Byla 2-1360-302/2015
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutarties UAB „ITODA SERVISAS“ bankroto byloje Nr. B2-213-544/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutarties UAB „ITODA SERVISAS“ bankroto byloje Nr. B2-213-544/2015,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3BUAB „ITODA SERVISAS“ kreditorius bankrutavusi kooperatinė bendrovė kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ (toliai – Kredito unija) prašė pripažinti BUAB „ITODA SERVISAS“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamas jos ieškinys, pareikštas actio Pauliana pagrindu, atsakovams UAB „VM Group“, T. V., G. V., UAB „APS Servisas“, BUAB „ITODA SERVISAS“ dėl 2013-11-28 trišalės skolos ir reikalavimo teisės perkėlimo sutarties Nr. 20131128-2 pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir UAB „VM Group“ prievolių pagal kreditoriaus UAB „VM Group“ 2011-05-19 ir 2011-10-07 sudarytas paskolos sutartis atnaujinimo, taip pat dėl 2013-11-28 trišalės skolos ir reikalavimo teisės perkėlimo sutarties Nr. 20131128-3 pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir T. V. prievolių pagal kreditoriaus ir T. V. 2012-05-15 sudarytą paskolos sutartį atnaujinimo. Pasak kreditoriaus, minėti sandoriai buvo sudaryti nesąžiningai, kas sudaro pagrindą manyti, kad bendrovei bankroto byla iškelta tyčia, ji buvo sąmoningai privesta prie bankroto sudarant ginčo sandorius, nors ir buvo žinoma, jog tokių sandorių sudarymas pažeis kreditoriaus teises ir teisėtus interesus bei kitų bendrovės kreditorių interesus.

4BUAB „ITODA SERVISAS“ administratorius UAB „Bankrupta“ prašė atmesti kredito unijos prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu dėl tyčinio bankroto požymių nebuvimo. Nurodė, jog patikrinęs įmonės dokumentus ir peržiūrėjęs sudarytus sandorius, nustatė, jog nepagrįsti kreditorės teiginiai, kad ginčijami sandoriai buvo žalingi bendrovei, jos kreditoriams, atlikti tyčia ir sąmoningai stengiantis bendrovę privesti prie bankroto. Pažymėjo, kad sudarant kredito unijos minimas ginčo sutartis, UAB „VM Group“ ir UAB „ITODA SERVISAS“ aptarė sąlygą ir atskiru susitarimu nuo 4 000 Lt iki 2 000 Lt per mėnesį sumažino nuomos paslaugų įkainį už naudojimąsi autoserviso patalpomis, kas reiškia, jog bendrovė sumažino savo sąnaudas, patiriamus nuostolius ir sutapė lėšų. Be to, bankroto administratorius atkreipė dėmesį į tai, kad bendrovė, sudarydama minėtus sandorius, jokių papildomų skolinių įsipareigojimų neperėmė, kadangi bendrovei buvo perkelti ne tik T. V. ir UAB „VM Group“ 163 059,80 Lt vertės skoliniai įsipareigojimai, tačiau bendrovė perėmė ir turtą – reikalavimo teisę į kreditoriaus sukauptą 163 159,80 Lt dydžio pajinį įnašą, į kurį pagal sutarčių sąlygas kreditorius turėjo teisę nukreipti skolos išieškojimą.

5BUAB „ITODA SERVISAS“ buvęs administracijos vadovas J. K. ir akcininkė G. V. nesutiko su kreditoriaus prašymu dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Nurodė, kad bendrovei buvo naudinga priimti pasiūlymą ir 2013-11-28 sudaryti Kredito unijos šiuo metu ginčijamus sandorius, nes nuo 4 000 Lt iki 2 000 Lt buvo sumažintas patalpų nuomos mokestis, be to, be prievolių įmonė gavo ir analogiškos vertės turtą, tai grėsmės įmonei nesukėlė, nes įsipareigojimai buvo užtikrinti pajinio įnašo įkeitimu, prievolių įvykdymui bendrovė galėjo panaudoti sukauptą pajų. Tik 2014-02-07 Kredito unijai iškėlus bankroto bylą tapo aišku, jog bendrovė faktiškai prarado galimybę atgauti Kredito unijoje sukauptą pajinį įnašą ar juo padengti įsiskolinimą.

6UAB „VM Group“ papildomai nurodė, kad ginčijami sandoriai buvo naudingi UAB „ITODA SERVISAS“. Pažymėjo, kad ginčijamų prievolių įvykdymo terminai nebuvo pasibaigę, bendrovė pradelstų įsipareigojimų neperėmė, paskolos grąžinimo terminas buvo 2018-10-15 nukreipiant paskolų likučius į papildomus pajus. Be to, atkreipė dėmesį, kad UAB „ITODA SERVISAS“ buvo perkelti ne tik įsipareigojimai, bet ir tapataus dydžio turtas - pajinis įnašas, kuris buvo įkeistas kreditoriui, todėl jis turėjo pirmumo teisę išieškoti skolą iš pajinio įnašo.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Panevėžio apygardos teismas 2015 m. gegužės 13 d. nutartimi netenkino kreditoriaus bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ prašymo pripažinti BUAB „ITODA SERVISAS“ bankrotą tyčiniu. Teismas nustatė, kad 2012 metais į BUAB „ITODA SERVISAS“ balansą įrašyto turto vertė buvo 70 653 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 91 369 Lt, tuo tarpu 2013 metais po Kredito unijos ginčijamų sandorių sudarymo į bendrovės balansą buvo įrašytas ir 163 160 Lt vertės turtas – pajus, ir po vienerių metų mokėtina suma - 163 060 Lt (nepradelsta skola). Susipažinęs su bendrovės finansiniais dokumentais, teismas darė išvadą, kad bendrovė, savo veiklą pradėjusi sąlyginai neseniai (2010 metais), visą veiklos laikotarpį faktiškai dirbo nuostolingai ir pagal ĮBĮ 2 str. 8 d. nuostatas buvo ant nemokumo ribos. Įvertinęs ginčijamų sandorių turinį, teismas sprendė, kad be prievolių, įmonė gavo ir analogiškos vertės turtą, įsipareigojimai buvo užtikrinti pajinio įnašo įkeitimu bendrovei, nuo 4 000 Lt iki 2 000 Lt buvo sumažintas serviso patalpų ir įrangos nuomos mokestis, sumažėjo veiklos kaštų apimtis ir padidėjo įmonės pelningumas. Be to, pažymėjo, kad byloje nėra objektyvių ir patikimų duomenų, jog UAB „VM Group“, T. V. ar UAB „ITODA SERVISAS“ buvo informuoti apie gresiantį bankrotą anksčiau nei buvo viešai apie tai paskelbta ir 2014-02-07 kredito unijai iškelta bankroto byla, po ko tapo aišku, jog bendrovė faktiškai prarado galimybę atgauti kredito unijoje sukauptą pajinį įnašą ar juo padengti įsiskolinimą. Tai, kad T. V. (laiduotojas pagal abi UAB „VM Group“ paskolos sutartis, 50 % šios bendrovės akcijų turėtojas, UAB „ITODA SERVISAS“ komercijos direktorius) ir sudarė sandorius su UAB „ITODA SERVISAS“ 100 % akcijų turėtoja, savo sutuoktine G. V. (laiduotoja pagal vieną iš paskolos sutarčių), esant tam tikroms aplinkybėms, gali būti pripažinta ginčijamo sandorio nesąžiningumo prezumpcija, tačiau šiuo atveju, teismo nuomone, tai nėra pakankamas pagrindas pagal ĮBĮ 20 str. 2, 3 d. nuostatas bankrotą pripažinti tyčiniu. Taigi, pirmos instancijos teismas sprendė, kad ginčijamu sandoriu turtas nebuvo paslėptas, iššvaistytas ar kitaip perleistas ir jo nėra pagrindo vertinti kaip tyčinio veiksmo, dėl kurio būtų pagrindas manyti, jog sumažėjo bendrovės finansinės galimybės vykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

10Pareiškėja bankrutavusi kooperatinė bendrovė kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti UAB „ITODA SERVISAS“ bankrotą tyčiniu. Nurodo tokius argumentus:

111. Pirmos instancijos teismas neištyrė ir neįvertino tyčinio bankroto požymių, todėl padarė klaidingą išvadą, jog nėra pagrindo spręsti, kad sandoriu ar kitokia veikla būtų nuosekliai ir kryptingai veikiama siekiant įmonės nemokumo. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad UAB „ITODA SERVISAS“, būdama jau faktiškai nemoki, sudarė 2013-11-28 trišales skolos ir reikalavimo teisės perkėlimo sutartis Nr. 20131128-2 ir Nr. 20131128-3, o tai dar labiau pablogino įmonės turtinę padėtį, nes pagal minėtas sutartis prisiėmė įsipareigojimą grąžinti 47 287,49 Eur skolą Kredito unijai. Tokie įmonės veiksmai reiškia tyčinį bankrotą, nes įmonės akcininkai ir vadovas turėjo suvokti, jog prievolės grąžinti skolą Kredito unijai įvykdyti neturės galimybių. UAB „ITODA SERVISAS“ ir T. V. nesąžiningumas, remiantis CK 6.67 straipsnio 7 dalimi, preziumuojamas, kadangi UAB „VM Group“ akcininko T. V. sutuoktinė G. V. nuosavybės teise valdė 100 procentų UAB „ITODA SERVISAS“ akcijų.

122. Nepagrįsta ir pirmos instancijos teismo išvada dėl sandorių ekonominio naudingumo. Aplinkybė, kad sudarius ginčijamas trišales sutartis, UAB „VM Group“ už tokią „paslaugą“ sumažino nuo 4 000 Lt iki 2 000 Lt įmonei serviso patalpų ir įrangos nuomos mokestį, savaime nereiškia, kad sumažėjo įmonės veiklos kaštų apimtis bei padidėjo įmonės pelningumas. Toks aiškinimas, kai įmonė prisiėmė 47 287,49 Eur prievolę grąžinti skolą Kredito unijai, laikytinas nelogišku.

133. Neteisingas ir pirmos instancijos teismo teiginys, kad 2013-11-27 UAB „ITODA SERVISAS“ Kredito unijai pateikė prašymą priimti ją asociacijos nariu ir įnešė į Kredito unijos kasą 163 159,80 Lt. UAB „ITODA SERVISAS“ tik perėjo reikalavimo teisė į pradinių skolininkų AB „VM Group“ ir T. V. pajinius įnašus pagal pasirašytas trišales skolos ir reikalavimo teisės perkėlimo sutartis.

144. Prieštaraujantis pajaus grąžinimą/įskaitymą reglamentuojančioms teisės normoms, yra ir pirmos instancijos teismo aiškinimas, kad pajinis įnašas ir skolos suma yra tapatūs dalykai. Pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 18 straipsnio 1 dalį UAB „ITODA SERVISAS“ apskritai negalėjo tikėtis, kad kada nors galės atgauti visą pajinį įnašą ir/ar juo padengti visą susidariusį įsiskolinimą. Be to, UAB „ITODA SERVISAS“ negalėjo tikėtis, jog nagrinėjamu atveju bus galima taikyti ir įskaitymo institutą reglamentuojančias teisės normas, kadangi, vadovaujantis CK 6.130 straipsnio nuostatomis, įskaitomi gali būti tik vienarūšiai priešpriešiniai reikalavimai, kuriu terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas arba apibūdintas pagal pareikalavimo momentą.

15VĮ Turto bankas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad nesutinka su atskiruoju skundu, kadangi jis yra nepagrįstas, o jame išdėstyti motyvai neatitinka tyčinio bankroto požymių. Be to, pažymi, jog ir bankroto administratorius, patikrinęs įmonės dokumentus ir peržiūrėjęs pareiškėjos minimus sandorius, nenustatė, kad šie sandoriai būtų žalingi įmonei, jos kreditoriams, būtų atlikti tyčia ir sąmoningai siekiant privesti įmonę prie bankroto.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Atskirasis skundas atmestinas.

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

19Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė BUAB „ITODA SERVISAS“ kreditoriaus bankrutavusios kooperatinė bendrovė kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ prašymą UAB „ITODA SERVISAS“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

20CPK 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Tyčinio bankroto požymiai apibrėžti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalyje, kurie įrodinėjami pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę, o šio straipsnio 3 dalyje įvardytos aplinkybės, kurioms esant preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, ir kurias paneigti turi buvę juridinio asmens valdymo organai ar dalyviai (CPK 12, 178 str.).

21Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai, kuriems egzistuojant (bent vieniam iš jų) teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, yra šie: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

22Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tyčinio bankroto instituto taikymo, yra išaiškinęs, kad tiriant tai, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, kad įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014). Taip pat kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, fakto, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-686/2015). Pažymėtina, kad įmonės kreditoriui teigiant, jog tyčinį bankrotą lėmė konkreti įmonės vadovo veikla, būtina kruopščiai įvertinti įmonės vadovo veiksmus, tikslus, įmonės bankroto priežastis. Tai yra svarbu tam, kad teismų praktikoje nebūtų pasiektas priešingas rezultatas siekiamam, t. y. nebūtų slopinama bendrovių vadovų protinga rizika, kuri yra būtina verslui plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013).

23Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu iš esmės grindžia tik tuo, kad buvo sudaryti nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, t.y. 2013-11-28 trišalės skolos ir reikalavimo teisės perkėlimo sutartys Nr. 20131128-2 ir Nr. 20131128-3, kurių pagrindu UAB „ITODA SERVISAS“ perėmė visas teises ir pareigas pagal Kredito unijos ir UAB „VM Group“ 2011-05-19 ir 2011-10-07 sudarytas paskolos sutartis ir Kredito unijos ir T. V. 2012-05-15 sudarytą paskolos sutartį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kredito unija Vilniaus apygardos teisme yra iškėlusi civilinę bylą atsakovams UAB „VM Group“, T. V., G. V., UAB „APS Servisas“, BUAB „ITODA SERVISAS“ dėl 2013-11-28 trišalės skolos ir reikalavimo teisės perkėlimo sutarties Nr. 20131128-2, sudarytos tarp UAB „ITODA SERVISAS“ ir UAB „VM Group“, dalies, kuria UAB „ITODA SERVISAS“ perėmė visas teises ir pareigas į UAB „VM Group“ 38 195,96 Eur skolą pagal kreditoriaus ir UAB „VM Group“ sudarytas paskolos sutartis pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir UAB „VM Group“ prievolių pagal kreditoriaus ir UAB „VM Group“ 2011-05-19 ir 2011-10-07 sudarytas paskolos sutartis atnaujinimo, taip pat dėl 2013-11-28 trišalės skolos ir reikalavimo teisės perkėlimo sutarties Nr. 20131128-3, sudarytos tarp kreditoriaus, UAB „ITODA SERVISAS“ ir T. V., dalies, kuria UAB „ITODA SERVISAS“ perėmė visas teises ir pareigas į T. V. 9 091,53 Eur skolą pagal kreditoriaus ir T. V. sudarytą paskolos sutartį pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir prievolių T. V. pagal kreditoriaus ir T. V. 2012-05-15 sudarytą paskolos sutartį atnaujinimo. Toje byloje Kredito unija įrodinėja BUAB “ITODA SERVISAS“ ir kitų sandorio šalių nesąžiningumą, kas, Kredito unijos nuomone, sudaro pagrindą manyti, kad bendrovė buvo sąmoningai privesta prie bankroto sudarant ginčo sandorius, nors ir buvo žinoma, kad tokių sandorių sudarymas pažeis kreditoriaus teises ir teisėtus interesus bei kitų bendrovės kreditorių interesus. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir šalių paaiškinimus, nenustatė, kad minėtais sandoriais nuosekliai ir kryptingai buvo veikiama siekiama įmonės nemokumo. Pareiškėja su tokia pirmos instancijos teismo išvada kategoriškai nesutinka, tvirtina, kad UAB „ITODA SERVISAS“, būdama jau faktiškai nemoki, sudarė 2013-11-28 trišales skolos ir reikalavimo teisės perkėlimo sutartis Nr. 20131128-2 ir Nr. 20131128-3, kas dar labiau pablogino įmonės turtinę padėtį, o tokie veiksmai vertintini kaip įmonės privedimas prie bankroto tyčia.

24Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo išvadai, jog minėtais bankrutavusios įmonės sudarytais sandoriais buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, tiek 2012 metais, tiek 2013 metais įmonė faktiškai dirbo nuostolingai, t.y. abu ataskaitiniai laikotarpiai baigti su panašiu 122 000 Lt viršijančiu nuostoliu, tačiau byloje nebuvo įrodinėjama, kad tokią įmonės finansinę padėtį 2012 ir 2013 metais sąlygojo kokie nors įmonei nenaudingi sandoriai ar kitokia įmonei žalinga veikla. Pastebėtina, kad ginčo 2013-11-28 trišalės skolos ir reikalavimo teisės perkėlimo sutartys, kurių ekonominiu naudingumu abejoja pareiškėja, buvo sudarytos jau tuo metu, kai įmonė turėjo finansinių sunkumų, kurie tikėtina, kad buvo sąlygoti paprasčiausiai verslo rizikos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nei pats pareiškėjas nenurodė, nei bankroto administratorius nenustatė, kad be šitų minėtų dviejų sandorių sudarymo buvo ir daugiau įmonės vadovo veiksmų, kuriais kryptingai būtų veikiama siekiant tyčia bloginti įmonės turtinę padėtį.

25Iš įmonės balanso už 2013 metus matyti, kad po Kredito unijos ginčijamų sandorių sudarymo į bendrovės balansą buvo įrašytas ir 163 160 Lt vertės turtas – pajus, ir po vienerių metų mokėtina suma - 163 060 Lt (nepradelsta skola) (b. l. 3). Kad šalys susitarė, jog skolos perėmėjas, t.y. BUAB „ITODA SERVISAS“, perims ne tik skolas, bet ir visas reikalavimo teises į pradinių skolininkų, t.y. T. V. ir UAB „VM Group“, turimą pajinį įnašą, patvirtina ir 2013-11-28 trišalių sutarčių nuostatos (b.l. 120-121). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra objektyvus pagrindas abejoti Kredito unijos argumento dėl akivaizdaus sudarytų sandorių ekonominio nenaudingumo įmonei pagrįstumu, kadangi UAB „ITODA SERVISAS“ perėmė ne tik finansinius įsipareigojimus Kredito unijai, bet ir reikalavimo teisę į pradinių skolininkų Kredito unijoje sukauptą pajinį įnašą, kuris sudarė 163 159,80 Lt. Be to, iš 2013-11-28 susitarimo, sudaryto tarp UAB „VM Group“ ir UAB „ITODA SERVISAS“, matyti, jog šalys buvo susitarusios ir dėl BUAB „ITODA SERVISAS“ mokamo nuomos mokesčio už autoserviso pastato, esančio Vaižganto g. 9a, Utenoje, sumažinimo nuo 4 000 Lt iki 2 000 Lt. Tai, jog šis susitarimas buvo faktiškai vykdomas, patvirtina į bylą bankroto administratoriaus pateiktos PVM sąskaitos – faktūros, iš kurių akivaizdžiai matyti, jog po ginčo sandorių sudarymo BUAB „ITODA SERVISAS“ už minėtų patalpų nuomą vietoj 4 000 Lt mokėjo tik 2 000 Lt.

26Pastebėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „VM Group“, T. V. ar UAB „ITODA SERVISAS“ buvo informuoti apie Kredito unijai gresiantį bankrotą anksčiau nei buvo viešai apie tai paskelbta ir galėjo numanyti, kad UAB „ITODA SERVISAS“ praras galimybę atgauti Kredito unijoje sukauptą pajinį įnašą. Įmonė faktiškai prarado galimybę atgauti kredito unijoje sukauptą pajinį įnašą ar juo padengti įsiskolinimą tik 2014-02-07, kai Kredito unijai buvo iškelta bankroto byla.

27Taip pat pritartina pirmos instancijos teismui, jog tai, kad T. V. (laiduotojas pagal abi UAB „VM Group“ paskolos sutartis, 50 % šios bendrovės akcijų turėtojas, UAB „ITODA SERVISAS“ komercijos direktorius) sudarė sandorius su UAB „ITODA SERVISAS“ 100 % akcijų turėtoja, savo sutuoktine G. V. (laiduotoja pagal vieną iš paskolos sutarčių), gali būti pripažinta ginčijamo sandorio nesąžiningumo prezumpcija, tačiau, nenustačius ginčijamų sandorių akivaizdaus žalingumo įmonei, šiuo atveju tai nėra pakankamas pagrindas pagal ĮBĮ 20 str. 2, 3 d. nuostatas bankrotą pripažinti tyčiniu.

28Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog įmonės valdymo organo sudarytas tam tikras sandoris galbūt ir gali būti pripažintas žalingas pelno prasme, negali būti pakankamas pagrindas konstatuoti, jog toks valdymo organo sprendimas turi tyčinio bankroto požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

29Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Spręstina, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

30Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog UAB „ITODA SERVISAS“ bankrotą nulėmė ne tyčiniai valdymo organų veiksmai, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.

31Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas

Nutarė

Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda... 2. I. Ginčo esmė... 3. BUAB „ITODA SERVISAS“ kreditorius bankrutavusi kooperatinė bendrovė... 4. BUAB „ITODA SERVISAS“ administratorius UAB „Bankrupta“ prašė atmesti... 5. BUAB „ITODA SERVISAS“ buvęs administracijos vadovas J. K. ir akcininkė G.... 6. UAB „VM Group“ papildomai nurodė, kad ginčijami sandoriai buvo naudingi... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. gegužės 13 d. nutartimi netenkino... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 10. Pareiškėja bankrutavusi kooperatinė bendrovė kredito unija „Vilniaus... 11. 1. Pirmos instancijos teismas neištyrė ir neįvertino tyčinio bankroto... 12. 2. Nepagrįsta ir pirmos instancijos teismo išvada dėl sandorių ekonominio... 13. 3. Neteisingas ir pirmos instancijos teismo teiginys, kad 2013-11-27 UAB... 14. 4. Prieštaraujantis pajaus grąžinimą/įskaitymą reglamentuojančioms... 15. VĮ Turto bankas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad nesutinka su... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 17. Atskirasis skundas atmestinas.... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 19. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 20. CPK 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK... 21. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai, kuriems egzistuojant (bent... 22. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tyčinio bankroto instituto taikymo, yra... 23. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą dėl atsakovo bankroto pripažinimo... 24. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo išvadai, jog... 25. Iš įmonės balanso už 2013 metus matyti, kad po Kredito unijos ginčijamų... 26. Pastebėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė jokių... 27. Taip pat pritartina pirmos instancijos teismui, jog tai, kad T. V. (laiduotojas... 28. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad vien ta aplinkybė,... 29. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 30. Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus... 31. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337...