Byla 2A-2231-275/2012
Dėl naudojimosi kiemo aikštele tvarkos nustatymo, tretysis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“, išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Lipnickienės ir Andžejaus Maciejevskio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovams T. A. Vilkaičiui, J. G., O. B. L., E. L., L. L., N. V., M. Š., A. Z., A. L., V. B. L., J. L., S. L., M. Š. dėl naudojimosi kiemo aikštele tvarkos nustatymo, tretysis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“, išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti naudojimosi kiemo aikštele, esančia ( - ), tvarką pagal ieškovės pateiktą 2010-12-30 projektą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė 2005-06-29 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš UAB „Swedbank lizingas“ įsigijo stomatologijos kabinetą, su rūsio patalpomis ir bendrojo naudojimo patalpa, kurio paskirtis yra gydymo. Įsigydama patalpas ieškovė tapo šio namo bendro naudojimo objektų bendraturte bei kartu įgijo teisę naudotis gyvenamojo namo priklausiniu, t.y. kiemo aikštele (unikalus Nr. ( - )). Pažymėjo, kad ieškovė savo daiktinių teisių į kiemo teritoriją niekam neperleido. Atsakovai trukdo ieškovei naudotis kiemo aikštele. Atkreipė dėmesį, kad gyvenamasis namas, esantis adresu: ( - ), yra kultūros paveldo objektas. Atsakovai, nesuderinę su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriumi, vidinėje kiemo aikštelėje savavališkai įrengė automatinius vartų mechanizmus bei užtvarus ir tokiu būdu apribojo ieškovės, kaip bendrasavininkės teises, lyginant su kitų savininkų teisėmis, naudotis kiemo aikštele, įvažiavimu ir vartais. Ieškovė 2009-11-18 kreipėsi su prašymu į namą administruojančią bendrovę UAB „Senamiesčio ūkis“ dėl kiemo aikštelės, esančios ( - ), vartų pultelio išdavimo. UAB „Senamiesčio ūkis“ 2009-12-14 raštu informavo ieškovę, kad kiemo vartai, užtvarai yra įrengiami bendrasavininkių susitarimu pagal nustatyta tvarka parengtą ir suderintą projektinę dokumentaciją. Ieškovė 2009-12-30 informavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyrių, kad negali patekti į bendro naudojimo kiemą, nes neturi pultelio ir raktų nuo kiemo vartų, ir prašė Kultūros paveldo skyriaus pateikti visą informaciją apie kiemo aikštelėje įrengtų vartų automatinius mechanizmus ir užtvarų projektus. Kultūros paveldo skyrius 2010-01-15 raštu informavo ieškovę, kad toks projektas su Vilniaus miesto savivaldybės administracija apskritai nebuvo derintas. Kultūros paveldo skyrius 2010-11-25 raštu pranešė, kad jokie namo kiemo vartų automatinių mechanizmų ir/ar užtvarų projektai tikrinami ar derinami. Ieškovė ne kartą geranoriškai siūlė namo bendrasavininkiams susitarti dėl naudojimosi bendru namo kiemu tvarkos nustatymo, tačiau atsakovai sutikimo neišreiškė ir jokių kitų pasiūlymų šiuo klausimu nepateikė. Atsakovai savavališkai ir neteisėtai rakina visus įėjimus ir įvažiavimus į kiemą, elgiasi nesąžiningai. Ieškovės iniciatyva 2010-12-06 buvo organizuojamas daugiabučio namo savininkų susirinkimas dėl naudojimosi bendru namo kiemu, įvažiavimu ir vartais tvarkos nustatymo. Daugiabučio namo savininkų susirinkimas neįvyko dėl savininkų kvorumo nebuvimo. Advokato Mindaugo Kazlausko kontoroje 2011-02-02 buvo organizuojamas pakartotinis savininkų susirinkimas dėl daugiabučio namo naudojimosi vidiniu kiemu tvarkos nustatymo. Patalpų savininkai apie susirinkimą buvo informuoti tinkamai. Antstolė Palma Kiselienė faktinių aplinkybių protokolu konstatavo, kad 2011-02-02 į organizuotą susirinkimą neatvyko nei vienas iš daugiabučio namo patalpų savininkų ar jų įgaliotų asmenų. Civilinio kodekso 4.81 str. 1 d. numato, kad nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis. Atsakovai nesutinka gera valia susitarti dėl naudojimosi kiemo aikštele tvarkos nustatymo. Tarp bendraturčių susiklostę faktiniai kiemo naudojimo santykiai. Ieškovės siūlomas projektas dėl naudojimosi vidinės kiemo aikštelės tvarkos nustatymo, nesuvaržo atsakovų teisių laisvai naudotis vidiniu kiemu. Taip pat nekyla grėsmė, kad ateityje kils konfliktinės situacijos su atsakovais.

6II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. sausio 25 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino. Nustatė naudojimosi kiemo aikštele (unikalus Nr. ( - )), esančia ( - ), tvarką pagal ieškovės pateiktą 2010-12-30 projektą:

8„1.

9Daugiabučio namo bendrasavininkiai kartu su savo pasirinktais trečiaisiais asmenimis, gali laisvai patekti į daugiabučio namo, esančio ( - ), vidinį kiemą vienu pasirinktu lengvuoju automobiliu bet kuriuo paros metu, 24 valandas per parą ir tokį automobilį kieme laikyti.

102.

11Daugiabučio namo patalpose, įsikūrusios odontologijos klinikos darbuotojai, savininkai ir įmonės veiklai reikalingas paslaugas teikiantys asmenys turi teisę patekti į namo, esančio ( - ), vidinį kiemą vienu pasirinktu lengvuoju automobiliu nuo 9 val. ryto iki 18 val. vakaro darbo dienomis ir nuo 9 val. ryto iki 14 val. nedarbo dienomis ir tokį automobilį kieme laikyti.

123.

13Draudžiama daugiabučio namo vidiniame kieme palikti stovėti automobilį tokiu būdu, jog būtų apsunkintas įvažiavimas/išvažiavimas iš kiemo, taip pat blokuoti patekimą į bendro naudojimo patalpas. Daugiabučio namo vidiniame kieme automobilius galima palikti stovėti ar sustoti tik leistinose vietose.

144.

15Daugiabučio namo vidiniame kieme privaloma palikti automobilius taip, kad tai netrukdytų kitiems namo gyventojams.

165.

17Draudžiama daugiabučio namo vidiniame kieme užstatyti kitus automobilius bei kiemo vartus ar sudaryti bet kokias kliūtis patekti į automobilio stovėjimo vietą ar išvažiuoti iš jos, taip pat užstatyti įvažiavimą į kiemą bei praėjimus į laiptinę.

186.

19Daugiabučio namo kieme privaloma laikytis priešgaisrinių reikalavimų. Pastebėjus gaisrą ar dūmus iš karto pranešti priešgaisrinei tarnybai 112 bei informuoti UAB „Senamiesčio ūkis“ įgaliotą asmenį.

207.

21Draudžiama daugiabučio namo vidiniame kieme laikyti degiąsias sprogstamąsias bei kitas žmogaus sveikatai ir gyvybei pavojingas medžiagas, įrenginius, prietaisus.

228.

23Draudžiama daugiabučio namo vidiniame kieme remontuoti (įskaitant tepalų keitimą), plauti automobilius ar kitas transporto priemones.

249.

25Draudžiama daugiabučio namo vidiniame kieme šiukšlinti bei kelti triukšmą.

2610.

27Draudžiama gadinti, išmontuoti ar savo nuožiūra taisyti įvažiavimo vartus ar kitą daugiabučio namo vidiniame kieme esančią įrangą, prietaisus.

2811.

