Byla 2-1256-826/2015
Dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant K. P., dalyvaujant ieškovei A. J., ieškovės atstovui advokatui V. J., atsakovės VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės atstovams Ž. K. ir advokatei D. Z., teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovei VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninei, tretiesiems asmenims VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės gydytojai N. S., IF P&C Insurance AS dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Nustatė

22015-05-15 ieškovė A. J. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovei Klaipėdos jūrininkų ligoninei dėl gydytojo veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad 2014-03-03 patyrė traumą, t. y. eidama užlipo ant akmenuko ir dėl to išsilaužė dešinės pėdos du sezamoidinius kauliukus. Dėl patirtos traumos 2014-03-05 kreipėsi į budintį gydytoją chirurgą, kuris po apžiūros, įtaręs dešinės pėdos I-ojo padikaulio lūžimą, nurodė kreiptis į gydytoją traumatologą. Tą pačią dieną ją apžiūrėjo gydytoja N. S., kuri elgėsi labai nedraugiškai, ją įžeidinėjo, tačiau visgi nusiuntė padaryti rentgeno nuotrauką. Rentgeno nuotrauką dariusi gydytoja iš karto pasakė, jog koja yra labai sutinusi, lūžio nesimato. Tuomet ieškovė grįžo pas gydytoją N. S., kuri padarė įrašą, jog patempta dešinės pėdos sausgyslė, rekomendavo tepti kremus ir dėti kompresus. Kojos skausmas ir tinimas nepraėjo, dėl to 2014-03-18 ieškovė vėl kreipėsi į tą pačią gydytoją N. S., vėl buvo nusiųsta padaryti rentgeno nuotrauką, tačiau rentgeno nuotrauką dariusi gydytoja B. P. pakartojo, jog esant tokiam sutinimui lūžio pastebėti neįmanoma, ir nurodė atlikti kompiuterinę tomografiją. Gydytoja N. S. atsisakė išrašyti siuntimą atlikti kompiuterinę tomografiją ir išrašė siuntimą reabilitacijai bei įrašė artrito-artrozės diagnozę. Kojos skausmas ir tinimas nepraėjo ir toliau, laikėsi temperatūra, todėl 2014-05-13 ieškovė Klaipėdos vaikų ligoninėje atliko kompiuterinės tomografijos tyrimą, kurio metu nustatytas sezamoidinių kauliukų lūžimas. 2014-05-16 ieškovei išoperuota koja, pašalintas vienas kauliukas ir iš dalies kitas lūžęs kauliukas. 2014-06-02 atliko pakartotinį kompiuterinės tomografijos tyrimą, kurio metu buvo nustatyta, jog kaupiasi skysčiai. Dėl gydytojos N. S. veiksmų ji patyrė pažeminimą, nes gydytoja iš jos tyčiojosi, teigė, kad ji imituoja skausmą, įrašė neteisingą artrito diagnozę. Gydytoja savo pareigas atliko atmestinai, privertė ieškovę kentėti skausmą, buvo apribota jos judėjimo laisvė bei bendravimas su žmonėmis. Dėl tokių veiksmų ieškovei buvo padaryta neturtinė žala. Prašo priteisti iš atsakovės 4500 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

3Atsakovė VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, kadangi apie Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2015-04-02 sprendimą sužinojo tą pačią dieną, nes dalyvavo posėdyje, o ieškinį pateikė tik 2015-05-15, ieškinio senaties termino atnaujinti neprašo. Ieškovė teigia, kad gydytoja N. S. su ja elgėsi nepagarbiai, tačiau ji po pirmos apžiūros dar du kartus kreipėsi į gydytoją N. S. ir iki bylos iškėlimo jokių pastabų dėl gydytojos elgesio neteikė. Gydytoja N. S. tinkamai apžiūrėjo ieškovę, įvertino rentgeno nuotraukas, kuriose nurodyta, jog lūžio nesimato. Gydytoja N. S. 2014-04-16 išrašė siuntimą operacijai, nes jos skirtas konservatyvus gydymas nepadėjo. Ieškovė buvo apžiūrėta iš karto jai atvykus, paskirti radiologiniai tyrimai, skirti skausmą malšinantys vaistai, pėdos I piršto fiksacija. Gydytojas negali garantuoti, jog gydymo metu bus pasiektas konkretus teigiamas rezultatas. Atsakovė gali būti atsakinga už gydytojo veiksmus tik tuomet, jeigu gydytojas netinkamai vykdė savo pareigas, nebuvo rūpestingas ir atidus, tačiau tokių veiksmų šiuo atveju nenustatyta. Teismas, spręsdamas ligoninės atsakomybės klausimą, turi vertinti ne gydymo rezultatą, o procesą, ar pacientas gavo reikiamą gydymą konkrečiu atveju. Sprendžiant gydytojų atsakomybės klausimą reikšmingi yra teismo medicinos ekspertizės išvada, rašytiniai duomenys, kuriuose nurodyti atlikti tyrimai, specialistų paaiškinimai. Atsakovė pažymėjo, jog Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, prieš priimdama ieškovei nepalankų 2015-04-02 sprendimą, kreipėsi į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas, prašydama pateikti atsakymus į komisijos nariams iškilusius klausimus dėl diagnozės ieškovei nustatymo ir paskirto gydymo pagrįstumo. 2015-02-19 gautas atsakymas, jog ieškovei buvo paskirti reikiami tyrimai bei tinkamas gydymas. Atsakovė pažymėjo, jog tarp ieškovės deklaruojamos žalos ir gydytojos N. S. veiksmų nėra priežastinio ryšio, nes pagal ieškovės sveikatos būklę nebuvo įmanoma diagnozuoti kauliukų lūžių ir kaulo išnirimo. Kaulo išnirimas, kuris buvo pagrindinė skausmo priežastis, buvo pamatytas tik atlikus chirurginį gydymą bei atvėrus žaizdą. Gydytoja N. S. teisingai įvertino radiologinį tyrimą, o 2014-03-05 ir 2014-03-18 indikacijų kompiuterinei tomografijai nebuvo. Gydytoja neturėjo jokios galimybės nustatyti dešinės pėdos sezamoidinio kaulo išnirimą, kuris ir buvo pagrindinė skausmo priežastis. Kaulo išnirimo nesimatė ir 2014-05-13 kompiuterinės tomografijos metu.

4Trečiasis asmuo IF P&C Insurance AS pateikė atsiliepimą į ieškinį ir prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

5Teismo posėdyje ieškovė A. J. ir jos atstovas advokatas V. J. palaikė ieškinio reikalavimus, ieškovė papildomai paaiškino, kad tuo pačiu metu, kai kreipėsi į gydytoją N. S., lankėsi ir pas kitus gydytojus, jie nurodė, jog būtina atlikti kompiuterinę tomografiją. Ieškovė, nepaisydama nemandagaus gydytojos elgesio pirmo apsilankymo metu, dar du kartus ėjo pas tą pačia gydytoją, nes dėl apriboto judėjimo negalėjo važiuoti į kitas ligonines ar pas kitus specialistus. Ją operavęs gydytojas V. Ž., turėjęs tas pačias rentgeno nuotraukas, iš karto įtarė kauliukų lūžį ir paskyrė kompiuterinę tomografiją. Po traumos ir apsilankymo pas gydytoją ieškovė neprašė nedarbingumo pažymėjimo, ėjo į darbą iki pat operacijos. Ieškovė nurodė, kad dirba viešbučio administratore, turi pasitikti ir palydėti svečius į jų kambarius, jai darbo metu teko vaikščioti – lipti laiptais.

6Teismo posėdyje atsakovės VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės atstovai nurodė, kad palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į ieškinį, ir papildomai naujų aplinkybių nenurodė.

7Trečiasis asmuo N. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, mano, jog suteikė ieškovei tinkamą pagalbą, paskyrė reikiamą gydymą pagal gautus tyrimų atsakymus. Ieškovę priimdavo tą pačią dieną, kai ji atvykdavo. Ieškovei iš karto nurodė koją imobilizuoti bei paaiškino, kad 2 savaites negalės vaikščioti ir bus nedarbinga. Po mėnesio nutarė paskirti operacinį gydymą, nes skausmas ieškovei nepraėjo. Taip pat nurodė, jog su ieškove nebuvo kalbėta dėl kompiuterinės tomografijos paskyrimo. Pas ją ieškovė atėjo su rentgeno nuotrauka, kurią padaryti nurodė ieškovę apžiūrėjęs chirurgas, o rentgeno nuotraukoje lūžio nesimatė. Net jeigu kauliukai lūžę, bet nėra išnirimo, žmogus gali judėti, tačiau nei lūžių, nei išnirimo rentgeno nuotraukoje nebuvo matyti. Manė, jog ieškovei skausmas nepraeina dėl nugaros problemų, podagros ar artrito, nes tai yra būdinga indikacija. Pažymėjo, kad ieškovė elgėsi nemandagiai ir isteriškai, akcentavo didelį skausmą. Jeigu rentgeno nuotraukoje būtų buvę matyti kauliukų lūžiai, operacinis gydymas iš karto nebūtų buvęs skiriamas, o koja būtų imobilizuota, indikacijų kompiuterinei indikacijai nebuvo, nes nebuvo matyti lūžių.

8Liudytojas gydytojas ortopedas-traumatologas V. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovės patirta trauma labai reta, o gydytojas, nustatydamas diagnozę, esant ieškovės nurodytiems simptomams, vadovaujasi paciento skausmo apibūdinimu bei čiuopdamas skaudamą vietą. Esant tokiai traumai taikoma imobilizacija ir skiriamas konservatyvus gydymas, iki mėnesio laiko stebima, ar mažėja patinimas, ir tik tada, kai konservatyvus gydymas neduoda teigiamų rezultatų, taikomas operacinis gydymas. Ieškovė atvykusi pas jį tiksliai nurodė vietą, kurioje skauda, jai jau kurį laiką buvo taikomas konservatyvus gydymas, kuris buvo neveiksmingas. Jis apžiūrėjo skaudantį didžiojo piršto sąnarį, kur yra sezamoidiniai kauliukai, jie buvo skausmingi, nors ieškovės atneštos rentgeno nuotraukos lūžių nerodė, tačiau skausmui užsitęsus jis įtarė lūžį ir nurodė atlikti kompiuterinę tomografiją. Gavus atsakymą, nustatyti lūžiai ir nutarta operuoti. Pažymėjo, jog lūžus sezamoidiniams kauliukams ne visada taikomas operacinis gydymas, pradedama nuo konservatyvaus gydymo, kuris gali tęstis iki 6 mėnesių, bet bent jau iki 1 mėnesio laiko yra stebimas gijimas. Taikytinas gydymas priklauso nuo traumos pobūdžio ir paties gydytojo taktikos. Nurodė, jog sezamoidinių kauliukų lūžiai turėtų sugyti per 2–3 mėn., bet pėdos negalima minti ta vieta. Sezamoidiniai kauliukai yra apsupti sausgyslės, jie sudaryti iš dviejų dalių, jų lūžius sudėtinga nustatyti be kompiuterinės tomografijos. Ieškovė pas jį atvyko jau po to, kai nepaisant lūžių nerodžiusių rentgeno nuotraukų ieškovei pėda negijo ir išliko skausminga. Taigi ieškovei jau buvo taikytas konservatyvus gydymas, kuris nepadėjo, dėl to jis įtarė, kad kauliukai gali būti lūžę. Atlikęs operaciją pamatė, kad kauliukai ne tik lūžę, bet ir išnirę iš plyšusios sausgyslės, tačiau tik operacijos metu gali būti nustatomi tokie lūžimai ir plyšimai. Nurodė, jog kauliuko išnirimas galėjo atsirasti dėl netinkamo režimo, bet labiausiai tikėtina, jog išnirimą sąlygojo itin retos traumos pobūdis, taip pat nurodė, jog nebūtinai dėl kauliuko išnirimo ieškovė galėjo jausti skausmą. Esant tokiai traumai pėdą būtina imobilizuoti, svarbu, kad lūžęs pirštas nejudėtų. Imobilizuoti privaloma, jeigu nustatomas lūžis, o jei lūžimas nenustatomas, taikomas kitoks gydymas. Jeigu klinikiniai apžiūros duomenys nesutampa su rentgenologiniais tyrimais, tik tada skiriamas kitas tyrimas. Kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, operacinis gydymas paprastai iš karto nėra taikomas, būtina kurį laiką bent iki 1 mėnesio stebėti konservatyviai.

9Ieškinys atmestinas.

10Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė 2014-03-03 patyrė traumą buityje, susilaužė dešinės pėdos du sezamoidinius kauliukus. 2014-03-05 ji kreipėsi į budintį gydytoją chirurgą, jis apžiūrėjęs jos koją įtarė lūžį ir nusiuntė konsultuotis pas traumatologą. Ieškovę apžiūrėjo gydytoja traumatologė N. S., ji išrašė jai siuntimą pasidaryti rentgenologinį tyrimą. Atlikus rentgenologinį tyrimą, gydytoja kauliukų lūžio nenustatė, diagnozavo sausgyslės patempimą, nurodė skaudamą vietą tepti kremais ir dėti kompresus. Ieškovė vykdė gydytojos nurodymus, tačiau skausmas nepraėjo ir ji vėl nuvyko pas tą pačią gydytoją, tačiau atlikus pakartotinius rentgenologinius tyrimus lūžių vėl nenustatyta. Skausmui nepraėjus, ieškovė 2014-05-13 nuvyko į Klaipėdos vaikų ligoninę, kur jai buvo atlikta kompiuterinė tomografija ir nustatyti pėdos dviejų sezamoidinių kauliukų lūžiai. Su atsakymu ji kreipėsi į kitą gydytoją, t. y. gydytoją V. Ž., kuris ją ir operavo. Operacijos metu buvo nustatyta, kad ieškovei ne tik lūžę du sezamoidiniai kauliukai, bei ir išniręs kaulas. Ieškovė mano, kad tai galėjo būti nustatyta ir anksčiau, jeigu gydytoja N. S. būtų taikiusi tinkamą gydymą. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė kreipėsi į LR sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuri 2015-04-02 sprendimu Nr. 56-36 konstatavo, kad įvertinus ieškovės patirtos traumos pasekmių diagnostikos ypatingą sudėtingumą, ieškovės gydymas pagrįstai vyko dviem etapais, t. y. taikytas konservatyvus gydymas ir tik po to chirurginis, jų sukeitimo vietomis prielaidų nenustatyta. Paslaugos buvo teikiamos kokybiškai, neteisėtų veiksmų nenustatyta, žala ieškovei nepadaryta (b. l. 6–11).

11Dėl neturtinės žalos

12Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Pagal savo pobūdį tai yra asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog jai buvo suteiktas netinkamas gydymas, o jos paaiškinimai bei vertinimai nėra pakankamas įrodymas šios kategorijos bylose.

13Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, kad neturtinė žala jai atsirado dėl to, jog atsakovės gydytoja nepagarbiai elgėsi su ja gydymo laikotarpiu, žemino, įžeidinėjo, tyčiojosi, kaltino skausmo imitavimu, dėl tokių veiksmų ieškovė patyrė pažeminimą. Be to, atsakovės gydytoja taikė netinkamą gydymą, dėl ko ji 2,5 mėn. kentė lūžusių dešinės pėdos kauliukų sukeltą skausmą, dėl to ieškovei turi būti priteistas 4500 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

14Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 284 str.). Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.). Asmuo (ieškovė), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal ieškovų I. J., M. Č. ir J. Č. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus miesto universitetinei ligoninei, tretieji asmenys N. B. teisių perėmėja L. B., J. L. M., dėl žalos atlyginimo, bylos Nr. 3K-3-59/2010).

15Pasisakydamas dėl žalos, kylančios iš asmens sveikatos priežiūros santykių, atlyginimo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad gydytojo profesijos, jo teikiamų paslaugų ir šios veiklos metu susiklostančių santykių specifiką lemia gydytojo profesijos ypatumai, dėl kurių gydytojo atsakomybė pripažįstama viena iš profesinės atsakomybės rūšių. Profesinei atsakomybei būdinga tai, kad profesionalo veiksmai vertinami taikant griežtesnius atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo standartus. Vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas atidaus, dėmesingo, rūpestingo, kvalifikuoto gydytojo elgesio standartas. Sprendžiant dėl gydytojų kaltės, būtina atsakyti į klausimą, ar tikrai medicininės paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Šiuo tikslu turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. S. v. Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė, bylos Nr. 3K-3-1140/2001; 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-556/2005; 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-77/2010.). Profesionalo veiksmų neteisėtumas gali reikštis nepakankamai atidžiu, nepakankamai rūpestingu profesinių pareigų atlikimu. Dėl to teismai tokiose bylose privalo ne tik aiškintis, ar gydytojas parinko tinkamus gydymo metodus, medikamentus, bet ir ar jis tinkamus gydymo metodus taikė rūpestingai, atidžiai ir atsargiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-556/2005).

16Šios kategorijos bylose teismų praktikoje nurodoma, kad pastangų maksimalumas taip pat turi savo ribas ir, esant vienu metu daugeliui ligų būdingų simptomų, negalėtų būti aiškinamas kaip reikalavimas iš gydytojo teisingai įtarti ar juo labiau diagnozuoti vieną konkrečią ligą ar teikti informaciją dėl visų egzistuojančių ligų, kurių nespecifiniai simptomai yra panašūs. Kasacinis teismas šios kategorijos bylose yra konstatavęs ir tai, kad, be formaliųjų teisinių, gydytojo profesinė atsakomybė turi ir objektyviąsias ribas, jas nubrėžia objektyvūs žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis ir jų galimybių ribos. Todėl sprendžiant klausimą dėl gydytojų atsakomybės už netinkamą gydymą reikšminga aplinkybė yra ir tai, kokias objektyvias galimybes medicinos mokslo ir praktikos lygis suteikia gydytojui. Jeigu gydytojas savo darbą atliko rūpestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuoto gydytojo, bet žala vis dėlto atsirado, nuo atsakomybės gydytojas turi būti atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009).

17Todėl svarstytina, ar yra pakankamai patikimų įrodymų, jog atsakovės gydytoja galėjo / turėjo įtarti, jog ieškovei yra lūžę ar išnirę kauliukai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisijos) sprendimu 2015-04-02 konstatuota, jog ieškovei atsakovės gydytoja suteikė kokybiškas paslaugas, jai buvo taikytas tinkamas gydymas pagal jos patirtos traumos pobūdį. Komisija, priimdama sprendimą, vadovavosi VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojo med. dr. G. D. atliktu vertinimu pagal ieškovės medicininius dokumentus (b. l. 43, 45). Šiose išvadose nurodyta, jog esant ūmiai traumai ar įtariant galūnių kaulų lūžius kompiuterinė tomografija rutiniškai neskiriama, išskyrus atvejus, kai matomas lūžis yra fragmentinis ir tyrimas būtinas, planuojant skubų chirurginį gydymą. Taigi konstatuota, jog nebuvo jokių indikacijų skirti ieškovės akcentuojamą kompiuterinę tomografiją. Nurodyta ir tai, kad ankstyvoje fazėje po traumos radiologiškai diagnozuoti lūžimą beveik neįmanoma, kad ankstyvoje fazėje po traumos paskyrus ieškovės akcentuojamą kompiuterinės tomografijos tyrimą ir nustačius lūžius, kauliuko išnirimas, sukėlęs ieškovei skausmą, nebūtų buvęs nustatytas. Taip pat pabrėžta, jog tokiais atvejais įprastai skiriamas konservatyvus gydymas, kas ir buvo taikyta ieškovei. Šią išvadą pateikė su atsakove nesusijusios medicinos įstaigos gydytojas, mokslų daktaras, ja teismas neturi pagrindo netikėti ar nesivadovauti. Svarbu įvertinti ir tai, jog ieškovę operavęs gydytojas V. Ž. taip pat nurodė, kad ieškovės patirta trauma itin reta ir kad tokių traumų atveju, visų pirma, skiriamas konservatyvus gydymas iki 1 mėn. trukmės ir tik būklei negerėjant indikuotinas chirurginis gydymas. Ieškovę operavęs gydytojas V. Ž. taip pat pripažino, jog jam buvo paprasčiau iš karto paskirti ieškovei kompiuterinę tomografiją bei chirurginį gydymą, nes iki tol taikyti gydymo metodai rezultato nedavė. Atsižvelgdamas į byloje esančius specialistų paaiškinimus bei išvadas, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog ieškovei buvo taikytas netinkamas gydymas, dėl kurio ieškovei buvo padaryta neturtinė žala (CPK 185 straipsnis). Priešingai, esant analogiškai situacijai kiti gydytojai būtų taikę analogišką gydymą, t. y. visų pirma taikomas konservatyvus gydymo metodas ir tik po to chirurginis gydymo metodas. Be to, atsakovės gydytoja 2014-04-16 nurodė, jog ieškovei indikuotinas operacinis gydymas planine tvarka, tačiau ieškovė dėl operacijos kreipėsi tik 2014 m. gegužės mėn., o operacija atlikta 2014-05-16. Ieškovei 2014-05-13 atliktoje kompiuterinėje tomografijoje kaulo išnirimo taip pat nebuvo matyti, o šią traumą gydytojas pamatė tik atvėręs žaizdą. Šie duomenys tik patvirtina faktą, kad atsakovės gydytoja jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir taikė teisingus gydymo metodus.

18CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp jų buvimo įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Apibendrinus nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog ieškovė tokių aplinkybių neįrodė ir į bylą jokių įrodymų, jog jai taikytas netinkamas gydymas, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Įvertintina ir tai, kad tiek ieškovę gydžiusi atsakovės gydytoja, tiek ją operavęs gydytojas V. Ž. nurodė, jog esant tokiai traumai būtina pėdą imobilizuoti pasirinktu būdu, laikytis režimo, atsakovės gydytoja buvo nurodžiusi ir tai, kad ieškovei rekomenduotinas nedarbingumas. Tačiau ieškovė po traumos iki pat operacijos ėjo į darbą, dirbo įprastiniu režimu, dėl to tikėtina, jog traumos sukeltas skausmas galėjo būti nulemtas ir pačios ieškovės veiksmų.

19Ieškovė taip pat teigia, jog atsakovės gydytoja su ja kalbėjo nepagarbiai, įžeidė sakydama, jog ieškovė nepakanti skausmui, tačiau byloje nėra jokių duomenų, liudijančių tokius atsakovės gydytojos veiksmus / žodžius. Ieškovė pas gydytoją N. S. lankėsi tris kartus, nepaisydama, jos teigimu, nepagarbaus ir įžeidžiančio gydytojos elgesio. Teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu gydytoja iš tiesų būtų nepagarbiai kalbėjusi su ieškove ar atlikusi kitokius aktyvius įžeidžiančius veiksmus (kaip nurodė ieškovė, – stūmė nuo savęs), ieškovė nebūtų ėjusi pas ją dar du kartus (185 straipsnis). Dėl nepagarbaus gydytojos elgesio nėra jokių ieškovės nusiskundimų ir ligoninės administracijai.

20Apibendrinęs tai, kas nustatyta, teismas konstatuoja, kad šioje byloje neįrodyta, jog ieškovei turėjo būti suteiktas kitoks gydymas ar taikyti gydymo metodai (visų pirma konservatyvus ir tik po to chirurginis) sukeisti vietomis, taip pat neįrodyta, jog atsakovės gydytoja atliko kitus neteisėtus veiksmus (su ieškove elgėsi nepagarbiai ar pasakė įžeidžiančius žodžius ir dėl to ieškovei padaryta neturtinė žala), todėl ieškinio tenkinti nėra pagrindo.

21Dėl ieškinio senaties

22Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija ieškovei nepalankų sprendimą priėmė 2015-04-02. Ieškovė dalyvavo komisijos posėdyje, taigi apie 2015-04-02 sprendimą jai tapo žinoma tą pačią dieną. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pacientas, nesutikdamas su Komisijos priimtu sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl pareiškimo nagrinėjimo iš esmės. Taigi paskutinė termino diena ieškovei kreiptis į teismą buvo 2015-05-02, ieškinys teismui pateiktas 2015-05-15, ieškovė neprašė atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino. Dėl to atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį, o ieškovei neprašant atnaujinti praleisto termino, ieškinys atmestinas ir dėl praleisto ieškinio senaties termino (CK 1.126 straipsnis).

23Dėl bylinėjimosi išlaidų

24Ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo 130,33 Eur (450 Lt) žyminį mokestį. Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo, jai grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis.

25Ieškovė, vykdydama Klaipėdos apygardos teismo 2015-07-16 nutartį, 2015-07-24 mokėjimo nurodymu Nr. 331 į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 120 Eur užstatą galimoms liudytojo

26V. Ž. išlaidoms padengti. Liudytojui neprašant priteisti išlaidų už atvykimą į teismo posėdį, ieškovei iš teismo depozitinės sąskaitos grąžintinas 120 Eur užstatas.

27Atsakovė turėjo 525,70 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 59–61). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, dėl to atmetus ieškinį, priteistinos iš ieškovės (CPK 93, 98 straipsniai).

28Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 str.,

Nutarė

29ieškovės A. J. ieškinį atmesti.

30Priteisti iš ieškovės A. J. atsakovei VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninei 525,70 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

31Grąžinti ieškovei A. J. iš teismo depozitinės sąskaitos 120 Eur užstatą, sumokėtą 2015-07-24 mokėjimo nurodymu Nr. 331.

32Grąžinti ieškovei A. J. 130,33 Eur (450 Lt) žyminį mokestį už ieškinį, sumokėtą 2014-11-12 įmokos mokėjimo kvitu.

33Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius... 2. 2015-05-15 ieškovė A. J. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su... 3. Atsakovė VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė pateikė atsiliepimą į... 4. Trečiasis asmuo IF P&C Insurance AS pateikė atsiliepimą į ieškinį ir... 5. Teismo posėdyje ieškovė A. J. ir jos atstovas advokatas V. J. palaikė... 6. Teismo posėdyje atsakovės VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės atstovai... 7. Trečiasis asmuo N. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu... 8. Liudytojas gydytojas ortopedas-traumatologas V. Ž. teismo posėdžio metu... 9. Ieškinys atmestinas.... 10. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė 2014-03-03 patyrė traumą... 11. Dėl neturtinės žalos ... 12. Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė... 13. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, kad neturtinė žala jai atsirado dėl... 14. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų... 15. Pasisakydamas dėl žalos, kylančios iš asmens sveikatos priežiūros... 16. Šios kategorijos bylose teismų praktikoje nurodoma, kad pastangų... 17. Todėl svarstytina, ar yra pakankamai patikimų įrodymų, jog atsakovės... 18. CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi civiliniame procese principas lemia... 19. Ieškovė taip pat teigia, jog atsakovės gydytoja su ja kalbėjo nepagarbiai,... 20. Apibendrinęs tai, kas nustatyta, teismas konstatuoja, kad šioje byloje... 21. Dėl ieškinio senaties... 22. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Iš bylos... 23. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 24. Ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo 130,33 Eur (450 Lt) žyminį mokestį.... 25. Ieškovė, vykdydama Klaipėdos apygardos teismo 2015-07-16 nutartį,... 26. V. Ž. išlaidoms padengti. Liudytojui neprašant priteisti išlaidų už... 27. Atsakovė turėjo 525,70 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l.... 28. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 29. ieškovės A. J. ieškinį atmesti.... 30. Priteisti iš ieškovės A. J. atsakovei VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninei... 31. Grąžinti ieškovei A. J. iš teismo depozitinės sąskaitos 120 Eur... 32. Grąžinti ieškovei A. J. 130,33 Eur (450 Lt) žyminį mokestį už ieškinį,... 33. Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu galima...