Byla 1-106-935/2019

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis, sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei, dalyvaujant prokurorui Tadeušui Osipovičiui, kaltinamojo gynėjui advokatui Vitalijui Vaislionokui, vertėjoms Ingridai Petrulienei ir Virginijai Malaiškienei,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T. (V. T.), gimęs ( - ), a. k. ( - ), gyvenantis ( - ), Kazachstano pilietis, rusų tautybės, vidurinio išsilavinimo, dirbantis vairuotoju, vedęs, Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalyje.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4V. T. pažeisdamas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 2005 m. spalio 26 d. Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005) 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuris nustato, kad „bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10000 Eur, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai“ bei pažeisdamas 1997 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad „kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme, grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 3 straipsnio 1 dalies nuostatose, privalo jas deklaruoti raštu, pateikdamas muitinei grynųjų pinigų deklaraciją, 2018 m. rugsėjo 3 d., apie 00.30 val., vykdamas krovininiu automobiliu – vilkiku DAF, v. n. ( - ), su puspriekabe SCHMITZ, v. n. ( - ), per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, esantį Pasieniečių g. 26, Medininkų k., Vilniaus r., nepateikdamas muitinės kontrolei, paslėpęs vilkiko kabinoje tarp sėdynių ir po kilimėliu, neteisėtai gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 64000 Eur grynųjų pinigų, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą. Šiais savo veiksmais V. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje.

5Teisiamojo posėdžio metu V. T. parodė, jog jis važiavo per Medininkų pasienio punktą žaliuoju koridoriumi, nežinojo, kad reikia deklaruoti pinigus. Jis buvo pavargęs, nemiegojęs, todėl pateikė visus dokumentus, o apie pinigus pamiršo. Muitininkas surado pinigus, tuomet ir prisiminė, jog juos veža, tačiau muitininkas pasakė, kad jau vėlu deklaruoti. Šis įvykis įvyko praėjusių metų rugsėjo pradžioje. Muitininkas rado viso 64000 Eur. Ši pinigų suma buvo padalinta į dvi dalis. Vieną dalį jis laikė po kilimėliu, o kitą laikė tarp sėdynės ir variklio skyriaus. Jam buvo duoti du paketai pinigų, todėl vieną paketą laikė vienoje vietoje, o kitą paketą laikė kitoje vietoje. Taip pinigus laikė, kadangi norėjo, jog jų nesimatytų. Kai muitininkas įkišo ranką tarp sėdynių, šiam pasakė, kad ten yra pinigai. Tuomet parodė, kur yra kita pinigų suma. Ji buvo paslėpta netoliese, tačiau matomoje vietoje. Kaltinamasis teigė, jog visus pinigus jis gavo Maskvoje iš M. D.. Iš pradžių jam atvežė 22000 Eur ar 20000 Eur, o po to likusią sumą. Visi pinigai buvo skirti automobilio pirkimui Lietuvoje. Nuo Maskvos važiavo apie dvi paras. Per miestus nevažiavo, juos apvažiuodavo, neieškojo banko. Jokie pinigų perdavimo jam dokumentai nebuvo surašyti. Tai buvo jo trečias ar ketvirtas reisas į Lietuvą. V. T. nurodė, jog jis turi keturis mažamečius vaikus, iš kurių vyriausiam yra vienuolika metų, o jauniausiam dveji. Už vieną reisą, kuris trunka virš mėnesio, gauna apie 600 JAV dolerių atlyginimo, darbdavys jau pradėjo išskaičiuoti pinigus iš jo atlyginimo. Darbdavys nuskaičiuoja po 200 JAV dolerių nuo kiekvieno reiso. Pinigų suma, kurią vežė, jam yra didelė. Taip pat kaltinamasis patikslino, jog iš tikrųjų jis žinojo, kad reikia deklaruoti pinigus. Visus pinigus surado muitininkas. Po to, kai buvo rasta pirma pinigų pakuotė, jis nenurodė muitininkui, jog turi dar pinigų, kadangi galvojo, kad pinigai nebus rasti. V. T. negalėjo paaiškinti, kodėl nedeklaravo vežamų pinigų, nenorėjo papildomos procedūros. Pagarsinus liudytojo M. I. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis patvirtino, jog viskas buvo taip, kaip nurodė liudytojas. Be to, teigė, kad įvažiavęs į muitinės teritoriją jis matė stendus su informacija apie pareigą deklaruoti pinigus.

6Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

7Ikiteisminio tyrimo metu V. T. parodė, kad savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažįsta. V. T. nurodė, jog jis nėra teistas, administracine tvarka nebaustas, psichiatrinėje įstaigoje negydytas, narkologinėje įskaitoje neįrašytas. Jis žino ir supranta, jog negalima gabenti nedeklaruojant grynųjų pinigų iš trečiųjų šalių, tačiau tikslios pinigų sumos negali įvardinti, tačiau žino, kad ji didelė. Dažnai važinėja į kitas užsienio šalis, todėl žino deklaravimo tvarką. Maždaug penkis metus dirba vairuotoju privačiam asmeniui S. A., kuris užsiima krovinių pervežimu. S. A. bendradarbiauja su Kazachstano įmone, kurios pavadinimo neprisimena. Kaip ir kokiu būdu jie bendradarbiauja, negali paaiškinti. Jam asmeniškai krovinių maršrutus nurodo S. A.. V. T. teigė, jog jam tenka važinėtis įvairiais maršrutais, t. y. krovinius veža į Lietuvą, Rusiją, kartais tenka krovinius vežioti ir Kazachstano teritorijoje. Prieš kelias dienas, tiksliai nepamena, S. A. nurodymu išvyko iš Kazachstano į Lietuvą pasikrauti krovinio – sūrio. Iš kur tiksliai šį krovinį turėjo paimti Lietuvoje, nežino. Visada nuvykdavo į Gariūnus ir ten jam pasakydavo, kur pasikrauti krovinį. Taip būtų buvę ir šiuo atveju. Taigi kažkur 2018 m. rugpjūčio 29 d., apie 00.00 val., krovininiu automobiliu – vilkiku DAF, v. n. ( - ), su puspriekabe SCHMITZ, v. n. ( - ), iš Kazachstano atvyko į Medininkų kelio postą. Krovininis automobilis priklauso S. A.. Atvykęs į postą jis įvažiavo į atvykstančių krovininių automobilių be krovinio tikrinimo kanalą. Sustojęs išlipo ir nuėjo prie muitininko darbo vietos (langelio). Per langelį muitininkui padavė pasą, transporto priemonės dokumentus ir kuro deklaraciją. Muitininkas peržiūrėjęs dokumentus ir užpildęs kuro deklaraciją, ją grąžino. Tuomet muitininkas pasakė, kad jis eitų prie mašinos ir lauktų, kol bus atliktas tikrinimas. Daugiau apie nieką su muitininku prie langelio nekalbėjo, kadangi žinojo, kad jis pats prie jo ateis. Nuėjus prie mašinos, netrukus atėjo muitininkas. Iš pradžių muitininkas apžiūrėjo krovininį automobilį iš išorės, patikrino puspriekabės išorėje esančias daiktadėžes, atidarė mašinos kapotą, po to atidarė pačią puspriekabę. Vėliau pasakė, kad jis pavažiuotų šiek tiek į priekį ir užsuktų vilkiko galvą į šoną, kad jam lengviau būtų patikrinti ant puspriekabės esančią šaldymo įrangą. Patikrinęs minėtą šaldymo įrangą, muitininkas pasakė, jog eis patikrinti kabinos. V. T. teigė, jog jis buvo arčiau keleivio pusės durelių, į kabiną įlipo iš keleivio pusės, o muitininkas įlipo iš vairuotojo pusės. Įlipęs į kabiną, muitininkas pradėjo apžiūrinėti miegamąją vietą. Muitininkui apžiūrint minėtą vietą, jis muitininkui pasakė, kad turi grynųjų pinigų. Muitininkas paklausė, kur šie pinigai ir kiek jų turi. Pinigus ištraukė iš po kilimėlio, kuris buvo tarp vairuotojo ir keleivių sėdynių. Visi pinigai buvo sudėti į tris krūveles ir aprišti gumyte. Muitininkui pasakė, kad ten yra 44000 Eur, tačiau pagalvojęs, pasakė, kad 64000 Eur, nes buvo užmiršęs, kiek ten yra pinigų, kadangi šiuos pinigus gavo skirtingu laiku. Muitininkas pasakė, kad reikėjo šiuos pinigus deklaruoti. V. T. muitininkui iš karto pasakė, kad galima eiti, jis nori juos uždeklaruoti. Muitininkas jam neleido ir pasakė, kad jau vėlu juos deklaruoti, reikėjo anksčiau. Po to kartu su muitininku nuėjo į tarnybines patalpas ir ten perskaičiavo pinigus. Iš viso suskaičiavo 64000 Eur. V. T. aiškino, jog pinigai yra jo darbovietės, tiksliai negali įvardinti konkretaus asmens, kadangi nežino. Vykstant į Lietuvą, jis turėjo nugabenti krovinį – melionus į Maskvą. Iškrovus krovinį, paskambino darbovietės viršininkas M. D. ir pasakė, kad jis lauktų 41-ame Kijevo trasos kilometre. Pokalbio metu jis nurodė, kad kažkokie asmenys, tiksliai jų neįvardijo, atveš pinigus, kuriuos turės nugabenti į Lietuvą. Kiek pasakė, kad atveš pinigų, nepamena. Jis su savimi jau turėjo 20000 Eur, kadangi juos gavo už melionus. Šie pinigai buvo sudėti į dvi krūveles po 100 Eur ir aprišti gumyte. Šiuos pinigus jis turėjo nuvežti į banką Maskvoje, tačiau tuo metu Kazachstane bankai nedirbo, todėl juos įnešus darbdavys jų vis tiek negalėtų paimti, todėl liepė juos palaikyti. Tada jis laukė asmens, kuris jam turėjo perduoti pinigus, sutartoje vietoje. Netrukus atvyko vienas vyriškis, kurį matė pirmą kartą ir kuris perdavė pinigus. Pinigai buvo sudėti į vieną krūvelę, aprišti gumyte ir sudėti į maišelį. Šioje krūvelėje buvo 500 ir 100 Eur vertės kupiūros. Jis vietoje perskaičiavo pinigus ir ten buvo 42000 Eur. Tada tvarkydamas visus turimus savo pinigus, 100 Eur vertės kupiūras, kurios buvo kartu su 500 Eur vertės kupiūromis ir kurias jam perdavė nepažįstamas asmuo, pridėjo prie pinigų, kuriuos gavo už melionus. M. D. pokalbio metu sakė, kad pinigai reikalingi mašinos pirkimui Lietuvoje. Kam tiksliai šiuos pinigus turėjo perduoti, nežino, tai turėjo būti pasakyta, kai būtų nuvykęs į Lietuvą. Ar M. D. pokalbio metu sakė, kad reikės deklaruoti pinigus, neprisimena. Pinigų nedeklaravo, nes pirmą kartą vežė tokią didelę sumą. Bijodamas neprarasti pinigų, visų pirma deklaravo kurą, o vėliau atėjus muitinės pareigūnui į kabiną, pasakė, kad turi grynųjų pinigų ir nori juos deklaruoti. (b. l. 68-70)

