Byla 2K-479/2014
Dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 26 d. nutarties nuteistojo A. B. baudžiamojoje byloje

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Vladislovo Ranonio, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui, nukentėjusiajai Ž. G, nuteistajam A. B., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios Ž. G. kasacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 26 d. nutarties nuteistojo A. B. baudžiamojoje byloje.

2Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendžiu A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, skiriant auklėjamojo poveikio priemones: visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nakties metu, nuo 22.00 iki 6.00 val., būti namuose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti mokslą arba dirbti, per keturis mėnesius atlikti 70 valandų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį. Iš A. B. priteista nukentėjusiajam G. Į. 9114,50 Lt turtinei žalai, 1500 Lt advokato atstovavimo ir 300 Lt turto vertintojo išlaidoms atlyginti; nukentėjusiajai Ž. G. 1500 Lt advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti. Nukentėjusiosios Ž. G. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos paliktas nenagrinėtas, paliekant Ž. G. teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

3Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 26 d. nutartimi nukentėjusiosios I. G. atstovės pagal įstatymą ir nukentėjusiosios Ž. G. apeliacinis skundas atmestas. Iš nuteistojo A. B. priteista nukentėjusiajai Ž. G. 1500 Lt jos atstovavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje išlaidoms atlyginti.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vladislovo Ranonio pranešimą, nukentėjusiosios ir prokuroro, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, nuteistojo, prašiusio kasacinį skundą atmesti,

5paaiškinimų,

Nustatė

6A. B. pagal BK 281 straipsnio 6 dalį nuteistas už tai, kad 2012 m. kovo 11 d., apie 6 val., kelio Vilkaviškis-Suvalkai-Gižai 6-ame kilometre, Vilkaviškio rajone, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9, 14, 125, 133, 134 punktų reikalavimus, nes, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,99 promilės girtumas) bei neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, neatsargiai vairavo automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. ( - )) registruotą G. Į. vardu, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuoto automobilio tiesiame kelio ruože, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį. Eismo įvykio metu žuvo automobilio keleivė L. M.

7Kasaciniu skundu nukentėjusioji Ž. G. prašo panaikinti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

8Kasatorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino nuteistojo A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi, motyvuodamas tuo, kad tyrimo metu kaltinamasis buvo nurodęs, jog neprisimena įvykio aplinkybių; specialistas išvadoje Nr. G 214/12(09) A. B. konstatavo lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą ir kitus sužalojimus, atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymą; byloje yra 2012 m. liepos 16 d. nuoširdus kaltinamojo prisipažinimas; gynėjas parodė, kad kaltinamasis pats atvyko į policijos komisariatą duoti parodymų, parodymus davė jam dalyvaujant, o šios aplinkybės teismų praktikoje vertinamos kaip lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio l dalies 2 punkte. Ši teisingam bylos išsprendimui svarbi išvada padaryta vien išvardijus tam tikrus duomenis, tačiau visiškai neanalizavus nei jų turinio, nei patikimumo, nepalyginus nei tarpusavyje, nei su kitais bylos įrodymais, ir net neužsimenant apie esamus prieštaravimus, todėl nesilaikant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, o tai yra esminis BPK pažeidimas, sukliudęs teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Kasatorė pabrėžia, kad teismas iš esmės netyrė ir nevertino aplinkybės, jog A. B. nuoširdų prisipažinimą parašė ir parodymus davė praėjus daugiau kaip keturiems mėnesiams po eismo įvykio ne savo noru, o tik dėl surinktų įrodymų bei ikiteisminio tyrimo veiksmų (specialisto išvadų, kad eismo įvykio metu A. B. kraujyje rastos 1,99 promilės etilo alkoholio ir kad jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; kaip liudytoja apklaustos kasatorės parodymų, kad kitą dieną po eismo įvykio A. B. ir D. B. buvo atvykę į eismo įvykyje žuvusios L. M. pašarvojimo vietą (tam netrukdė nei jų sveikatos sutrikdymų laipsnis, nei jų pobūdis) ir iš pokalbio su jais (dalyvaujant jų tėvams) buvo aiškus jų sutarimas palikti policijai nustatyti, kas vairavo automobilį; užduoties Lietuvos teismo ekspertizės centrui atlikti kompleksinį autotechninį teismo medicininį eismo įvykio eigos ir teismo medicininį tyrimą, kuriame buvo ir klausimas ekspertams, kas iš važiavusiųjų (A. B., D. B., L. M.) automobiliu jį vairavo eismo įvykio metu; liudytojos R. B. parodymų, kad ji rado anoniminį raštelį, jog A. B. vairavo automobilį ir norėdamas pagąsdinti keleivius suktelėjo vairą, bet nesuvaldė automobilio), kuriais bus nustatyta, kad eismo įvykio metu automobilį vairavęs asmuo yra būtent A. B. Kasatorė taip pat pažymi, kad A. B. iš esmės pripažino tik girtavimo faktą prieš eismo įvykį ir eismo įvykio faktą, ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui davė neteisingus parodymus (kad nieko neprisimena; kad apie įvykį neprisimena dėl girtumo; kad melavo, jog nieko neprisimena, dėl to, kad bijojo atsakomybės; kad vairavo automobilį vos antrą kartą; kad nežino, kodėl jau „prisiminęs“ įvykio aplinkybes dar du mėnesius neprisipažino) ir faktiškai neprisidėjo prie teisingo bylos išsprendimo. Teismas ignoravo šiuos duomenis, o faktą, kad ikiteisminio tyrimo metu A. B. nurodė, jog neprisimena įvykio aplinkybių, siejo su specialisto išvadoje Nr. G 214/12(09) šiam konstatuotu lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, nors tai nesudaro pagrindo tokioms teismo išvadoms, o išvadą davęs specialistas neapklaustas. Taigi A. B. nuoširdus prisipažinimas ir parodymai apklausos metu negalėjo būti pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, o nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių ir dėl teismo išvadų, ir dėl teismo objektyvumo. Be to, teismas, remdamasis bylos baigtimi suinteresuotų A. B., jo brolio E. B. bei jų bičiulio D. B. parodymais nuteistajam naudinga prasme, nuosprendyje ne kartą akcentavo žuvusiosios rizikingą, neatsargų, nerūpestingą elgesį, daro juridiškai nekorektišką žuvusiąją žeminančią išvadą, kad žuvusioji vartojo alkoholinius gėrimus, nors pats konstatavo, kad specialisto išvadoje nurodyta, jog žuvusiosios kraujyje alkoholio nerasta, bei nurodo, kad „teismas nenustatinėjo, kiek žuvusioji išgėrė“, nors šios aplinkybės BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka netyrė ir nevertino. Tokie teismo motyvai sudaro pagrindą abejoti teismo nešališkumu, nes rodo neteisėtą teismo siekį švelninti kaltininko A. B. veiksmus. Pripažįstant atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio l dalies 2 punkte, būtina nustatyti ne tik kaltininko prisipažinimą, bet ir nuoširdų gailėjimąsi, tačiau teismas tik nurodė, kad A. B. nėra abejingas savo padaryto nusikaltimo pasekmėms, bet neanalizavo ir nenustatė, jog A. B. nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos (krimtosi, kritiškai vertino padarytą veiką, pagelbėjo nukentėjusiajai ar kitaip šalino ar švelnino padaryto nusikaltimo žalingus padarinius).

9Be to, nors BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytas nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis yra vieno žmogaus žūtis, nuosprendyje turi būti nurodomi visi eismo įvykio padariniai, nes tai turi reikšmės individualizuojant baudžiamąją atsakomybę bei sprendžiant žalos atlyginimo klausimus. Šioje byloje priimto nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta, kad eismo įvykio metu žuvo L. M., tačiau nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodyta, jog eismo įvykio metu automobiliu važiavusiam keleiviui D. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, A. B. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, eismo įvykio metu buvo sudaužytas G. Į. automobilis. Teismas nesvarstė, ar dviejų asmenų sužalojimai ir padaryta didelė turtinė žala automobilio savininkui, vertinant juos kartu su veikos kilimo priežastimi ir kaltininką A. B. neigiamai apibūdinančiais duomenimis neturėtų būti pripažinti kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte, į kurią atsižvelgtina sprendžiant dėl nuteistajam A. B. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo.

10Apeliacinės instancijos teismo išvados skundžiamais klausimais deklaratyvios, padarytos neanalizuojant nurodytų aplinkybių; nepasisakyta dėl pirmosios instancijos teismo išvadų patikimumo, pagrįstumo, todėl teismas negalėjo priimti teisingos nutarties.

11Taigi teismai nepagrįstai nustatė A. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio l dalies 2 punkte, nes motyvų nepagrindė argumentuota įrodymų analize ir pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Nepagrįstai pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė tapo pagrindu daryti kitas išvadas nepagrįstai sušvelninant nuteistajam skirtą laisvės atėmimo bausmę. Iš nuosprendžio pašalinus A. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir pripažinus naują kaltininko atsakomybę sunkinančią aplinkybę, naikintina ir pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalis, kuria A. B. taikytos BK 92 straipsnio nuostatos atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, ir jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

12Kasacinis skundas tenkintinas.

13Dėl kasacinio bylos nagrinėjimo ribų

14Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas. Teismas, išnagrinėjęs kasacinę bylą, gali priimti vieną iš sprendimų, numatytų BPK 382 straipsnyje. Vienas iš tokių sprendimų yra kasacinės instancijos teismo nutartis pakeisti žemesnės instancijos teismų nuosprendį ar nutartį.

15Kasaciniame skunde nukentėjusioji Ž. G. suformulavo prašymą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, tačiau iš skundo turinio matyti, kad nukentėjusioji nesutinka su bausmės vykdymo atidėjimu nuteistajam A. B. Pasak nukentėjusiosios, teismai be pagrindo pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir nepripažino jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl BK 92 straipsnio taikymo naikintina ir A. B. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Taigi faktiškai nukentėjusiosios nurodytas apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas yra netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 92 straipsnis). Pagal minėtą kasacinės instancijos teismo kompetenciją šį klausimą gali išspręsti pats teismas, negrąžindamas bylos žemesnės instancijos teismui.

16Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo

17Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama, jei teismas nustato bent du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) bent vieną iš šių alternatyvų: kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką, arba padėjimą išaiškinti joje dalyvavusius asmenis.

18Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka suriktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Spręsdamas, ar kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo priėmimą byloje.

19Nagrinėjamoje byloje įvykio dieną ligoninėje apklaustas A. B. teigė negalintis prisiminti aplinkybių, dėl kurių pakliuvo į ligoninę. Konkretus klausimas, kas vairavo automobilį, jam nebuvo užduotas. 2012 m. liepos 17 d. jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje. Apklaustas kaip įtariamasis, jis prisipažino kaltas ir paaiškino automobilį vairavęs būtent jis, šią aplinkybę prisiminęs maždaug prieš du mėnesius. Byloje yra jo nuoširdus prisipažinimas, kuriame nurodyta 2012 m. liepos 16 d. data. Specialisto išvada, kad, tikėtina, jog automobilį prieš eismo įvykį vairavo A. B., surašyta 2012 m. lapkričio 22 d. Taigi kasatorės tvirtinimas, esą nuteistasis prisipažino prispirtas įrodymų, yra neteisingas. Ta aplinkybė, kad iš pradžių privačiame pokalbyje su žuvusiosios motina nuteistasis neprisipažino vairavęs automobilį, o prisipažinimą parašė praėjus tam tikram laikui po to, kai, paties teigimu, prisiminė įvykio aplinkybes, negali turėti įtakos vertinant BPK nustatyta tvarka duotus nuteistojo A. B. paaiškinimus. Teismų išvada dėl A. B. nuoširdaus gailėjimosi pakankamai argumentuota. Teismai, pripažinę nuteistojo A. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė, tačiau nagrinėjamoje byloje ši aplinkybė negali turėti lemiamos reikšmės, taikant BK 92 straipsnį bei atidedant bausmės vykdymą.

20Ž. G. byloje pripažinta nukentėjusiąja dėl dukters žūtimi jai padarytos neturtinės ir turtinės žalos. Kasatorės argumentai dėl D. B. ir paties A. B. patirtų kūno sužalojimų, automobilio savininkui G. Į. padarytos turtinės žalos inkriminavimo nuteistajam A. B. bei jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte, nesusiję su jos, kaip nukentėjusiosios dėl dukters žūties, statusu ir negali būti nagrinėjami.

21Dėl BK 92 straipsnio taikymo

22Nusikalstamos veikos metu nuteistojo A. B. amžius buvo 17 metų 11 mėnesių, taigi jis buvo dar nepilnametis ir jam taikomi BK XI skyriuje numatyti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, tarp jų ir BK 92 straipsnis, reglamentuojantis bausmės vykdymo atidėjimą nepilnamečiui. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 92 straipsniu, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

23Svarstydami bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdami, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismai privalo atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir įvertinti tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek kaltininko asmenybę.

24Pats pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo teismų praktikoje susiformavusią nuostatą, kad asmeniui, šiurkščiai, sąmoningai pažeidusiam draudimus, taisykles ir pan., sukėlusius labai sunkius padarinius, šiuo konkrečiu atveju asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, sukėlus eismo įvykį, dėl kurio žuvo žmogus, bausmės vykdymo atidėjimas netaikomas, nes minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina ir tai, kad nuosprendyje apylinkės teismas nurodė konkrečius nuteistojo A. B. asmenybę apibūdinančius bylos duomenis, kurie nesudaro pagrindo tokiai išvadai. Teismas konstatavo, kad A. B. iki įvykio du kartus baustas administracinėmis baudomis už tai, kad girtas pasirodė viešoje vietoje – 2011 m. balandžio 24 d. ir pakartotinai per vienerius metus po administracinės nuobaudos paskyrimo – 2011 m. rugsėjo 18 d.; mokymo įstaigos Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyriaus apibūdinamas kaip blogai lankantis mokyklą, daug pamokų praleidžiantis be priežasties, nesistengiantis mokytis, tingintis, sąmoningai neatliekantis mokytojų pateiktų užduočių.

25Kartu teismas nurodė, kad kaltinamojo A. B. dviem metais vyresnis brolis paliko jį girtaujantį ir išėjo namo, o kitas drauge važiavęs pilnametis (18 metų) neblaivus asmuo D. B. pasakė, kaip užvesti variklį (surasti „slapuką“). Iš šių aplinkybių teismas sprendė, kad nusikaltimas padarytas nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų pilnamečių neblaivių asmenų įtakos. Teismas nustatė ir pačios žuvusiosios rizikingą elgesį, kuri buvo kartu, pati vartojo alkoholinius gėrimus (jos kraujyje alkoholio nerasta, teismas rėmėsi nuteistojo ir liudytojo D. B. parodymais), bet leido vairuoti automobilį ir važiavo neprisisegusi saugos diržo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir į tai, kad A. B. anksčiau nebuvo taikytos poveikio priemonės, teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokia išvada prieštarauja paties teismo nustatytoms bylos aplinkybėms. Amžiaus skirtumas tarp visų teismo minimų asmenų yra nežymus, A. B. iki pilnametystės trūko ne viso mėnesio, o D. B. ir nukentėjusioji L. M. turėjo tik 18 metų, todėl jų neigiama įtaka tėra menama. Pats teismas pateikė duomenis apie A. B. taikytas administracines nuobaudas už tai, kad girtas pasirodė viešoje vietoje, todėl jo motyvai dėl pirmiau jam netaikytų poveikio priemonių yra nesuprantami. Nagrinėjama A. B. nusikalstama veika taip pat susijusi su jo girtavimu, paskirtos nuobaudos veikos metu dar galiojo. Tai rodo, kad nusikalstama veika buvo ne atsitiktinis, o dėsningas jo ankstesnio elgesio padarinys.

26Apeliacinės instancijos teismas tik pakartojo pirmosios instancijos teismo argumentus dėl bausmės vykdymo atidėjimo, nepasisakydamas, ar tie argumentai atitinka paties teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes. Minėta, kad teismas yra nustatęs tokias aplinkybes, kurios nesudaro prielaidų taikyti BK 92 straipsnį, dėl netinkamo šio straipsnio taikymo žemesnės instancijos teismų sprendimai keičiami.

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

28Pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 26 d. nutartį.

29Panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalį dėl BK 92 straipsnio taikymo nuteistajam A. B. Nuteistajam A. B. pagal BK 281 straipsnio 6 dalį paskirtos bausmės laisvės atėmimo ketveriems metams atlikimo vietą nustatyti atvirojoje kolonijoje.

30Kitas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 26 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendžiu A. B.... 3. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vladislovo Ranonio pranešimą,... 5. paaiškinimų,... 6. A. B. pagal BK 281 straipsnio 6 dalį nuteistas už tai, kad 2012 m. kovo 11... 7. Kasaciniu skundu nukentėjusioji Ž. G. prašo panaikinti pirmosios bei... 8. Kasatorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino nuteistojo A. B.... 9. Be to, nors BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytas nusikalstamą veiką... 10. Apeliacinės instancijos teismo išvados skundžiamais klausimais... 11. Taigi teismai nepagrįstai nustatė A. B. atsakomybę lengvinančią... 12. Kasacinis skundas tenkintinas.... 13. Dėl kasacinio bylos nagrinėjimo ribų... 14. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės... 15. Kasaciniame skunde nukentėjusioji Ž. G. suformulavo prašymą panaikinti... 16. Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo... 17. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė... 18. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią... 19. Nagrinėjamoje byloje įvykio dieną ligoninėje apklaustas A. B. teigė... 20. Ž. G. byloje pripažinta nukentėjusiąja dėl dukters žūtimi jai padarytos... 21. Dėl BK 92 straipsnio taikymo... 22. Nusikalstamos veikos metu nuteistojo A. B. amžius buvo 17 metų 11 mėnesių,... 23. Svarstydami bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdami, ar bausmės... 24. Pats pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo teismų praktikoje... 25. Kartu teismas nurodė, kad kaltinamojo A. B. dviem metais vyresnis brolis... 26. Apeliacinės instancijos teismas tik pakartojo pirmosios instancijos teismo... 27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 28. Pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendį... 29. Panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalį dėl BK 92 straipsnio taikymo... 30. Kitas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendžio...