Byla 2A-216-755/2018
Dėl skolos priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Statybų spalvos“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3469-837/2017 pagal ieškovės UAB „Statybų spalvos“ ieškinį atsakovei UAB „Aerema“, trečiajam asmeniui A. S. dėl skolos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51. Ieškovė UAB „Statybų spalvos“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Aerema“ 1 800 Eur skolos, 17,28 Eur delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2. Nurodė, kad tarp šalių 2016 m. rugsėjo 17 d. buvo sudaryta subrangos darbų sutartis Nr. AR-2016/11, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti vėdinimo sistemų montavimo ir gamybos darbus, numatytus sutarties priede Nr. 1, prekybos centre MAXIMA XX, adresu ( - ), atliktus darbus perduoti atsakovei, o atsakovė įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka darbus priimti ir už juos sumokėti sutartyje nustatytą kainą nustatytais terminais. Pagal šios Sutarties 4.2.4 punktą atsakovė įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti sekančią darbo dieną po užsakovo atsiskaitymo su rangovu, bet ne vėliau kaip 35 darbo dienos po atliktų darbų akto pasirašymo. Sutarties pagrindu ieškovė atliko vėdinimo sistemų montavimo ir gamybos darbus, numatytus sutartyje, tačiau atsakovė iki šiol galutinai neatsiskaitė ir liko skolinga 1800 Eur. Atsakovė pretenzijų dėl darbų kokybės ir kiekio nereiškė.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

73. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. 4. Teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2016 m. rugsėjo 17 d. buvo sudaryta subrangos darbų sutartis Nr. AR-2016/11, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti vėdinimo sistemų montavimo ir gamybos darbus, numatytus sutarties priede Nr. 1, 4800 Eur sumai, prekybos centre MAXIMA XX, adresu ( - ), atliktus darbus perduoti atsakovei, o ši įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka darbus priimti ir už juos sumokėti sutartyje nustatytą kainą nustatytais terminais. Dėl konkrečių darbų apimties ir kainos šalys susitarė pasirašydamos 2016 m. rugsėjo 12 d. komercinį pasiūlymą dėl vėdinimo sistemų montavimo ir gamybos darbų, kurį įvardijo kaip sutarties priedą Nr. 1. 5. Nustatė, kad atsakovė priėmė ieškovės atliktus darbus pagal 2016 m. spalio 18 d. pridavimo – perdavimo aktą Nr. 02/A4/2016 1500 Eur sumai, 2016 m. lapkričio 2 d. pridavimo – perdavimo aktą Nr. 1/2A/2016-11-02 2080 Eur sumai ir apmokėjo pagal juos išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl ieškovės pridavimo – perdavimo akto Nr. 1/1A/PPA, sudaryto 2016 m. rugsėjo 21 d., kurio atsakovės atstovas nepasirašė, atliktų darbų 1800 Eur sumai. 6. Teismas iš UAB „Creditum“ 2017 m. sausio 3 d. reikalavimo atsakovei įvykdyti prievolę nustatė, kad nurodytu laikotarpiu atsakovės skola ieškovei buvo 3 580 Eur, o iš UAB „Creditum“ 2017 m. sausio 17 d. patikslinto pranešimo atsakovei dėl skolos likučio matyti, jog nurodytu laikotarpiu atsakovės skola ieškovei buvo 1780 Eur. Nurodė, kad ieškovė 2017 m. sausio 3 d. su UAB „Creditum“ sudarė įsiskolinimų išieškojimo sutartį, veikė kaip ieškovės atstovas, todėl teismas neturi pagrindo abejoti įsiskolinimo dydžiu nurodytu laikotarpiu. Šią sumą atsakovei apmokėjus 2017 m. sausio 5 d., teismas konstatavo, jog atsakovė įrodė savo atsikirtimus.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

97. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Statybų spalvos“ prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. 8. Nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nesirėmė logikos dėsniais, neanalizavo esminių prieštaravimų tarp byloje esančių dokumentų ir faktinių aplinkybių, vieniems įrodymams teikė viršenybę prieš kitus, dėl to padarė netinkamas išvadas, neatskleidė ginčo esmės ir tarp šalių sudarytos sutarties turinio, susitarimo dėl darbų apimties. 9. Teigia, jog teismas nepagrįstai rėmėsi trečiojo asmens A. S. atsiliepime nurodytais argumentais, kad visi ieškovės atlikti darbai (įskaitant ir slopintuvų gamyba) su medžiagomis buvo priimti kitais pridavimo – perdavimo aktais. Kaip matyti iš pateiktų įrodymų, ieškovė ir atsakovė yra pasirašę 2016 m. spalio 18 d. perdavimo – priėmimo aktą Nr. 02/A4/2016 ir 2016 m. spalio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą SS Nr. 04/A2/2016 bei 2016 m. lapkričio 2 d. perdavimo – priėmimo aktą Nr. 1/2A/2016-11-02 ir 2016 m. lapkričio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą SS Nr. 01/A2/2016. Šiais priėmimo – perdavimo aktais yra priimti kiti darbai, neapimantys slopintuvų gamybos. 10. Pažymi, kad teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl ieškovės pateiktų įrodymų, patvirtinančių, jog 2016 m. lapkričio 2 d. perdavimo – priėmimo aktu Nr. 1/2A/2016-11-02 atsakovė priėmė iš ieškovės papildomus darbus, neaptartus 2016 m. rugsėjo 17 d. subrangos darbų sutartyje ir 2016 m. rugsėjo 12 d. komerciniame pasiūlyme, t. y.ortakių gamyba. Atsakovės paaiškinimai, kad ortakių gamyba buvo numatyta pagal 2016 m. rugsėjo 17 d. subrangos darbų sutartį ir kad 2016 m. rugsėjo 30 d. – spalio 3 d. derino galutinę darbų kainą, yra nenuoseklūs ir tarpusavyje prieštaraujantys. 11. Nurodo, kad iš pirminio 2017 m. sausio 3 d. UAB „Creditum“ reikalavimo atsakovei matyti, jog jos skola ieškovei sudaro 3580 Eu ir raginimas sumokėti 468,92 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, patikslintame reikalavime nurodyta tik sumokėta skola 1780 Eur ir pateiktas prašymas sumokėti dalį ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų – 231,40 Eur. Atsakovė, atlikdama 1780 Eur mokėjimą ieškovei 2017 m. sausio 5 d., nurodė, kad mokamas avansas, o ne galutinis atsiskaitymas. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad ieškovė išrašė atsakovei 3 PVM sąskaitas faktūras bendrai 5380 Eur sumai,o gavo apmokėjimą tik 3580 Eur sumai,todėl atsakovė liko skolinga 1800 Eur. 12. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Aerema“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. 13. Nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir klaidingas, o teismas, įvertinęs visus bylos žodinio nagrinėjimo metu pateiktus dokumentus, atsakovės informaciją ir argumentus, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1214. Apeliacinis skundas tenkinamas. 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis). 16. Civilinis procesas paremtas dispozityvumo principu, pagal kurį teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (CPK 12 straipsnis). Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 320 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacijos funkciją , neįskaitant išimties dėl absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo ir viešojo intereso gynimo poreikio situacijų, vykdo neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Dėl to, peržiūrėdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skundo faktinio ir teisinio pagrindų, t. y. apeliantų nurodytų klaidų, padarytų nustatant faktines aplinkybes, materialinių ir procesinių teisės normų aiškinimo ar taikymo pažeidimų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). 17. Iš UAB „Statybos spalvos“ apeliacinio skundo teisinio ir faktinio pagrindų matyti, kad apeliantė prašo įvertinti ar teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių , ar atsižvelgė į svarbias ginčui išspręsti aplinkybes ir tinkamai jas įvertino. Šie teisės bei fakto klausimai sudaro apeliacinio proceso nagrinėjimo dalyką. 18. Byloje nėra ginčo, jog šalis sieja sutartiniai subrangos santykiai, kad ieškovas pagamino ir sumontavo vėdinimo sistemoje turinčius funkcionuoti slopintuvus už 1800 Eur, kad už kitas pateiktas apmokėjimui sąskaitas faktūras yra pilnai apmokėta. Ginčas kilęs dėl to ar slopintuvų gamybos ir montavimo darbai yra sudėtine 2016-09-17 sutarties dalimi ir šie darbai priimti, jų vertė 1800 Eur apmokėta pagal 2016-10-18 ir 2016-11-02 perdavimo –priėmimo aktus ir atitinkamas sąskaitas-faktūras, ar jie yra papildomais darbais, kurie nebuvo sutartyje numatyti, bet dėl kurių atlikimo ir papildomo apmokėjimo buvo susitarta, abiejų šalių pasirašytu aktu nebuvo priimti, bet apmokėti 2016-09-21 1800 Eur mokėjimu, įvardytu kaip avansas. 19. Išvadą , jog slopintuvų gamyba buvo apmokėta abiejų šalių pasirašytų perdavimo-priėmimo aktų pagrindu, teismas nurodė nusprendęs dėl dviejų aplinkybių: tretysis asmuo A. S. atsiliepime nurodė, jog perdavimo –priėmimo akto Nr.01/A1/PPA ir sąskaitos faktūros Nr. Nr.01/A1/1 jis nepasirašė, nes jie buvę neteisingi bei UAB“Creditum“ , kuri veikė kaip informuota ieškovės įgaliota atstovė, 2017-01-17 patikslintu pranešimu nurodė atsakovės skolos dydį 1780 Eur. 20. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal CPK 176 straipsnio 1dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. 21.Kasacinėje praktikoje pripažįstama, jog vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011,Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). 22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu , teismui nebuvo pakankamo pagrindo dėl nurodytų aplinkybių spręsti, jog ieškovės reikalavimai nepagrįsti( neįrodyti) , darant tokią išvadą, netinkamai buvo įvertinti pateikti įrodymai įrodymai, kitos reikšmingos ginčui aplinkybės, taikytos sutarčių aiškinimo taisyklės. Sprendžiama, jog ieškovė ieškinį įrodė. 23. Įrodymų vertinimas šiuo atveju neatsiejamai susijęs su šalių tikrųjų ketinimų sudarant ir vykdant ginčo sutartį nustatymu, t.y. sutarčių aiškinimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1dalis). Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015; kt.). Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010). 24.Tikrieji sutarties šalių ketinimai turi būti bendri abiem šalims ir jeigu šalių pozicijos skiriasi dėl sutarties teksto ar atskirų jos nuostatų prasmės, turi būti vadovaujamasi ta sutarties prasme, kurią sutarčiai būtų teikę analogiškoje situacijoje protingi asmenys. Nustatant tikruosius šalių ketinimus, kai šalių pozicijos skiriasi, būtina atsižvelgti ne tik į tam tikrų sąvokų įprastinę sampratą, bet kartu įvertinti sutarties tikslus bei pobūdį ( žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2017). 25. Nėra ginčo dėl to, jog 3280 Eur mokėjimas yra pagal sutartį sudaro, ginčas yra dėl ar atsakovė sumokėjo 1800 Eur už slopintuvų gamybą ir montavimą, ar gavo tik nekonkretizuotą piniginį avansą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių sutarties turinys ir jų veiksmai ją vykdant leidžia daryti išvadą, jog subrangos sutartimi buvo susitarta dėl slopintuvų gamybos ir montavimo, ieškovė sutartus papildomus darbus atliko, už juos, o ne avansą pagal sutartį, atsakovė sumokėjo 1800 Eur. 26. Nesutinkama su teismo argumentu,jog UAB“Creditum“ , kuri veikė kaip informuota ieškovės įgaliota atstovė, 2017-01-17 patikslintu pranešimu nurodžius atsakovės skolos dydį 1780 Eur, to, greta A. S. paaiškinimo, pakanka , kad nuspręsti dėl tikrojo skolos dydžio .Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši išvada padaryta neįvertintus kitų reikšmingų aplinkybių visumos ir vertinama kaip klaidinga. 27. Kaip matyti iš UAB“Creditum“ , kuri veikė kaip ieškovės įgaliota atstovė skolos išieškojimo klausimu, 2017-01-17 patikslinto pranešimo ji nurodė atsakovės skolos dydį 1780 Eur. Iš Įsiskolinimo išieškojimo sutarties Nr.CRD 17/01-E01-P1 tarp ieškovės ir UAB“Creditum“ matyti,jog ieškovė kaip už-sakovė perdavė pavedimo vykdymui subrangos darbų sutartį, pridavimo-perdavimo akta Nr.02/A4/2016, sąskaitą-faktūrą SS Nr.01/A2/2016, pridavimo –perdavimo aktą Nr.1/2A/2016-11-02,sąskaitą-faktūrą Nr.SSNr,04/a6/2016, Komercinį pasiūlymą ( sutarties 2 p., b.l.21).Dokumentai , susiję su 1800 Eur sumą ,- aktas Nr.1/1A/PPA ir sąskaita faktūra Nr.01/A1/1 nebuvo perduoti. 28. Ieškovė paaiškino,jog dėl 1800 Eur sumos kaip sumokėtos už slopintuvus nebuvo ginčo, tad dokumentai skolos išieškojimo bendrovei jie neperduoti.Teismas tokį paaiškinimą laiko logišku , nes nėra prasmės perduoti darbų, mokėjimo dokumentus ,kai nėra ginčo dėlatlikto mokėjimo. Sykiu tai leidžia suprastinti, kodėl skolos išieškojimo bendrovė skolos dydį nurodė 3580 Eur

13( pagal dvi sąskaitas faktūras Nr. 04/A2/2016 ir 01/A2/2016), o sąskaita Nr.01/A1/1 ir aktas Nr.1/1A/PPA dėl 1800 Eur sumos neminimi , nes jie nebuvo perduoti. Tai, jog skolos išieškojimo bendrovė susirašinėjime su atsakove nurodė mažesnę skolą, ir nepasisakė dėl 1800 Eur, nereiškia, jog ieškovė šią sumą vertino kaip avansą, o ne už paslaugas pagal sutartį gautas lėšas. 29. Dėl slopintuvų gamybos ir montavimo kaip papildomų darbų teismas sprendžia iš to, jog tokių darbų atlikimas komerciniame pasiūlyme buvo numatytas.Nors slopintuvų gamybos ir sumontavimo darbų atlikimas atvejų šalių pasirašytu aktu neįformintas tas tėra formalių reikalavimų nesilaikymas, kuris nepakeitė šalių valios. Abiejų šalių pasirašyti Darbų perdavimo –priėmimo aktai ir atitinkamai sąskaitos –faktūros į kurias perkelti aktų pavadinimai rodo, jog buvo priimti „ventkamerų aprišimo ir montavimo„ darbai bei „ortakių gamybos ir medžiagų“ darbai. Nė viename iš minėtų aktų nenurodoma kaip priimti slopintuvų gamybos ir montavimo darbai. Nors atsakovės aiškinimu slopintuvai „apimti“ šiais aktais , bet jų turinys, teismo vertinimu, to nepatvirtina. Akte Nr.1/2A/2016-11-02 išvardyti konkretūs ortakiai, apeigos, alkūnės, perėjimai aklės , nurodant jų išmatavimus, kiekį ir kainas. Iki šių detalių gamybos iš šalių susirašinėjimo matyti,jog buvo aptarta konkretūs gaminių pavadinimai , parametrai , kaina, kuri derinta , šie duomenys atitinka duomenims nurodytiems perdavimo-priėmimo akte ( b.l.109-112). Kitame - perdavimo–priėmimo akte Nr.02/A4/2016 įvardytas „Ventkamerų aprišimas ir montavimas“ neleidžia spręsti, jog tai reiškia ( apima) ir slopintuvų gamybą bei jų montavimą. Pastebima, jog šalys tarėsi ( susirašinėjo, b.l. 98-103 ) dėl konkrečių parametrų slopintuvų gamybos, todėl neįtikėtina, jog po jų pagaminimo ir įrengimo o jie buvo „paslėpti“( priešingai nei ortakių ir pan. detalių gamyba, montažas) po „aprišimo ir montavimo“ darbais. 30. Tai ,jog A. S. darbų priėmimo aktą ir sąskaitą faktūra nepasirašė dėl jų „ neteisingumo“ rodo tik tai, jog tarp šalių kilo nesutarimų dėl jau atliktų veiksmų įforminimo, bet neįrodo pastarojo pozicijos pagrįstumo .Įvertinus ,jog jis yra atsakovės darbuotojas jo rašytinių paaiškinimų ( teismo posėdyje nedalyvavo, todėl neprisaikdintas) pagrįstumas turėjo būti vertintas tik detaliai sugretinant juos su kitais bylos duomenimis. 31. Teismas nepasisakė dėl 1800 Eur mokėjimo paskirties ir jo svarbos ginčui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutiktina su apeliante, jog ši suma vertinama ne kaip avansas , bet kaip apmokėjimas už slopintuvų gamybą ir sumontavimą. Taip sprendžiama , nes pagal sutartį ( išankstinis apmokėjimas) netaikomas( sutarties 4.2.5.).Tai,jog atsakovės buhalterinėje apskaitoje ši suma įvardyta kaip avansas neįrodo tokio šio mokėjimo pobūdžio, kadangi apskaitos įrašai atliekami atsakovės ir jos nuožiūra. Pastebima, jog apskaitoje nenurodytas konkretus dokumentas, kurio pagrindu mokėjimas atliktas. Avanso sąvoka vartojama iš atliekant vėlesnius mokėjimas , nors pagal savo paskirtį tai ne avansas, o apmokėjimas už paslaugas ( 2017-01-05 mokėjimo nurodymas dėl 1780 Eur sumos, b.l.67). Savo ruožtu apmokėjimas už suteiktas paslaugas( darbus) pašalino būtinumą šią jau atliktą operaciją pilnai ir tiksliai įforminti, o vėliau tarp šalių kilus nesutarimų, atsakovės darbuotojas A. S. kaip nurodo nesutiko nei akto, nei sąskaitos-faktūros pasirašyti. 32. Apibendrinant pasakytą, sprendžiama, jog šalys pagal sutartį nevisiškai atsiskaitė tarpusavyje ir atsakovė liko skolinga ieškovei. Nors sutartyje šalys fiksavo darbų kainą, bet sutarties vykdymo metu ji buvo pakeista, nes papildomai susitarta dėl ortakių gamybos ( 2080 Eur). 33. Sutarties 8.2 punktas numatė 0,02 proc.dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną. Jie paskaičiuoti už 48 dienas, sudaro 17,28 Eur ( 1800 Euer x 48 d. x 100 proc.). 34. Ieškinį patenkinus iš atsakovės priteistinos bylinėiimosi išlaidos ( CPK 93,95,98 straipsniai). Jas sudaro 55 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 36O Eur atstovavimo išlaidų( b.l.6,24-26,117,124). Proceso metu valstybė patyrė 10,6 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, jos priteistinos iš atsakovės.

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Nutarė

15apeliacinį skundą patenkinti, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškinį tenkinti visiškai, priteisti UAB „Statybų spalvos“ , kodas 136053244, naudai iš UAB „Aerema“ , kodas 302635478, 1800 ( vieną tūkstantį aštuonis šimtus) Eur skolos, 17,28 Eur delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme ( 2017-03-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 415 Eur bylinėjimo išlaidų.

16Priteisti valstybei iš UAB „Aerema“, kodas 302635478, 10,60 Eur bylinėjimo išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai