Byla eI-6576-142/2015

Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos finansų ministerija, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovui – advokato padėjėjui Tomui Juodeikiui, atsakovo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atstovui – šios institucijos Teisės ir pirkimų departamento Teisės taikymo skyriaus vyriausiajam specialistui Gžegožui Miloševičiui (Gžegož Miloševič), trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros atstovui – šios įstaigos Teisės skyriaus teisininkui Jovydui Dumarkui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos finansų ministerija, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra,

Nustatė

2Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 1–6), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – atsakovas) 2014 m. gruodžio 22 d. rašte Nr. (19.2-52)-3-6840 išdėstytą sprendimą, kuriuo atsisakyta atidėti atsakovo 2014 m. spalio 31 d. įsakymų Nr. 4-784 ir Nr. 4-785 (toliau – 2014 m. spalio 31 d. įsakymai) vykdymą (toliau – ginčijamas sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą atidėti 2014 m. spalio 31 d. įsakymų vykdymą, kol vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – Administravimo taisyklės), 198 punktu bus priimtas naujas sprendimas pagal VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – Agentūra) 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu patvirtintą pažeidimo tyrimo išvadą; 3) priteisti pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3Pareiškėjas skunde paaiškina, kad Agentūra atliko įtariamo pažeidimo tyrimą dėl pareiškėjo vykdomo projekto ir 2014 m. spalio 10 d. sprendimu patvirtino pažeidimo tyrimo išvadą, kurioje Agentūra pateikė atsakovui siūlymą susigrąžinti iš pareiškėjo 104 161,90 Eur. Nurodo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su tokia Agentūros išvada, ją apskundė Administravimo taisyklių nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (toliau – Finansų ministerija). 2014 m. spalio 31 d. įsakymus atsakovas priėmė pareiškėjo skundo nagrinėjimo Finansų ministerijoje metu. Pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovui jau 2014 m. gruodžio 5 d. buvo žinoma, kad Agentūra, 2014 m. spalio 10 d. sprendimu patvirtindama pažeidimo tyrimo išvadą, nebuvo išnagrinėjusi visų aplinkybių, reikšmingų pažeidimams, jų pobūdžiui bei mastui konstatuoti. Agentūra atnaujino pažeidimo tyrimą ir 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu patvirtino naują pažeidimo tyrimo išvadą (su siūlymu išsireikalauti iš pareiškėjo jau nebe 140 161,90 Eur, o 135 697,32 Eur), tačiau atsakovas ginčijamu sprendimu vis dėlto atsisakė tenkinti pareiškėjo 2014 m. gruodžio 5 d. prašymą ir atidėti 2014 m. spalio 31 d. įsakymų vykdymą. Pareiškėjo manymu, ginčijamas sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, nes yra pagrįstas tikrovės neatitinkančiais duomenimis (faktais), pažeidžia objektyvumo principą. Pareiškėjas pabrėžia, kad atsakovas privalėjo tenkinti jo prašymą ir sustabdyti 2014 m. spalio 31 d. įsakymų vykdymą, nes ginčijamo sprendimo priėmimo metu pažeidimo tyrimo išvada, kuri de jure yra 2014 m. spalio 31 d. įsakymų teisinis ir faktinis pagrindas, buvo pakeista (negaliojo). Anot pareiškėjo, susiklostė situacija, kad 2014 m. spalio 31 d. įsakymai liko be motyvuojamosios dalies, t. y. be teisinio ir faktinio pagrindo.

4Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti.

5Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepime su skundu nesutina (t. II, b. l. 1–6). Atsakovo manymu, pareiškėjo skundas nepagrįstas ir nenagrinėtinas teismo, nes ginčijamas sprendimas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl nelaikytinas individualiu administraciniu aktu. Pabrėžia, kad pareiškėjo 2014 m. gruodžio 5 d. prašyme prašomo atlikti veiksmo (2014 m. spalio 31 d. įsakymų vykdymo atidėjimo) Administravimo taisyklės apskritai nenustatė, todėl atsakovas ginčijamu sprendimu pagrįstai atsakė pareiškėjui, kad 2014 m. spalio 31 d. įsakymai galės būti keičiami, jeigu, Finansų ministerijai išnagrinėjus skundą, paaiškėtų naujų aplinkybių, kurias įvertinus būtų pagrindas pakeisti Agentūros sprendimą dėl pažeidimo. Atsakovas pastebi, kad pareiškėjas yra pavėlavęs nustatytais terminais ir tvarka apskųsti minėtus 2014 m. spalio 31 d. įsakymus. Paaiškina, kad Agentūros 2014 m. gruodžio 19 d. išvadą dėl pažeidimo gavo tik 2014 m. gruodžio 29 d., todėl ginčijamo sprendimo priėmimo metu apie ją atsakovui nebuvo žinoma. Teismui nutarus nagrinėti skundą, atsakovas prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

6Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepimo argumentus.

7Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo bylą nutraukti arba (jei nebūtų nustatytas pagrindas bylą nutraukti) skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 191–193). Agentūra atsiliepime nurodo, kad informavo atsakovą ir pareiškėją apie atnaujintą pažeidimo tyrimą 2014 m. gruodžio 5 d. raštu, o atnaujinto pažeidimo tyrimo išvadą pareiškėjui ir atsakovui išsiuntė su 2014 m. gruodžio 23 d. raštu. Agentūros nuomone, ginčijamas sprendimas yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio, todėl jis negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Nurodo, kad ginčijamu sprendimu atsakovas pareiškėjui tik paaiškino, kaip ir kokiu atveju galėtų būti keičiami 2014 m. spalio 31 d. įsakymai.

8Teismo posėdyje Agentūros atstovas palaikė atsiliepimo argumentus.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.

10Skundas tenkintinas iš dalies.

11Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl atsakovo atsisakymo atidėti 2014 m. spalio 31 d. įsakymų vykdymą teisėtumo ir pagrįstumo.

12Byloje nustatyta, kad Agentūra 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu informavo pareiškėją, kad vadovaudamasi Administravimo taisyklėmis pradėjo įtariamo pažeidimo tyrimą dėl pareiškėjo projekto „Kauno pramogų ir sporto rūmai Nemuno saloje, Karaliaus Mindaugo pr. 50“ (toliau – projektas) (t. I, b. l. 160). Agentūra 2014 m. spalio 10 d. patvirtino 2014 m. spalio 8 d. pažeidimo tyrimo išvadą dėl nustatyto Europos Sąjungos (toliau – ES) finansinės paramos naudojimo pažeidimo (toliau – 2014 m. spalio 10 d. išvada), kurios kopiją 2014 m. spalio 14 d. raštu išsiuntė pareiškėjui, atsakovui ir Viešųjų pirkimų tarnybai (t. I, b. l. 181, 185–189). Minėtoje išvadoje Agentūra, be kita ko, pasiūlė atsakovui iš pareiškėjo susigrąžinti sumokėtų ES fondų lėšų dalį (483 951,02 Lt), taikant lėšų pervedimo būdą (t. I, b. l. 189). Minėtoje 2014 m. spalio 10 d. išvadoje buvo nurodyta, kad pareiškėjas išvadą gali apskųsti Administravimo taisyklių 211 punkte nustatyta tvarka (t. I, b. l. 189). Pareiškėjas 2014 m. spalio 28 d. skundu kreipėsi į Finansų ministeriją, prašydamas persvarstyti Agentūros 2014 m. spalio 10 d. išvadą ir priimti naują sprendimą, mažinant netinkamų finansuoti išlaidų dalį (t. I, b. l. 175–176). Atsakovas, atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 10 d. išvadą, 2014 m. spalio 31 d. priėmė įsakymą Nr. 4-784, kuriuo įpareigojo pareiškėją per 60 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos į atsakovo sąskaitą grąžinti 483 951,02 Lt, o už kiekvieną uždelstą dieną mokėti 0,03 procento delspinigių (t. I, b. l. 179–180). Atsakovo 2014 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 4-785 buvo iš dalies pakeistas atsakovo 2010 m. balandžio 7 d. įsakymas Nr. 4-263 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti ES struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ (t. I, b. l. 178). Minėtuose 2014 m. spalio 31 d. įsakymuose buvo nurodyta, kad jie gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka ir terminais. Apie minėtų įsakymų priėmimą atsakovas informavo pareiškėją 2014 m. lapkričio 4 d. raštu (t. I, b. l. 177). Byloje nėra duomenų, kad 2014 m. spalio 31 d. įsakymai buvo apskųsti, todėl jie laikytini įsigaliojusiais, nepaisant to, kad pareiškėjas apskundė 2014 m. spalio 10 d. išvadą, kurios pagrindu buvo priimti minėti įsakymai.

13Agentūra 2014 m. gruodžio 5 d. raštu informavo pareiškėją, atsakovą ir Finansų ministeriją, kad atnaujino pažeidimo tyrimą dėl pareiškėjo projekto (t. I, b. l. 97). Pareiškėjas tą pačią dieną, t. y. 2014 m. gruodžio 5 d., kreipėsi į atsakovą raštu „Dėl ūkio ministro įsakymų“ (toliau – prašymas), prašydamas atidėti minėtų 2014 m. spalio 31 d. įsakymų vykdymą iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl 2014 m. spalio 10 d. išvados ir bus priimtas galutinis sprendimas (t. II, b. l. 8–9). Į minėtą pareiškėjo prašymą atsakovas atsakė nagrinėjamoje byloje ginčijamu sprendimu, kuris buvo priimtas 2014 m. gruodžio 22 d. Ginčijamame sprendime atsakovas nurodė pareiškėjui, kad, esant galiojančiai Agentūros 2014 m. spalio 10 d. išvadai ir nesant naujų aplinkybių, kurių Agentūra nenagrinėjo nustatydama pažeidimą, atsakovas neturi teisės atidėti jau įsigaliojusių 2014 m. spalio 31 d. įsakymų vykdymo (t. I, b. l. 59). Ginčijamu sprendimu atsakovas taip pat atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad Finansų ministerijai išnagrinėjus pareiškėjo skundą ir paaiškėjus naujoms aplinkybėms, būtų Agentūros prašoma atnaujinti pažeidimo tyrimą, įvertinti paaiškėjusias naujas aplinkybes ir, jeigu būtina, pakeisti išvadą dėl pažeidimo. Ginčijamame sprendime atsakovas nurodė, kad tokiu atveju galėtų būti keičiamas ir atsakovo galutinis sprendimas.

14Nustatyta, kad Agentūra 2014 m. gruodžio 23 d. raštu (t. I, b. l. 14–15) informavo atsakovą, pareiškėją, Finansų ministeriją ir Viešųjų pirkimų tarnybą, kad 2014 m. gruodžio 19 d. priėmė atnaujinto pažeidimo tyrimo išvadą (toliau – 2014 m. gruodžio 19 d. išvada) (t. I, b. l. 16–21) ir jos kopiją pateikė rašto adresatams.

152015 m. sausio 22 d. pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti ginčijamą sprendimą ir įpareigoti atsakovę atidėti 2014 m. spalio 31 d. įsakymų vykdymą, kol bus priimtas naujas sprendimas pagal 2014 m. gruodžio 19 d. išvadą. Atsakovo ir Agentūros nuomone, pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teisme.

16Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administraciniame teisme sprendžiami ginčai dėl teisės viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011).

17Kaip minėta, ginčijamu sprendimu atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl 2014 m. spalio 31 d. įsakymų vykdymo atidėjimo. Tokį savo sprendimą atsakovas motyvavo tuo, kad, esant galiojančiai Agentūros 2014 m. spalio 10 d. išvadai ir nesant naujų aplinkybių, kurių Agentūra nenagrinėjo priimdama minėtą išvadą, atsakovas atidėti minėtų įsakymų vykdymą neturi teisės. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas, žinodamas, kad Agentūra atnaujino įtariamo pažeidimo tyrimą, atitinkamai, žinodamas, kad bus priimta nauja pažeidimo tyrimo išvada, nepagrįstai atsisakė tenkinti jo prašymą ir atidėti 2015 m. spalio 31 d. įsakymų vykdymą. Byloje nėra duomenų, kad 2015 m. spalio 31 d. įsakymų vykdymas yra atidėtas, byloje taip pat nėra duomenų, kad minėtų įsakymų galiojimas yra sustabdytas, todėl teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo atsiliepimo argumentais, kad ginčas objektyviai neegzistuoja.

18Atsakovas ir Agentūra atsiliepimuose nurodė, kad ginčijamas sprendimas yra informacinio pobūdžio, pareiškėjui nesukeliantis teisinių pasekmių, todėl pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teisme.

19ABTĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. Pagal ABTĮ 2 straipsnio 16 dalį, administraciniai teisiniai santykiai yra įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais reglamentuoti visuomeniniai santykiai, atsirandantys atliekant viešąjį administravimą. Viešojo administravimo viena pagrindinių sričių yra administracinių sprendimų priėmimas (VAĮ 5 straipsnis). Pagal VAĮ 2 straipsnio 11 dalį, administracinis sprendimas – tai administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Akivaizdu, kad ginčijamame sprendime yra išreikšta atsakovo valia netenkinti pareiškėjo prašymo, t. y. neatidėti 2014 m. spalio 31 d. įsakymų vykdymo. Pareiškėjas kreipėsi į teismą manydamas, kad toks atsakovo sprendimas pažeidžia jo teises. LVAT yra konstatavęs, kad asmens kreipimuisi į teismą yra pakankamas asmens subjektyvus sumokimas apie jo teisių pažeidimą, o teismui konstatavus, kad asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu nebuvo pažeistos, priimamas sprendimas asmens skundą atmesti (LVAT 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009), tačiau LVAT savo praktikoje taip yra suformavęs taisyklę, kad teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių nesukeliančių aktų, negalėtų apginti asmens teisių, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų (LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010). Vis dėlto minėta taisyklė turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (LVAT 2008 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-278/2006). Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys, todėl kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (LVAT 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo sprendimo turinį, daro išvadą, kad šis sprendimas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, t. y. atsakovui ginčijamu sprendimu atsisakius tenkinti pareiškėjo prašymą, pareiškėjas neteko galimybės atidėti 2014 m. spalio 31 d. įsakymų vykdymą, be to, pareiškėjas neteko galimybės išvengti per didelių sumų grąžinimo atsakovui, pažeidimo tyrimo išvadai pasikeitus pareiškėjo naudai). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas turi teisę reikalauti, jog administracinis teismas įvertintų tokio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

20Pareiškėjas mano, kad ginčijamas sprendimas yra naikintinas, nes neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų bendrųjų reikalavimų viešojo administravimo aktui.

21VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. LVAT praktikoje pažymima, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).

22Kaip minėta, atsakovas savo sprendimą neatidėti 2014 m. spalio 31 d. įsakymų vykdymo iš esmės grindė dviem faktinėmis aplinkybėmis, t. y. Agentūros 2014 m. spalio 10 d. išvados galiojimu ir naujų aplinkybių, kurių Agentūra nenagrinėjo nustatydama pažeidimą, nebuvimu.

23Agentūra 2014 m. gruodžio 19 d. priėmė naują išvadą dėl pažeidimo tyrimo, todėl ginčijamo sprendimo priėmimo metu, t. y. 2014 m. gruodžio 22 d., Agentūros 2014 m. spalio 10 d. išvada jau nebegaliojo. Agentūros lydraščio, kuriuo 2014 m. gruodžio 19 d. išvada buvo išsiųsta atsakovui, data yra 2014 m. gruodžio 23 d., t. y. vėlesnė nei ginčijamo sprendimo priėmimo data, todėl darytina išvada, kad atsakovas ginčijamo sprendimo priėmimo metu nežinojo apie 2014 m. spalio 10 d. išvados nebegaliojimą. Nepaisant šios faktinės aplinkybės, negalima išvada, kad ginčijamas sprendimas, kaip to reikalauja VAĮ 8 straipsnio 1 dalis, yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), nes jis, kaip teisingai skunde nurodo pareiškėjas, yra pagrįstas faktais, ginčijamo sprendimo priėmimo dieną neatitikusiais tikrovės.

24Kitas atsakovo ginčijamo sprendimo priėmimo faktinis pagrindas yra tai, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu nebuvo naujų aplinkybių, kurių Agentūra nenagrinėjo nustatydama pažeidimą.

25Kaip minėta, Agentūra 2014 m. gruodžio 5 d. raštu informavo atsakovą, kad atnaujino pažeidimo tyrimą, be kita ko, įvertinusi pareiškėjo pateiktus papildomus duomenis (t. I, b. l. 97). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, žinojo, kad pareiškėjas Agentūrai yra pateikęs papildomus duomenis, kurių Agentūra nenagrinėjo nustatydama pažeidimą ir priimdama 2014 m. spalio 10 d. išvadą, ir kurių pagrindu Agentūra atnaujino pažeidimo tyrimą. Konstatuotina, kad antrasis ginčijamo sprendimo priėmimo faktinis pagrindas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, taip kaip to reikalauja VAĮ 8 straipsnio 1 dalis.

26VAĮ 8 straipsnio 1 dalis taip pat reikalauja, kad sprendimas būtų pagrįstas teisės aktų normomis, sprendime turi būti pateiktas nustatytų faktų teisinis vertinimas (kvalifikavimas), t. y. turi būti pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Be to, sprendimo motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.

27Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad jame nėra nurodytos teisės aktų normos, kuriomis remiantis atsakovas atsisako atidėti 2014 m. spalio 31 d. įsakymų vykdymą. Ginčijamame sprendime atsakovas nurodo Administravimo taisyklių 1981 punktą, tačiau nepateikia šios teisės normos turinio.

28Administravimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. gruodžio 12 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 1981 punktas numato: „jeigu ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai gavus įgyvendinančiosios institucijos sprendimą dėl pažeidimo ir jį nagrinėjant ar jau išnagrinėjus paaiškėja naujų aplinkybių, kurių įgyvendinančioji institucija nenagrinėjo nustatydama pažeidimą, ministerija ir (ar) kita valstybės institucija nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo įgyvendinančiosios institucijos sprendimo dėl pažeidimo gavimo dienos, paprašo įgyvendinančiąją instituciją įvertinti paaiškėjusias naujas aplinkybes ir, jeigu būtina, atitinkamai pakeisti sprendimą dėl pažeidimo“. Taigi, ši norma nėra niekaip susijusi su atsakovo galimybėmis (jų nebuvimu) atidėti įsakymų, kuriais buvo nuspręsta susigrąžinti dalį sumokėtų lėšų, vykdymą. Ginčijamame sprendime atsakovas pareiškėjui nurodė: „esant galiojančiai Agentūros priimtai Išvadai ir vadovaujantis Taisyklių 1981 p., nesant naujų aplinkybių, kurių Agentūra nenagrinėjo nustatydama pažeidimą, Ūkio ministerija neturi teisės atidėti jau įsigaliojusių Įsakymų vykdymo“ (t. I, b. l. 59). Iš šios atsakovo formuluotės pareiškėjas negalėjo padaryti neabejotinos išvados, kad 2014 m. spalio 31 d. įsakymų vykdymo atidėjimas apskritai nėra galimas, kad to nenumato Administravimo taisyklės ir kiti teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ginčijamas sprendimas neatitinka tokiems sprendimams keliamo reikalavimo, kad sprendimo motyvų išdėstymas būtų adekvatus, aiškus ir pakankamas.

29Apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, kad ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų individualiam administravimo aktui, todėl yra naikintinas kaip nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

30Pareiškėjas skunde taip pat prašo teismo įpareigoti atsakovą atidėti 2014 m. spalio 31 d. įsakymų vykdymą, kol, vadovaujantis Administravimo taisyklių 198 punktu, bus priimtas naujas sprendimas pagal 2014 m. gruodžio 19 d. išvadą.

31Pagal Administravimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. gegužės 17 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d.) 1983 punktą, projekto vykdytojui (pareiškėjui) apskundus įgyvendinančios institucijos (Agentūros) sprendimą dėl pažeidimo (pažeidimo tyrimo išvadą), ministerija (atsakovas) gali atidėti Agentūros išvados nagrinėjimą iki išnagrinėjamas skundas. Kaip minėta, pareiškėjas 2014 m. spalio 10 d. išvadą apskundė 2014 m. spalio 28 d., o atsakovas, nepasinaudodamas minėtu Administravimo taisyklių 1983 punktu ir neatidėdamas 2014 m. spalio 10 d. išvados nagrinėjimo, apskųstosios išvados pagrindu priėmė 2014 m. spalio 31 d. įsakymus, kurių vykdymo atidėjimo nagrinėjamu atveju ir siekia pareiškėjas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad pagal Administravimo taisyklių 1983 punkto redakciją, galiojančią šiuo metu, ministerijai (atsakovui) jau nebėra suteikta diskrecija spręsti atidėti ar ne galutinio sprendimo priėmimą, t. y. atsakovas negali priimti galutinių sprendimų, kol nėra išnagrinėjamas skundas dėl pažeidimo tyrimo išvados. Nepaisant to, 2014 m. spalio 31 d. įsakymai, kaip minėta, yra galiojantys, o jų vykdymas nėra atidėtas ar sustabdytas. Administravimo taisyklių 1882 punktas numato, kad sprendimai dėl projekto finansavimo lėšų susigrąžinimo vykdomi Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (toliau – Paramos grąžinimo taisyklės), nustatyta tvarka. Nei Administravimo taisyklės, nei Paramos grąžinimo taisyklės nenumato įsigaliojusių sprendimų vykdymo atidėjimo ar sustabdymo. Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą atidėti minėtų įsakymų vykdymą pagrįstumo klausimą, ypač svarbu ir tai, kad atsakovas pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių veiksmų dėl 2014 m. spalio 31 d. įsakymų (tiek, kiek tai susiję su įpareigojimu pareiškėją grąžinti 483 951,02 Lt ir mokėti 0,03 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną) vykdymo. Atsiliepime atsakovas taip pat patvirtina, kad negali vykdyti sprendimo, priimto 2014 m. spalio 10 d. išvados pagrindu (t. II, b. l. 2). Teisėjų kolegija sutinka su tokiu atsiliepimo argumentu, nes pažeidimo tyrimo išvada ir jos pagrindu priimtas atsakovo sprendimas yra neatsiejamai susiję. LVAT savo praktikoje taip pat yra konstatavęs, kad minėti dokumentai laikytini ir turi būti vertinami kaip vientisas dokumentas (LVAT 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2152/2013). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo reikalavimą ir įpareigoti atsakovą atidėti 2014 m. spalio 31 d. įsakymų vykdymą, kol bus priimtas naujas sprendimas pagal 2014 m. gruodžio 19 d. išvadą, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

32Pareiškėjas skunde taip pat prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodo prašomos priteisti sumos, nepateikia teismui turėtų bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo ir jų pagrindimo. Vadovaujantis ABTĮ 45 straipsnio 1 dalimi, toks prašymas (kai jis nepaduotas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos) turi būti paduotas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

34Pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą tenkinti iš dalies.

35Panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. (19.2-52)-3-6840.

36Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

37Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.