8Ikiteisminio tyrimo metu V. T. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino ir parodė, jog pasilieka prie anksčiau duotų parodymų, daugiau nieko papildyti negali, viską išsamiai papasakojo praeitos apklausos metu. (b. l. 76)

9V. T. 2018 m. rugsėjo 3 d. paaiškinime nurodė, jog jis gabeno pinigus – 64000 Eur. Nespėjo atlikti pavedimo, nes buvo uždaryti bankai, todėl jis pinigus paėmė su savimi ir nežinojo, kad juos reikia deklaruoti, jo apie tai neįspėjo. Kai pasakė, jog yra pinigai, muitininkai informavo apie tai, kad juos reikėjo deklaruoti. (b. l. 18-19)

10Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. I. parodė, kad dirba Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste vyriausiuoju inspektoriumi. Pagal savo darbo funkcijas atlieka kelio poste pravažiuojančių keleivių, transporto priemonių fizinį, dokumentinį tikrinimą ir krovinio įforminimą. Dirba paromis, kas ketvirtą parą. Jis 2018 m. rugsėjo 2 d. 09.00 val. pradėjo darbą kelio poste. Kaip įprastai, darbo laiku dirbo įvairiose darbo vietose. Nuo 23.00 val. iki 01.00 val. buvo paskirtas dirbti atvykstančių tuščių krovininių automobilių importo kanale, kuris yra pažymėtas numeriu „1“. Į šį kanalą atvyksta krovininiai automobiliai, kurie negabena krovinių, yra tušti. Apie 00.30 val. prie jo darbo vietos langelio atėjo vyriškis, kuris padavė savo pasą, transporto priemonės dokumentus ir kuro deklaraciją. Peržiūrėjęs dokumentus pamatė, kad į atvykstančių tuščių krovininių automobilių importo kanalą krovininiu automobiliu – vilkiku DAF, v. n. ( - ), su puspriekabe SCHMITZ, v. n. ( - ), atvyko Kazachstano pilietis V. T.. Suvedęs pateiktų dokumentų duomenis į sistemą, vairuotojo paklausė, kiek veža alkoholio ir cigarečių. Apie pinigų kiekį neklausė, kadangi labai retai krovininių automobilių vairuotojai deklaruoja pinigus. Vairuotojas į jo klausimą atsakė, kad normų neviršija. Tuomet vairuotojui pasakė, kad eitų prie krovininio automobilio ir lauktų, kol ateis jo patikrinti. Priėjęs prie krovininio automobilio pradėjo tikrinimą. Apžiūrėjo puspriekabės šonuose esančias daiktadėžės, po to patikrino pačią puspriekabę. Norėdamas apžiūrėti šaldymo įrangą, sumontuotą ant puspriekabės, paprašė vairuotojo pavažiuoti į priekį už šlagbaumo. Patikrinęs šaldymo įrangą, paprašė vairuotojo įlipti į kabiną iš keleivio pusės, o pats į ją įlipo iš vairuotojo pusės. Lipdamas į kabiną, už vairuotojo sėdynės užkišo ranką ir iš ten ištraukė dvi krūveles grynųjų pinigų po 100 Eur nominalo vertės. Minėtos krūvelės buvo surištos gumytėmis. Tada iš karto vairuotojo paklausė, kokia čia pinigų suma. Jis buvo labai pasimetęs, atsakė, kad čia yra 22000 Eur. Tuomet vairuotojo paklausė, kodėl jis jų nedeklaravo būdamas prie langelio, kai pateikė jam visus dokumentus. Jis atsakė, kad nežinojo, jog reikia deklaruoti. Tada vairuotojui paaiškino, kad vežant 10000 Eur grynųjų pinigų ir daugiau reikia užpildyti pinigų deklaraciją. Taip pat paklausė, ar čia yra visi jo turimi pinigai. Jis atsakė, kad daugiau pinigų neturi, ir prašė leisti juos uždeklaruoti. Tada jam pasakė, kad jau pavėlavo, turėjo juos anksčiau deklaruoti, ir tęsė vilkiko kabinos tikrinimą. Tęsdamas tikrinimą, tarp sėdynių po kilimėliu rado dar vieną krūvelę pinigų. Joje matėsi sudėtos 500 Eur nominalo vertės kupiūros, taip pat perrištos gumyte. Tada vairuotojo paklausė, kieno čia pinigai, tačiau jis taip tiksliai ir nepasakė, buvo labai pasimetęs. Tada vairuotojui pasakė eiti su juo į kabinetą ir kartu perskaičiavo pinigus. Iš viso suskaičiavo 64000 Eur. Po pinigų skaičiavimo padavė vairuotojui lapą, kad parašytų, kiek vežėsi pinigų, kieno pinigai ir kodėl jų nedeklaravo. Apie įvykį pranešė pamainos viršininkui, kuris informavo Muitinės kriminalinę tarnybą. (b. l. 21-22)

11Iš apžiūros protokolo su priedais matyti, kad buvo apžiūrėtas Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postas, esantis Pasieniečių g. 26, Medininkų k., Vilniaus r. Apžiūros metu nustatyta, kad postas yra dvišalis, esantis Lietuvos – Baltarusijos Respublikų pasienyje, jo viduryje yra baltos spalvos muitinės administracinis pastatas, kurio abiejose pusėse yra įvažiuojančių ir išvažiuojančių transporto priemonių tikrinimo postai. Vienas iš įvažiuojančių transporto priemonių tikrinimo postų yra krovininių automobilių kontrolės postas. Per šio posto vidurį ant pakylos po stogu yra pastatas su darbo vietomis, o iš dešinės ir kairės pusės yra eismo juostos, skirtos krovininėms transporto priemonėms. Prie minėto pastato, važiuojant iš Baltarusijos Respublikos pusės, ant stulpo matomas mėlynos spalvos stendas su informacija keleiviams. Informacija pateikta lietuvių, anglų, rusų kalbomis. Stende pateikiama informacija apie grynųjų pinigų deklaravimo tvarką. Taip pat buvo apžiūrėtas poste stovintis krovininis automobilis – vilkikas DAF, v. n. ( - ), su puspriekabe SCHMITZ, v. n. ( - ), kuris yra baltos spalvos, puspriekabė – bordinė, balta. Įlipus į vilkiko kabiną matomos dvi sėdimos vietos, o už jų – dvi miegamos vietos, tarp sėdynių yra raudonas kilimėlis. (b. l. 9-16)

12Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog M. I. 2018 m. rugsėjo 3 d. Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiajai tyrėjai savanoriškai pateikė grynuosius pinigus – 64000 Eur. (b. l. 23)

13Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti grynieji pinigai – 64000 Eur, kuriuos pagal 2018 m. rugsėjo 3 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą liudytojas M. I. pateikė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams. Pinigai sudėti į tris krūveles. Pirmojoje suskaičiuota 120 vienetų 100 Eur nominalo vertės kupiūrų, t. y. iš viso 12000 Eur suma. Antroje pinigų krūvelėje suskaičiuota 100 vienetų 100 Eur nominalo vertės kupiūrų, t. y. 10000 Eur suma. Trečioje krūvelėje suskaičiuota 84 vienetai 500 Eur nominalo vertės kupiūrų, t. y. 42000 Eur suma. Bendra grynųjų pinigų suma yra 64000 Eur. (b. l. 24-27)

14Apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuos pateikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdyba. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „2018-09-02 1“ jame matomas administracinis pastatas su langeliais bei prie pastato stovintys krovininiai automobiliai. Vaizdo įraše matoma nurodyta data ir laikas t. y. 2018 m. rugsėjo 2 d., 23:33:26 val. 23:33:32 val. prie langelio prieina vyriškis (tyrimo metu nustatytas V. T.), su savimi rankose turi baltos spalvos lapus ir pasą. Netrukus vyriškis pasilenkia prie langelio ir per jį paduoda turimus dokumentus. Iš vaizdo įrašo matyti, kad patikrinus dokumentus V. T. pasiima pasą ir nueina. (b. l. 37-38)

15VSAT duomenų išraše užfiksuoti nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. rugsėjo 2 d. V. T., a. k. ( - ), vykimai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. (b. l. 41-44)

16Iš Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto vyriausiojo inspektoriaus M. I. tarnybinio pranešimo matyti, jog apie 00.30 val. iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos Medininkų kelio postą atvyko tuščias krovininis automobilis DAF, v. n. ( - ), vairuojamas Kazachstano piliečio V. T.. Vairuotojas pateikė transporto priemonės dokumentus ir kuro deklaraciją. Suvedus duomenis į sistemą, inspektorius paklausė, kiek vežama alkoholio ir cigarečių, tačiau vairuotojas atsakė normos neviršijantis. Patikrinus automobilį ir jo vidų, už sėdynės buvo rasti du paketai pinigų kupiūromis po 100 Eur. Vairuotojas pasakė, kad tai yra 22000 Eur, o paklausus, kodėl jų nedeklaravo būdamas prie langelio, atsakė, kad nežinojo, jog reikia deklaruoti. Inspektorius paaiškino, kad reikia užpildyti bei pateikti grynųjų pinigų deklaraciją vežant 10000 Eur ir daugiau. V. T. paklaustas patvirtino, kad čia visi jo turimi pinigai bei paprašė leisti juos uždeklaruoti. Tęsiant automobilio patikrą po kilimėliu tarp sėdynių buvo rastas mažesnis pluoštas pinigų kupiūromis po 500 Eur (suma 42000 Eur). Vairuotojas patvirtino, kad pinigai jo. (b. l. 17)

17Pagal BK 199 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad V. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje.

18Paties V. T. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina, jog jis 2018 m. rugsėjo 3 d., vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, vežėsi 64000 Eur. Dalis pinigų buvo laikoma vilkiko kabinoje tarp sėdynių, o kitą dalis buvo laikoma po kilimėliu. Įvežamų pinigų V. T. nedeklaravo. Tokias kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojo M. I. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, jog 2018 m. rugsėjo 3 d., apie 00.30 val., tikrinant vilkiko kabiną, už vairuotojo sėdynės buvo rastos dvi krūvelės pinigų, tęsiant vilkiko kabinos tikrinimą, po kilimėliu buvo rasta dar viena krūvelė pinigų. Iš viso vilkiko kabinoje buvo rasti 64000 Eur. Rastų pinigų V. T. prieš tai nedeklaravo. Tokios pačios aplinkybės yra užfiksuotos ir M. I. tarnybiniame pranešime. Apžiūros, kurios metu buvo apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuos pateikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdyba, protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, jog V. T. prie muitinės administracinio pastato langelio priėjo apie 23.33 val., jokių dokumentų jis prie langelio nepildė. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, jog M. I. 2018 m. rugsėjo 3 d. Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiajai tyrėjai savanoriškai pateikė 64000 Eur. Daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, jog M. I. pateikti pinigai buvo sudėti į tris krūveles. Vienoje krūvelėje iš viso buvo 12000 Eur, kitoje krūvelėje iš viso buvo 10000 Eur, o trečioje krūvelėje buvo 42000 Eur. Taigi aptartų duomenų visuma be jokių abejonių patvirtina, jog V. T., nepateikdamas muitinės kontrolei, paslėpęs vilkiko kabinoje tarp sėdynių ir po kilimėliu, neteisėtai gabeno 64000 Eur grynųjų pinigų. Čia pažymėtina, jog BK 199 straipsnio 1 dalies dispozicijoje vartojama konstrukcija – privalomi pateikti muitinei daiktai – apima visus materialius objektus pagal galiojančius teisės aktus privalomus pateikti muitiniam tikrinimui, t. y. ir grynuosius pinigus.

19V. T. ikiteisminio tyrimo metu aiškino, jog jis vilkiko kabiną tikrinančiam muitininkui pasakė, kad turi grynųjų pinigų, nurodė, kur jie yra, pasakė, jog nori deklaruoti pinigus. Pinigų prieš tai nedeklaravo, kadangi nenorėjo šių pinigų prarasti. Savo paaiškinime kaltinamasis nurodė, jog nežinojo, kad pinigus reikia deklaruoti. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis iš pradžių aiškino, jog nežinojo, kad reikia deklaruoti pinigus, pamiršo juos deklaruoti dėl nuovargio, apie tai, jog veža pinigus muitinės pareigūnui nurodė tuo metu, kai šis tikrino vilkiko kabiną. Taigi iš aptartų teiginių galima daryti išvadą, jog V. T. neigė, kad turėjo tyčią nedeklaruoti vežamų pinigų. Vis tik konstatuotina, kad tokia kaltinamojo pozicija nepasitvirtino.

20Pats V. T. teisiamojo posėdžio metu galiausiai pripažino, jog jis žinojo, kad yra privalu deklaruoti į Europos Sąjungos teritoriją įvežamus grynuosius pinigus, visus jo vežtus pinigus surado būtent muitininkas, po pirmos pinigų sumos radimo jis muitininkui nenurodė, kad turi daugiau pinigų, nes tikėjosi, jog jie nebus rasti, apskritai muitinės pareigūno neinformavo apie vežamus pinigus, įvažiavęs į muitinės teritoriją matė stendus su informacija apie pareigą deklaruoti įvežamus pinigus. Pažymėtina ir tai, kad, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis teigė, jog jis žino, kad reikia deklaruoti įvežamas grynųjų pinigų sumas, o teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog, jo vertinimu, vežama pinigų suma buvo didelė. Taigi tokie V. T. teiginiai, vertinant juos kartu su tuo, jog Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste viešai yra skelbiama informacija, taip pat ir V. T. suprantama rusų kalba, apie grynųjų pinigų deklaravimo tvarką (šį faktą patvirtina Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto apžiūros protokole užfiksuoti duomenys), su M. I. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei jo tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis, aplinkybe, kad V. T. nuo 2017 metų pradžios iki nagrinėjamų įvykių bent septynis kartus yra atvykęs į Lietuvos Respubliką per Medininkų kelio postą, kas rodo, jog sienos kirtimas jam yra įprasta procedūra, konstatuotina, jog kaltinamasis nepateikė vežamų pinigų muitinės kontrolei tyčia, siekdamas nuslėpti jų gabenimo per sieną faktą. Čia būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pinigų radimo vietos, liudytojo M. I. teiginiai, jog V. T. išreiškė norą deklaruoti pinigus tik tuomet, kai, patikrinus puspriekabę bei šaldymo įrangą, buvo tikrinama vilkiko kabina ir buvo surasta dalis vežtų grynųjų pinigų, jis nepranešė apie kitą dalį pinigų, akivaizdžiai patvirtina kaltinamojo tyčinius veiksmus.

21Teismas nenustatė kaltinamojo V. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių ar jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pastebėtina, jog V. T., nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl, be jokios abejonės, į šią aplinkybę atsižvelgtina skiriant kaltinamajam bausmę. Tuo pačiu teigtina jog nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju egzistuoja atsakomybę lengvinanti aplinkybė numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

22BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – nustatoma tik tuomet, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys, t. y. ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal teismų praktiką įprastai yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tuomet, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamose bylose 2K-140-511/2018, 2K-479/2014 ir kt.). Taigi atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra nustatoma tuomet, kai kaltininkas veikia aktyviai, laisva valia bendradarbiauja su konkrečius faktus tiriančiais teisėsaugos institucijų atstovais bei teismu. Tokie kaltininko veiksmai, vertinant juos kartu su kitais faktais, rodo ir jo santykį su padaryta veika, t. y., ar jis dėl savo nusikalstamų veiksmų nuoširdžiai gailisi. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta faktų, kurie leistų daryti išvadą, jog V. T. nuoširdžiai gailisi dėl savo nusikalstamų veiksmų. Pažymėtina, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką tik nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme ir tik po to, kai buvo nutarta teisiamajame posėdyje apklausti liudytoją.

23Skirdamas V. T. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis savo veiksmais padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Darydamas nusikalstamą veiką V. T. veikė tiesiogine tyčia. Jo nusikalstamais veiksmais materialinė žala nebuvo padaryta, byloje nėra duomenų, kad vežami pinigai būtų gauti neteisėtu būdu ar būtų skirti neteisėtiems tikslams. Jis Lietuvos Respublikoje nėra teistas, tačiau yra baustas administracine tvarka. Teismas įvertina ir tai, kad V. T. dirba, turi šeimą, kurioje auga mažamečiai vaikai. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamajam yra skirtina švelniausia BK 199 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė, t. y. bauda. Baudos dydis kaltinamajam nustatytinas artimesnis baudžiamajame įstatyme (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas) numatytai šios bausmės minimaliai ribai. Pažymėtina, jog už sunkaus nusikaltimo padarymą asmeniui skiriama minimali bauda yra 150 MGL (7500 Eur), o maksimalus baudos dydis yra 6000 MGL (300000 Eur), skiriamos bausmės vidurkis yra 3075 MGL (153750 Eur).

24Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka V. T. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

25V. T. kontrabanda per valstybės sieną gabenti grynieji pinigai yra kontrabandos dalykas, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, yra spręstinas šių pinigų konfiskavimo klausimas. Čia pažymėtina, jog pinigų gabenimas per valstybės sieną, nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos, yra neteisėtas, todėl visi tokie pinigai yra vertintini kaip kontrabandos dalykas ir negali būti skaldomi į deklaruotiną ir nedeklaruotiną dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis Nr. 2K-127p/2002).

26Teismų praktikoje pripažįstama, jog konfiskavimo priemonė, taikoma už pareigos deklaruoti grynuosius pinigus muitinės pareigūnams neįvykdymą, yra bendros kontrolės sistemos, sukurtos siekiant kovoti su šiomis nusikalstamomis veikomis, dalis ir atitinka bendrąjį visuomenės interesą. Tuo pačiu kontrabandos bei kitose baudžiamosiose bylose taikant BK 72 straipsnio nuostatas, be daiktų pripažinimo konfiskuotinu turtu turi būti vertinamas ir tokio turto konfiskavimo proporcingumas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-1073/2019). Taigi už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas. Atkreiptins dėmesys į tai, kad pagal BK 72 straipsnį tiek pinigai, tiek materialią vertę turintys daiktai, esant šiame straipsnyje numatytam pagrindui, konfiskuojami nepriklausomai nuo to, kokia BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė nuosprendžiu paskiriama kaltininkui. Taigi darytina išvada, jog vien tai, kad asmeniui yra paskirta bauda, kuri yra švelniausia iš BK 199 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių, negali lemti išvados, kad tokioje situacijoje turto konfiskavimas savaime tampa neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone.

27Sprendžiant, ar kontrabandos dalyko konfiskavimas neprieštarauja proporcingumui, atsižvelgtina į tai, ar ši priemonė yra tinkama siekiamiems tikslams įgyvendinti, ar ji yra būtina, taip pat, ar ji atitinka skirtingų interesų (kaltinamojo, visuomenės bei valstybės) pusiausvyrą. Teismas konstatuoja, jog teigiamai kaltinamąjį apibūdinantys faktai, vertinant juos kartu su nusikaltimo padarymo aplinkybėmis, neleidžia daryti išvados, kad kontrabandos dalyko konfiskavimas iš kaltinamojo nėra tinkama priemonė siekiamiems tikslams (nubaudimo, prevenciniams ir kt.), numatytiems BK 41 straipsnyje, įgyvendinti, šių tikslų galima pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, t. y. paskiriant tik baudą ir netaikant baudžiamojo poveikio priemonės, aptariamos priemonės taikymas darys daugiau žalos nuteistajam nei to reikalauja siekiami tikslai, jų pobūdis. Įvertinus V. T. už jo padarytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės – baudos dydį, taip pat aplinkybes, kurios yra aptartos parenkant kaltinamajam bausmės rūšį bei dydį, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra konfiskuotina dalis kaltinamojo per Lietuvos Respublikos sieną neteisėtai gabentų piniginių lėšų, t. y. 32000 Eur. Būtent tokios pinigų sumos konfiskavimas kartu su skiriama bausme užtikrins veiksmingą V. T. nubaudimą, atitiks jo asmenybę bei veikos pavojingumą, užtikrins viešojo intereso įgyvendinimą bei atliks atgrasymo nuo tokių nusikalstamų veikų darymo funkciją. Likusi kontrabanda gabenta pinigų suma (32000 Eur) yra grąžintina V. T. arba jo įgaliotam asmeniui.

28V. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – užstatas, kurio dydis yra 10000 Eur. Nuosprendžiui įsiteisėjus V. T. paskirta kardomoji priemonė yra naikintina. Įvertinus tai, kad asmuo (J. F.), sumokėjęs užstatą, yra išreiškęs sutikimą, jog į jo sumokėtą pinigų sumą (10000 Eur užstatą) būtų nukreiptas kaltinamajam paskirtos baudos sumokėjimas (b. l. 162-165), po nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėtas užstatas nukreiptinas į kaltinamajam paskirtos baudos sumokėjimą.

29Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi ir 307 straipsniu,

Nutarė

30V. T. (V. T.), a. k. ( - ), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 300 MGL (15000 Eur) dydžio baudą.

31Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. T. paskirti 200 MGL (10000 Eur) baudą.

32V. T. paskirtą kardomąją priemonę – 10000 Eur užstatą palikti nepakeistą iki įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus, užstatą nukreipti į V. T. paskirtos baudos sumokėjimą.

33Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, konfiskuoti 32000 Eur, kuriuos V. T. kontrabandos būdu vežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o likusią pinigų dalį grąžinti V. T. arba jo įgaliotam asmeniui (visi 64000 Eur yra įnešti į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT807230000000120020 UAB Medicinos banke (b. l. 29)).

34Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V.... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. V. T. pažeisdamas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1889/2005... 5. Teisiamojo posėdžio metu V. T. parodė, jog jis važiavo per Medininkų... 6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –... 7. Ikiteisminio tyrimo metu V. T. parodė, kad savo kaltės dėl jam... 8. Ikiteisminio tyrimo metu V. T. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos... 9. V. T. 2018 m. rugsėjo 3 d. paaiškinime nurodė, jog jis gabeno pinigus –... 10. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. I. parodė, kad dirba Vilniaus... 11. Iš apžiūros protokolo su priedais matyti, kad buvo apžiūrėtas Vilniaus... 12. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog M. I.... 13. Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti grynieji pinigai... 14. Apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai,... 15. VSAT duomenų išraše užfiksuoti nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2018 m.... 16. Iš Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto vyriausiojo... 17. Pagal BK 199 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas per Lietuvos Respublikos... 18. Paties V. T. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio... 19. V. T. ikiteisminio tyrimo metu aiškino, jog jis vilkiko kabiną tikrinančiam... 20. Pats V. T. teisiamojo posėdžio metu galiausiai pripažino, jog jis žinojo,... 21. Teismas nenustatė kaltinamojo V. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių ar... 22. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė... 23. Skirdamas V. T. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, teismas... 24. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus... 25. V. T. kontrabanda per valstybės sieną gabenti grynieji pinigai yra... 26. Teismų praktikoje pripažįstama, jog konfiskavimo priemonė, taikoma už... 27. Sprendžiant, ar kontrabandos dalyko konfiskavimas neprieštarauja... 28. V. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – užstatas,... 29. Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi ir 307 straipsniu,... 30. V. T. (V. T.), a. k. ( - ), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką,... 31. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu... 32. V. T. paskirtą kardomąją priemonę – 10000 Eur užstatą palikti... 33. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, konfiskuoti 32000 Eur, kuriuos... 34. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas...