Byla 3K-3-533/2008
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko ir Algio Norkūno (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. S. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui K. M. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 452,09 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Paduodama ieškinį ji sumokėjo 313,56 Lt žyminį mokestį, nagrinėjimo metu turėjo 13,80 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą, 1500 Lt advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas turėjo 2500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

5Apeliacinį skundą padavė atsakovas ir sumokėjo 50 Lt žyminį mokestį, turėjo 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovė turėjo 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovei 452,09 Lt turtinės žalos atlyginimą, 13,56 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt atstovavimo išlaidų, valstybei – 13,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas atmetė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

8Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2008 m. gegužės 12 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jas paskirstė taip: priteisė iš ieškovės atsakovui 2601,80 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 13,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

9Teisėjų kolegija sutiko su teismo išvada, kad ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir įrodytas, tačiau konstatavo, jog teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

10Ieškinio suma yra 10 452,09 Lt, pirmosios instancijos teisme patenkintų reikalavimų suma – 452,09 Lt, taigi patenkintų reikalavimų dalis yra 4,33 proc., nepatenkintų – 95,67 proc. Esant atsakovo prašymui priteisti 2500 Lt už advokato pagalbą, iš ieškovės atsakovui priteistina 2391,75 Lt (2500 Lt x 95,67 proc.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o esant ieškovės prašymui priteisti 1500 Lt už advokato pagalbą, iš atsakovo ieškovei priteistina 64,95 Lt (1500 Lt x 4,33 proc.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (CPK 98 straipsnis). Kadangi apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (atmestas dėl 452,09 Lt turtinės žalos priteisimo, patenkintas dėl bylinėjimosi išlaidų), tai bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme paskirstytinos pusiau. Atsakovas sumokėjo 50 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 2000 Lt už advokato pagalbą, ieškovė – 1500 Lt už advokato pagalbą. Taigi iš ieškovės atsakovui priteistina 25 Lt (50 proc.) atsakovo sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 1000 Lt (50 proc.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Ieškovei iš atsakovo priteistina 750 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Subendrinus bylinėjimosi išlaidas abiejų instancijų teismuose iš ieškovės atsakovui priteistina 3416,75 Lt (2391,75 Lt +1025 Lt) bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo ieškovei 814,95 Lt (750 Lt + 64,95 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus bylinėjimosi išlaidų užskaitą iš ieškovės atsakovui priteistina 2601,80 Lt bylinėjimosi išlaidų (3416,75 Lt – 814,95 Lt).

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93, 98 straipsnius), pažeidė CPK 3 straipsnio 1 dalį, įpareigojančią teismą aiškinant ir taikant įstatymus vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurą bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, t. y. pagal principą „pralaimėjęs moka“. Atvejams, kai patenkinti ne visi ieškinio reikalavimai, bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė nustatyta CPK 93 straipsnio 2 dalyje. Pagal ją bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Įstatymo nenustatyta, kokiu konkrečiu santykiu ir proporcija turi būti nustatomas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis. Ši teisės spraga užpildoma teismams taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei vadovaujantis šių teisės normų taikymo suformuota teismų praktika. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 93 straipsnio 2 dalies normos taikymo praktiką turtinių reikalavimų bylose bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijos nustatomos taikant matematinį patenkintų (atmestų) materialinių teisinių reikalavimų santykį su visais pareikštais reikalavimais. Tačiau tokiu būdu nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijos neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams tik tuo atveju, jeigu visi reikalavimai yra vienarūšiai ir analogiško pobūdžio. Esant skirtingų rūšių reikalavimams, taikyti vien matematinį reikalavimų santykį ne visada teisinga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir teisės literatūroje bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu suformuluoti kriterijai, į kuriuos būtina atsižvelgti: 1) kuri iš bylos šalių kalta dėl netinkamų sutartinių įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vyriausybė v. D. K., bylos Nr. 3K-3-269/2006); 2) jeigu pareikšti keli reikalavimai ar patenkintas pagrindinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. v. UAB „Pūkas“, bylos Nr. 3K-3-205/2005; 3) esant keliems reikalavimams, kurio iš šių reikalavimų nagrinėjimas pareikalavo akivaizdžiai daugiau sąnaudų ( R. Simaitis, Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese, Vilnius, Justicija, 2007, p. 315).

14Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad atsakovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, ieškovės subjektinė teisė buvo pažeista ir ji pagrįstai kreipėsi į teismą teisminės gynybos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principą „pralaimėjęs moka“, įpareigojo ieškovę atlyginti atsakovui bylinėjimosi išlaidas, kurios daug didesnės nei jai priteistas turtinės žalos atlyginimas.

15Ieškovė pareiškė skirtingo pobūdžio ieškinio reikalavimus: pripažinti atsakovą pažeidus sutartį ir priteisi iš jo turtinę ir neturtinę žalą. Teismai išnagrinėjo iš esmės tik vieną iš pareikštų reikalavimų – atlyginti dėl sutarties pažeidimo padarytą turtinę žalą, o aplinkybių, susijusių su reikalavimu atlyginti neturtinę žalą, netyrė. Taigi atsakovo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra susijusios tik su reikalavimu atlyginti turtinę žalą. Teismams patenkinus šį reikalavimą, atsakovo patirtos išlaidos, ginčijant šį reikalavimą, neturėtų būti atlyginamos. Apeliacinės instancijos teismas ieškinio reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurių nagrinėjimas pareikalavo akivaizdžiai nevienodų sąnaudų, įvertino vienoda procentine išraiška, taip netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 2 dalį bei nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, pagal kurią skirtingo pobūdžio reikalavimų vertinimas vienoda procentine išraiška, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, yra nepagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. v. UAB „Pūkas“, bylos Nr. 3K-3-205/2005).

16Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, turi atsižvelgti į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, kitas reikšmingas aplinkybes (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas ir nustatydamas jų dydį, vadovavosi tik šalių prašymais ir neatsižvelgė į kitas reikšmingas aplinkybes. Atvejais, kai šalims toje pat byloje nepagrįstai priteisiamos iš esmės skirtingo dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti, o ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas proporcingai patenkintų (atmestų) reikalavimų dydžiui, tampa priklausomas nuo to, kuri šalis daugiau sumokėjo už advokato paslaugas. Esmingai skirtingos šalių atstovavimo išlaidos toje pačioje byloje, neatsižvelgiant į kitas aplinkybes, negali būti lemiančiu kriterijumi paskirstant bylinėjimosi išlaidas. Priešingu atveju būtų pažeidžiami bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

17Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Jame nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes teismas šias išlaidas paskirstė nesilaikydamas proporcingumo ieškinio reikalavimų patenkinimo daliai principo, t. y. pažeisdamas CPK 93 straipsnio 2 dalies normą ir nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šios teisės normos taikymo praktikos. Be to, kasacinis skundas neatitinka kasacijos pagrindų, nes bylinėjimosi išlaidų dydis yra ne teisės, o fakto klausimas.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20 Dėl ginčo dalyko ir bylinėjimosi išlaidų

21CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų byla nesprendžiama iš esmės. Pagal CPK 290 straipsnio 1 dalį teismas atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis. CPK numatytais atvejais jos yra įtraukiamos į teismo sprendimus ir kitus procesinius dokumentus kaip jų sudėtinė dalis. Bet kokiu atveju bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis. Bylinėjimosi išlaidų priteisimas nėra ieškovo reikalavimas, nesudaro ieškinio dalyko ir neprivalo būti nurodomas ieškinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Jeigu ieškinyje nenurodytas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, tai nesudaro pagrindo traktuoti kaip ieškinio trūkumą ir nustatyti terminą jam pašalinti (CPK 138 straipsnis). Jeigu ieškinyje toks reikalavimas nurodytas, tai jis nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, kuris ieškovo nukreipiamas atsakovui. Nepriklausomai nuo to, ar toks reikalavimas nurodytas procesiniuose dokumentuose, teismas ex officio privalo taikyti procesinį įstatymą ir jo pagrindu spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų.

22CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstoma teismo išvada dėl ieškinio ir (ar) priešieškinio išsprendimo, 3 punkte – kad į teismo sprendimo rezoliucinę dalį įeina nurodymas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad jei teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo, tai yra pagrindas priimti papildomą sprendimą. Ta aplinkybė, kad nurodymas dėl bylinėjimosi išlaidų šių civilinio proceso normų pagrindu yra įtrauktas į teismo sprendimą, nesudaro pagrindo traktuoti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo kaip materialinio ieškovo reikalavimo atsakovui ar šalių ginčo dalies. Jeigu apeliacinės instancijos teisme kartu su materialiniu teisiniu reikalavimu buvo prašyta peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, tai šis reikalavimas nesudaro pagrindo vertinti, kad apeliacinės instancijos teisme yra turtinis ir neturtinis reikalavimai ir kad nuo jų abiejų išsprendimo priklauso bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iš dalies patenkintu. Šio prašymo patenkinimas nesudaro pagrindo atsižvelgti į jo išsprendimo rezultatus, kai svarstoma dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo. Atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas sprendžia dėl jų paskirstymo pagal CPK 93 straipsnį.

23Dėl CPK 93 straipsnio taikymo

24CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal šio straipsnio nuostatas sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias reglamentuoja CPK 79 ir kiti straipsniai. Pagal CPK 79 straipsnį jas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai.

25Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nagrinėjamas visos bylos nagrinėjimo metu. Kiekvienoje teismo instancijoje nustatoma, kokių išlaidų turėta, koks jų dydis, ir nutariama, kaip jos turi būti paskirstytos tarp šalių.

26Pirmosios instancijos teisme turi būti išsprendžiami visi nagrinėjami materialiniai teisiniai reikalavimai, nes teismas paprastai turi pasisakyti dėl visų pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teisme ginčo dalyką paprastai sudaro apeliacinio skundo ribos. Joje nagrinėjami reikalavimai apibrėžiami ta sprendimo dalimi, kuri yra apskųsta. Bet kokiu atveju šalies naudai ar nenaudai priimamu sprendimu nelaikoma teismo sprendimo dalis dėl teismo išlaidų priteisimo.

27Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje. Tai sprendžiama pagal tai, kaip yra išspręsta dėl materialinių ieškovo reikalavimų atsakovui konkrečioje teismo instancijoje.

28Spręsdamas materialinį ieškovo reikalavimą atsakovui priteisti žalą ir patenkindamas ieškinį iš dalies, pirmosios instancijos teismas taikydamas CPK 93 straipsnį turi vadovautis jo 2 dalimi ir proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl šalių bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmojoje instancijoje, tinkamai taikyta CPK 93 straipsnio 2 dalis.

29Apeliacinės instancijos teisme ginčas vyko dėl žalos atlyginimo dalies priteisimo (452,09 Lt turtinės žalos), o ne dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Kad apeliacijoje vyko ginčas dėl turtinės žalos dalies, o atmesta ieškinio dalis yra dėl neturtinės žalos priteisimo, svarstant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisinės reikšmės neturi, nes reikalavimo turtinis pobūdis dėl to nekinta, ir reikalavimo esmė – priteisti pinigais išreikštą žalos atlyginimą – lieka tokia pati. Jeigu apeliacinės instancijos teisme atmetamas atsakovo apeliacinis skundas dėl materialinio ieškovo reikalavimo atsakovui išsprendimo, tai reiškia, kad apeliacinėje instancijoje byla išspręsta ieškovo naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalis ieškovui turi būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias jis turėjo šios instancijos teisme.

30Jeigu apeliacinės instancijos teisme atmetami apeliacinio skundo argumentai dėl žalos atlyginimo priteisimo, bet patenkinamas procesinis prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo, tai svarstant dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo turi būti taikoma CPK 93 straipsnio 1 dalis ir vadovaujamasi nuostata, kad materialinis teisinis reikalavimas išspręstas to asmens naudai, prieš kurį paduotas apeliacinis skundas buvo atmestas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo netinkamai taikyta CPK 93 straipsnio 2 dalis. Teismas turėjo taikyti CPK 93 straipsnio 1 dalį, nes dėl materialinių reikalavimų dalies apeliacinės instancijos teismas sprendė ieškovo naudai – pagal atsakovo skundą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalie dėl žalos atlyginimo nekeitė ir nepanaikino. Šis pažeidimas sudaro pagrindą pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

31Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo

32Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą, priimtą byloje S. Jasiūnienė v. Lietuva).

33Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

34Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas neargumentavo dėl CPK 98 straipsnio kriterijų, taikomų išlaidų dydžiui nustatyti, paskirstydamas išlaidas vadovavosi tik pateiktais išlaidų dydžiais. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad taip pažeistas CPK 98 straipsnis. Tai sudaro pagrindą pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

35Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio ir jų paskirstymo šioje byloje

36CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

37Užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme dydis neviršija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos nesudėtingumą, į tai, kad atstovauti joje ir rengti procesinius dokumentus nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nes nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai ir dėl to advokatų darbo sąnaudos nebuvo didelės, nustato, kad pirmosios instancijos teisme būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra ieškovės – 1500 Lt, atsakovo – 2000 Lt (CPK 98 straipsnis). Jos atlyginamos pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį ir iš atsakovo ieškovei priteisiama 78,51 Lt bylinėjimosi išlaidų (13,56 Lt žyminio mokesčio ir 64,95 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti), iš ieškovės atsakovui – 1834,89 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1913,40 Lt – 78,51 Lt).

38Spręsdama dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, teisėjų kolegija atsižvelgia į nedidelę ginčo apimtį, nesudėtingus materialinės ir procesinės teisės klausimus, dėl to nedideles advokatų darbo ir laiko sąnaudas, todėl nustato, kad ieškovė turėjo būtinų ir pagrįstų 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Šioje instancijoje priimtas sprendimas atsakovo nenaudai, nes apeliacinis skundas dėl ginčo esmės atmestas. Taikant CPK 93 straipsnio 1 dalį ieškovei priteisiama 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o atsakovo turėtos žyminio mokesčio ir advokato pagalbai apmokėti išlaidos neatlyginamos. Kadangi šalių priešpriešiniai reikalavimai yra vienarūšiai, tai taikant jų įskaitymą galutinė bylinėjimosi išlaidų suma, kuri priteisiama iš ieškovės atsakovui, yra 834,89 Lt (1834,89 Lt – 1000 Lt).

39Už kasacinį skundą ieškovė be pagrindo sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį, nes jis paduotas ne dėl bylos esmės, o dėl procesinio įstatymo taikymo. Pagal įstatymą toks kasacinis skundas neapmokestinamas žyminiu mokesčiu, todėl be pagrindo sumokėtas žyminis mokestis ieškovei grąžintinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 87 ir 362 straipsniais,

Nutarė

41Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti ir ją išdėstyti taip:

42Priteisti iš ieškovės G. S. atsakovui K. M. 834,89 (aštuoni šimtai trisdešimt keturi litai 89 ct) Lt bylinėjimosi išlaidų.

43Priteisti iš atsakovo K. M. 13,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

44Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

45Grąžinti G. S. 100 Lt žyminį mokestį paduodant kasacinį skundą, sumokėtą AB banke Hansabankas 2008 m. liepos 1 d., mokėjimo nurodymu Nr. 98.

46Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 452,09 Lt turtinės ir 10 000 Lt... 5. Apeliacinį skundą padavė atsakovas ir sumokėjo 50 Lt žyminį mokestį,... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį... 8. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 9. Teisėjų kolegija sutiko su teismo išvada, kad ieškinys dėl turtinės... 10. Ieškinio suma yra 10 452,09 Lt, pirmosios instancijos teisme patenkintų... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 12. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 13. CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji... 14. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad atsakovas pažeidė sutartinius... 15. Ieškovė pareiškė skirtingo pobūdžio ieškinio reikalavimus: pripažinti... 16. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti... 17. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti, apeliacinės... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Dėl ginčo dalyko ir bylinėjimosi išlaidų... 21. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos... 22. CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismo sprendimo... 23. Dėl CPK 93 straipsnio taikymo... 24. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal... 25. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nagrinėjamas visos bylos... 26. Pirmosios instancijos teisme turi būti išsprendžiami visi nagrinėjami... 27. Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios... 28. Spręsdamas materialinį ieškovo reikalavimą atsakovui priteisti žalą ir... 29. Apeliacinės instancijos teisme ginčas vyko dėl žalos atlyginimo dalies... 30. Jeigu apeliacinės instancijos teisme atmetami apeliacinio skundo argumentai... 31. Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo ... 32. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su... 33. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo... 34. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato... 35. Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio ir jų paskirstymo šioje... 36. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas,... 37. Užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą pirmosios instancijos... 38. Spręsdama dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos... 39. Už kasacinį skundą ieškovė be pagrindo sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį,... 40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.... 42. Priteisti iš ieškovės G. S. atsakovui K. M. 834,89 (aštuoni šimtai... 43. Priteisti iš atsakovo K. M. 13,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 44. Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008... 45. Grąžinti G. S. 100 Lt žyminį mokestį paduodant kasacinį skundą,... 46. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...