29Sutrikus kiemo vartų darbui, t.y. jiems tinkamai neatsidarant/neužsidarant, būtina kuo skubiau pranešti atsakingam asmeniui, UAB „Senamiesčio ūkis“ įgaliotam asmeniui. Griežtai draudžiama vartus atidarinėti patiems.

3012.

31Pastebėjus vagystės ar vandalizmo atvejus, būtina iš karto apie tai pranešti atsakingam asmeniui, UAB „Senamiesčio ūkis“ įgaliotam asmeniui.

3213. Suteikti daugiabučio namo bendrasavininkiams visus raktus nuo užraktų, rakinančių namo, esančio ( - ), vidinio kiemo vartus.

3314.

34Pašalinti visus užraktus, nuo kurių bendrasavininkiai neturi raktų.

3515.

36Draudžiama kiemo vartų valdymo pultelį/užraktus perduoti kitiems (tretiesiems) asmenims, išskyrus teisėtus naudotojus.“

37Priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovės naudai 2 731,84 Lt, t.y. po 210,14 Lt, bylinėjimosi išlaidų.

38Teismas nurodė, kad Civilinio kodekso 4.81 str. 1 d. nustatyta, jog namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu bendraturčių tarpusavio susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir Civilinio kodekso, galiojusio iki 2001-07-01, 127 str. 2 d. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 str. nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruojami juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais. Teismas konstatavo, kad viešame registre nėra paviešinta jokių bendraturčių susitarimų, nustatančių kiemo aikštelės naudojimo tvarką, taip pat nėra įregistruota jokių suvaržymų naudotis kiemo aikštele. Teismui nėra pateikta kitų įrodymų, kad ieškovei įsigyjant nekilnojamąjį turtą ( - ), apie galimus daiktinės teisės suvaržymus naudotis kiemo aikštele buvo žinoma. Atsakovė N. V. nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos atsiliepime išdėstytus argumentus apie patalpų paskirties keitimą, pasiektus susitarimus tuo metu. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės N. V. argumentus, kad 2001-05-01 notariškai patvirtinti A. S. stomatologinės įmonės „Dentesta“ įsipareigojimai yra privalomi ieškovei, nes jais faktiškai buvo nustatyta vidinio kiemo (unikalus Nr. ( - )) naudojimosi tvarka bei ieškovei buvo nustatyti daiktinės teisės suvaržymai. Civilinio kodekso 4.75 str. 1 d. įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Iš teismui pateiktų aukščiau nurodytų įrodymų matyti, kad namo bendraturčiai tarpusavyje nesutarė. Nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, teismui pateikti projektai turi būti vertinami pagal šiuos kriterijus: teisėtumo, adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo, faktinių nuosavybės teisinių stabilumo. Teismas pažymėjo, kad nei vienas atsakovas nepateikė teismui naudojimosi tvarkos kiemo aikštele projekto. Atsakovai A. L. ir O. B. L. su ieškiniu sutiko. Nesutikimą su pateiktu projektu pareiškė tik atsakovė N. V., kuri nurodė, kad ieškovės siūlomas tvarkos projektas yra nepriimtinas, nerealus ir faktiškai gyvendinamas, nes šios tvarkos 3 ir 5 punktai negali būti įgyvendinti, kadangi kiemas yra mažas, o visi 12 butų savininkai turi transporto priemones. Atsakovė atsiliepime, jos atstovas teismo posėdžio metu neišdėstė jokių pasiūlymų dėl ieškovės pateiktos tvarkos 3, 5 bei kitų punktų koregavimo, nepateikė savo siūlomų naudojimosi kiemo aikštele tvarkos variantų. Kadangi ieškovės siūlomas projektas buvo vienintelis teismui pateiktas naudojimosi kiemo aikštele tvarkos projektas, teismas laikė, kad atsakovės N. V. pastabos dėl pateikto projekto nėra pagrįstos įrodymais, nėra konkrečios, kiti atsakovai nuomonės dėl siūlomo projekto nepateikė, o atsakovai A. L. ir O. B. L. su ieškovės siūlomu naudojimosi kiemu tvarkos projektu sutiko, ieškovės siūloma naudojimosi kiemo aikštele tvarka nesuvaržo atsakovų teisių laisvai naudotis kiemo aikštele, atitinka viešosios tvarkos reikalavimus, siūloma tvarka siekiama užkirsti kelią konfliktinėms situacijoms.

