Byla 2A-1713-479/2012

Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Nordnet“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-01 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Pamario produktai“ ieškinį atsakovei UAB „Nordnet“ dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovės UAB „Nordnet“ priešieškinį ieškovei UAB „Pamario produktai“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovė UAB „Pamario produktai“ 2010-10-08 ieškiniu, 2012-03-28 patikslintu ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą ir nurodė, kad 2009-06-25 su atsakove UAB „Nordnet“ sudarė krovinių pervežimo sutartį Nr. PPP-20090625/01, pagal kurią atsakovė įsipareigojo priimti, sandėliuoti, sukomplektuoti bei transportuoti ieškovės pagamintą produkciją. Ieškovė nurodė ir tai, kad 2010 m. liepos mėn. atsakovė netinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus ir dėl to ieškovė patyrė 42 069,42 Lt nuostolių. 2010-08-19 ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, kurią atsakovė 2010-08-31 atmetė. Ieškovė nurodė, jog ieškovės nuostoliai susidarė dėl pristatytų prekių trūkumo, reikiamos temperatūros pervežant produkciją neužtikrinimo, netinkamo prekių saugojimo sandėlyje, prekių pristatymo terminų pažeidimo, produkcijos grąžinimo pasibaigus produkcijos galiojimo terminams, dėl produkcijos gavėjų ieškovei paskirtų baudų už netinkamą sutarčių vykdymą. Nors atsakovė atmetė ieškovės pretenziją, tačiau aplinkybių, paneigiančių atsakovės kaltę, atsakovė neįrodė. Dėl netinkamo kiekio produkcijos pristatymo, produkcijos gabenimo terminų pažeidimo, prekių sandėliavimo trūkumų, per vėlai pristatytų prekių, prekių pristatymo pasibaigus jų galiojimo terminui, ieškovė negavo planuotų pajamų ir patyrė 14 953 Lt nuostolių. Dėl netinkamo produkcijos pateikimo produkcijos gavėjams jie ieškovei skyrė baudas. UAB „Palink“ ieškovei paskyrė baudų, kurių dydis 12 700 Lt, UAB „Norfos mažmena“ skyrė baudų, kurių dydis 8 000 Lt, UAB „Maxima Lt“ skyrė baudų, kurių dydis 6 166 Lt. Bendra ieškovei paskirtų baudų suma 27 116 Lt. Ieškovė, nustatydama atsakovės kaltę bei atsakovės atsakomybę dėl ieškovei taikytų baudų, įvertino 2009-06-25 sutarties 16.1 punktą ir nustatė, jog atsakovė privalo sumokėti 21 691 Lt ieškovės nuostoliams dėl baudų paskyrimo ieškovei.

4Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė ir tai, kad šalys sutarties vykdymo metu atlikdavo reikalavimų įskaitymą, nes ieškovė turėjo pareigą sumokėti atsakovei už krovinių išvežiojimą.

52010-07-31 atsiskaitymų suderinimo aktu ieškovė nustatė, jog atsakovės skola ieškovei sudaro

62 696,34 Lt. Šią skolą ieškovė nustatė įvertinusi atsakovės teisę reikalauti atlyginimo už krovinių pervežimą pagal 2009-06-25 sutarties nuostatas bei atsakovės 1 676 Lt skolą už ieškovei priklausančių prekių pardavimą atsakovei 2010-07-29. Kadangi 2 696,34 Lt skolos atsakovė nesumokėjo, ieškovė prašė teismo ją priteisti iš atsakovės. Dėl tos priežasties ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Nordnet“ 36 644,42 Lt nuostoliams atlyginti, 2 696,34 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

7Atsakovė UAB „Nordnet“ 2010-11-22 pateikė priešieškinį ir prašė priteisti iš ieškovės

