Byla e2-67-186/2017

Dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Irvesta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d., kuria patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. e2-1898-413/2016 pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Irseva“ ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Techno wood“ ieškinius atsakovams G. K. ir I. K. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo,

Nustatė

2

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Irseva“ 2016 m. balandžio 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti negaliojančia 2015 m. spalio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų UAB „Techno wood“ ir G. K. bei I. K. dėl nekilnojamųjų daiktų perleidimo ir taikyti dvišalę restituciją, priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė BUAB „Techno woods“, atstovaujama bankroto administratoriaus, 2016 m. balandžio 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir taip pat prašė pripažinti negaliojančia 2015 m. spalio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Techno wood“ ir atsakovų G. K. bei I. K. dėl nekilnojamųjų daiktų perleidimo, taikyti restituciją, priteisti ieškovės naudai iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė BUAB „Techno woods“ ir atsakovas G. K. 2016 m. liepos 13 d. pateikė prašymą patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį.
4. Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 19 d. nutartimi, išnagrinėjęs ieškovės UAB „Irseva“ prašymą dėl civilinių bylų sujungimo, sujungė civilines bylas pagal ieškovės UAB „Irseva“ ir BUAB „Techno woods“, atstovaujamos bankroto administratoriaus, ieškinius dėl 2015 m. spalio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Techno wood“ ir G. K. bei I. K. pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi: 1) priėmė ieškovės UAB „Irseva“ atsisakymą nuo ieškinio; 2) patvirtino ieškovės BUAB „Techno Woods“ ir atsakovų G. K. bei I. K. sudarytą taikos sutartį; 3) nutraukė civilinę bylą Nr. e2-1898-413/2016; 4) priteisė valstybei iš atsakovų G. K. ir I. K., po 5 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu; 5) atmetė ieškovės UAB „Irseva“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; 6) laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki šios teismo nutarties įvykdymo.
6. Teismas nustatė, kad iki civilinių bylų pagal ieškovių UAB „Irseva“ ir BUAB „Techno wood“ ieškinius sujungimo buvo gautas ieškovės BUAB „Techno Woods“ ir G. K. prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo. Ieškovė UAB „Irseva“ taikos sutarties patvirtinimui neprieštaravo. Taikos sutartis, teismo vertinimu, neprieštaravo imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl teismas patvirtino sutartį joje nurodytomis sąlygomis ir civilinę bylą nutraukė (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taikos sutartimi šalys susitarė, kad išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (9,99 Eur), valstybei atlygins atsakovai, o viena iš kitos kitų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šalys nereikalavo. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė UAB „Irseva“ nebuvo įtrauka į kitų bylos šalių sudarytą taikos sutartį, tačiau neprieštaravo jos sudarymui ir tam pritarė, teismas ieškovės procesinį elgesį laikė atsisakymu nuo ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis), todėl civilinę bylos dalį pagal UAB „Irseva“ ieškinį atsakovams nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
7. Spręsdamas UAB „Irseva“ prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Irseva“ pateikė teismui ieškinį 2016 m. balandžio 14 d., tuo tarpu BUAB „Techno Wood“ administratorius tapatų ieškinį padavė teismui 2016 m. balandžio 21 d. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nutartis iškelti bankroto bylą BUAB „Techno Wood“ įsiteisėjo 2016 m. vasario 2 d., sprendė, kad administratorius savo įstatyminę pareigą, įtvirtintą ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte, įgyvendino tinkamai ir laiku. Byloje nesant rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Irseva“, prieš paduodama ieškinį teismui, kreipėsi į bankroto administratorių su prašymu inicijuoti teisme bylą dėl 2015 m. spalio 14 d. sutarties pripažinimo negaliojančia, o administratorius atsisakė tai daryti, teismas sprendė, kad BUAB „Techno Wood“ kreditorė UAB „Irseva“, kurios finansinis reikalavimas buvo patvirtintas 2016 m. balandžio 12 d. teismo nutartimi, netiesioginį ieškinį teismui galėjo reikšti ne anksčiau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sudarytus sandorius bankroto administratoriui pateikimo dienos arba gavęs informaciją, kad administratorius atsisako arba vengia ginčyti minėtą sandorį (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktas, 5 dalies 3, 8 punktai, CK 6.68 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė UAB „Irseva“ netinkamai pasirinko savo teisių gynimo būdą, teismas sprendė, kad ieškovės procesinis elgesys nebuvo tinkamas, todėl prašymą dėl patirtų bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų atlyginimo atmetė.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

8. Atskirajame skunde ieškovė UAB „Irseva“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Irseva“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Irseva“ naudai nepriteisė nepagrįstai. Ieškovė UAB „Irseva“, būdama viena iš didžiausių BUAB „Techno wood“ kreditorių, iniciavo civilinį procesą dėl neteisėtai perleisto turto grąžinimo, siekdama kuo greičiau užkirsti kelią galimam tolimesniam turto perleidimui. UAB „Irseva“ vadovas bendravo su administratoriumi, kuris ir patarė bei pasiūlė, kuo greičiau teikti ieškinį teismui dėl sandorio nuginčijimo. Todėl ieškovė, siekdama užkirsti kelią galimam tolimesniam turto perleidimui bei užtikrinti neteisėtai perleisto turto grąžinimą įmonės kreditoriui ėmėsi procesinių priemonių. Bankroto administratorius suskubo imtis procesinių veiksmų tik po to, kai sužinojo, jog UAB „Irseva“ teismui jau yra pateikusi ieškinį dėl bankrutuojančios įmonės turto perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu.
2. Nors teismas UAB „Irseva“ procesinį elgesį laikė netinkamu, tačiau paliko galioti byloje UAB „Irseva“ prašymu taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Tokiu būdu pats teismas pripažino, kad UAB „Irseva“ pareikštas prašymas teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekiant užkirsti kelią galimam tolimesniam turto perleidimui, buvo savalaikis ir pagrįstas.
9. Atsiliepime atsakovas G. K. prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovės UAB „Irseva“ finansinis reikalavimas bankroto byloje buvo patvirtintas 2016 m. balandžio 12 d. teismo nutartimi, todėl ieškovei UAB „Irseva“ į teismą su ieškiniu kreipiantis 2016 m. balandžio 14 d. (tuo metu, kai dar nebuvo įsitesėjusi teismo nutartis dėl kreditorių sąrašo patvirtinimo), ši dar neturėjo subjektinės teisės reikšti netiesioginį ieškinį.
2. Byloje nebuvo nustatyti BUAB „Techno Wood“ veiksmai patvirtinantys, jog ji delsė ar atsisakė realizuoti savo teisę. Netiesioginį ieškinį teismui ieškovė galėjo reikšti ne anksčiau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sudarytus sandorius bankroto administratoriui pateikimo dienos arba gavusi informaciją, kad administratorius atsisako ginčyti kreditorių teises pažeidžiantį sandorį (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktas, 5 dalies 3, 8 punktai, CK 6.68 straipsnio1 dalis).
3. Aplinkybė, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, paliko galioti UAB „Irseva“ prašymo pagrindu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nepatvirtina ieškinio savalaikiškumo bei pagrįstumo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje neturėjo duomenų apie akivaizdžiai nepagrįstą ir skubotą ieškinio pateikimą.
10. Atsiliepime ieškovė BUAB „Techno Wood“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Bankroto administratorė gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus (ĮBĮ 11straipsnio 5 dalies 14 punktas). Ieškovės kreipimasis į teismą su ieškiniu nebuvo savalaikis ir neatitiko nei ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kreditorių teisių gynimo tvarkos, nei kreditorių ir bankroto administratoriaus veiksmų suderinamumo.
2. Ieškovė nebuvo tinkamas subjektas kreipti į teismą su ieškiniu ir ginti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Bendrovės bankroto administratorius savo ieškinį parengė dar 2016 m. kovo 24 d., o civilinė byla pabaigta pasirašius taikos sutartį.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus bei reikalavimus, ex officio (liet. „savo iniciatyva“) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatė.
12. Ginčas byloje kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas atmetė vienos iš civilinį ginčą inicijavusios šalių (ieškovės) prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, byloje patvirtinus kitos ieškovės ir vieno iš atsakovų sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukus. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl teismo patvirtintos taikos sutarties (jos sąlygų) ir (ar) procesinės bylos baigties jos nutraukimu. Vadinasi apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

3Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnio tvarka priima ir kartu su nagrinėjamos bylos medžiaga vertina naujus įrodymus – 2017 m. sausio 9 d. ieškovės paaiškinimus, 2016 m. spalio 7 d. bankroto administratoriaus pranešimą ir 2017 m. sausio 20 d. atsakovo G. K. rašytinius paaiškinimus.

4Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principų

14. Bylinėjimosi išlaidos yra pinigai, kuriuos turi sumokėti bylos šalys už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus bei bylos šalių turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Kitaip tariant, bylinėjimosi išlaidos yra pinigai, kuriuos valstybei ar viena kitai sumoka byloje dalyvavusios šalys ir kurios yra tiesiogiai susijusios nagrinėjama byla. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Laimėjusiai šaliai atlyginamos išlaidos, jos turėtos siekiant apginti pažeistą teisę, toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-916/2015). Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (liet. „savo iniciatyva“) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
15. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų šalims nepaskirsto.
16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dviem proceso šalims ieškovei BUAB „Techno Wood“ ir atsakovui G. K. pateikus pirmosios instancijos teismui prašymą bei sudarytą taikos sutartį ir kitai ieškovei UAB „Irseva“ atitinkamai sutinkant užbaigti bylą taikiai, teismas laikė, kad ši ieškovė atsisakė savo ieškinio reikalavimų ir 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį, o nagrinėjama byla buvo užbaigta ją nutraukiant.
17. Taikos sutarties šalys (BUAB „Techno Wood“ ir atsakovai G. ir I. K.) tarpusavio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendė sutardami, kad šalys pasilieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. priešinga proceso šalis nekompensuoja kitos šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų (3 punktas); teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei apmoka atsakovai (5 punktas). Tačiau ieškovė UAB „Irseva“, skirtingai nei BUAB „Techno Wood“, nebuvo šios taikos sutarties šalis, o jos pritarimą sudarytai taikos sutarčiai pirmosios instancijos teismas traktavo, kaip ieškinio reikalavimų atsisakymą, todėl sprendžiant UAB „Irseva“ patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą būtina atsižvelgti į tai, ar jos procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinti priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
19. Pirma, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tuo, kad UAB „Irseva“ netinkamai pasirinko savo teisių gynimo būdą bei sprendžia, jog šiuo atveju nėra prielaidų išvadai, kad UAB „Irseva“ procesinis elgesys buvo netinkamas (nesavalaikis).
20. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad įmonės bankroto atveju sandorių ginčijimas yra bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė ir pareiga. Bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus.
21. Kita vertus, bankrutuojančios įmonės kreditorius taip pat nepraranda teisės ginčyti įmonės sandorius CK 6.66 straipsnio pagrindu. Įmonei iškėlus bankroto bylą, ji įgyja specialų teisinį statusą, tačiau nepraranda civilinio teisnumo. Įmonių bankroto įstatyme nenustatyta draudimo bankrutuojančios įmonės kreditoriams ginti savo teises, todėl kreditorius turi teisę ginti savo interesus ne tik Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka, bet ir kitomis, šiame įstatyme nenustatytomis, bet jam neprieštaraujančiomis teisinėmis priemonėmis. Dėl to kreditorius, manydamas, kad bankrutuojančios įmonės sandoris, tiek sudarytas iki bankroto bylos iškėlimo, tiek ir po to, pažeidžia jo teises, turi teisę tą sandorį ginčyti actio Pauliana (liet. „kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius“) pagrindu. Draudimas bankrutuojančios įmonės kreditoriui pasinaudoti šiuo institutu ne tik neatitiktų šio instituto esmės ir paskirties, bet ir pažeistų kreditorių interesus, nes sumažėtų jų teisių ir teisėtų interesų gynimo galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007 ir kt.).
22. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju sprendžiant UAB „Irseva“ patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (kompensavimo) klausimą būtina atsižvelgti ir į materialines teisines pasekmes bei tikslą, kurio buvo siekiama 2016 m. balandžio 14 d. pareikštu ieškiniu, t. y. tai, kad esant įmonei iškeltai bankroto bylai, teisinių pasekmių klausimas būtų sprendžiamas kitaip, nei įprastinio (klasikinio) actio Pauliana instituto taikymo atveju.
23. Tais atvejais, kai actio Pauliana pareiškiamas bankroto byloje, šio ieškinio tenkinimo pasekmės iš esmės panašios kaip ir netiesioginio ieškinio atveju, t. y. skolininko turtas ar jo vertė išieškoma ne tiesiogiai ieškinį pareiškusiam kreditoriui, o grąžinama į skolininko bendrą turto masę ir naudojama atsiskaityti su visais kreditoriais. Taigi nagrinėjamu atveju CK 6.66 straipsnio nuostatos būtų taikytinos kartu su Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Vadinasi sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės būtų aktualios (naudingos) ne tik actio Pauliana pareiškusiai kreditorei UAB „Irseva“, bet ir kitiems bankrutuojančios įmonės kreditoriams, kadangi UAB „Techno wood“ nepagrįstai perleistas turtas (ar jo vertė) būtų grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.
24. Taigi UAB „Irseva“ procesiniai veiksmai, inicijuojant sandorio, sudaryto tarp UAB „Techno wood“ ir G. K. ginčijimą CK 6.66 straipsnio pagrindu, buvo tinkami. Tai patvirtina ir bylos svarstymui pateiktas 2016 m. spalio 7 d. bankroto administratorės pranešimas, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad kreditoriaus iniciatyva, ginčijant bankrutuojančios įmonės sandorius, neprieštarauja Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms ir taip pat būtų veiksminga.
25. Antra, būtina įvertinti ir tai, kad ieškovė UAB „Irseva“ materialiuoju teisiniu požiūriu bylą laimėjo. Tokia išvadą suponuoja byloje pareikšti reikalavimai ir 2016 m. rugpjūčio 8 d. sudarytos taikos sutarties sąlygos, pagal kurias atsakovai įsipareigojo grąžinti BUAB „Techno wood“ visą pagal 2015 m. spalio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį gautą turtą (taikos sutarties 2.1. punktas). Todėl aplinkybė, kad ieškovės UAB „Irseva“ pažeistos teisės buvo apgintos ir galutinis rezultatas, kurio ji tikėjosi pareikšdama šį ieškinį, buvo pasiektas kitomis teisinėmis priemonėmis, pati savaime nepaneigia jos teisės į patirtų dėl tokio proceso bylinėjimosi išlaidų kompensavimą.
26. Trečia, nors byloje sudarius taikos sutartį, nė viena iš šalių nėra laikoma pralaimėjusia ar laimėjusia, o bylinėjimosi išlaidos, kaip jau aukščiau aptarta, paskirstomos CPK 94 straipsnio numatyta tvarka, tačiau šio ginčo kontekste aktuali ir priežasties teorija, suponuojanti poreikį įvertinti priežastis, dėl kurių apskritai atsirado bylinėjimosi išlaidos.
27. Nustatyta, kad šioje byloje siekta nuginčyti 2015 m. spalio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Techno wood“ (pardavėjos) ir atsakovo G. K. (pirkėjo). Kita atsakovė I. K., kuriai taip pat šioje byloje buvo reiškiami reikalavimai, nuosavybės teises į ginčo sandoriu perleistą nekilnojamąjį turtą įgijo įstatymo pagrindu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, sutarties 7.12 punktas). Be to, dar iki šio teisminio ginčo UAB „Techno wood“ ir atsakovas G. K. (pareiškėjai) kreipėsi į teismą supaprastinto proceso tvarka, prašydami patvirtinti jų 2015 m. gruodžio 4 d. sudarytą taikos sutartį, kuria taip pat siekė nutraukti tarpusavyje sudarytą 2015 m. spalio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. ir 2015 m. gruodžio 10 d. nutartimis pareiškėjų UAB „Techno wood“ ir G. K. prašymų netenkino ir atsisakė patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį, o dėl 2015 m. spalio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo pasiūlė kreiptis į notarą. Tokiu atveju nustačius, kad ginčas faktiškai kilo dėl 2015 m. spalio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties šalių, iš kurių viena šiuo metu jau yra bankrutuojanti įmonė, netinkamų veiksmų, spręstina, kad bylinėjimosi išlaidas priteistinos iš atsakovo G. K. (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
28. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus tai, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi civilinė byla pagal ieškovės (apeliantės) ieškinį nutraukta pavirtinus kitos ieškovės, pareiškusios tapačius reikalavimus, ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 94 straipsnyje įtvirtintų teisės normų aiškinimo ir taikymo taisykles, todėl Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarties dalis, kuria atmestas apeliantės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, naikintina ir šioje dalyje priimamas naujas procesinis sprendimas – priteisti apeliantei jos turėtų išlaidų atlyginimą už advokato suteiktas paslaugas vadovaujantis proceso teisės normomis (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

5Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio

29. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Todėl sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus.
30. Detaliau kriterijai, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis, išvardyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, t. y. bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje, būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, šalių elgesys proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudos bei kt. (2 punktas). Taikant šiuos kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti kurie kriterijai gali būti pagrindu padidinti, o kurie sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).
31. Apeliantė UAB „Irseva“ pateikusi teismui 2016 m. kovo 30 d. atstovavimo sutartį, sudarytą su advokatu, taip pat teikė 2016 m. rugpjūčio 11 d. prašymą dėl 1 320 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo (1 100 Eur - ieškinio paruošimo, 120 Eur – dubliko paruošimo ir 100 Eur atstovavimo teisme išlaidų), 2016 m. rugpjūčio 8 d. išrašytą sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 0327 ir 2016 m. rugpjūčio 9 d. mokėjimo nurodymą.
32. Nustatyta, kad atsakovės UAB „Irseva“ atstovas (advokatas) 2016 m. balandžio 14 d. parengė ieškinį, 2016 m. birželio 3 d. parengė dubliką ir dalyvavo 2016 m. rugpjūčio 11 d. vykusiame teismo posėdyje, kurio trukmė apie 30 min. Atsižvelgiant į Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei nustatytus koeficientus (taikant nuo 2015 m. kovo 30 d. galiojančią Rekomendacijų redakciją), kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), iš jų – už 2016 m. balandžio 14 d. ieškinio parengimą – 1 892,25 Eur (Rekomendacijų 8.2. punktas, 2,5 x 756,90); už 2016 m. birželio 3 d. dubliko parengimą – 1 135,35 Eur (Rekomendacijų 8.2. punktas, 1,5 x 756,90) bei 74,80 Eur už 2016 m. rugpjūčio 11 d. atstovavimą teisme (Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktai, 1 val. x 0,1 x 748 Eur), maksimali už teisines paslaugas bylinėjimosi išlaidų suma šioje situacijoje sudarytų 3 102,40 Eur.
33. Todėl šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs formaliuosius dydžius (aukščiau aptartus Rekomendacijų reglamentuojamus maksimalius užmokesčio už advokato suteiktą teisinę pagalbą (paslaugas) dydžius), o taip pat atsižvelgdamas į kitus atlygintinų šaliai išlaidų dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus (bylos sudėtingumo, specialiųjų žinių reikalingumo, sprendžiamų teisinių klausimų naujumo, bylos apimties ir kt.) sprendžia, kad apeliantei priteistina visa jos prašoma 1 320 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, kuri neviršija Rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių bei atitinka protingumo bei teisingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

6Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos byloje

34. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą BUAB „Techno woods“ ir atsakovo G. K. apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos jiems nekompensuotinos (CPK 93 straipsnis, 302 straipsnis, 338 straipsnis).

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

8Panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Irseva“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

9Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Irseva“ (juridinio asmens kodas 150155890) iš atsakovo G. K. (asmens kodas ( - ) 1 320 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

10Kitą Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.