39III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

40Atsakovė N. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą D. D. ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose. Nurodo, kad priimtuoju teismo sprendimu nustatytoje naudojimosi kiemo aikštele (unikalus Nr. ( - )), esančia ( - ), tvarkoje pagal ieškovės pateiktą 2010-12-30 projektą nėra nustatytos konkrečios dalys, kurios turėtų būti nustatytos atsižvelgiant į kiekvieno bendraturčio dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, kuriomis kiekvienas bendraturtis naudosis. Civilinio kodekso 4.82 str. 5 d. nustato, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo (šiuo konkrečiu atveju - kiemo aikštelės) naudingojo ploto santykiui. Taigi, šis teismo sprendimas neatitinka įstatymų reikalavimų ir todėl turi būti panaikintas. Teismas 2012-01-25 sprendime nurodė, kad atsakovė N. V. nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos atsiliepime išdėstytus argumentus apie patalpų paskirties keitimą, pasiektus susitarimus tuo metu. Tai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Atsakovė N. V. šioje byloje pateikė teismui stomatologijos kabineto užimamų patalpų paskirties keitimo metu 2001-05-01 A. S. stomatologinės įmonės „Dentesta“ pasirašytus įsipareigojimus, kuriais buvo atsisakyta teisės naudotis kiemu. Taigi, teismas priimdamas sprendimą netinkamai ištyrė pateiktus įrodymus ir dėl to padarė neteisingas išvadas. Ieškovės pateiktas 2010-12-30 projektas, pagal kurį teismo sprendimu buvo nustatyta naudojimosi kiemo aikštele tvarka, visiškai neatitinka teismo nurodytų projekto vertinimo kriterijų. Kiemo aikštelės bendraturčiai, duodami sutikimą pakeisti stomatologijos kabineto užimamų patalpų paskirtį su sąlyga, kad stomatologijos klinikos darbuotojai ir klientai nesinaudos kiemo aikštele, pagrįstai tikėjosi, kad kiemo aikštelė nebus naudojama komerciniais tikslais ir taip nebus sukeliami papildomi nepatogumai gyventojams naudotis kiemo aikštele. Teismo nustatytoje naudojimosi kiemo aikštele tvarkoje pagal ieškovės pateiktą projektą, tokia galimybė numatyta. Todėl nustatyta naudojimosi kiemo aikštele tvarka sukels papildomą įtampą ir pagrįstą gyventojų nepasitenkinimą, o tai tikrai neprisidės prie socialinės taikos siekimo. Taigi, teismo sprendime nesilaikyta projekto vertinimo pagal socialinės taikos ir proporcingumo kriterijų. Teismo sprendimu patvirtinto naudojimosi kiemo aikštele projekto 5 punkte numatyta, kad draudžiama daugiabučio namo vidiniame kieme užstatyti kitus automobilius bei kiemo vartus ar sudaryti bet kokias kliūtis patekti į automobilio stovėjimo vietą ar išvažiuoti iš jos, taip pat užstatyti įvažiavimą į kiemą bei praėjimus į laiptinę. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad vidinis kiemas yra nedidelis, jame neužstatant kitų automobilių bei kiemo vartų praktiškai įmanoma pastatyti tik 6 automobilius, o kiemu naudojasi 12 butų ir kitų patalpų savininkai, kurie beveik visi turi automobilius, todėl naudotis vidiniu kiemu laikantis teismo sprendimu nustatytos tvarkos ir jos nepažeidžiant praktiškai neįmanoma. Laikantis teismo sprendimu nustatytos naudojimosi vidiniu kiemu tvarkos, dalis bendraturčių aplamai netektų galimybės naudotis vidiniu namo kiemu (statyti jame automobilius) ir taip būtų pažeistos jų teisės. Tokia nustatyta tvarka tikrai negali būti laikoma racionalia (patogia) ir efektyvia. Taigi, teismas vertindamas atsakovės pateiktą naudojimosi vidiniu kiemu tvarkos projektą nesivadovavo projekto vertinimo naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijumi. Tai, kad ieškovės siūlomas projektas buvo vienintelis teismui pateiktas naudojimosi kiemo aikštele tvarkos projektas, visiškai nereiškia kad jis ir turėjo būti pripažintas tinkamu, nors teismas jį vertindamas nesilaikė savo paties nurodytų projekto vertinimo kriterijų ir todėl pagal jį nustatyta naudojimosi vidiniu kiemu tvarka yra praktiškai neįgyvendinama. Tai, kad teismo nustatyta naudojimosi vidinio kiemo aikštele tvarka realiai suvaržytų atsakovų teises laisvai ja naudotis ir neužkirstų kelio konfliktinėms situacijoms, buvo nurodyta aukščiau.

41Atsakovai E. L., J. L., L. L., V. B. L., S. L., A. Z. pateikė teismui pareiškimus, kuriuose nurodo, kad prisideda prie atsakovės N. V. apeliacinio skundo, sutikdami su visais jame nurodytais teismo sprendimo panaikinimo pagrindais ir palaikydami apeliacinio skundo reikalavimus.

42Ieškovė D. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliantės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-25 sprendimo atmesti visų reikalavimų ribose. Priteisti iš apeliantės 1 452 Lt dydžio advokato atstovavimo išlaidų. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad Civilinio kodekso 4.75 str. 1 d. nuostata, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Šiuo konkrečiu ginčo atveju, kilo nesutarimas dėl naudojimosi kiemo aikštele (unikalus Nr. ( - )), esančia adresu ( - ). Ieškovė ne kartą geranoriškai siūlė namo bendrasavininkams susitarti dėl naudojimosi bendru namo kiemu tvarkos nustatymo, tačiau atsakovai nesutiko gera valia susitarti dėl naudojimosi kiemo aikštele tvarkos nustatymo, todėl ieškovė ir buvo priversta kreiptis į teismą su prašymu dėl naudojimosi kiemo aikštele tvarkos nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne karta pažymėjęs, kad atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra kraštutinis būdas, kai išnaudotos kitos galimybės įgyvendinti bendro daikto naudojimo galimybes. Todėl visu pirma turi būti svarstoma galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką. Šiuo konkrečiu atveju teismo sprendimas yra visiškai pagrįstas ir atitinkantis įstatymų reikalavimus. Ieškovė 2005-06-29 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš UAB „Swedbank lizingas“ įsigijo stomatologijos kabinetą, kartu su rūsio ir bendrojo naudojimo patalpomis. Įsigydama patalpas, ieškovė tapo ir šio namo bendrojo naudojimo objektų bendraturte bei įgijo teisę naudotis gyvenamojo namo priklausiniu, t.y. ginčo aikštele. Ieškovė niekada niekam neperleido savo daiktinių teisių į kiemo teritoriją, o apeliantė teismui nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad ieškovei D. D., įsigijus patalpas, pastarajai perėjo bent kokie įsipareigojimai, susiję su ginčo kiemo naudojimosi tvarka, ar atitinkami daiktinės teisės suvaržymai. Apeliantės argumentas, kad kiemo aikštelės bendraturčiai, duodami sutikimą pakeisti stomatologijos kabineto užimamų patalpų paskirtį su sąlyga, kad stomatologijos klinikos darbuotojai ir klientai nesinaudos kiemo aikštele, pagrįstai tikėjosi, kad kiemo aikštelė nebus naudojama komerciniais tikslais ir taip nebus sukeliami papildomi nepatogumai gyventojams naudotis kiemo aikštele, vertintinas itin kritiškai, kadangi nei ieškovė, nei buvusi A. S. stomatologinės įmonės „Dentesta“ savininkė, niekada nebuvo perleidusi įstatymų nustatyta tvarka savo daiktinių teisių į kiemo aikštelės teritoriją. Ieškovės siūloma naudojimosi kiemo aikštele tvarka niekaip nesuvaržo atsakovų teisių laisvai naudotis kiemo aikštele, atitinka viešosios tvarkos reikalavimus, bei kartu užkerta kelią konfliktinėms situacijoms ateityje. Teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į įrodymų tikrąjį turinį ir prasmę, įvertino juos sistemiškai, t.y. visų reikšmingų faktinių aplinkybių kontekste, tokiu būdu nepažeisdamas Civilinio proceso kodekso 176, 185 str. reikalavimų, nenukrypdamas nuo Aukščiausiojo Teismo kasacinėje praktikoje nusistovėjusių įrodymų pakankamumo ir faktų įrodytumo kriterijų.

43IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

44Skundas dalinai tenkintinas.

45CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, kokiais atvejais suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą - kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ieškovė, kaip jos teisės pažeidimą nurodo tą aplinkybę, jog ji, įsigijusi name, esančiame ( - ), patalpas, kartu įgijo teisę naudotis bendro kiemo teritorija, nurodė, jog ji turi teisę naudotis vidiniu kiemu, kaip teisėta savininkė, tačiau atsakovai savavališkai rakina visus įėjimus ir įvažiavimus į kiemą. Taigi, jos teisės pažeidimu nurodyta tai, jog ji negali naudotis rakinamais kiemo vartais ir tokiu būdu negali patekti ji pati ir kiti asmenys, kuriuos ji įvardija trečiaisiais asmenimis, į kiemo teritoriją. Esant tokiam ieškinio pagrindui, teismas turėjo byloje padaryti išvadą, ar namo, esančio ( - ), kieme įrengti vartai bei užtvaras yra įrengti teisėtai, ir tik nustačius jų teisėtą įrengimą, daryti išvadą, ar atsakovai, rakindami vartus, ir tuo trukdydami ieškovei bei jos pasirinktiems asmenims įvažiuoti automobiliu į kiemą ir ten jį laikyti, pažeidžia ieškovės teises ir dėl to teismo sprendimu gali būti įpareigoti įteikti ieškovei raktus nuo vidinio kiemo vartų. Kadangi iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėti veiksmai, t.y. pripažinus, kad vartai įrengti neteisėtai, teismo sprendimu negali būti įtvirtinta ieškovės teisė naudotis tokiais vartais, todėl byloje aplinkybė dėl vartų įrengimo teisėtumo yra svarbi.

46Trečiojo asmens byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyrius ieškovę informavo 2010-01-15 raštu Nr. A51-911( b.l.15, t. I), jog Vilniaus m. savivaldybė nėra peržiūrėjusi ir suderinusi projekto vartams bei užtvarui įrengti namo, esančio ( - ) kieme, nurodė, jog statyti užtvarą ar kitaip užimti žemę leidžiama tik statytojo nuosavybės teise ar kitais LR įstatymų pagrindais valdomame žemės sklype. Byloje nepateikti įrodymai, jog teritorija, kurią ieškovė įvardija vidiniu namo, esančio ( - ) kiemu, yra priskirta valdymui ar naudojimui namo gyventojams ir asmenims, turintiems nuosavybės teisėmis patalpas šiame name, todėl nėra pagrindo CK 4.75 straipsnio pagrindu, kuriuo reiškiamas ieškinys, nustatyti teismo tvarka naudojimosi kiemu tvarką. Kiemas nėra bendroji dalinė namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti naudojimosi tvarkos objektu, kuris nepriklauso nei ieškovei, nei atsakovams. Tai, kad namo kiemo teritorija yra valstybės nuosavybė, reikšti reikalavimą naudotis šiuo kiemu turi teisę bet kuris suinteresuotas asmuo, taip pat ir ieškovė, tačiau reikalavimo pašalinti kliūtį naudotis kiemu, paliekant jame automobilį, t.y. nugriauti neteisėtai įrengtą užtvarą, ieškovė nereiškia, todėl toks jos teisių pažeidimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, teismas negali išeiti iš pareikšto ieškinio ribų, nes remiantis CPK 265 straipsnio 2 dalimi, sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus, o tokios kategorijos bylose tokių ribų peržengimas nenumatytas. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį, vadovaudamasis CK 4.81 straipsnio 1 dalimi, tuo netinkamai taikė materialinės teisės normas. Ši norma reglamentuoja nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką atskiromis, izoliuotomis namo ar buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tačiau tas nekilnojamas daiktas turi priklausyti bendraturčiams nuosavybės teisėmis. Teismas, nustatydamas naudojimosi tvarką privatiems asmenims valstybei priklausančia žemės dalimi, kuri jiems nesuteikta nuomai, panaudai, nėra jų valdoma kitokiais pagrindais, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl yra pagrindas, numatytas CK 330 straipsnyje, panaikinti teismo sprendimui, ir ieškiniui atmesti.

47Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovai neteisėtai įrengė užtvarą įvažiavimui į kiemą, t.y. užėmė žemę, kurios jie nevaldo įstatymų numatytais pagrindais, įrengė užtvarą, neturėdami normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties parengto supaprastinto statinio projekto, kuriam pritartų Savivaldybės administracijos įgaliotas savivaldybės valstybės tarnautojas ir už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos atstovas, kadangi namas yra kultūros paveldo objektas ( b.l.17, t. I). Tai, kad ieškovė yra informavusi apie tokio užtvaro įrengimą Vilniaus m. savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentą, netikslinga pakartotinai pranešti apie šį pažeidimą savivaldybei, priimant atskirąją nutartį CPK 299 straipsnio pagrindu.

48Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog teismas netinkamai įvertino stomatologijos kabineto užimamų patalpų paskirties keitimo metu 2001-05-01 A. S. stomatologinės įmonės „Dentesta“ pasirašytus įsipareigojimus. Kadangi teismo sprendimas naikinamas kitais argumentais, nei nurodyti apeliaciniame skunde, daryti išvadą, ar įsipareigojimus, kuriuos namo gyventojams pateikė R. S., perėmė nauja patalpų savininkė ieškovė, nėra tikslinga. Šiai išvadai padaryti reikėtų pasiūlyti šalims pateikti naujus įrodymus byloje, t.y. ar patalpų įrengimui buvo duoti atsakovų sutikimai, ar jų apsisprendimą duoti tokį sutikimą nulėmė įsipareigojimai, patvirtinti notarės D. F. ( b.l.108, t. I). Atsižvelgiant į tai, kad ankstesnis patalpų savininkas atsisakė nuo jam teisės naudotis kiemu, bet ieškovei šio atsisakymo neginčijant, ieškovei nesiekiant šio atsisakymo pripažinimo negaliojančiu, darytina išvada, kad šioje byloje nesant tokio reikalavimo, išvados dėl šio įsipareigojimo teisėtumo suvaržytų ieškovės teises jį nuginčyti pagal ieškinį.

49Teismas sprendimu patvirtino ieškovės teisių pažeidimą, nenustatęs tokių pažeidimų iš atsakovų pusės, pvz. kad atsakovai būtų palikę automobilius kieme tokiu būdu, kad būtų apsunkintas išvažiavimas iš kiemo, kad būtų užstatyti kiti automobiliai, kad jie nesilaikytų priešgaisrinių reikalavimų ir kt., todėl tokios teisės, kurių pažeidimas nebuvo padarytas, negali būti ginamas teismo sprendimu. Ieškovė pateikė reikalavimus, kurių nenurodė ieškininiame pareiškime, kai kurie reikalavimai yra sąlyginiai ( pvz. pastebėjus gaisrą ar dūmus ), nekonkretūs ( pvz. pašalinti visus užraktus), todėl negali būti iš esmės išnagrinėti, tokiems reikalavimas, kaip nekonkretiems, turėjo būti nustatytas terminas trūkumų šalinimui. Kadangi ieškinys atmestinas aukščiau nurodytais pagrindais, , netikslinga bylą grąžinti naujam nagrinėjimui ir nustatyti trūkumų šalinimą, padarius išvadą, kad ieškinys netenkintinas.

50Iš ieškovės atsakovei N. V. priteistinos išlaidos, jos turėtos žyminiam mokesčiui sumokėti – 141 Lt, o procesinių dokumentų įteikimui turėtos teismo išlaidos – 198,90 Lt, priteistinos iš ieškovės valstybei.

51Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

52Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

53Priteisti iš ieškovės D. D. atsakovei N. V. 141 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

54Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita ( - ), įmokos kodas 5660) iš ieškovės D. D. 198,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.Ginčo esmė... 5. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti naudojimosi kiemo... 6. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. sausio 25 d. sprendimu ieškovės... 8. „1.... 9. Daugiabučio namo bendrasavininkiai kartu su savo pasirinktais trečiaisiais... 10. 2.... 11. Daugiabučio namo patalpose, įsikūrusios odontologijos klinikos darbuotojai,... 12. 3.... 13. Draudžiama daugiabučio namo vidiniame kieme palikti stovėti automobilį... 14. 4.... 15. Daugiabučio namo vidiniame kieme privaloma palikti automobilius taip, kad tai... 16. 5.... 17. Draudžiama daugiabučio namo vidiniame kieme užstatyti kitus automobilius bei... 18. 6.... 19. Daugiabučio namo kieme privaloma laikytis priešgaisrinių reikalavimų.... 20. 7.... 21. Draudžiama daugiabučio namo vidiniame kieme laikyti degiąsias... 22. 8.... 23. Draudžiama daugiabučio namo vidiniame kieme remontuoti (įskaitant tepalų... 24. 9.... 25. Draudžiama daugiabučio namo vidiniame kieme šiukšlinti bei kelti... 26. 10.... 27. Draudžiama gadinti, išmontuoti ar savo nuožiūra taisyti įvažiavimo vartus... 28. 11.... 29. Sutrikus kiemo vartų darbui, t.y. jiems tinkamai neatsidarant/neužsidarant,... 30. 12.... 31. Pastebėjus vagystės ar vandalizmo atvejus, būtina iš karto apie tai... 32. 13. Suteikti daugiabučio namo bendrasavininkiams visus raktus nuo užraktų,... 33. 14.... 34. Pašalinti visus užraktus, nuo kurių bendrasavininkiai neturi raktų.... 35. 15.... 36. Draudžiama kiemo vartų valdymo pultelį/užraktus perduoti kitiems... 37. Priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovės naudai 2 731,84 Lt, t.y. po... 38. Teismas nurodė, kad Civilinio kodekso 4.81 str. 1 d. nustatyta, jog namo, buto... 39. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 40. Atsakovė N. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3... 41. Atsakovai E. L., J. L., L. L., V. B. L., S. L., A. Z. pateikė teismui... 42. Ieškovė D. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliantės... 43. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 44. Skundas dalinai tenkintinas.... 45. CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, kokiais atvejais suinteresuotas asmuo turi... 46. Trečiojo asmens byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos... 47. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovai neteisėtai... 48. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog teismas netinkamai... 49. Teismas sprendimu patvirtino ieškovės teisių pažeidimą, nenustatęs tokių... 50. Iš ieškovės atsakovei N. V. priteistinos išlaidos, jos turėtos žyminiam... 51. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 52. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. sprendimą panaikinti... 53. Priteisti iš ieškovės D. D. atsakovei N. V. 141 Lt bylinėjimosi išlaidų... 54. Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija...