Byla 2A-270-553/2014

Dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti UAB „Conama“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) AB „Citadele“ banko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-11 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-836-872/2013 išnagrinėjus ieškovo AB „Citadele“ banko ieškinį atsakovui T. G. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti UAB „Conama“.

2Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

1. Ginčo esmė

4Ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 1 026,55 Lt skolos, 71 Lt žyminio mokesčio, 14 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos 924,42 Lt kredito sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2008-07-11 atsakovas su ieškovu AB Parex banku (pastarasis 2010-08-26 pakeitė pavadinimą į AB ,,Citadele“ bankas) sudarė American express kreditinės mokėjimo kortelės išdavimo ir aptarnavimo sutartį Nr. ABL/11921 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 1 000 Lt kredito limitas. 2009-07-17 ši Sutartis buvo pakeista padidinant Sutartimi nustatytą palūkanų normą nuo 14 iki 19 proc. 2010-04-08 Sutartis dar kartą pakeista sumažinant palūkanų normą iki 14 proc. Sutartimi atsakovas įsipareigojo nustatyta tvarka grąžinti kreditą, mokėti palūkanas už naudojimąsi kredito limitu bei vykdyti kitas Sutartyje numatytas prievoles, tačiau savo sutartinių įsipareigojimų, anot ieškovo, tinkamai nevykdė. Atsakovas dėl kreditorinių įsipareigojimų nevykdymo buvo įspėtas, tačiau į tai nereagavo, ko pasekoje Sutartis 2012-03-20 raštu Nr. MB4.1-832 buvo vienašališkai nutraukta Sutarties bendrosios dalies 10.5 punkte numatytais pagrindais ir tvarka (b. l. 19-21).

5Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad reikalavimo pagrindu esanti Sutartis buvo pasirašyta ne kaip savarankiška sutartis, o kaip 2008-07-03 sutarties Nr. DU-2008/30 tarp UAB „Conama“ ir AB Parex banko dalis, todėl jų sąlygos ir įsipareigojimai turi būti aiškinami neatsiejamai. Pagal 2008-07-03 sutartį AB Parex bankas įsipareigojo išduoti UAB „Conama“ darbuotojams American Express Blue mokėjimo korteles, į kurias UAB „Conama“ įsipareigojo pervedinėti darbuotojų darbo užmokestį. Tuo tikslu ir buvo pasirašyta Sutartis ir atsakovui, kaip UAB ,,Conama“ darbuotojui, buvo išduota kreditinė kortelė. Šios kreditinės kortelės darbo užmokesčiui mokėti buvo išduodamos tikslu kredituoti laikinų finansinių sunkumų turėjusį banko klientą UAB „Conama“ jo darbuotojų darbo užmokesčiams mokėti, kiekvienam darbuotojui buvo nustatomas kredito limitas, atitinkantis jo pajamų UAB „Conama“ lygį. UAB „Conama“ negalint laiku sumokėti darbo užmokesčio darbuotojams, darbuotojai galėjo naudotis savo darbo užmokesčio dydžio kredito limitu darbdavio sąskaita, kurį UAB „Conama“ privalėjo padengti, pervesdama darbuotojų darbo užmokestį. Pareiga dengti išnaudotą kredito likutį tenka darbdaviui, pastarasis ir turi už tai atsakyti. Savo valios gauti kreditinę kortelę nei vienas UAB ,,Conama“ darbuotojas, tarp jų ir atsakovas, nebuvo išreiškęs, faktiškai jis buvo priverstas pasirašyti Sutartį ir prašymą kreditinei kortelei gauti, nes priešingu atveju nebūtų gavęs atlygio už darbą (b. l. 47-48).

6Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas nekreditavo trečiojo asmens, tiesiog ieškovas trečiajam asmeniui suteikė išskirtines sąlygas. Pažymėjo, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens sudarytos sutarties nuostata, kad ieškovas gali pareikalauti trečiąjį asmenį padengti atsakovo įsiskolinimus, nepanaikina atsakovo pareigos grąžinti jam suteiktą kreditą. Nurodė, kad prašymą kortelei gauti ir Sutartį atsakovas pasirašė pats, niekieno neverčiamas, jis buvo supažindintas su visomis sąlygomis, išnaudojo suteikto kredito limitą, be to, UAB ,,Conama“ bankroto byloje patvirtinus atsakovo kreditorinį reikalavimą jam buvo išmokėta dalis darbo užmokesčio. Jeigu šioje byloje būtų atmestas ieškovo reikalavimas, o atsakovas gautų visą sumą pagal patvirtintą kreditorinį reikalavimą – jis nepagrįstai praturtėtų (b. l. 83-87).

7Trečiojo asmens bankrutuojančios UAB ,,Conama“ atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsakovo byloje išdėstytą poziciją (b. l. 82-87).

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-01-11 priėmė sprendimą ieškinį atmesti. Teismas nustatė, kad banko kreditinės kortelės buvo išduotos turint tikslą kredituoti laikinų finansinių sunkumų turėjusį banko klientą UAB „Conama“, sutartys dėl kortelių išdavimo buvo sudarytos ne kaip savarankiškos sutartys, o kaip 2008-07-03 sutarties Nr. DU-2008/30, sudarytos tarp UAB „Conama“ ir AB Parex banko, priedas, todėl turi būti aiškinamos neatsiejamai. UAB ,,Conama“ darbuotojai, tarp jų ir atsakovas, sutarčių pasirašymo galimybės įtakoti negalėjo, neturėjo pasirinkimo laisvės ir neturėjo galimybės akivaizdžiai išreikšti savo valią dėl to. Reikalavimo pagrindu esanti Sutartis turi akivaizdų valios trūkumą, nes subjektyvaus ir savarankiško ketinimo gauti kreditinę kortelę Sutartyje nurodytomis sąlygomis atsakovas nebuvo išreiškęs, tą pripažino ir UAB ,,Conama“, todėl tokia Sutartis negali būti laikoma teisėta, atsakovas neturi pareigos vykdyti prievolę ieškovui pagal Sutartį. Visa atsakomybė dengti išnaudotą kredito likutį tenka darbdaviui (2008-07-03 sutarties Nr. DU-2008/30, sudarytos tarp UAB „Conama“ ir AB Parex bankas, 2.1.5 p, 2.1.6 p.) (b. l. 132-134).

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Ieškovas (apeliantas) AB „Citadele“ bankas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

1. Teismas analizavo 2008-07-03 sutartį, tačiau visiškai nepasisakė dėl Sutarties. Teismas netinkamai kvalifikavo teisinius santykius. Sutartis buvo sudaryta tam tikslui, kad trečiasis asmuo galėtų savo darbuotojams mokėti atlyginimus pervesdamas juos elektroniniu būdu. Pagal 2008-07-03 sutarties 2.1.5 punktą trečiasis asmuo įsipareigojo perversti galutinę atsiskaitymo su darbuotoju sumą, t. y. išmokėti atsakovui priklausančias lėšas pagal darbo sutartį, o ne padengti panaudotą kreditą, todėl ši sąlyga negali būti aiškinama kaip trečiojo asmens prievolių įvykdymas pagal su juo sudarytą kreditavimo sutartį. 2008-07-03 sutarties 2.1.6 punkte įtvirtinta trečiojo asmens pareiga sumokėti panaudotą kreditą atsiranda tik esant 2 sąlygoms: 1) jei trečiasis asmuo pats pažeidžia 2008-07-03 sutarties sąlygas ir 2) atsakovas nepadengia panaudoto kredito. Pagal 2008-07-03 sutarties 2.2.6 punktą net nutrūkus trečiojo asmens ir atsakovo darbo santykiams, Sutartis, kuria ir nustatytas kredito išdavimas, toliau galiotų. Minėtos nuostatos patvirtina, kad 2008-07-03 sutartis ir Sutartis yra du skirtingi, vienas nuo kito nepriklausantys sandoriai, sukeliantys teises ir pareigas skirtingiems asmenims. Nėra pagrindo teigti, kad ieškovas kreditavo trečiąjį asmenį, kadangi toks teisinių santykių aiškinimas neatitinka esminių kreditavimo sutartį reglamentuojančių Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatų.
2. 2008-07-03 sutarties 2.1.1 punkte nustatyta, kad trečiasis asmuo pateiks bankui darbuotojų, kurių darbo užmokestį perves į korteles, sąrašus ir jų užpildytus prašymus kortelei gauti. Taigi bankas nedarė jokios įtakos nei trečiojo asmens pasirinkimui, kokiems darbuotojams mokėti atlyginimus į kreditines korteles, nei darbuotojams, kurie užsisakys kreditines korteles.
3. Teismas neteisingai ir neišsamiai įvertino liudytojo R. G. parodymus, kuris 2008-07-03 sutarties sudarymo metu nebuvo trečiojo asmens administracijos vadovu ir nedalyvavo nei derybose dėl minėtos sutarties sudarymo, nei šios sutarties sudaryme. Sudarant 2008-07-03 sutartį, ieškovas nevertino trečiojo asmens finansinių rodiklių. Teismas visiškai neįvertino liudytojos A. K. parodymų, kuriuose ji patvirtino, kad 2008-07-03 sutarties tikslas nebuvo kredituoti trečiąjį asmenį (b. l. 137-141).

10Atsakovas T. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmeti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai yra tik subjektyvus sutarties aiškinimas. Ieškovas siekė, kad nebūtų išsiaiškinta tikroji sutarčių šalių (UAB „Conama“, ieškovo ir atsakovo) valia sudarant sutartis, kad nebūtų nustatyti tikrieji šalių ketinimai dėl sutarčių sudarymo. Ieškovas siekė pasipelnyti iš UAB „Conama“, o UAB „Conama“ siekė, kad darbuotojams taip būtų geriau užtikrintas darbo užmokesčio sumokėjimas. Darbuotojai pasirašė sutartis ne dėl to, kad pasinaudotų kažkokiomis ypatingomis sąlygomis, bet kad gautų atlyginimą (b. l. 146-148).

11Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

13Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos Sutarties ir su ja susijusios 2008-07-03 tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Conama“ sudarytos sutarties Nr. DU-2008/30 (toliau – 2008-07-03 sutartis) aiškinimo, jų tarpusavio ryšio nustatymo. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog ieškovo reikalavimas pagal Sutartį priteisti iš atsakovo skolą už naudojimąsi suteiktu kreditu yra nepagrįstas ir ieškinį atmetė. Apeliantas (ieškovas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo šį sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ginčo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ginčo išsprendimui taikytinas materialinės teisės normas, be to, nepažeidė byloje surinktų įrodymų vertino taisyklių.

14Ginčo šalys visiškai skirtingai traktuoja iš Sutarties (2.1, 7.1, 8.1 ir kt. punktai) kylančią atsakovo pareigą grąžinti ieškovui suteiktą kreditą, sumokėti už tai priskaičiuotas palūkanas ir delspinigius. Kasacinio teismo praktikoje suformuotos sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje, yra šios: kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai; pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; kai yra abejonių dėl sutarties sąvokų, joms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos aiškinamos vartotojų ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius; aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-09-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-813/2003; 2004-09-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2010-11-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

15Nors apeliantas pagrindinį ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 1 026,55 Lt skolos (t. y. 924,42 Lt išduoto ir negrąžinto kredito, 100,26 Lt priskaičiuotų, bet nesumokėtų palūkanų ir 1,87 Lt priskaičiuotų, bet nesumokėtų delspinigių) grindė tik Sutarties nuostatomis (b. l. 19-21), tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme paaiškėjo, kad Sutartis yra neatsiejamai susijusi su 2008-07-03 sutartimi. Apeliantas su pastaruoju minėtų sutarčių ryšio egzistavimu nesutinka teigdamas, kad šios sutartys yra du skirtingi, vienas nuo kito nepriklausantys sandoriai, sukeliantys teises ir pareigas skirtingiems asmenims, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu dėl žemiau nurodytų motyvų.

16Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2008-07-03 tarp ieškovo (banko) ir trečiojo asmens UAB „Conama“ (atsakovo darbdavio) buvo sudaryta sutartis (b. l. 50-52), kurios objektas šalių teisiniai ir finansiniai santykiai, kai bankas išduoda American Express Blue mokėjimo korteles UAB „Conama“ darbuotojams, o UAB „Conama“ perveda darbuotojų darbo užmokestį į kortelių sąskaitas (2008-07-03 sutarties 1 p.). Be kitų ieškovo įsipareigojimų 2008-07-03 sutartis nustatė jo pareigą įskaityti pinigines lėšas į šių kortelių sąskaitas po to, kai UAB „Conama“ pateikia bankui finansinį padengimą (2.2.2 p.); aptarnauti UAB „Conama“ darbuotojus pagal banke nustatytas Kortelių aptarnavimo įkainius, išskyrus metinį kortelės aptarnavimo mokestį, kuris netaikomas, kol darbuotojas dirba UAB „Conama“ (2.2.5, 2.2.6 p.), ir kt. Savo ruožtu UAB „Conama“ įsipareigojo pateikti bankui darbuotojų sąrašą bei jų užpildytus prašymus kortelėms gauti (2.1.1 p.), taip pat duomenis apie darbo užmokesčio paskirstymą į darbuotojų kortelių sąskaitas (2.1.2 p.); teikti ieškovui informaciją apie naujai priimtus darbuotojus bei jų prašymus kortelėms gauti, apie numatomą darbo santykių su darbuotojais pasibaigimą (2.1.3, 2.1.4 p.), o darbo sutarčiai pasibaigus, pervesti į atitinkamo darbuotojo kortelės sąskaitą galutinę atsiskaitymo su juo sumą, jei darbuotojo kortelei buvo suteiktas kreditas, pagal šią sutartį (2.1.5 p.). Trečiajam asmeniui UAB „Conama“ neįvykdžius sutarties 2.1.4, 2.1.5, 2.1.7 punktų reikalavimų, bendrovė įsipareigojo padengti savo darbuotojo įsiskolinimą bankui, jeigu kortelės savininkas pilnai neatsiskaitė su banku (2.1.6 p.). Tarp ieškovo ir atsakovo 2008-07-11 sudarytos Sutarties (b. l. 24-30) objektas – kortelės sąskaitos atidarymas, nustatyto dydžio kredito limito suteikimas, kortelės išdavimas bei tvarkymas. Pagal šią Sutartį atsakovas įsipareigojo padengti visas kortelės naudojimo išlaidas, mokėti mokesčius, susijusius su jos aptarnavimu bei sąskaitos tvarkymu, grąžinti bankui paskolintas lėšas, jei kortelės turėtojas pasinaudojo suteiktu kredito limitu, mokėti palūkanas bei vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus (Sutarties 2.1 p.). Taigi tarp ginčo šalių sudaryta Sutartis, kuria ieškovas grindžia savo reikalavimus atsakovui, buvo sudaryta praėjus 8 dienoms po to, kai ieškovas ir trečiasis asmuo sudarė 2008-07-03 sutartį. Apeliaciniame skunde ieškovas pažymėjo, kad trečiasis asmuo su ieškovu sudarė 2008-07-03 sutartį su tikslu mokėti atlyginimus savo darbuotojams pervesdamas juos elektroniniu būdu. Kad būtų pasiektas šis tikslas, kiekvienas trečiojo asmens darbuotojas (tarp jų ir atsakovas) privalėjo turėti banko sąskaitą pas ieškovą. Pažymėtina, kad tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos Sutarties objektą, be kita ko, sudaro kortelės sąskaitos atidarymas. Bylos medžiaga (b. l. 53-55), byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai ir 2008-07-03 sutarties 2.1.1, 2.1.3 punktų nuostatos patvirtina, kad tarp ieškovo ir atsakovo sudarytai Sutarčiai analogiškos sutartys turėjo būti sudarytos su visais trečiojo asmens darbuotojais. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovas nei iniciavo Sutarties sudarymą, nei išreiškė laisvą valią sudaryti Sutartį su ieškovu. Už atsakovą faktiškai nusprendė trečiasis asmuo, kuris taip pat savarankiškai priėmė sprendimą dėl to, kokiu būdu jo darbuotojai atidarys banko sąskaitas pas ieškovą, t. y. šiuo atveju trečiojo asmens darbuotojams ieškovo banke buvo atidaromos kreditinės sąskaitos su nustatyto dydžio kredito limitu, kuris buvo lygus darbuotojo darbo užmokesčio dydžiui. Byloje esantis atsakovo sąskaitos išrašas (b. l. 56-58) už laikotarpį nuo 2009-10-01 iki 2010-10-29 rodo, kad į šią ieškovo banke esančią kreditinės kortelės sąskaitą, ieškovui atliekant vidaus banko operacijas, atsakovui buvo pervedamas darbo užmokestis (pažymėtina, kad per visą išraše pateiktą laikotarpį atsakovui per mėnesį pervestas darbo užmokestis nė karto nesiekė 1 000 Lt, t. y. atsakovui priklausančio darbo užmokesčio dydžio), o atsakovas naudojosi banko sąskaita bei kortele paimdamas jam pervestą atlyginimą. Anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad trečiasis asmuo savo pareigą pagal darbo sutartį mokėti atsakovui darbo užmokestį 2008-07-03 sutartimi perleido ieškovui ir atsakovas tam pritarė. Liudytoju apklaustas R. G., prisistatęs kaip UAB „Conama“ administracijos vadovas ir saugos tarnybos vadas, patvirtino, kad minėtos sutartys buvo sudarytos su tikslu tuo metu kredituoti laikinų finansinių sunkumų turėjusią UAB „Conama“ (b. l. 127). Tokiu būdu darytina išvada, kad Sutartimi buvo kredituojamas ne atsakovas, o trečiasis asmuo Sutartimi pridengiant 2008-07-03 sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo faktiškai perkėlė ieškovui savo skolinius įsipareigojimus atsakovui (bei kitiems darbuotojams), šiam sutinkant (CK 6.116 straipsnis). Minėtą išvadą taip pat sustiprina aplinkybė, kad, jeigu vadovautis apelianto paaiškinimu, kad trečiasis asmuo su juo sudarė 2008-07-03 sutartį su tikslu mokėti atlyginimus savo darbuotojams pervesdamas juos elektroniniu būdu, tai šį tikslą trečiasis asmuo galėjo pasiekti ir tuokiu būdu, jei jo darbuotojams ieškovo banke būtų atidarytos banko sąskaitos ir išduotos debetinės (be galimybės pasiimti kredito limitą), o ne kreditinės kortelės, kaip tai buvo padaryta.

17Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime įtvirtino teismo precedentą, kaip teisės šaltinį. Teismų precedentų privalomumas yra vertikalus ir horizontalus. Tai reiškia, kad teismai taikydami ir aiškindami įstatymus privalo atsižvelgti ne tik į aukštesniosios instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas), t. y. turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktiką. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teisme jau ne kartą buvo nagrinėjama analogiška situacija, t. y. civilinės bylos Nr. 2A-806-585/2013, 2A-2017-392/2013, 2A-448-881/2013, 2A-1533-619/2013, kuriose teismas pripažino, kad UAB „Conama“ ieškovui perleido savo pareigą pagal darbo sutartį mokėti atsakovui darbo užmokestį, o atsakovas, su ieškovu sudarydamas Kreditinės kortelės sutartį, tokiam perleidimui pritarė, todėl Kreditinės kortelės sutartimi atsakovas kredituojamas nebuvo.

18Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, anksčiau nurodytų ieškinio nepagrįstumą pagrindžiančių argumentų nepaneigia nei atsakovo parašai ant Sutarties ir prašymo gauti Blue iš American Espress kreditinę mokėjimo kortelę (b. l. 108-109), nei liudytojos (t. y. ieškovo darbuotojos) A. K. paaiškinimai. Nors ieškovas ginčija, kad liudytojas R. G. 2008-07-03 sutarties sudarymo metu buvo trečiojo asmens administracijos vadovu, tačiau jis neginčija (neįrodinėja, kad buvo priešingai) aplinkybės, kad šis liudytojas tuo metu dirbo pas trečiąjį asmenį ir jam galėjo būti žinomos tikrosios 2008-07-03 sutarties ir sutarčių, analogiškų atsakovo su ieškovu sudarytai Sutarčiai, sudarymo priežastys.

19Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas nėra atsakingas prieš ieškovą (apeliantą) už netinkamą savo buvusio darbdavio (trečiojo asmens) prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo priimti kitokį sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

20Atsakovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, ir atsiliepime nurodė, kad prie jo prideda sąskaitą už teisines paslaugas bei pinigų priėmimo kvitą (b. l. 148), tačiau byloje nėra nei minėtos sąskaitos, nei kvito, todėl atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų klausimas nėra sprendžiamas (CPK 98 straipsnis).

21Teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

22ieškovo AB „Citadele“ banko apeliacinį skundą atmesti.

23Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-11 sprendimą palikti nepakeistą.