Byla 3K-3-376/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui 47-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai, dalyvaujant tretiesiems asmenims J. B., V. K., P. R. D., R. K., D. A., V. G., L. S. G., K. S., K. B., UAB „Bitė Lietuva“, dėl bendrijos narių susirinkimo nutarimo panaikinimo, įpareigojimo įregistruoti bendrijos narius.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Šioje byloje yra kilę prejudicinį faktą, bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, narystės daugiabučio namo savininkų bendrijoje ir teisės ginčyti jos narių susirinkimo nutarimus reglamentuojančių teisės normų taikymo klausimai. Ieškovas prašė pripažinti atsakovo 47-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijos susirinkimo 2007 m. kovo 13 d. nutarimą dėl stogo išnuomojimo UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Omnitel“ bazinių antenų montavimui neteisėtu, uždrausti bendrijos valdybai ateityje sudaryti sandorius, nepriklausančius bendrijos valdybos kompetencijai, įpareigoti atsakovą bendrijos narių, butų bei kitų patalpų savininkų registravimo knygoje įregistruoti visus narius, išsaugojusius narystę, perregistruojant 47-ąją daugiabučio namo statybos bendriją į dabar veikiančią 47-ąją daugiabučio namo savininkų bendriją, taip pat išduoti 2007 m. kovo 13 d. bendrijos narių susirinkimo protokolo kopiją. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė nuo reikalavimų uždrausti bendrijos valdybai ateityje sudaryti sandorius, nepriklausančius bendrijos valdybos kompetencijai, ir įpareigoti atsakovą išduoti 2007 m. kovo 13 d. bendrijos narių susirinkimo protokolo kopiją. Ieškovas nurodė, kad yra buto ( - ) savininkas, o nuo bendrijos įsteigimo momento tapo jos nariu. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005 m. birželio 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-01429-619/2005, pripažino, kad ieškovas yra bendrijos narys, o Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. liepos 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-01419-656/2005, pripažino ieškovo sutuoktinę R. K. bendrijos nare, todėl šios aplinkybės neturi būti įrodinėjamos iš naujo, nes turi prejudicinę galią. 2007 m. kovo 13 d. vykusiame bendrijos narių susirinkime priimtas neteisėtas nutarimas išnuomoti namo ( - ) stogą UAB „Bitė“ ir UAB „Omnitel“ bazinių antenų montavimui, nes jo ir sutuoktinės R. K., kitų patalpų savininkų balsai bendrijos narių susirinkime priimant nutarimą nebuvo skaičiuojami. Remiantis bendrijos įstatais, bendrojo naudojimo objektai priklauso šio namo patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, ir jie turi būti valdomi visų 42 bendraturčių sutikimu, tačiau už nutarimo priėmimą balsavo tik 13 bendrijos narių iš 29 dalyvavusių. Bendrijos narių registravimo knygoje taip pat nurodyti klaidingi duomenys apie bendrijos narių skaičių.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu tenkino ieškovo prašymą atsiimti reikalavimus uždrausti bendrijos valdybai ateityje sudaryti sandorius, nepriklausančius bendrijos valdybos kompetencijai, ir įpareigoti atsakovą išduoti 2007 m. kovo 13 d. bendrijos narių susirinkimo protokolo kopiją; reikalavimą įpareigoti atsakovą įregistruoti visus narius, išsaugojusius narystę perregistruojant bendriją, paliko nenegrinėtą, o kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovui 1200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas nustatė, kad bendrija veikia nuo 2003 m. birželio 19 d., kai buvo įregistruoti nauji bendrijos įstatai, pakeistas bendrijos pavadinimas iš 47-osios daugiabučių namų statybos bendrijos į 47-ają daugiabučių namų savininkų bendriją (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 5-6 dalys). Pagal bendrijos įstatų 12, 13 punktus patalpų savininko teisė būti bendrijos nariu grindžiama patalpų savininko laisva valia įstoti į bendriją, teisę tapti bendrijos nariu patalpų savininkas įgyja nuo nuosavybės teisės į patalpas bendrijos namuose atsiradimo dienos, o įstatų 15.2 punkte nustatyta, kad patalpų savininkas turi teisę tapti bendrijos nariu, pateikęs raštišką prašymą bendrijos valdybai. Ieškovas nuosavybės teisę į butą ( - )Nekilnojamojo turto registre įregistravo 2003 m. rugsėjo 18 d., prašymą priimti jį į bendrijos narius bendrijos valdybai parašė 2007 m. vasario 19 d., tačiau 2007 m. vasario 19 d. bendrijos narių susirinkime nepritarta jo narystei bendrijoje (įstatų 57.2 punktas). Ieškovas tokio susirinkimo nutarimo neskundė (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 27 straipsnio 6 dalį, įstatų 18 punktą bendrijos narių ir butų bei kitų patalpų savininkų registravimo knygoje ieškovo narystė neregistruota. Teismas 2005 m. sausio 26 d. preliminariame sprendime ir 2005 m. birželio 23 d. sprendime, priimtuose civilinėje byloje Nr. 2-01429-619/2005, nurodydamas, kad ieškovas yra bendrijos narys, nesprendė ieškovo narystės klausimo, todėl nagrinėjamoje byloje teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo remtis teismų procesiniuose sprendimuose nurodytomis aplinkybėmis (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Teismas nesirėmė ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-01419-656/2005, kurioje pasisakyta ne dėl ieškovo, o dėl jo sutuoktinės narystės bendrijoje.

8Remiantis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 20 straipsniu, 21 straipsnio 3, 4 dalimis, įstatų 45 punktu bendrijos narių susirinkime daugiau kaip pusei bendrijos narių balsavus „už“, ginčijamo 2007 m. kovo 13 d. bendrijos narių susirinkimo nutarimas laikytinas teisėtu. Ieškovas ginčijamo nutarimo priėmimo dieną nebuvo bendrijos narys, todėl pagrįstai jo balsas nebuvo įskaitytas. Pagal įstatų 35 punktą bendrojo naudojimo objektai priklauso namo ( - ) patalpų savininkams (bendraturčiams) bendrosios dalinės nuosavybės teise, o įstatų 36 punkte nustatyta, kad jie yra valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama patalpų savininkų (bendraturčių) sutarimu. Šio namo patalpų savininkai yra pasirinkę bendrojo naudojimo objektų valdymo formą per daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendriją (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnis, įstatų 1 punktas). Nei Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme, nei bendrijos įstatuose nenustatytas draudimas išnuomoti namo stogą, jei tai reikalinga bendrijos veiklai (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas, įstatų 6.2 punktas). Dalis namo stogo UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Omnitel“ bazinių stočių įrengimui yra išnuomota gaunant už tai pajamas, reikalingas bendrijos skoloms dengti (UAB „Bitė Lietuva“ pervedė bendrijai 18 000 Lt). Mobiliojo GSM ryšio stoties projektas atitinka HN 81-2005 „Judriojo radijo ryšio sistemų bazinės stotys“ ir HN 80-200 „Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir gyvenamojoje patalpoje“ reikalavimus, bendras mikrobangės elektromagnetinės spinduliuotės energijos srauto tankis ant pastato neviršija Lietuvos higienos normos HN 81:2005 „Judriojo korinio ryšio sistemų bazinės stotys“ leidžiamo lygio. Šiuo atveju, sprendžiant namo stogo dalies išnuomojimo klausimą, nebuvo reikalingas visų namo butų bei patalpų savininkų sutikimas, koks yra reikalingas pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 5 dalį. Ieškovo reikalavimas įpareigoti bendrijos narių ir butų bei kitų patalpų savininkų registravimo knygoje įregistruoti visus narius, išsaugojusius narystę, perregistruojant 47-ąją daugiabučio namo statybos bendriją į dabar veikiančią 47-ąją daugiabučio namo savininkų bendriją, paliktinas nenagrinėtas, nes pareikštas neįgalioto asmens (CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

9Atsakovui byloje atstovavo advokato padėjėja. Byloje parengtas atsakovo atsiliepimas į ieškinį, atstovė 4 kartus dalyvavo parengiamuosiuose posėdžiuose ir 2008 m. lapkričio 13 d. vykusiame teismo posėdyje (atstovavimo posėdžiuose laikas sudaro daugiau kaip 3 val.), civilinė byla yra nagrinėjama nuo 2007 m. kovo 26 d. Remiantis teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 1, 2, 5, 7, 8.2, 8.18, 8.16 punktais atsakovo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta (CK 1.5 straipsnis).

10Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir papildomai nurodė, kad byloje nenustatyta faktų, patvirtinančių ieškovo narystę bendrijoje, todėl jis neturi galimybės ginčyti šiuo pagrindu bendrijos narių susirinkimo nutarimo teisėtumo (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 4 dalis). 2007 m. kovo 13 d. bendrijos narių susirinkimo nutarimas dėl stogo išnuomojimo bazinių antenų montavimui buvo priimtas visų teisėtų bendrijos narių, dalyvavusiųjų susirinkime, bendru sutarimu, todėl laikomas teisėtu (CK 4.85 straipsnis, įstatų 45 punktas).

11Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. birželio 3 d. papildoma nutartimi priteisė atsakovui iš ieškovo 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kolegija nurodė, kad atsakovas turėjo 300 Lt išlaidas advokato padėjėjos, surašiusios atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, ir teikusios teisines konsultacijas, teisinei pagalbai apmokėti. Kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir ginčo pobūdį, atsakovo atstovo atliktus procesinius veiksmus, sprendė, kad prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma yra objektyvi ir teisingai atlyginanti realiai atstovo patirtas darbo (intelekto) ir laiko sąnaudas, neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

13Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimą, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartį ir 2009 m. birželio 3 d. papildomą nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo 2512,09 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodomi šie argumentai:

141. Dėl CPK 4, 182 straipsnių pažeidimo, kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teisino Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. Z. S., bylos Nr. 3K-3-73/2009) taikymo. Teismai nepagrįstai netaikė CPK 182 straipsnio, t. y. nesivadovavo prejudiciniais faktais, nustatytais Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. sausio 26 d. preliminariame sprendime ir 2005 m. birželio 23 d. sprendime, priimtuose civilinėje byloje Nr.2-01429-619/2005, bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-01419-656/2005. Šiuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatyti prejudiciniai faktai, kad R. K. ir R. K. yra bendrijos nariai ir kad 47-oji daugiabučio namo savininkų bendriją yra 47-osios daugiabučio namo statybos bendrijos teisių perėmėja, jos nariai išsaugojo narystę dabar veikiančioje bendrijoje. Be to, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-01419-656/2005, sukėlė teisines pasekmes ir nedalyvavusiems toje byloje asmenims, kurie išsaugojo narystę dabar veikiančioje bendrijoje. Šioje byloje tie asmenys dalyvauja trečiaisiais asmenimis. Aplinkybę, kad ieškovas yra bendrijos narys, civilinėje byloje Nr. 2-01429-619/2005 pripažino ir patvirtino pati bendrija ieškinyje. Civilinėse bylose Nr. 2-01429-619/2005 ir Nr. 2-01419-656/2005 nustatyti prejudiciniai faktai buvo įrodinėjimo dalykas arba jo dalis šioje byloje; nurodytose bylose nustatytos aplinkybės yra tiesiogiai susijusios su faktinėmis šios bylos aplinkybėmis ir turi tiesioginės įtakos šios bylos baigčiai.

152. Dėl CK 2.82 straipsnio taikymo. Pagal byloje esančius duomenis, bendrija kaip juridinis asmuo įregistruotas 1993 m. birželio 10 d., o 2003 m. birželio 19 d. buvo perregistruoti tik įstatai, nekeičiant net pavadinimo, neįkuriant naujos bendrijos. Dėl to byloje nepagrįstai nustatyta, kad R. K. ir R. K. nėra bendrijos nariai, kad bendrija veiklą pradėjo nuo 2003 m. birželio 19 d., įregistravusi naujus įstatus ir pakeitusi pavadinimą. Pagal bendrijos įstatų 46 punktą ieškovas ir jo sutuoktinė turi po 2 balsus. Taigi 2007 m. kovo 13 d. bendrijos narių susirinkime dalyvavo ne 21 bendrijos narys, turintis 23 balsus, bet 22 bendrijos nariai, turintys 27 balsus, todėl 13 balsų „už“ nesudarė balsų daugumos, taip pat nesudarė privalomos balsų daugumos nuo visų patalpų savininkų bendraturčių turimų balsų (įstatų 36, 45 punktai, CK 2.82 straipsnio 4 punktas, 4.75 straipsnis).

16Teismas, priimdamas sprendimą ieškovo reikalavimą įpareigoti bendrijos narių ir butų bei kitų patalpų savininkų registravimo knygoje įregistruoti visus narius, išsaugojusius narystę perregistruojant 47-ąją daugiabučio namo statybos bendriją į dabar veikiančią 47-ąją daugiabučio namo savininkų bendriją, palikti nenagrinėtą, ši reikalavimą nepagrįstai traktavo kaip ginčą dėl narystės bendrijoje, rėmėsi CPK 52, 57, 296 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir klaidingai nustatyta aplinkybe, kad ieškovas ir tretieji asmenys nėra bendrijos nariai. Byloje yra trečiojo asmens R. K. notariškai patvirtintas įgaliojimas, atitinkantis CPK 56, 57 straipsnio reikalavimus. Dėl trečiųjų asmenų narystės teismas neatsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-01419-656/2005, nustatytą faktą dėl bendrijos teisių perėmimo ir narystės išsaugojimo (CPK 4 straipsnis, 182 straipsnio 2 punktas). Be to, šis reikalavimas susijęs ne su konkrečių asmenų naryste bendrijoje, o su atsakovo įpareigojimu laikytis bendrijos įstatų 18, 57.2 punktų, pareikštas dėl netinkamos juridinio asmens dalyvių apskaitos, dokumentacijos tvarkymo. Visi teismo posėdyje dalyvavę tretieji asmenys ar parašę pareiškimus palaikė ieškinį, visi laiko save bendrijos nariais, dalyvauja bendrijos veikloje nuo pat jos įkūrimo. Dėl to teismo buvo prašoma įpareigoti bendriją tinkamai sutvarkyti registravimo knygą, laikantis CK 2.82 straipsnio 3 punkto, įstatų 18, 57.2 punktų reikalavimų.

173. Dėl CK 4.75 straipsnio, kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. UAB „Telšių šilumos tinklai“, bylos Nr. 3K-7-345/2007) taikymo. Ginčijamas bendrijos narių susirinkimo nutarimas išnuomoti stogo dalį, t. y. disponavimas bendrąja daline nuosavybe priklausančiu turtu keičiant jo teisinį statusą, priimtas 13 bendrijos narių pasisakius „už“ dėl ne tik bendrijai priklausančio turto, o visų 42 namo bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės objekto išnuomojimą, nesudarant galimybės dalyvauti ir pareikšti savo nuomonę kitiems 17 bendraturčių ne bendrijos narių. Tai pažeidžia bendraturčių teises ir teisėtus interesus, jų derinimo principą, pažeidžia bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarką, nustatytą bendrijos įstatų 36 punkte, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte, CK 4.75, 4.85 straipsniuose.

184. Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo. Teismai nepagrįstai priteisė iš ieškovo 1500 Lt atstovavimo išlaidų, nustatydami, kad atsakovo atstovė – advokato padėjėja parengė atsiliepimą į ieškinį. Advokato padėjėjos atstovavimo sutartis su bendrija sudaryta tik 2007 m. birželio 13 d., t. y. jau praėjus 16 dienų po to, kai bendrija buvo parašiusi atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Sudariusi atstovavimo sutartį su atsakovu advokato padėjėja dalyvavo tik 4 parengiamuosiuose teismo posėdžiuose ir 2008 m. lapkričio 27 d. posėdyje (CK 1.5 straipsnis).

19Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistus bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

201. Dėl CPK 182 straipsnio taikymo. Teismai negalėjo taikyti šio straipsnio, nes prejudicinis faktas, kad ieškovas yra bendrijos narys, grindžiamas ne įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o teismo 2005 m. sausio 26 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr.2-01429-619/2005. Be to, nagrinėjamoje byloje dalyvauja tretieji asmenys, nedalyvavę bylose, kurių aplinkybes ieškovas traktuoja prejudiciniais faktais. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. 2-01419-656/2005 ir pats ieškovas nebuvo šalis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008, konstatavo, kad pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais faktais tik tada, kai jie byloje buvo įrodinėjimo dalykas arba bent jo dalis, ir kad įrodinėjimo faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Ieškovo nurodytų bylų dalykas buvo skola bendrijai už bendro naudojimo objektų priežiūrą, civilinėje byloje Nr. 2-01419-656/2005 nebuvo nagrinėjamas ieškovo narystės bendrijoje atsiradimo pagrįstumas. Buto ( - ) savininku kasatorius tapo tik 2003 m. rugsėjo 18 d., jau galiojant bendrijos 2003 m. birželio 19 d. įstatų redakcijai, pagal kurią bendrijai turi būti pateiktas prašymas įstoti į bendriją, pripažįstant bendrijos įstatus. Prašymą ieškovas pateikė 2007 m. vasario 19 d. ir neginčijo atsisakymo priimti jį į bendriją. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. 2-01419-656/2005 buvo nustatinėjama ne ieškovo, o jo sutuoktinės atsakomybė bendrijai pagal prievoles.

212. Dėl CK 2.82 straipsnio taikymo. Nei R. K., nei tretieji asmenys reikalavimų dėl pažeistų teisių gynimo bendrijai nepareiškė (CK 2.82 straipsnio 4 dalis), jie nėra pareiškę reikalavimų dėl jų teisių pažeidimo neįregistruojant jų į bendrijos narių registracijos knygą. Notarinis R. K. įgaliojimas R. K. neįrodo esant jos vardu pareikštam kokiam nors reikalavimui šioje byloje. Ieškovas, nebūdamas bendrijos narys, neturi tik bendrijos nariui suteiktų teisių, tarp jų – teisės reikšti reikalavimo dėl bendrijos narių registravimo knygos vedimo.

223. Dėl CK 4.75 straipsnio taikymo. Namo butų savininkai, nuomininkai buvo informuoti apie vyksiantį bendrijos narių susirinkimą, todėl turėjo galimybę jame dalyvauti. Ieškovas byloje neįrodė CK 4.75 straipsnio (kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, jų derinimo principo) pažeidimo. Remiantis CK 4.83 straipsniu namo ( - ) savininkai yra pasirinkę daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo formą įsteigiant bendriją ir savo teises bei pareigas įgyvendina bendrijos narių balsų dauguma priimtais sprendimais. Teisę priimti sprendimus bendrijoje turi tik bendrijos nariai. Tokia teisė ir buvo įgyvendinta ginčijamo bendrijos nutarimo priėmimo atveju. Bendrija vienija daugiau kaip pusę butų savininkų, kuriems atitinkamai priklauso namo stogo dalis, ir jie turėjo teisę priimti sprendimą dėl jiems priklausančio ir bendrijos valdomo bendrojo naudojimo objekto. Byloje įrodyta, kad bendrija, išnuomojusi UAB „Bitė Lietuva“ stogo dalį, gauna pajamas, kurios užtikrina didesnes materialines galimybes namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, remontui ir kt. Kasaciniame skunde nurodoma aplinkybė dėl 17 bendraturčių ne bendrijos narių teisių pažeidimo dėstoma naujai tik po ginčijamo teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Atsakovo nuomone, teismas teisingai nustatė, kad bendrija veiklą pradėjo tik nuo 2003 m. birželio 19 d. Bendrijos narių teises ir pareigas įgijo tie asmenys, kurie pripažino bendrijos teisinės formos juridinio asmens 2003 m. birželio 19 d. įstatus, už juos balsavo. Kasatorius neskundė jo nepriėmimo į bendriją, todėl byloje nėra įrodymų, kad kasatorius ginčijamo nutarimo priėmimo metu buvo bendrijos narys.

234. Dėl 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovas, manydamas, kad bylą sugebės vesti pats, kreipėsi į advokato padėjėją 2007 m. gegužės 23 d. tik dėl atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimo. Atsiliepimas parengtas 2007 m. gegužės 28 d. pagal 2007 m. gegužės 23 d. teisinių paslaugų sutartį. Tik po atsiliepimo į ieškinį parengimo atsakovas nusprendė bylą teisme vesti per atstovą ir kreipėsi į atsiliepimą parengusią advokato padėjėją, todėl 2007 m. birželio 13 d. sudarė atstovavimo sutartį dėl bylos vedimo teisme.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

26Dėl CPK normų, reglamentuojančių prejudiciją, taikymo šioje byloje

27CPK 182 straipsnyje nustatyta, kokios aplinkybės yra neįrodinėjamos. Viena iš tokių – prejudicinis faktas. Jo ypatybė yra ta, kad jis vieną kartą jau buvo nustatytas, todėl antrą kartą neįrodinėjamas ir nenustatinėjamas, o vadovaujamasi tuo, kad faktas yra toks, koks jis buvo konstatuotas pirmą kartą. Kad tam tikras faktas būtų pripažintas prejudiciniu pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, jis turi atitikti tokias sąlygas: 1) faktas turi būti nustatytas teismo; 2) teismo sprendimas ar nutartis, kuriomis buvo nuspręsta dėl bylos esmės, turi būti įsiteisėję; 3) teismo sprendimas ar nutartis turėjo būti priimti kitoje, negu nagrinėjama, byloje; 4) teismo sprendimas ar nutartis turėjo būti priimti civilinėje arba administracinėje byloje; 5) kitoje byloje dalyvavo tie patys asmenys arba teismo sprendimas sukėlė teisinių pasekmių ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; 6) aplinkybė turėjo būti įrodinėjimo dalykas kitoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakario transportas“ v. UAB „SEB VB Lizingas“, bylos Nr. 3K-3-125/2009; ir kt.).

28Nagrinėjamos bylos atveju, kasatoriaus nuomone, teismai turėjo laikyti nustatytu, dėl to ir neįrodinėtinu, jo narystės 47-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijoje faktą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. sausio 26 d. preliminariu sprendimu ir 2005 m. birželio 23 d. sprendimu, priimtais civilinėje byloje Nr. 2-01429-619/2005, bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-01419-656/2005, tačiau kolegija šių argumentų pagrįstais nepripažįsta. Civilinėje byloje Nr. 2-01429-619/2005 47-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija reiškė ieškinį R. K. dėl skolos išieškojimo, trečiųjų asmenų dalyvauti nagrinėjant bylą nebuvo įtraukta, dėl kitų asmenų narystės bendrijoje byloje nepasisakyta. Civilinėje byloje Nr. 2-01419-656/2005 47-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija reiškė ieškinį R. K. dėl skolos išieškojimo, R. K. buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu. Pastarojoje byloje apeliacinės instancijos teismas nepasisakė nei dėl R. K., nei dėl kitų asmenų narystės bendrijoje. Pažymėtina, kad kasatorius nepateikė įrodymų, kad šioje byloje jis būtų įgaliotas atstovauti kitų asmenų interesams, jų vardu nebuvo reiškiamas ieškinys šioje byloje (CPK 51 straipsnio 1 dalis, 57 straipsnio 1 dalis). Taigi kasatoriaus nurodytose civilinėse bylose dalyvavo skirtingi asmenys nei nagrinėjamoje byloje, ir nėra pagrindo pripažinti, kad teismų procesiniai sprendimai sukėlė teisinių pasekmių ir nedalyvavusiems byloje asmenims, dėl to kolegija sprendžia, kad teismams nebuvo pagrindo konstatuoti prejudicinio fakto ir atleisti kasatorių nuo įrodinėjimo šioje byloje CPK 182 straipsnio 2 punkto pagrindu.

29Dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, narystės daugiabučio namo savininkų bendrijoje ir teisės ginčyti jos narių susirinkimo nutarimus

30Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 5 dalis). Kelių savininkų bendrosios nuosavybės teisės objektų valdymo ir naudojimo specifiką lemia imperatyvas valdymą, naudojimą bei disponavimą tokiu turtu grįsti bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnis). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (1995 m. vasario 21 d. redakcija) 16 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 ir 2 dalių, 19 straipsnio ir šio įstatymo (2000 m. birželio 20 d. redakcija) 27 straipsnio 4 ir 7 dalių, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 852 “Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos” patvirtintų Tipinių daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatų 8 punkto 1, 3 ir 4 pastraipų, 10 punkto 1 pastraipos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Nors pagal šią normą bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tačiau ji, kaip civilinės atsakomybės subjektas, turi ypatumų, kuriuos lemia tai, kad namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne bendrija, o butų savininkai, turintys disponavimo šiais objektais teisę. Šie asmenys, o ne bendrija, proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas (CK 4.83 straipsnio 6 dalis), privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. daugiabučio namo savininkų bendrija „Medvėgalis“, bylos Nr. 3K-7-345/2007). Pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Taigi išanalizavus nurodytas materialinės teisės normas akivaizdu, kad teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina.

31Kasatorius šioje byloje ginčija 47-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijos 2007 m. kovo 13 d. narių susirinkimo nutarimą išnuomoti UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Omnitel“ namo ( - ) stogo dalį skaitmeninio judriojo korinio ryšio bazinių stočių įrengimui, nurodydamas, kad iš jo, kaip iš bendrijos nario, taip pat iš kitų namo ( - ) patalpų savininkų, taip pat esančių bendrijos nariais, buvo atimta teisė balsuoti, t. y. teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objekto – stogo valdymo. Visų pirma kolegija nurodo, kad kasatorius, minėta, šioje byloje nėra įgaliotas atstovauti kitų namo ( - ) patalpų savininkų interesams, jų vardu nebuvo reiškiamas byloje ieškinys (CPK 51 straipsnio 1 dalis, 57 straipsnio 1 dalis), todėl kolegija šių asmenų teisių ir interesų pažeidimo ir gynimo klausimu nepasisako (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis). Pagal byloje esančius duomenis, kasatorius buvo 47-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos narys. Remiantis 47-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos 1993 m. gegužės 21 d. įstatų 1 punktu bendrija buvo laikoma fizinių asmenų susivienijimu, siekiančiu aprūpinti jos narius butais, o 9 punkte buvo nustatyta, kad „gyvenamosios patalpos priklauso bendrijos nariams nuosavybės teise, kai kiekvienas bendrijos narys, išmokėjęs pajų, įgyja nuosavybės teisę į butą, kuriuo disponuoja savo nuožiūra, o bendrojo naudojimo patalpos, konstrukcijos, inžinerinė įranga daugiabučiuose namuose yra bendroji dalinė nuosavybė“. Taigi nuosavybės teisės bendrijos nariams perėjimo momentas buvo nustatytas po pajaus išmokėjimo bendrijai. 1998 m. gruodžio 16 d. įvyko 47-osios gyvenamojo namo savininkų bendrijos steigiamasis susirinkimas. 1999 m. sausio 15 d. buvo įregistruoti 47-osios gyvenamojo namo savininkų bendrijos įstatai, kurių 1 punkte nustatyta, kad ši bendrija yra savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto daugiabučiame name valdymo būdas; ji steigiama šio namo butų ir negyvenamųjų patalpų savininkų. Tokia nuostata atitiko Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo (1995 m. vasario 21 d. redakcija) 16 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta, kad bendrijos nariai yra namų patalpų savininkai (tokia nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 27 straipsnio 1 dalyje). Šioje byloje nustatyta, kad kasatorius nuosavybės teisę į patalpas ( - ) VĮ Registrų centre įregistravo tik 2003 m. rugsėjo 18 d., minėta, 47-osios gyvenamojo namo savininkų bendrijos įstatai įregistruoti 1999 m. sausio 15 d. (nuo šios datos bendrija įgijo juridinio asmens statusą pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (1995 m. vasario 21 d. redakcija) 8 straipsnio 4 dalį), todėl atmestinas kasatoriaus argumentas, kad jis, neturėdamas nuosavybės teise patalpų name ( - ) tapo 47-osios gyvenamojo namo savininkų bendrijos nariu.

32Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (1995 m. gruodžio 19 d. redakcija) 16 straipsnio 1 dalyje ir šio įstatymo (2000 m. birželio 20 d. redakcija) 27 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad bendrijos nario teises ir pareigas namo patalpų savininkai įgyja nuo bendrijos įstatų įregistravimo dienos arba nuo nuosavybės teisės į patalpas bendrijos name atsiradimo dienos (tokia nuostata buvo įtvirtinta ir 1999 m. sausio 15 d. bendrijos įstatų 8 punkto 3 papunktyje). Ši įstatymo nuostata Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 nutarimu pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 1, 2 dalims, konstatavus, kad joks fizinis asmuo negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, todėl tam tikrai daugiabučių namų patalpų savininkų daliai nusprendus įsteigti bendriją, kiti savininkai dėl to negali būti savaime laikomi bendrijos nariais. 2001 m. spalio 9 d. įstatymu Nr. IX-532 buvo panaikinta Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 27 straipsnio 4 dalies nuostata, nustatant, kad į bendriją įstojama ir iš jos išstojama buto ar kitų patalpų savininko prašymu bendrijos įstatų nustatyta tvarka (įstatymo 27 straipsnio 2 dalis). 2003 m. birželio 19 d. įregistruotų 47-osios gyvenamojo namo savininkų bendrijos įstatų 15 punkte nustatyta, kad patalpų savininkas turi teisę tapti bendrijos nariu dviem atvejais: 1) susirinkime ar raštu balsavęs už bendrijos ir jos įstatų įregistravimą arba 2) pateikęs raštišką prašymą bendrijos valdybai. Tokį prašymą kasatorius, jau įgijęs nuosavybės teisę į patalpas name ( - ) pateikė 2007 m. vasario 19 d., tačiau tą pačią dieną bendrijos visuotiniame narių susirinkime nepritarta kasatoriaus narystei bendrijoje, šio nutarimo kasatorius nustatyta tvarka neginčijo. Taigi 47-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijos 2007 m. kovo 13 d. narių susirinkimui priimant skundžiamą nutarimą išnuomoti UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Omnitel“ namo ( - ) stogo dalį skaitmeninio judriojo korinio ryšio bazinių stočių įrengimui kasatorius nebuvo šios bendrijos narys. Byloje nustatyta, kad 47-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijoje yra 28 nariai, 2007 m. kovo 13 d. bendrijos narių susirinkime dalyvavo 21 bendrijos narys (23 balsai). Už ginčijamo nutarimo priėmimą balsavo 13, prieš jo priėmimą balsavo 8, o 2 susilaikė. Taigi susirinkime daugiau kaip pusei bendrijos narių balsavus už ginčijamą nutarimą, jis laikytinas teisėtu kvorumo aspektu (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3-4 dalys, bendrijos įstatų 45 punktas).

33Tačiau kolegija nurodo, kad remiantis CK 4.85 straipsnio 1 dalimi kasatorius, kaip gyvenamojo namo ( - ) bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkis, turi teisę spręsti dėl šių objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo, nors ir nėra šiame name įsteigtos bendrijos narys. Konstitucinis Teismas 1999 m. birželio 23 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 852 „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ patvirtintos namo perdavimo bendrijai tvarkos 2.1.2 papunkčio ir 3 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai“ konstatavo, kad bendrijos įsteigimas nereiškia, kad privačios ar viešosios nuosavybės teisės subjektai netenka nuosavybės teisės į jiems priklausantį turtą, todėl bendrijos įsteigimas savaime nesuteikia pagrindo varžyti ar kitaip riboti savininkų teises ir teisėtus interesus. Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimo 3.4 punkte taip pat konstatuota, kad narystės bendrijoje savanoriškumo principas reiškia, jog savininkas gali ir nestoti į bendriją, t. y. nesusieti savęs narystės bendrijoje ryšiais, tačiau ir tokiu atveju gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų daugiabučiame name savininkas yra kitų teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas. Minėta, kad pagal CK 4.85 straipsnį sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma (jei kitaip nenumatyta butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje) savininkų susirinkime (ar raštu), kuriame priimti sprendimai galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams. Taigi, butų ir kitų patalpų savininkai, nesantys gyvenamojo namo bendrijos nariai, negali būti nušalinami sprendžiant dėl jiems taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo. Tačiau kolegija nepasisako dėl kasatoriaus teisių šiuo klausimu, nes tai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas – byloje kasatorius prašė pripažinti neteisėtu daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos narių susirinkimo nutarimą ir savo reikalavimą grindė būtent narystės bendrijoje teisiniais santykiais, jo, kaip bendrijos nario, teisių pažeidimu.

34Byloje konstatavus, kad kasatorius nėra 47-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos narys, teismai neturėjo teisinio pagrindo tenkinti jo reikalavimo įpareigoti atsakovą bendrijos narių, butų bei kitų patalpų savininkų registravimo knygoje įregistruoti kasatorių, išsaugojusį narystę, perregistruojant 47-ąją daugiabučio namo statybos bendriją į dabar veikiančią 47-ąją daugiabučio namo savininkų bendriją.

35Kolegija konstatuoja, kad teismai pagrįstai paliko nenagrinėtą ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovą bendrijos narių, butų bei kitų patalpų savininkų registravimo knygoje įregistruoti visus narius, išsaugojusius narystę, perregistruojant 47-ąją daugiabučio namo statybos bendriją į dabar veikiančią 47-ąją daugiabučio namo savininkų bendriją, kaip pareikštą neįgalioto asmens (CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Akivaizdu, kad šis reikalavimas buvo reiškiamas siekiant šių asmenų narystės bendrijoje fakto nustatymo, tačiau, minėta, ieškovas nepateikė teismui įgaliojimo atstovauti kitų namo ( - ) patalpų savininkų interesams, ir jų vardu ieškinys šioje byloje nebuvo reiškiamas (CPK 51 straipsnio 1 dalis, 57 straipsnio 1 dalis).

36Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

37CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

38Pirmosios instancijos teismas priteisė iš kasatoriaus atsakovui 1200 Lt išlaidoms advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o apeliacinės instancijos teismas – 300 Lt. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, ginčo pobūdį, bylos nagrinėjimo laiką, atsakovo atstovo atliktus procesinius veiksmus – parengtus procesinius dokumentus, teisinių konsultacijų teikimą, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, atsakovo prašytos priteisti išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti sumos nelaikytinos nepagrįstomis, jomis teisingai atlygintos realiai atsakovo atstovo patirtos darbo ir laiko sąnaudos, priteistos išlaidos neviršijo teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių.

39Atsakovas pateikė prašymą priteisti 952 Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti. Atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, šiam procesiniam dokumentui parengti būtinas darbo ir laiko sąnaudas bei vadovaudamasi teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytais dydžiais, kolegija sprendžia, kad prašoma priteisti išlaidų suma yra pagrįsta, todėl tenkina šį atsakovo prašymą (CPK 98 straipsnis).

40Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad CPK 346 straipsnyje įtvirtintų apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo pagrindų nenustatyta.

41Iš kasatoriaus priteistina valstybei 158,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).

42Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

43Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

44Priteisti iš kasatoriaus R. K. atsakovui 47-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai 952 (devynis šimtus penkiasdešimt du) Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti.

45Priteisti iš kasatoriaus R. K. valstybei 158,05 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis Lt 05 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

46Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Šioje byloje yra kilę prejudicinį faktą, bendrosios dalinės nuosavybės... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu... 8. Remiantis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 20 straipsniu, 21... 9. Atsakovui byloje atstovavo advokato padėjėja. Byloje parengtas atsakovo... 10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m.... 11. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m.... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 13. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės... 14. 1. Dėl CPK 4, 182 straipsnių pažeidimo, kasacinio teismo praktikos (Lietuvos... 15. 2. Dėl CK 2.82 straipsnio taikymo. Pagal byloje esančius duomenis, bendrija... 16. Teismas, priimdamas sprendimą ieškovo reikalavimą įpareigoti bendrijos... 17. 3. Dėl CK 4.75 straipsnio, kasacinio teismo praktikos (Lietuvos... 18. 4. Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo. Teismai nepagrįstai... 19. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir... 20. 1. Dėl CPK 182 straipsnio taikymo. Teismai negalėjo taikyti šio straipsnio,... 21. 2. Dėl CK 2.82 straipsnio taikymo. Nei R. K., nei tretieji asmenys... 22. 3. Dėl CK 4.75 straipsnio taikymo. Namo butų savininkai, nuomininkai buvo... 23. 4. Dėl 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovas, manydamas, kad... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 26. Dėl CPK normų, reglamentuojančių prejudiciją, taikymo šioje byloje... 27. CPK 182 straipsnyje nustatyta, kokios aplinkybės yra neįrodinėjamos. Viena... 28. Nagrinėjamos bylos atveju, kasatoriaus nuomone, teismai turėjo laikyti... 29. Dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, narystės daugiabučio namo... 30. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios... 31. Kasatorius šioje byloje ginčija 47-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijos... 32. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (1995 m. gruodžio 19 d.... 33. Tačiau kolegija nurodo, kad remiantis CK 4.85 straipsnio 1 dalimi kasatorius,... 34. Byloje konstatavus, kad kasatorius nėra 47-osios daugiabučio namo savininkų... 35. Kolegija konstatuoja, kad teismai pagrįstai paliko nenagrinėtą ieškinio... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 37. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 38. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš kasatoriaus atsakovui 1200 Lt... 39. Atsakovas pateikė prašymą priteisti 952 Lt išlaidų advokato pagalbai,... 40. Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad CPK 346 straipsnyje įtvirtintų... 41. Iš kasatoriaus priteistina valstybei 158,05 Lt išlaidų, susijusių su... 42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 43. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 44. Priteisti iš kasatoriaus R. K. atsakovui 47-ajai daugiabučio namo savininkų... 45. Priteisti iš kasatoriaus R. K. valstybei 158,05 Lt (vieną šimtą... 46. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...