Byla 2A-1194-413/2014
Dėl teisės atjungti šildymo sistemą nuo bendros namo šildymo sistemos

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio, apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovų A. P., L. Ž., uždarosios akcinės bendrovės „Aistis ir Ko“, uždarosios akcinės bendrovės „Gustavita“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-318-470/2014 pagal ieškovų A. P., L. Ž., uždarosios akcinės bendrovės „Aistis ir Ko“, uždarosios akcinės bendrovės „Gustavita“ ieškinį atsakovui Negyvenamų patalpų savininkų bendrijai „Rotušės 16“ dėl teisės atjungti šildymo sistemą nuo bendros namo šildymo sistemos.

2Teisėjų kolegija

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai A. P., L. Ž., UAB „Aistis ir Ko“, UAB „Gustavita“ yra pastato, esančio ( - ), vieni iš bendraturčių. Ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atskiros pastato dalys: 1) UAB „Aistis ir Ko“ priklauso 53,54 m2 bendro ploto negyvenamoji patalpa – parduotuvė (unikalus Nr. ( - )) ir 184/500 dalys 274,13 m2 negyvenamos patalpos – parduotuvės (unikalus numeris ( - )); 2) UAB „Gustavita“ priklauso 147/500 dalys 274,13 m2 negyvenamos patalpos – parduotuvės (unikalus numeris ( - )); 3) A. P. priklauso 54,66 m2 negyvenamos patalpos – parduotuvės (unikalus Nr. ( - )) ir 169/500 dalys 274,13 m2 negyvenamos patalpos – parduotuvės (unikalus numeris ( - )); 4) L. Ž. priklauso 70,88 m2 negyvenama patalpa – parduotuvė (unikalus numeris ( - )). Ieškovai tarpusavyje susitarė savo patalpas šildyti elektriniais šilumos siurbliais ir nutarė atsijungti nuo bendros namo šildymo sistemos, tačiau numatomiems pagal projektą darbams atsakovė nedavė raštiško sutikimo. Todėl ieškovai pateikė ieškinį teismui, prašydami leisti jiems be atsakovės Negyvenamų patalpų savininkų bendrijos „Rotušės 16“ (toliau – ir NPSB „Rotušės 16“) raštiško sutikimo atjungti šildymą nuo bendros namo šildymo sistemos jiems priklausančiose patalpose.

5Atsakovė NPSB „Rotušės 16“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad 2014 m. sausio 14 d. įvyko NPSB „Rotušės 16“ visuotinis bendrijos narių susirinkimas, kurio metu buvo apsvarstytas ieškovų pateiktas atsijungimo nuo bendros šildymo sistemos projektas ir nuspręsta jam nepritarti, kadangi ieškovų projekto sprendiniai neužtikrina kitiems bendrijos nariams būsimų šilumos nuostolių atlyginimo.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovų po 200 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų ir po 6,5 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas pažymėjo, kad šilumos įrenginių pertvarkymo, jų atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau Taisyklės). Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, teismas konstatavo, jog į bylą nepateikta duomenų, kad ieškovai būtų atlikę Taisyklėse reglamentuotą savo patalpų šildymo sistemų atjungimo nuo bendrų namo šildymo sistemų procedūrą – gavę visų namo patalpų bendraturčių rašytinius pritarimus projekto (aprašo) sprendiniams. Pažymėjo, jog tik turėdami visų bendraturčių pritarimus projekto sprendiniams ieškovai turi teisę kreiptis į pastato valdytoją – NPSB „Rotušės 16“ - dėl pritarimo keisti patalpų šildymo būdą, o valdytojas tokiu atveju duoda raštišką pritarimą sprendimui. Teismas sprendė, jog iki nėra gauti visų namo patalpų bendraturčių raštiški pritarimai ieškovų parengtam inžinierinių šilumos tinklų pertvarkos projektui, valdytojas negali duoti raštiško pritarimo atsijungimui nuo bendros šildymo sistemos. Teismas nurodė, kad ieškovai nepagrįstai tapatina namo bendraturčius ir atsakovę NPSB „Rotušės 16“ nurodydami, kad bendrija yra savininkų atstovas, ir pažymėjo, kad namo bendrija teisiniuose santykiuose su kitais asmenimis negali spręsti už savininkus dėl jų valios išreiškimo.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.

10Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, tačiau juos aiškino ir taikė netinkamai, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Teismas neatsižvelgė į bylai reikšmingą aplinkybę, kad 2013 m. gruodžio 20 d. įvyko Rotušės a. 16 priestato, kuriame norima atsijungti šildymą pakeičiant jį alternatyviu pagal ieškovų pateiktą projektą, savininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo 6 priestato savininkai iš aštuonių esamų savininkų, ir kuriame buvo nuspręsta pritarti ir leisti ieškovams atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos, įrengiant alternatyvų šildymo būdą, naudojant elektros energiją. Likusių dviejų šio priestato savininkų sutikimai buvo gauti raštu. Pasak apeliantų, priestatas, kuriame yra ieškovų patalpos, yra atskira namo Rotušės a. 16 sekcija, todėl pagal Taisyklių 108.1.7. punkto nuostatas bendrijos sutikimui dėl šildymo sistemos atsijungimo gauti pakanka priestato bendraturčių, bet ne viso pastato patalpų savininkų, kaip nepagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, raštiško pritarimo. Todėl nepagrįstas teismo argumentas, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovai būtų atlikę Taisyklėse reglamentuotą savo patalpų šildymo sistemų atjungimo nuo bendrų namo šildymo sistemų procedūrą - gavę visų namo bendrasavininkių rašytinius pritarimus projekto (aprašo) spendimams. Kadangi Rotušės a. 16 priestato savininkų sutikimai yra gauti, buvo reikalingas namo valdytojo raštiškas sutikimas, dėl ko šioje byloje atsakove yra patraukta Rotušės a. 16 bendrija, kaip pastato valdytoja.

11Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

12Atsakovė nurodo, kad ieškovų prašymas dėl leidimo atsijungti nuo bendros pastato šildymo sistemos buvo ne kartą svarstytas visuotiniame bendrijos narių susirinkime, tačiau balsų dauguma ieškovų norui nebuvo pritarta. Nesutikdami su bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimu, ieškovai jo neskundė. Ieškovai negavo visų bendraturčių pritarimo dėl atsijungimo nuo šildymo sistemos, tačiau bendrija, gavusi ieškovų prašymą, vis tiek organizavo visuotinį bendraturčių susirinkimą ir teikė pateiktą prašymą svarstymui. Kadangi visuotinio susirinkimo sprendimą priima bendrijos nariai – bendraturčiai, kurie nutarė ieškovų prašymui nepritarti, todėl bendrija, kaip juridinis asmuo, negali ir neturi teisės pakeisti susirinkimo nutarimą. Bendrijos narių balsavimo rezultatai patvirtina, kad nebuvo pirmosios būtinos sąlygos ieškovų plano įgyvendinimui – namo bendraturčiai nepritarė ieškovų rašymui. Pažymi, jog šilumos gavėjas (abonentas) pagal sudarytą su UAB „Litesko“ šilumos tiekimo sutartį yra bendrija, bet ne atskiri patalpų savininkai, todėl bendrijai tenka papildomos išlaidos, susijusios su šilumos punkto, šilumos trasos aptarnavimu. Pastate esantis šilumos punktas yra ir ieškovų dalinė nuosavybė. Į pastato dalį, kurią ieškovai siekia atjungti nuo šilumos teikimo sistemos, yra atvesta šilumos trasos atšaka, ja naudojasi ne tik ieškovai, bet ir UAB „Liteurofoto“, UAB „Minera“. Visam pastatui aptarnauti suteiktas vienas žemės sklypas, yra viena žemės nuomos sutartis, suteiktas vienas unikalus numeris, vienas adresas, sukurta viena pastato savininkų bendrija. Anot atsakovės, pastato dalis nereiškia, kad tai yra atskiras, izoliuotas pastatas, nes patekimas į patalpas yra tiek nuo Rotušės aikštės pusės, tiek nuo kiemo pusės. Ieškovai be bendrijos (bendraturčių) sutikimo atsijungė šilumos tiekimą, savo nuosavybės teise valdomų patalpų tinkamai neizoliavo, kad nebūtų daroma neigiama įtaka besiribojančioms patalpoms, nuolat reiškia pretenzijas dėl paskaičiuotų mokesčių. Apeliaciniame skunde ieškovai nenurodo nei vieno iš CPK 327 ar CPK 329 straipsniuose numatytų pagrindų sprendimui panaikinti.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15Byloje kilo ginčas dėl pastato, kuriame įsteigta bendrija, dalies patalpų bendratučių teisės atsijungti savo patalpas nuo bendros pastato šildymo sistemos, realizavimo teisinių pagrindų. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami leisti be atsakovės rašytinio sutikimo leisti pateikti prašymą savivaldybei dėl rašytinio pritarimo pastato paprastojo remonto projektui. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovų ieškinį, sprendimą motyvuodamas tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. Nr. 1-297 įsakymu patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 108.1.7 punktą ieškovai, norėdami pateikti prašymą savivaldybei išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato šildymo sistemą, privalėjo gauti ne namo valdytojo (bendrijos), bet kiekvieno iš namo bendrosios dalinės nuosavybės savininkų rašytinius pritarimus projekto (aprašo) sprendiniams.

16Bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą reglamentuoja CK IV knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Jos reglamentuoja ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau ir DNSBĮ) 2 straipsnio 15 dalis, pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

17Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis). Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, DNSBĮ 3 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2009). Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu tai, ar ieškovai, įgyvendindami savo teisę atsijungti nuo bendros namo šildymo sistemos, laikėsi įstatymu nustatytos tvarkos, ar pastato bendratučių priimti sprendimai neapriboja jų teisių daugiau nei tai numato teisės aktai.

18Buto šildymo sistemos atjungimą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos reglamentuoja Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymas, Taisyklės. Reikalavimą laikytis nustatytos šildymo sistemos atjungimo tvarkos pakeičiant savo patalpų šildymo būdą konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-932/2001; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2006; kt.) Taigi tiek pagal teisinį reglamentavimą, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėse bylose patalpų savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos. Šilumos ūkio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai šilumos punkto įrenginius valdo, naudoja ir jais disponuoja bendrosios nuosavybės teise. Šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta šilumos vartotojo daugiabučiame name teisė kartu su kitais namo butų ir kitų patalpų savininkais nuspręsti pakeisti viso pastato, jo sekcijos ar bloko šildymo būdą. Detaliau šią tvarką reglamentuoja Taisyklių VIII skyrius „Šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva“. Bylai aktualiu klausimu Taisyklių 108 punkte nustatyta, kad atjungiant daugiabučio namo butą ar kitą patalpą: daugiabučio namo valdytojas (nagrinėjamu atveju atsakovė) teisės akte (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) nustatyta tvarka organizuoja bendrosios dalinės nuosavybės savininkų susirinkimą, kurio metu jie priima sprendimą ir leidžia pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą susirinkimo nutarimu aptartomis sąlygomis. Atsijungimo iniciatoriai privalo savivaldybės institucijai pateikti prašymą išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo). Kartu su prašymu savivaldybei turi būti pateikti tokie dokumentai: 1) daugiabučio namo butų bei kitų patalpų savininkų teisės akte (Taisyklių 1 priedo 1, 3 punktai) nustatyta tvarka priimtas sprendimas ir pavedimas valdytojui keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą bei valdytojo raštiškas sutikimas (108.1.1.punktas); 2) buto ar kitų patalpų savininko, pageidaujančio atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, įsipareigojimas vykdyti prievoles prižiūrėtojui pagal pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį jam tenkančia dalimi dėl pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų priežiūros (108.1.2. punktas); 3) kitą pasirinktą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą) tieksiančio asmens išduota pažyma apie technines galimybes tiekti kitą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą) atjungiamam butui ar kitoms patalpoms šildyti (108.1.3. punktas); 4) buto ar kitų patalpų savininko, pageidaujančio atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, įsipareigojimas pakeisti šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį dėl šilumos vartojimo bendro naudojimo patalpose ir įrenginiuose (108.1.5. punktas); 5) valdytojo pažyma, grindžiama techniniais, ekonominiais bei teisiniais argumentais, kad dėl pakeisto buto ar kitų patalpų šildymo būdo bus nepažeidžiamos ar pažeidžiamos kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės ar teisėti interesai (108.1.6. punktas); 6) visų daugiabučio namo ar sekcijos (bloko), kuriame yra atjungiamas butas ar kita patalpa, bendrosios dalinės nuosavybės savininkų rašytiniai pritarimai projekto (aprašo) sprendiniams. Projektas (aprašas) turi būti suderintas su valdytoju (108.1.7. punktas).

19Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl Taisyklių 108.1.1. ir 108.1.7. punktų įgyvendinimo sąlygų. Ieškovai nurodė, kad Taisyklių 108.1.7. punkto pagrindu jie neprivalėjo gauti visų daugiabučio namo, kuriame yra atjungiamos patalpos, bendrosios dalinės nuosavybės savininkų rašytinius pritarimus projekto (aprašo) sprendiniams, kadangi jų patalpos sudaro atskirą sekciją (priestatą), dėl ko bendrijai (valdytojui) jie pateikė ne visų pastato bendratučių, bet pastato sekcijos (priestato) patalpų savininkų rašytinius pritarimus (b. l. 31, 90). Pažymėtina, kad priestato (sekcijos) tikimybę pripažįsta ir pati atsakovė (b. l. 33). Pirmosios instancijos teismas dėl šių ieškovų argumentų nepasisakė, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nenustatęs, ar ieškovų užimamas patalpas bendrame pastate galima laikyti sekcija (bloku), padarė nepagrįstą išvadą, kad reikalingas visų pastato bendraturčių sutikimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovai savo reikalavimą kildino iš Taisyklių 108.1.1. punkto nuostatų, prašydami leisti jiems be bendrijos (valdytojo) raštiško sutikimo pateikti savivaldybei prašymą išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), tačiau teismas šio ieškovų reikalavimo (ne)pagrįstumo nevertino ir dėl jo nepasisakė. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. V. U., V. U., I., Ž., V., Ž., A. D., bylos Nr. 3K-3-527/2010.). Bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti joje surinktų įrodymų nepakanka, kadangi reikalinga nustatinėti, ar pastato dalį, kuriame ieškovų ir kitų patalpų savininkų, davusių sutikimą atsijungti patalpas nuo bendros šildymo sistemos, galima laikyti sekcija (bloku); ar buvo 2014 m. sausio 14 d. bendrijos susirinkimui pateiktas svarstyti atsijungimo projektas, kadangi tokie duomenys susirinkimo protokole nenurodyti (b. l. 95); ar buvo paruošta Taisyklių 108.1.6. punkto pagrindu bendrijos pažyma, kad dėl pakeisto buto ar kitų patalpų šildymo būdo bus nepažeidžiamos ar pažeidžiamos kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės ar teisėti interesai, kadangi yra tikimybė, kad išsprendus nagrinėjamą ginčą ieškovai turės dar kartą kreiptis į teismą dėl tokios pažymos pateikimo savavaldybei be valdytojo sutikimo, kas būtų nesuderinama su proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal CK 4.85 straipsnį sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Jeigu kyla bendraturčių ginčas dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo, tai jis sprendžiamas teismo tvarka (CK 4.75 straipsnis); jeigu tokį sprendimą priėmė į juridinį asmenį susivieniję savininkai, tai šis ginčas sprendžiamas ginčijant juridinio asmens sprendimą (CK 2.82 straipsnis). Remiantis nurodytu, spręstina, ar ieškovai neturėtų tikslinti savo reikalavimų.

20Konstatavus bylos esmės neatskleidimą ir negalint pagal byloje pateiktus įrodymus bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

21Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

22panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai A. P., L. Ž., UAB „Aistis ir Ko“, UAB „Gustavita“ yra... 5. Atsakovė NPSB „Rotušės 16“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad 2014 m.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo... 10. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė ginčo... 11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovų apeliacinį... 12. Atsakovė nurodo, kad ieškovų prašymas dėl leidimo atsijungti nuo bendros... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 15. Byloje kilo ginčas dėl pastato, kuriame įsteigta bendrija, dalies patalpų... 16. Bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio... 17. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo... 18. Buto šildymo sistemos atjungimą nuo bendros daugiabučio namo šildymo... 19. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl Taisyklių 108.1.1. ir 108.1.7. punktų... 20. Konstatavus bylos esmės neatskleidimą ir negalint pagal byloje pateiktus... 21. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331... 22. panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimą ir...