Byla 2A-423-450/2014
Dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo B. Z

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovo UAB „Reikalavimas.LT“ ieškinį atsakovui E. V. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo B. Z..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas UAB ,,Reikalavimas.LT“, kreipėsi į teismą su ieškininiu reikalavimu atsakovui E. V. dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad 2012- 08- 24 tarp B. Z. ir ieškovo buvo pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 069, kurios pagrindu B. Z. perleido reikalavimo teisę į skolą, delspinigius, palūkanas, baudas iš atsakovo pagal 2011- 03- 15 paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2012-09- 03 pranešimu - reikalavimu. Dokumentas buvo įteiktas tinkamai atsakovo darbo vietoje (CPK 122 str. 1 d. ). Atsakovas atsiuntė patvirtinimą, kad gavo pranešimą, paprašė pateikti perleidimo sutarties ir vekselio nuorašus, ieškovas prašymą įvykdė. Atsakovas 24 000 Lt nesumokėjo. Ieškovas prašė priteisti 24 000 Lt skolos, 861,37 Lt palūkanų, 2198 Lt bylinėjimosi išlaidų, 5 procentus procesinių palūkanų nuo priteistos sumos.

6Atsakovas E. V. su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė 2011-03-15 paprastąjį neprotestuotiną vekselį laikyti negaliojančiu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas ginčijamo vekselio nėra išrašęs ir jokių pinigų negavęs, vekselis išgautas esant nesąžiningiems ir apgaulingiems B. Z. veiksmams. Nuo 2003-10-04 atsakovas yra E. V. individualios įmonės vadovas ir savininkas. Tretysis asmuo 2005- 09-01 darbo sutarties pagrindu dirbo atsakovo įmonėje komercijos direktoriumi, todėl atsakovas juo pasitikėdamas palikdavo tuščių blankų, savo ranka pasirašytų lapų, kuriuos tretysis asmuo galėjo panaudoti nesąžiningiems tikslams. Atsakovo valia pasirašant ant tuščių lapų nebuvo valia pasirašyti vekselį.

7Atsiliepime bei triplike į priešieškinį ieškovas su juo nesutiko, nurodė, kad atsakovas neginčija fakto, jog ant paprastojo vekselio originalo yra ne jo parašas, vekselio išrašymas nėra susijęs su pinigų gavimu, tai neturi jokios įtakos vekselio galiojimui. Atsakovas, gavęs reikalavimą sumokėti skolą pagal vekselį, įstatymo nustatyta tvarka jo neginčijo ir neginčijo skolos fakto, nors tokią galimybę turėjo. Tvirtindamas, kad vekselis yra padirbtas, atsakovas privalo tai įrodyti (CPK 178 str. ). Pagal CK 6.101 str. 2 d, reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Pagal Reikalavimo sutartį Nr. 069 ieškovui perleista teisė į skolą, delspinigius, palūkanas. Pagal LAT formuojamą praktiką vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių. Preziumuojama, kad ieškovas yra sąžiningas vekselio turėtojas. Vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo, nei kad vekselio davėjo valia yra ydinga, tai pastarasis tokį vekselį turėtų ginčyti iš karto.

8II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovo UAB ,,Reikalavimas.LT“ ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovui UAB ,,Reikalavimas.LT“ 24 000 Lt skolos, 861,37 Lt palūkanų, 1099 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 25 960,37 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-10-17 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo iš atsakovo E. V.. Taip pat teismas sprendimo vykdymą išdėstė 6 mėnesių laikotarpiui po 4326,72 Lt mokant kas mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei priteisė iš atsakovo E. V. 35,88 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

10Teismas, įvertinęs bylos medžiagą darė išvadą, kad ieškovas įrodė savo reikalavimą, o būtent pateikė galiojantį nenuginčytą vekselį, kurį išrašė atsakovas, pateikė 2012-08-24 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. O69, kuria tretysis asmuo B. Z. perleido turėtą reikalavimo teisę išieškoti skolą, delspinigius, palūkanas, baudas iš atsakovo, pagal atsakovo išrašytą 2011-03-15 paprastąjį vekselį. Nustatė, kad reikalavimas galiojantis, nenuginčytas, todėl teismas priteisė iš atsakovo 24 000 Lt skolos, 861,37 Lt palūkanų bei 1099 Lt bylinėjimosi išlaidų, viso 25 960,37 Lt. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo atsikirtimus į ieškinį bei priešieškinio reikalavimus, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimą kaip nepagrįstą atmetė. Teismas, įvertinęs atsakovo sunkią materialinę padėtį, tenkino jo prašymą iš dalies ir išdėstė sprendimu priteistą skolą 6 mėnesių laikotarpiui, t. y. 4326,72 Lt per mėnesį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 21 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuos priteisė ieškovui UAB „Reikalavimas.LT“ 1099 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo E. V..

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Atsakovas E. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat atsakovas prašė iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, arba tuo atveju, jei teismas netenkintų atsakovo prašymo, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Palikus galioti skundžiamą sprendimą, prašė išdėstyti skolos sumokėjimą 2 metų laikotarpiui. Nurodė, kad teismo sprendimas priimtas netinkamai pritaikius materialines ir procesines teisės normas, kad sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Nurodė, kad 2011 m. kovo 15 d. vekselyje paskutinė mokėjimo data buvo nurodyta 2011 m. gruodžio 31 d. Tuo tarpu Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau - ĮPVĮ) 40 str. 1 d. nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną (šiuo atveju 2011 m. gruodžio 31 d.), turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Vekselio neakceptavimas arba neapmokėjimas turi būti patvirtintas oficialiu aktu (protestas dėl atsisakymo akceptuoti arba apmokėti). ĮPVĮ 47 str. 1 d. numato, kad vekselio turėtojas privalo pranešti vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas per keturias darbo dienas po protesto, o kai vekselyje įrašyta sąlyga „gražinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“ - per tiek pat laiko po vekselio pateikimo akceptuoti arba apmokėti. ĮPVĮ 55 str. 2 d. numato, kad jeigu vekselio turėtojas nepateikia vekselio akceptuoti vekselio davėjo sąlygoje nustatytu laiku, jis netenka reikalavimo teisės, atsirandančios ir dėl neapmokėjimo, ir dėl neakceptavimo. Pažymėjo, kad atsakovas neginčijo fakto, kad vekselis yra besąlyginis ir neginčytinas skolos dokumentas, kad vekselis yra vertybinis popierius, žymiai palengvinantis kreditoriaus naštą įrodinėjant savo reikalavimo teisę. Tačiau nurodė, kad šie vekselio privalumai ribojami tiksliu terminu, per kurį vekselis turi būti pateiktas apmokėjimui. Kai vekselio turėtojas, šiuo atveju ieškovas, yra praleidęs nustatytus terminus pateikti apmokėti vekselį, vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui pasinaudodamas vekselio privalumais. Pažymėjo, kad pirminis vekselio turėtojas nei pateikė vekselio apmokėti, nei pranešė vekselio davėjui, kad vekselis neapmokėtas, tad nesilaikė aukščiau nurodytų ĮVPĮ reikalavimų. Nurodė, kad ieškovui kreipiantis į teismą, jis pats pripažino, kad reikalavimas kyla ne iš vekselio, o iš prievolinių teisinių santykių, kuomet paskolos sutartis pripažįstama realine sutartimi. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas, net ir tuo atveju jeigu atsakovas būtų pasirašęs vekselį, neįgijo teisės reikalauti nurodytos sumos vekselio pagrindu, o pateiktas dokumentas turi būti vertinamas kaip paprastas rašytinis skolos dokumentas. Apeliantas darė išvadą, kad ieškinyje susiklosčiusiems teisiniams santykiams turėtų būti taikytinos LR CK XLIII nuostatos, reglamentuojančios paskolos teisinius santykius, kada būtina nustatyti ar paskolos suma buvo suteikta, kokiomis aplinkybėmis bei sąlygomis ji buvo suteikta atsakovui, ir kokiu teisiniu pagrindu ieškovas apskritai gali reikalauti nurodytų sumų. Pažymėjo, kad ieškovas teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose net neužsiminė, kad minėta pinigų suma vienokia ar kitokia forma būtų buvusi perduota atsakovui. Jokių įrodymų dėl to byloje nėra, o jų ir negalėjo būti, kadangi nurodyta pinigų suma atsakovui niekada nebuvo perduota. Teigė, kad joks paskolos sandoris dėl 24 000 Lt tarp ginčo šalių niekada nebuvo sudarytas, todėl negali būti tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl skolos bei palūkanų priteisimo. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas sumokėti neva grąžinamą paskolą kartu su palūkanomis nėra pagrįstas ir įrodytas. Be to, atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, remiantis vekselių teisiniu reglamentavimu ir susiformavusia teismų praktika, turėjo pareigą vertinti aplinkybę, kad ieškovas neįgijo teisės reikalauti nurodytos sumos vekselio pagrindu, tačiau skundžiamame sprendime apie tai nenurodė. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į aukščiau minėtas bylos aplinkybes, neatskleidė bylos esmės, visapusiškai nevertino nurodytų motyvų, todėl neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius bei priėmė galimai neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Be to, atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas objektyviai nenustatė aplinkybių, o būtent ar vekselis buvo išduotas laisva valia, ar nebuvo sąlygotas apgaulės. Svarbu tai, kad teisinis ryšys tarp vekselyje įtvirtintos prievolės ir teisinio santykio, kuris buvo pagrindas vekseliui išduoti, gali būti nustatytas tik tuo atveju, kai yra pagrindas atsirasti prievolei pagal vekselį. Pažymėjo, kad atsakovas tam tikrais atvejais palikdavo tuščių, tačiau savo ranka pasirašytų lapų, kuriuos tretysis asmuo turėjo galimybę paimti. Atsakovo nuomone, šiais atsakovo pasirašytais lapais, tretysis asmuo galėjo pasinaudoti nesąžiningiems bei apgaulingiems tikslams, pavyzdžiui vekselio padirbimui. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad tikroji atsakovo valia, prieš pasirašant ant tuščių lapų, nebuvo vekselio pasirašymas. Atsižvelgiant į tai, neteisėti bei apgaulės būdu atlikti veiksmai lėmė šio sandorio egzistavimą, tuo tarpu nesant šios apgaulės, vekselio kaip tokio visiškai nebūtų buvę. Atsakovo nuomone, teismas nevisapusiškai ištyrė bylos faktus, reikšmingus šalių ginčui teisingai išspręsti, motyvuotai neaptarė iškilusių prieštaravimų ir abejonių dėl to, kad ginčijamas vekselis buvo išgautas esant nesąžiningiems ir apgaulingiems veiksmams, atsakovui nežinomomis aplinkybėmis bei nesant atsakovo tikrosios valios tokiam sandoriui sudaryti ir teisiniams pagrindams sukurti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, kas sąlygojo neteisingą bylos išsprendimą. Materialinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino. Be to, pirmosios instancijos teismas, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą - nevertino įrodymų visapusiškai, t. y., pažeidė LR CPK 185 str., be to, nukrypo nuo aukščiau paminėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos (pažeistas LR CPK 4 str. reikalavimas), dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla ir yra pagrindas teismo sprendimo panaikinimui, pagal LR CPK 329 str. 1 d.

13Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuos prašė atmesti atsakovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą bei palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimą nepakeistą. Taip pat prašė skirti atsakovui 10 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos priteisiant ieškovo naudai bei priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 968 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodė, atsakovas teisiškai klaidina teismą taikydamas vekseliui paskolos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir teigdamas, kad vekselio privalumai ribojami tiksliu terminu, per kurį vekselis turi būti pateiktas apmokėti. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovo prievolė mokėti 24 000 Lt ieškovo (kreditoriaus) naudai atsirado iš vienašalio abstraktaus sandorio 2011-03-15 paprastojo neprotestuotino vekselio. Pabrėžė, kad vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas ir laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių. Pažymėjo, kad vekselio turėtojas, gindamas savo teises teismine tvarka, gali remtis vekselio privalumais (vekselio abstraktumu, viešu patikimumu, besąlygiškumu), o vekselio davėjas turi ribotą galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui. Teismų praktikoje nėra nurodyta, kad kreipiantis į teismą vekselio pagrindu, vekselis praranda savo savybes ir kad jis tuomet traktuojamas tik kai paprastas rašytinis skolos dokumentas, priešingai, teismas yra nedviprasmiškai ir aiškiai pasisakęs, kad vekselis, net ir ginant teises pagal vekselį teisme, yra vienašalis abstraktus sandoris, patvirtinantis patį skolos faktą, t. y. tą aplinkybę, kad tarp šalių susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai ir kad konkretus asmuo yra skolingas vekselyje nurodytą sumą. Ieškovas kategoriškai nesutinka su tuo, kad atsakovo prievolė sumokėti skolą kreditoriaus naudai atsirado iš paskolos teisinių santykių, o ne iš vienašalio abstraktaus sandorio (2011-03-15 paprastojo neprotestuotino vekselio). Ieškovo reikalavimas priteisti pagrindinę skolą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas yra teisėtas ir pagrįstas teismui pateikto vekselio pagrindu. Apeliantas nurodė, kad vekselio viešo patikimumo taisyklė galioja tik sąžiningiems vekselio turėtojams, o pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar vekselis buvo išduotas laisva valia, ar nebuvo sąlygotas apgaulės, todėl teismas nevisapusiškai ištyrė faktus ir neaptarė iškilusių prieštaravimų ir abejonių dėl to, kad ginčijamas vekselis buvo išgautas esant nesąžiningiems ir apgaulingiems veiksmams, be atsakovo tikrosios valios sandoriui sudaryti. Atsakovas teigia, kad atsakovo valia prieš pasirašant ant tuščių lapų, nebuvo vekselio pasirašymas, tačiau ieškovas nesutinka su tokiais atsakovo teiginiais. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas neginčija fakto ir nėra pateikta jokių įrodymų, kad ant 2011-03-15 paprastojo vekselio originalo yra ne atsakovo parašas, todėl laikytina, kad vekselį pasirašė būtent E. V.. Be to, vekselio išrašymas nėra siejamas su pinigų gavimu ar kitomis aplinkybėmis nenurodytomis pačiame vekselyje. Pažymėjo, kad apeliantas iš ieškovo gavęs 2012-09-03 pranešimą -reikalavimą sumokėti skolą pagal vekselį, o vėliau ir paties vekselio nuorašą neginčijo minėto dokumento ir skolos fakto, nors turėjo tokią galimybę. Nurodė ir tai, kad atsakovas neįrodė, kad trečiajam asmeniui buvo prieinami atsakovo įmonės dokumentai, bei tai, kad 2011-03-15 paprastasis vekselis atsirado apgaulės būdu, be atsakovo valios. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, preziumuojama, jog ieškovas yra sąžiningas vekselio turėtojas, kadangi atsakovas nepaneigė šios prezumpcijos ir neįrodė ieškovo, kaip vertybinio popieriaus turėtojo, nesąžiningumo. Be to, vekselis, kaip vertybinis popierius, yra dokumentas, patvirtinantis nepriklausančią nuo jokių juridinių faktų (įvykių ar veiksmų) teisėto vekselio turėtojo subjektinę turtinę teisę, t. y. reikalavimo teisę į jame nurodytą pinigų sumą. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Pažymėjo, kad CPK 284 str. nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Nurodė, kad atsakovas yra įmonių UAB „Ernesto mažoji miesto architektūra“ ir UAB „Plasterna“ direktorius, kas reiškia, jog būtent atsakovas turi teisę nustatyti sau atlyginimą, o duomenų apie sunkią įmonių, kuriose dirba direktoriumi, finansinę padėtį, atsakovas nepateikė. Taigi atsakovo nurodoma sunki finansinė padėtis tėra deklaratyvus teiginys, kuriuo siekiama uždelsti privalomo ir senai susidariusio (nuo 2012-01-01) įsiskolinimo mokėjimą. Šiuo atveju nėra jokių aplinkybių, kurios patvirtintų teismo sprendimo išdėstymo išimtinumą. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai, sąžiningai ir protingai išdėstė skolos apmokėjimą 6 mėn. laikotarpiui. Išdėstant teismo sprendimo vykdymą 2 metams, būtų pažeistas išimtinumo principas. Trečia, išdėstant teismo sprendimo vykdomą, turi būti užtikrintas tinkamas jo įvykdymas ir negali būti pažeisti šalies, kurios naudai sprendimas priimtas, lūkesčiai, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principai ir turi būti išlaikyta šalių interesų pusiausvyra. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovo apeliacinis skundas yra tapatus kitiems jo šioje civilinėje byloje pateiktiems procesiniams dokumentams, t. y. atsiliepimui, dublikui, priešieškiniui ir triplikui, o visos apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės buvo tinkamai ištirtos ir įvertinos pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinio skundo pateikimas yra akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir siekimas išvengti skolos mokėjimo arba kuo ilgiau užtęsti atsiskaitymą su kreditoriumi. Todėl Atsakovui turi būti skirta 10 000 Lt bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos priteisiant ieškovo naudai.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Atsakovo E. V. apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimas naikintinas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17CPK 327 str. 1 d. numato, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Šiuo atveju pirmos instancijos teismas netinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas, todėl dėl šio pažeidimo neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.) ir pažeidė materialines teisės normas (CPK 330 str.). Tuo remiantis yra pagrindas bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog pagal CPK 327 str. 1 d. 2 p. apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 str. 1 d. 2 p. taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 str.). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.

18Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl 24 000Lt skolos priteisimo pagal 2011-03-15 paprastąjį neprotestuotiną vekselį bei dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas E. V. 2011-03-15 pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 24 000 Lt sumai trečiajam asmeniui B. Z., kuris dirbo atsakovo įmonėje. Vekselio suma yra atsakovo įmonės įsiskolinimo darbuotojui suma, susijusi su darbo santykiais. 2012-08-24 tarp trečiojo asmens B. Z. ir UAB ,,Reikalavimas.LT“, buvo pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią ieškovas įgijo teisę iš atsakovo gauti 24 000 Lt, delspinigius, palūkanas ir kitus mokėjimus pagal 2011-03-15 paprastąjį vekselį. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2012-09-03 pranešimu - reikalavimu (b. l. 7). Atsakovas vekselio neapmokėjo, pateikė priešieškinį, pripažinti vekselį negaliojančiu, kaip sudarytą apgaulės įtakoje. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nusprendė ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovui UAB ,,Reikalavimas.LT“ iš atsakovo E. V. 24 000 Lt skolos, 861,37 Lt palūkanų, 1099 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 25 960,37 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-10-17 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, sprendimo vykdymą išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui po 4326,72 Lt mokant kas mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priešieškinį teismas atmetė. Dėl priimto teismo sprendimo atsakovas pateikė apeliacinį skundą. Apelianto E. V. nesutikimas su pirmosios instancijos sprendimu buvo grindžiamas motyvais, kad pirmosios instancijas teismas nevisapusiškai ištyrė bylos faktus, reikšmingus šalių ginčui teisingai išspręsti, motyvuotai neaptarė iškilusių prieštaravimų ir abejonių dėl to, kad ginčijamas vekselis buvo išgautas esant nesąžiningiems ir apgaulingiems veiksmams, atsakovui nežinomomis aplinkybėmis bei nesant atsakovo tikrosios valios tokiam sandoriui sudaryti ir teisiniams pagrindams sukurti.

19Pritartina apeliantui, kad priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pagrįstas ir teisingas, priimtas formaliai įvertinant byloje esančius duomenis, neįsigilinant į bylos esmę, netiriant ir nesiaiškinant su nagrinėjamos bylos dalyku susijusių faktinių aplinkybių, o tik formaliai nurodant, kad ieškovas įrodė savo reikalavimą, o atsakovas gi neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo atsikirtimus į ieškinį bei priešieškinio reikalavimus. Nors teismo pareiga pagrįsti sprendimą nereiškia teismo pareigos atsikirsti į kiekvieną byloje pareikštą argumentą, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo dalies esminių atsakovo išsakytų argumentų. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos metu apeliantas išdėstė argumentus, kad ieškovo reikalavimas kyla ne iš vekselio, o kad tarp jo ir ieškovo susiklostė teisiniai paskoliniai santykiai, kad pasirašytas vekselis vertintinas kaip paprastas rašytinis skolos dokumentas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nevertino tokių atsakovo argumentų. Be to, atsakovas tiek atsiliepime, tiek triplike nurodė, kad pinigų suma vienokia ar kitokia forma nebuvo perduota atsakovui, tačiau pirmos instancijos teismas dėl tokio argumento taip pat nepasisakė. Taip pat nagrinėjamoje byloje atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė 2011-03-15 paprastąjį vekselį pripažinti negaliojančiu. Priešieškinyje atsakovas išdėstė poziciją dėl trečiojo asmens B. Z. nesąžiningų ir apgaulingų veiksmų išgaunant vekselį. B. Z. nebuvo įtrauktas atsakovu byloje nagrinėjant priešieškinio reikalavimus, nors ginčijamas 2011-03-15 paprastasis vekselis, kuriuo atsakovas įsipareigojo sumokėti 24 000 Lt B. Z.. Priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje formaliai įvertinant byloje esančius duomenis, neįsigiliant į bylos esmę (priešieškinio dalyje), netiriant ir nesiaiškinant su nagrinėjamos bylos dalyku susijusias faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą iš naujo, atsakovo reikalavimas dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu turi būti išnagrinėti ne formaliai pasisakant, kad priešieškinys nėra pagrįstas, o įvertinant atsakovo argumentus dėl neteisėtų veiksmų išgaunant vekselį. Svarbu nustatyti aplinkybes, ar atsakovo tikroji valia buvo pasirašyti tokį vekselį, ar B. Z. apgaulės būdu, nesąžiningai pasinaudojo atsakovo parašu ant balto lapo. Pažymėtina tai, kad tirtinos aplinkybės dėl atsakovo pozicijos, jog jis pasirašinėjo ant tuščių lapų tam, kad vėliau ant jų galėtų būti atspausdinti prekių ėmimo įgaliojimai su skirtingų įmonių rekvizitais. Svarbu įvertinti duomenis, apie kuriuos kalbama teismo posėdžio metu, jog vekselio pasirašymo metu 2011-03-15 tretysis asmuo įmonėje nebedirbo ir jokių veiksmų neatlikinėjo.

20Atsižvelgiant į išdėstyta, iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti aukščiau nurodytus procesinius pažeidimus, tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes, įvertinant atsakovo išdėstytus teisinius argumentus. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas spręsdamas, kad tiek ieškinio, tiek priešieškinio dalyse pirmos instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, sprendimą naikina ir bylą perduoda nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Teismas negali išnagrinėti bylos iš esmės, nes apeliacinės instancijos teismas negali nagrinėti reikalavimų, kurių nenagrinėjo ir neišsprendė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina ir tai, kad priešieškinio dalyje pirmos instancijos teismas turi CPK 45 str. pagrindu pakeisti tinkamu atsakovą. Priešingu atveju, apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme pareikštą, bet neišnagrinėtą reikalavimą, apeliacijos dalyku tampa ne pirmosios instancijos teismo sprendimas, o šalių teisinis ginčas, kurio turinį sudaro pareikšto reikalavimo teisinis ir faktinis pagrindai, ieškovo atsikirtimai. Tačiau tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, apibrėžiančioms apeliacijos paskirtį, apeliacinės instancijos teismo procesines galias, ir taip būtų pažeistas šalių rungimosi principas.

21Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas.

22Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija,

Nutarė

23Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas UAB ,,Reikalavimas.LT“, kreipėsi į teismą su ieškininiu... 6. Atsakovas E. V. su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė... 7. Atsiliepime bei triplike į priešieškinį ieškovas su juo nesutiko, nurodė,... 8. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovo UAB ,,Reikalavimas.LT“ ieškinį... 10. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą darė išvadą, kad ieškovas įrodė... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Atsakovas E. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti priimtą sprendimą ir... 13. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuos prašė atmesti... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Atsakovo E. V. apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės... 16. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 17. CPK 327 str. 1 d. numato, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina... 18. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl 24 000Lt skolos priteisimo... 19. Pritartina apeliantui, kad priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas... 20. Atsižvelgiant į išdėstyta, iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios... 21. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio... 22. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 23. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimą panaikinti...