845 446,11 Lt skolą, 645,98 Lt palūkanų, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad pagal su ieškove 2009-06-25 sudarytą krovinių pervežimo sutartį Nr. PPP-20090625/01 atsakovė išvežiojo ieškovės produkciją nurodytiems gavėjams ir už suteiktas paslaugas išrašė ieškovei sąskaitas faktūras. 2010-05-31 ieškovei buvo surašyta sąskaita faktūra dėl 43 746 Lt skolos sumokėjimo, 2010-07-30 sąskaita faktūra dėl 30 936 Lt skolos sumokėjimo. Ieškovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir už suteiktas paslaugas nustatyta tvarka ir terminais tinkamai nesumokėjo ir ieškovės skola priešieškinio pateikimo metu sudarė 45 446,11 Lt. Atsakovė prašė teismo skolą iš ieškovės priteisti atsakovei.

9Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-06-01 sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė, priteisė ieškovei iš atsakovės 36 569,74 Lt nuostolių, 2696,34 Lt skolą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą 39 266,08 Lt sumą nuo 2010-10-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6 843 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, jog ieškovė pateikė įrodymus, kad atsakovė netinkamai vykdė 2009-06-25 krovinių pervežimo sutartį, dėl to ieškovė patyrė nuostolių bei turėjo sumokėti baudas prekių gavėjams. Teismas anuliuotas PVM sąskaitas faktūras pripažino įrodymais dėl netinkamo sutarties įvykdymo. Teismas konstatavo, jog dėl baudų kompensavimo šalys buvo sutarusios pagal 2009-06-25 sutarties 16.1 punktą, dėl to dalį ieškovės sumokėtų baudų, t. y. 21 691 Lt, teismas priteisė iš atsakovės. Teismas nustatė, kad ieškovė įrodė 2 696,34 Lt skolą, kuri susidarė šalims įskaičius jų mokėtinas sumas. Priešieškinį teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes įskaičius šalių mokėtinas sumas, atsakovė ieškovei liko skolinga 2 696,34 Lt.

10Atsakovė UAB „Nordnet“ apeliaciniu skundu prašė Klaipėdos miesto apylinkės teismo

112012-06-01 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti bei priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas nepagrįstai, nesant šalių prašymo, įskaitė vienos šalies kitai mokėtinas sumas ir dėl to priešieškinį atmetė. Teismas neįvertino, kad ieškovė nėra sumokėjusi atsakovei už suteiktas paslaugas. Teismas nepagrįstai įskaitė ieškovės atsakovei mokėtinas net ir tas sumas, dėl kurių ieškovė nebuvo pareiškusi reikalavimo. Teismas neteisingai vertino šalių 2010-07-12 pasirašytą tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, nes jis pasirašytas neįgaliotų asmenų, t. y. įmonės buhalterių, bet ne valdymo organų. Atsakovė nurodė, kad teismas neteisingai konstatavo, jog ieškovė baudas mokėjo tik dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Teismas neįvertino, kad byloje pateiktos ir anuliuotos sąskaitos patvirtina tik dalį, t. y. 12 241 Lt dydžio, nuostolių. Teismas neįvertino, jog atsakovė neturėjo pareigos surašyti produkcijos kokybės, kiekio neatitikimo aktų, nes pagal sutarties 4.11 punktą šią pareigą turi prekių gavėjas. Nurodė, kad ieškovė įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. tinkamais apskaitos dokumentais, nepagrindė prašomų priteisti nuostolių dydžio, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino. Teigė, kad ieškovės prekių gavėjams sumokėtos ir iš atsakovės prašomos priteisti baudos yra nepagrįstai didelės. Atsakovė teigė ir tai, kad ieškovės prašoma priteisti 14 953,42 Lt nuostolių dalis yra ieškovės negautos pajamos arba grynasis pelnas, kuriuos ji privalo įrodyti. Atsakovė nurodė, kad ieškovė neįrodė

122 696,34 Lt skolos, nes ji nustatyta pagal ieškovės vienašališkai 2010-09-30 surašytą tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą. Teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovė pretenzijas dėl netinkamai suteiktos paslaugos pateikė pažeisdama sutartyje nurodytus terminus.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašė skundą atmesti, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-01 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė priešieškinį, taip pat pagrįstai atliko įskaitymą, nes dėl visų įskaitytų sumų ieškovė buvo pareiškusi reikalavimus, teismas tik patvirtino 2012-07-12 šalių tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad skolų suderinimo aktą pasirašė neįgalioti asmenys, nes atsakovė pasirašė nuodytą aktą ir to nepaneigė. Teigė, jog atsakovė nepagrįstai nurodė, kad ji neturėjo pareigos surašyti produkcijos neatitikimo aktus. Ieškovė nesutiko su apeliacinio skundo argumentu dėl pretenzijų pateikimo ir nurodė, kad pretenzijas pagal tarp šalių susiklosčiusią praktiką ieškovė siuntė elektroniniu paštu. Pažymėjo, jog ieškovė patyrė nuostolių ir jie yra įrodyti.

14Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

15Dėl teismo sprendimo dalies atmesti atsakovės priešieškinį.

16Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai atmetė priešieškinį, nes teismas neįvertino aplinkybių, jog ieškovė nėra sumokėjusi atsakovei už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, ieškovė neatliko įskaitymo įstatymo nustatyta tvarka ir ieškovės pareiga sumokėti skolą nėra pasibaigusi. Su šiomis atsakovės nuostatomis galima iš dalies sutikti. Atsakovė priešieškiniu teigė, kad ieškovė nesumokėjo skolos, tai yra 14 509 Lt, pagal 2010-05-31 sąskaitą faktūrą (b. l. 127, t. 2). Šioje sąskaitoje yra nurodyta, kad ieškovė turi 43 746 Lt sumokėti už produkcijos pervežimą laikotarpiu nuo 2010-05-01 iki 2010-05-31, o sumokėjimo terminas nustatytas iki 2010-07-05. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė atsakovei 2010-07-01 ir 2010-07-08 pavedimais sumokėjo 20 000 Lt už suteiktas paslaugas (b. l. 5, 6, t. 3). Tai patvirtina, kad ieškovė iš dalies sumokėjo skolą pagal nurodytą sąskaitą faktūrą, dalies skolos sumokėjimo pagal nurodytą sąskaitą faktūrą neginčijo ir atsakovė.

17Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad likusi skolos dalis pagal 2010-05-31 sąskaitą faktūrą yra šalių suderinta 2010-07-12 šalių tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu ir 2010-07-15 reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perduota UAB „Norfos mažmena“. Šios ieškovės nuostatos yra pagrįstos. Byloje yra pateiktas 2010-07-12 šalių tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuriuo šalys susitarė dėl skolų iki 2010-07-01 ir šiame akte nurodyta, jog ieškovės skola atsakovei sudaro 113 575 Lt (b. l. 88, t. 2). Atsakovė nepateikė įrodymų apie tai, kad šis atsiskaitymų suderinimo aktas neatitiko šalių valios ir yra negaliojantis (LR CPK 178 str.). Būtina įvertinti ir tai, kad atsakovė 2010-07-15 perleido UAB „Norfos mažmena“ reikalavimo teisę į ieškovę, o perleistos reikalavimo teisės dydis sudarė 93 532 (b. l. 9, t. 3). Akivaizdu tai, kad reikalavimo teisės dydis buvo nustatytas įvertinus šalių suderintą ieškovės skolą iki 2010-07-01, tai yra 113 575 Lt, ir ją sumažinus 20 000 Lt suma, kurią ieškovė atsakovei sumokėjo 2010-07-01, 2010-07-08 pavedimais. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovės skola pagal 2010-05-31 sąskaitą faktūrą, tai yra 14 509 Lt, yra perleista UAB „Norfos mažmena“. Atsakovė šių ieškovės atsikirtimų įstatymo nustatyta tvarka nepaneigė (LR CPK 178 str.). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė priešieškinio dalį dėl 14 509 Lt skolos priteisimo pagal 2010-05-31 sąskaitą faktūrą.

18Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė priešieškinio dalį dėl kitos skolos, tai yra 30 936 Lt pagal 2010-07-30 sąskaitą faktūrą (b. l. 128, t. 2). Su šia apeliacinio skundo nuostata galima sutikti. 2010-07-30 sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad ieškovės skola apskaičiuota už produkcijos pervežiimą per 2010 metų liepos mėnesį, skolos sumokėjimo terminas nustatytas iki 2010-09-03. Ieškovė pripažįsta, kas skolos pagal 2010-07-30 sąskaitą –faktūrą nesumokėjo, tačiau ją įskaitė į ieškovei atsakovės padarytų nuostolių sumą, tai yra 31 956 Lt (b. l. 10–21, t. 3). Šiuos nuostolius ieškovė nurodė patyrusi 2010 metų birželio mėnesį dėl netinkamų atsakovės veiksmų vykdant ieškovės produkcijos pervežimą produkcijos gavėjams. Įskaitymui patvirtinti ieškovė pateikė 2010-09-30 ieškovės pasirašytą tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą (b. l. 22, t. 3). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-7-168/2010 nurodyta, kad įskaitymas yra galimas tik tokiu atveju, jeigu šalių reikalavimai yra priešpriešiniai, vienarūšiai, galiojantys, vykdytini ir apibrėžti. Akivaizdu tai, kad 2010-09-30 akte nėra nurodyta ieškovės skola atsakovei, nėra aišku, kokius reikalavimus ieškovė įskaitė. Būtina įvertinti ir tai, kad nurodyto akto atsakovė nepasirašė. Ta aplinkybė, kad atsakovė pareiškė priešieškinį dėl skolos priteisimo, įrodo, jog atsakovė su įskaitymu nesutiko. Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, kad šalys 2010-07-12 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu suderino šalių įsipareigojimus iki 2010-07-01 ir ieškovė pripažino skolą atsakovei, kurios dydis 113 575 Lt (b. l. 88, t. 2). Tai patvirtina, jog 2010-07-12 aktu šalys patvirtino, jog ieškovės nuostolių už 2010 metų birželio mėnesį klausimas yra išspręstas. Byloje taip pat yra pateikta 2010-07-14 ieškovės pretenzija atsakovei sumokėti 31 956 Lt baudų už netinkamą prekių pervežimą 2010 metų birželio mėnesį (b. l. 10–21, t. 3). Šią pretenziją patvirtino ne atsakovė, bet UAB „Autotransportas“ (b. l. 10, t. 3). Tai patvirtina, jog atsakovė 31 956 Lt dydžio baudų nepripažino. Galima padaryti išvadą, kad 2010-09-30 vienašaliu aktu ieškovė įskaitymo neatliko, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino pasibaigusia ieškovės pareigą sumokėti 30 936 Lt skolą pagal 2010-07-30 sąskaitą faktūrą. Kadangi ieškovė neįrodė, jog ji yra sumokėjusi atsakovei skolą pagal 2010-07-30 sąskaitą faktūrą, yra pagrindas 30 936 Lt skolą priteisti iš ieškovės (LR CK 6. 716 str.).

19Dėl teismo sprendimo dalies patenkinti ieškovės ieškinį.

20Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, privalėjo vadovautis prejudiciniais faktais, nustatytais 2012-02-20 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi. Šia nutartimi nustatyta, kad byloje pateikti prekių neatitikimo aktai yra iki galo neištirti, nenustatyta, kiek tokių aktų yra, ir nuostolių dydis nėra tinkamai įvertintas pagal byloje surinktus įrodymus. Akivaizdu tai, jog apeliacinės instancijos teismas nepaneigė prekių neatitikimo aktų įrodomosios reikšmės, nenustatė prejudicinio fakto, tačiau pirmosios instancijos teismą įpareigojo šiuos aktus bei aplinkybes dėl ieškovės nuostolių dydžio nustatinėti pakartotinai. Galima padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2012-06-01 sprendimą, turėjo teisę įvertinti prekių kokybės neatitikimo aktus ir procesinių teisės normų nepažeidė.

21Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė privalėjo įrodyti neteisėtus ieškovės veiksmus dėl prekių pristatymo 2010 liepos mėnesį. Ši skundo nuostata nėra pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu ginčijo atsakovės kaltę dėl nuostolių (LR CK 6. 248 str.). Teismas sprendime konstatavo, kad atsakovė ieškovės kaltės dėl padarytų nuostolių neįrodė. Tai yra teismas sprendė dėl to, ar yra atsakovės kaltė dėl 2010 metų liepos mėnesį patirtų nuostolių. Tai įrodo, kad teismas nustatinėjo kaltę kaip civilinės atsakomybės sąlygą ir įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų teismas nepažeidė.

22Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino bei taikė 2009-06-25 sutarties 4.11 p. nuostatas. Ši skundo nuostata nėra pagrįsta. Sutarties 4. 11 p. nustatyta, kad prekių gavėjui atsisakius priimti produkciją, surašomas neatitikimo aktas ir jis perduodamas užsakovei. Kadangi prekes gavėjams privalėjo perduoti atsakovė, galima padaryti išvadą, kad neatitikimo akto surašymas buvo atsakovės pareiga. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad neatitikimo aktų nesurašymas patvirtina ne ieškovės, bet atsakovės kaltę dėl ieškovės patirtų nuostolių.

23Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą patenkinti ieškovės ieškinį, nes teismas nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų. Ši skundo nuostata taip pat nėra pagrįsta. Ieškovė pateikė teismui pretenziją, kurioje yra nurodyti konkretūs veiksmai, kuriais atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus (b. l. 19–25, t. 5). Taigi ieškovė nurodė, kad atsakovė nepateikė prekių gavėjams reikiamo prekių kiekio, prekės buvo pristatytos pažeidžiant prekėms nustatytą temperatūrą, prekės buvo pristatytos pažeidžiant nustatytus terminus, prekės netinkamai sukomplektuotos, prekės negrąžintos ieškovei arba grąžintos pasibaigus jų galiojimo terminui. Pagal 2009-06-25 sutarties 1, 4 straipsnius šių veiksmų tinkamas atlikimas buvo ieškovės pareiga. Būtina įvertinti ir tai, kad gavėjų atsisakymą priimti prekes bei prekių grąžinimą patvirtina bylos dokumentai, tai yra UAB „Maxima Lt“ debetiniai dokumentai (b. l. 29, 30, 31, 33–36, 38, 46, 59, 64, 76, 84, 86, 91, 98, 104, 116, 112, 119, 121,122, 124–139, 146, 148, 164, 168, 169, t. 1), UAB „Norfos mažmena“ debetiniai dokumentai (b. l. 45, 97, 110, t.1), UAB „Palink“ debetiniai dokumentai (b. l. 50, t. 1). Dėl patiektų prekių temperatūros neatitikimo UAB „Palink“ surašė 14 netinkamo įsipareigojimų neįvykdymo aktų (b. l. 23, t. 2). Tai patvirtina, kad ieškovė pateikė teismui įrodymus dėl netinkamo atsakovės įsipareigojimų vykdymo.

24Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakovės netinkamą įsipareigojimų vykdymą, nes atsakovei nebuvo pareikštos pretenzijos 2009-06-25 sutarties 6. 13 p. nustatyta tvarka. Ši apeliacinio skundo nuostata taip pat nėra pagrįsta. Akivaizdu tai, kad pagal 2009-06-25 sutarties 6. 13 p. ieškovė turėjo teisę pareikšti pretenzijas atsakovei dėl netinkamo sutarties vykdymo per 10 darbo dienų nuo produkcijos pristatymo gavėjui dienos. Būtina įvertinti, kad prekių perdavimą gavėjams vykdė ne ieškovė, bet atsakovė. Taigi atsakovė privalėjo nedelsiant pranešti ieškovei apie prekių perdavimo metu iškilusius nesklandumus 2009-06-25 sutarties 4.11 punkte nustatyta tvarka. Byloje nepateikti įrodymai, kad atsakovė apie atsisakymą priimti prekes elektroniniu paštu ar faksu pranešė ieškovei (LR CPK 178 str.). Tai patvirtina, kad atsakovei nevykdant pareigos tinkamai pranešti apie prekių gavėjų pareikštas pretenzijas, ieškovė neturėjo galimybės 2009-06-25 sutarties 6. 13 p. nustatyta tvarka pareikšti pretenzijas atsakovei. Taigi 6.13 p. nuostatos nepaneigia atsakovės kaltės dėl netinkamo sutarties vykdymo.

25Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė 2009-06-25 sutarties 16 p. nuostatas dėl baudų skyrimo tvarkos, nes dėl baudų taikymo nebuvo nustatyta atsakovės kaltė. Ši apeliacinio skundo nuostata taip pat nėra pagrįsta. Bylos duomenys patvirtina, kad prekių gavėjai surašydavo atsisakymo priimti prekes aktus ir įrašai aktuose patvirtina netinkamos temperatūros prekių pateikimą (b. l. 143, 147, 152, 156, 163, 165, 174, 175, 179, 180, 183, 187, 190, 193, 198, t.1, b. l. 4, 8, 11, 16, 23, t. 2), užsakytų prekių reikiamo kiekio nepateikimą (b. l. 151, 170, 178, t.1), prekių pakuotės pažeidimus (b. l. 167, t.1). Šiuos veiksmus pagal 2009-06-25 sutartį tinkamai privalėjo atlikti atsakovė. Ieškovė pateikė teismui ne tik dokumentus, patvirtinančius baudų paskyrimą ieškovei, bet ir įrodymus, jog baudų paskyrimą nulėmė netinkami atsakovės veiksmai. Dėl to negalima sutikti su apeliacinio skundo nuostata, jog atsakovė neprivalo atlyginti ieškovei nuostolių dėl baudų sumokėjimo prekių gavėjams.

26Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti baudų pagrįstumą, jų atitiktį protingumo ir sąžiningumo principams. Ši skundo nuostata taip nėra pagrįsta. Ieškovės bei prekių gavėjų sudarytos sutartys nustatė tikslius baudų dydžius bei pagrindus baudoms paskirti (b. l. 116, 118, 128, t. 3). Akivaizdu tai, kad ieškovė neginčijo paskirtų baudų dydžio bei jų pagrįstumo. Ieškovė negalėjo į baudų paskyrimo procesą įtraukti ir atsakovę, nes atsakovės bei prekių gavėjų nesiejo sutartiniai santykiai. Taigi atsakovė šioje byloje turėjo teisę įrodinėti, kad baudų paskyrimas ieškovei buvo neteisėtas. Galima padaryti išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog dėl ieškovei paskirtų baudų nėra atsakovės kaltės (LR CPK 178 str.). Dėl to atsakovė pagrįstai įpareigota kompensuoti ieškovės nuostolių dalį dėl baudų paskyrimo ieškovei (2009-06-25 sutarties 16 p.).

27Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė nuostolių sumą, tai yra 14 953 Lt, teismas neįvertino aplinkybės, kad debetiniuose aktuose, surašytuose UAB „Maxima Lt“, nėra duomenų apie sąskaitas faktūras, kurios nebuvo priimtos prekių gavėjų. Akivaizdu tai, kad debetinius aktus pasirašė prekių gavėjai bei krovinius pateikę atsakovės darbuotojai. Taigi atsakovės darbuotojai turėjo teisę reikalauti, jog debetiniuose dokumentuose būtų tiksliai nurodyta, pagal kokias sąskaitas faktūras pateiktos prekės grąžinamos prekių gamintojui. Kadangi tokie duomenys debetiniuose dokumentuose nebuvo įrašyti, ieškovė turėjo teisę debetinius aktus palyginti su tuo metu surašytomis sąskaitomis faktūromis ir tuo įrodinėti ieškovės patirtus nuostolius. Dėl to galima padaryti išvadą, kad ieškovė nuostolius įrodinėjo teisėtomis priemonėmis. Atsakovė skunde nurodė ir tai, kad teismas privalėjo nesivadovauti ieškovės anuliuotomis sąskaitomis faktūromis. Ši skundo nuostata taip pat nėra pagrįsta. 2009-06-25 sutarties 4.6 p. nustatyta, kad atsakovė įsipareigojo spausdinti bei perduoti prekių gavėjams skirtas PVM sąskaitas faktūras. Taigi prekių gavėjams atsisakius priimti sąskaitas faktūras, teisę surašyti patikslinančias sąskaitas turėjo atsakovė. Kadangi atsakovė tokių veiksmų neatliko, ieškovė turi teisę žalą įrodinėti byloje pateiktomis sąskaitomis faktūromis. Atsakovė skunde nurodė, kad ieškovė negalėjo apskaičiuoti kaip nuostolius pridėtinės vertės mokesčio, nes anuliavus sąskaitas faktūras, mokesčiai nebegalėjo būti mokami. Ši skundo nuostata taip pat nėra pagrįsta. Įrašai anuliuotose sąskaitose faktūrose patvirtina, kad jas anuliavo ne atsakovė, bet ieškovė. Sąskaitų faktūrų duomenys patvirtina ir tai, kad sąskaitos buvo anuliuotos ne jų surašymo metu, bet praėjus keletui dienų nuo jų surašymo dienos. Tai patvirtina, kad sąskaitų faktūrų duomenys buvo įtraukti į ieškovės buhalterinę apskaitą ir ieškovė privalėjo sumokėti mokesčius, nurodytus sąskaitose. Dėl to ieškovė pagrįstai prašė teismo priteisti iš atsakovės anuliuotose sąskaitose nurodytą pridėtinės vertės mokestį. Atsakovė skunde nurodė ir tai, kad ieškovė nepagrįstai prašė teismo priteisti iš atsakovės pagal 8 ieškinio priedą 236 Lt dėl netinkamo prekių sandėliavimo, nes šiems nuostoliams pagrįsti nebuvo pateikti įrodymai. Ši skundo nuostata taip pat nėra pagrįsta. Ieškinyje (b. l. 7, t. 1) nurodyta, kad ieškovė nuostolius dėl netinkamo prekių sandėliavimo įrodinėja 8, 9 priedais bei ieškovė pateikė ieškinyje nurodytus dokumentus dėl netinkamo prekių sandėliavimo (b. l. 23, 112–115, t. 1). Dėl to negalima padaryti išvados, kad ieškovė tik 8 ieškinio priedu įrodinėjo nuostolių dydį dėl prekių sandėliavimo tvarkos pažeidimo.

28Atsakovė skunde nurodė, kad ieškovės nurodyta nuostolių suma negali būti pripažįstama negautomis ieškovės pajamomis, tai yra ieškovės grynuoju pelnu. Ši skundo nuostata taip pat nėra pagrįsta. LR CK 6. 249 str. nustato tiesioginių nuostolių bei negautų pajamų atlyginimą žalą patyrusiam asmeniui. Ieškovė ieškinyje pagrįstai nurodė, kad perduodama atsakovei prekes ieškovė tikėjosi gauti pinigines lėšas už šių prekių realizaciją. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė prekes perdavė atsakovei, tačiau prekės ieškovei nebuvo grąžintos, ieškovei nebuvo sumokėta ir prekių kaina. Tai patvirtina, kad ieškovei nebuvo atlyginta prekių pagaminimo vertė (tiesioginiai nuostoliai) bei pajamos, kurias ieškovė tikėjosi gauti tinkamo prekių realizavimo atveju (netiesioginiai nuostoliai). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės nuostolius įvertino pagal tą prekių vertę, pagal kurią prekės buvo grąžintos atsakovei.

29Atsakovė skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakovės skolą, tai yra 2 696 Lt, pagal 2010-09-30 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą. Su šia skundo nuostata galima sutikti. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2010-09-30 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas negali patvirtinti ieškovės įvykdyto įskaitymo bei 2 696 Lt atsakovės skolos. Bylos duomenys įrodo ir tai, kad 2010-07-29 ieškovė pardavė atsakovei prekių už 1 385 Lt (b. l. 25, t. 3). Atsakovė neįrodė, kad šią skolą ieškovei sumokėjo. Dėl to tikslinga ieškovei priteistą skolos sumą nuo 2 696 Lt sumažinti iki 1 385 Lt (LR CK 6. 305 str.).

30Įvertinus nurodytas aplinkybes keičiama ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškovės ieškinys dėl 2 696 Lt skolos sumokėjimo. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės priešieškinį, teismo sprendimo dalis atmesti atsakovės priešieškinį naikinama iš dalies, priešieškinis tenkinamas iš dalies, priteisiant iš ieškovės atsakovei 30 936 Lt skolą.

31Ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies, tai yra 97 procentais, ieškovei iš atsakovės priteisiama 1 303 Lt žyminio mokesčio bei 5 335 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti, iš viso 6 638 Lt (LR CPK 93 str.). Atsakovės priešieškinį patenkinus iš dalies, atsakovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos įvertinant 67 procentus patenkinto priešieškinio (LR CPK 93 str.). Dėl tos priežasties atsakovei priteisiama iš ieškovės dalis atsakovės sumokėto žyminio mokesčio, tai yra 4 467 Lt, bei atstovavimo išlaidų dalis, neviršijanti maksimalios ribos, nustatytos rekomendacijoje dėl užmokesčio priteisimo už advokato teikiamą teisinę pagalbą, tai yra 4 469 Lt, iš viso 9 124 Lt (LR CPK 98 str.).

32Vadovaudamasi LR CPK 326 str. 3 p., teisėjų kolegija

Nutarė

33pakeisti 2012-06-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės UAB „Pamario produktai“ ieškinys atsakovei UAB „Nordnet“ dėl 2 696,34 Lt skolos priteisimo, šią ieškinio dalį patenkinti iš dalies, priteistą skolą nuo 2 696,34 Lt sumažinti iki 1 385 Lt.

34Pakeisti 2012-06-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo ir nustatyti, kad iš atsakovės UAB „Nordnet“ ieškovei UAB „Pamario produktai“ priteistos 6 procentų dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos nuo bendros priteisiamos sumos 37 954,74 Lt nuo bylos iškėlimo 2010-10-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

35Pakeisti 2012-06-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir iš atsakovės UAB „Nordnet“ ieškovei UAB „Pamario produktai“ priteistas bylinėjimosi išlaidas nuo 6 843 Lt sumažinti iki 6638 Lt.

36Kitą 2012-06-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl ieškovės UAB „Pamario produktai“ ieškinio palikti nepakeistą.

37Panaikinti 2012-06-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės UAB „Nordnet“ priešieškinis, atsakovės priešieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš ieškovės UAB „Pamario produktai“ atsakovei UAB „Nordnet“ 30 936 Lt skolą bei 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 30 936 Lt skolos sumos nuo bylos iškėlimo 2010-11-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

38Priteisti iš ieškovės UAB „Pamario produktai“ atsakovei UAB „Nordnet“ 9 124 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.