galiojo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 1-920 patvirtinti Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešo konkurso ir ne konkurso būdu nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Pagal šių Nuostatų 4 p. pasibaigus sutarčių galiojimo terminui savivaldybės taryba turi teisę nesilaikydama 1.1 ir 1.3 punktais patvirtintų nuostatų ar aprašo reikalavimų atskiru sprendimu pratęsti galiojimo terminą tam pačiam subjektui, kai tai būtina miesto reprezentavimui ir įvaizdžiui arba jeigu subjektas vykdo socialiai reikšmingą veiklą. Savivaldybės turtas gali būti išnuomojamas tik viešo konkurso būdu, išskyrus atvejus, nurodytus Nuostatų II ir III skyriuose (Nuostatų 25 p.). Be to, pagal minėtų Nuostatų 8 p. savivaldybės turtas gali būti išnuomojamas ne konkurso būdu už rinkos nuomos kainą arba lengvatinę nuomos kainą iki 10 metų terminui. Savivaldybės turtas viešo konkurso būdu išnuomojamas iki 10 metų terminui (Nuostatų 28 p.).
  4. Atsižvelgęs į tai teismas sprendė, kad taikos sutarties sąlygos dėl nuomos sutarčių pratęsimo ne konkurso tvarka bei 2008 m. balandžio 3 d. nuomos sutarties galiojimo termino nustatymas iki 2021 m. gegužės 1 d., t. y. ilgesniam nei 10 metų terminui, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl tokia taikos sutartis negali būti patvirtinta.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Ieškovė UAB „Gintarinė vaistinė“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Tiek ginčas dėl nuomos sutarčių pratęsimo, tiek ir derybos dėl taikos sutarties sudarymo prasidėjo dar 2016 m., 2017 m. vasario 3 d. buvo susitarta dėl visų taikos sutarties sąlygų, o vėliau buvo atliekamos tik formalios procedūros. Dėl šių priežasčių, priimdamas skundžiamą nutartį teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi nuo 2017 m. balandžio 25 d. įsigaliojusia Nuostatų redakcija. Nuostatuose, galiojusiuose iki 2017 m. balandžio 25 d. nėra normų, kurias teismas nutartyje laikė esant imperatyvias.
    2. Net ir nesutinkant dėl ankstesnės Nuostatų redakcijos taikymo šio ginčo kontekste laikytina, kad nutartyje nurodytos teismo normos nėra imperatyvios. Jų nesilaikius nebūtų pažeistas viešasis interesas. Be to, teismas nepagrįstai laikė, kad sutartis pratęsus būtų pažeistas 10 metų nuomos terminas.
  2. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime su pateiktu atskiruoju skundu sutinka, prašo jį patenkinti ir, nutartį panaikinus, patvirtinti šalių taikos sutartį arba perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nėra numatytas maksimalus savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos terminas, jo nuomojimo tvarką nustato savivaldybės taryba. Dėl to, vien ši aplinkybė negali lemti tokių taisyklių prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms.
    2. Derybos dėl taikos sudarymo buvo vykdomos bei pati taikos sutartis sudaryta dar iki 2017 m. balandžio 25 d. Nuostatų redakcijos įsigaliojimo, todėl šiems santykiams turi būti taikoma ankstesnė Nuostatų redakcija. Net ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 17 d. sprendime pažymėta, kad jį priimant vadovaujamasi 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 1-2167, kuriuo buvo partvirtinta ankstesnė Nuostatų redakcija, o ne nuo 2017 m. balandžio 25 d. įsigaliojusiais Nuostatais.
    3. Sutarčių pratęsimo terminą skaičiuojant tiek nuo Sutarčių pabaigos, tiek ir nuo taikos sutarties sudarymo datos, jis bet kokiu atveju nesiekia 10 metų.

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
  2. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo atsisakymo patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį.
  3. CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Šalių teisė užbaigti bylą taikos sutartimi kyla iš CPK 13 straipsnyje įtvirtinto byloje dalyvaujančių asmenų dispozityvumo principo. Tačiau dispozityvumo principas nėra absoliutus ir tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais gali būti ribojamas. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį, teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.
  4. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė tvirtinti šalių pasirašytą taikos sutartį, konstatavęs, kad jos sąlygos dėl nuomos sutarčių pratęsimo ne konkurso tvarka bei 2008 m. balandžio 3 d. nuomos sutarties galiojimo termino nustatymas iki 2021 m. gegužės 1 d., prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Nors tiek ieškovė UAB „Gintarinė vaistinė“, tiek ir atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, įvertinęs bylos medžiagą bei ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia neturintis pagrindo sutikti su šalių procesiniuose dokumentuose pateikta pozicija.
  5. Bylos duomenys patvirtina, kad 2008 m. balandžio 3 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Gintarinė vaistinė“ buvo sudaryta Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis Nr. A466-2149-(5.2-TR2), kuria ieškovei iki 2016 m. sausio 31 d. buvo išnuomotos 66,8 kv. m. dydžio negyvenamosios patalpos, esančios adresu K. Kalinausko g. 4, Vilniuje. 2015 m. lapkričio 25 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir ieškovės buvo sudaryta Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis Nr. A466-55/15-(2.14.1.42-TD2), pagal kurią ieškovei iki 2016 m. gegužės 1 d. buvo išnuomotos 62,75 kv. m. dydžio negyvenamosios patalpos, esančios adresu Pylimo g. 3, Vilniuje. Baigiantis sutarčių galiojimo terminui ieškovė išreiškė norą pratęsti jų galiojimą. Vilniau miesto savivaldybė 2016 m. gegužės 30 d. raštu Nr. A51-42049/16 (2.14.1.17-FN9) informavo ieškovę apie sprendimą nepratęsti Sutarčių galiojimo ir ketinimą skelbti naują patalpų nuomos konkursą. Nesutikdama su tokiu sprendimu ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jos teisę į patalpų nuomos termino pratęsimą ne konkurso tvarka. 2017 m. gegužės 31 d. šalys pasirašė ir pateikė teismui tvirtinti taikos sutartį, kuria, be kita ko, atnaujintas Sutarčių galiojimo terminas ir jų galiojimas pratęstas iki 2021 m. gegužės 1 d. Taikos sutarties sudarymui Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 1-943. Teismas skundžiama sutartimi taikos sutartį tvirtinti atsisakė.

5Dėl taikos sutarties patvirtinimui aktualios Nuostatų redakcijos

  1. Atskirajame skunde ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, vertinant šalių pasirašytą taikos sutartį, remtis 2017 m. balandžio 25 d. įsigaliojusia Nuostatų redakcija. Nurodo, jog tiek ginčas dėl nuomos sutarčių pratęsimo tiek ir derybos dėl taikos sutarties sudarymo prasidėjo dar 2016 m., 2017 m. vasario 3 d. buvo susitarta dėl visų taikos sutarties sąlygų, o vėliau buvo atliekamos tik formalios procedūros. Dėl to teismas turėjo remtis šalių santykius reglamentuojančiais teisės aktais, galiojusiais šalių derybų bei taikos sutarties sąlygų suderinimo metu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais ieškovės argumentais neturi pagrindo sutikti.
  2. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punkte nustatyta, kad savivaldybės tarybos išimtinei kompetencijai priklauso sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose. Iš šios teisinės nuostatos matyti, jog ne bet koks kitas subjektas, o būtent savivaldybės taryba yra kompetentinga priimti teisinius padarinius sukuriančius sprendimus dėl savivaldybės turto nuomos. Šiuo atveju būtent tai atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir padarė priimdama 2017 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 1-943. Tuo tarpu iki šio momento vykusios šalių derybos, susitarimai bei ketinimai pasirašyti taikos sutartį negali būti prilyginami susitarimui, kurio metu galiojusios teisės normos turėtų būti taikomos šalių santykiams. Pažymėtina ir tai, jog pati šalių taikos sutartis taip pat buvo pasirašyta jau po naujos Nuostatų redakcijos įsigaliojimo.
  3. Dėl šių priežasčių atmestini aukščiau aptarti apeliantės argumentai, kad teismas, vertindamas taikos sutarties nuostatas, turėjo atsižvelgti į poįstatyminius teisės aktus, kurie taikos sutarties pasirašymo metu bei jos patvirtinimo tarybos sprendimu metu jau nebegaliojo.

6Dėl taikos sutarties sąlygų prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms

  1. Atskirajame skunde ieškovė taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytą išvadą, kad tam tikromis taikos sutarties sąlygomis šalys pažeidė imperatyvias įstatymo normas. Nurodo, kad teismo nutartyje nurodytos Nuostatuose įtvirtintos taisyklės nėra imperatyvios, nes nepažeidžia viešojo intereso. Sprendimą dėl turto nuomos ne konkurso būdu priima savivaldybės taryba, todėl jos sprendimas patvirtinti taikos sutartį niekam neprieštarauja. Įvertinęs ir šiuos ieškovės argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia neturintis pagrindo su jais sutikti.
  2. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje reglamentuojama, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju tokią tvarką tiek taikos sutarties pasirašymo metu, tiek ir savivaldybės tarybos sprendimo pritarti taikos sutarčiai pasirašymo metu nustatė 2017 m. balandžio 25 d. įsigaliojusios redakcijos Nuostatai. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nustatė pirmosios instancijos teismas, pagal šių Nuostatų 4 p. pasibaigus sutarčių galiojimo terminui savivaldybės taryba turi teisę nesilaikydama 1.1 ir 1.3 punktais patvirtintų nuostatų ar aprašo reikalavimų atskiru sprendimu pratęsti galiojimo terminą tam pačiam subjektui, kai tai būtina miesto reprezentavimui ir įvaizdžiui arba jeigu subjektas vykdo socialiai reikšmingą veiklą. Savivaldybės turtas gali būti išnuomojamas tik viešo konkurso būdu, išskyrus atvejus, nurodytus Nuostatų II ir III skyriuose (Nuostatų 25 p.). Be to, pagal minėtų Nuostatų 8 p. savivaldybės turtas gali būti išnuomojamas ne konkurso būdu už rinkos nuomos kainą arba lengvatinę nuomos kainą iki 10 metų terminui. Savivaldybės turtas viešo konkurso būdu išnuomojamas iki 10 metų terminui (Nuostatų 28 p.).
  3. Vertinant minėtų normų imperatyvumą pažymėtina, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas įstatymų leidėjo valia valdomas, naudojamas ir juo disponuojama viešosios teisės aktuose nustatyta tvarka. Konkrečiu tokiam turtui skirtu reglamentavimu siekiama, kad juo būtų disponuojama tik taip, kaip nustatyta teisės aktuose. Visos valstybės (savivaldybių) institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei (savivaldybėms) nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, privalo laikytis įstatymuose įtvirtintų šio turto valdymo nuostatų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-76-381/2017). Tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas, sutarties laisvės principas turi būti derinamas su Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2014; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-248/2015).
  4. Iš šių išaiškinimų darytina išvada, kad savivaldybės sprendimu įtvirtintos savivaldybės turto nuomos taisyklės laikytinos imperatyviomis teisės normomis. Jas nustačiusi savivaldybė privalo jų laikytis. Šiuo atveju nėra reikšminga aplinkybė, kad aptariamus įpareigojimus nustato ne įstatymas, bet poįstatyminis teisės aktas, kadangi draudimas pažeisti imperatyvias teisės normas taikomas ir jiems.
  5. Teismas taip pat nesutinka su ieškovės atskirajame skunde pateiktu argumentu, kad sutarčių pratęsimas nepažeis nustatyto maksimalaus 10 metų nuomos termino. Akivaizdu, jog toks terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo pratęsimo ar taikos sutarties sudarymo datos, o nuo sutarties pradžios, kas 2008 m. balandžio 3 d. sutarties atveju jau viršytų 10 dienų terminą.
  6. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.).

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

8Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai