Byla 2A-635-395/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė), Albino Čeplinsko (pranešėjas), Evaldo Burzdiko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-296-399/2011 pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams R. G., G. G., UAB „Šnipiškių ūkis“, tretiesiems asmenims A. P., N. K., UAB „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti solidariai iš atsakovų R. G., G. G. ir UAB „Šnipiškių ūkis“ 7327,42 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad solidari atsakovų atsakomybė kyla LR CK 6.6 str. 3 d. pagrindu. Mano, kad senaties terminas nepraleistas, nes šiuo atveju turi būti taikomas trijų metų senaties terminas. Pagal aplinkybę, jog vanduo atitekėjo iš G. priklausančių patalpų, atsakingi už žalą būtų G., tačiau jų nuomone, žala galėjo būti padaryta bendrai, nes vamzdžius prižiūrėti yra UAB „Šnipiškių ūkis“ pareiga. Ieškinio reikalavimus grindė byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pirmiausia UAB „Avarija“ 2008-04-14 raštu bei prijungtos Vilniaus pirmo apylinkės teismo byloje (b.l. 84) esančiu UAB „Šnipiškių ūkis“ raštu, ir mano, kad ieškovui šių įrodymų pakanka įrodyti aplinkybei, kad vanduo ištekėjo iš G. buto ir dėl to buvo aplietas N. K. butas, kuriai ir buvo išmokėta draudimo išmoka 7327 Lt. Į draudimo bendrovę UAB „PZU Lietuva“, kurioje drausta G. civilinė atsakomybė, kreipėsi, tačiau gavo raštą, kad trūksta duomenų ir pakartotinai nesikreipė. Mano, kad ieškovui nereikia įrodyti atsakovų kaltės, nes butų savininkų atsakomybė šiuo atveju atsiranda be kaltės. Ieškinį iš Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo atsiėmė, nes jį buvo pareiškę tik UAB „Šnipiškių ūkis“ ir manė, kad avarijos ir žalos atsiradimo priežastimi negalėjo būti kanalizacijos vamzdžio gedimas, o buvo šalto vandens vamzdžio, esančio G. bute gedimas, ir dabar jų pozicija tokia pati, tačiau jeigu teismas rastų bendrą atsakomybę byloje atsakovu palieka ir UAB „Šnipiškių ūkis“.

4Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas” 1815 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atsakovui G. G., 1000 Lt – atsakovei R. G., 114,61 Lt – trečiajam asmeniui UAB „PZU Lietuva“, ir 121,50 Lt pašto išlaidų valstybei.

5Teismas nustatė, kad ieškovas yra išmokėjęs trečiajam asmeniui N. K. 7327 Lt draudimo sumą dėl patalpų Vilniuje, ( - ) , užliejimo vandeniu 2008-03-31 (draudimo byla Nr. 584848 LD (b.l. 4,5 t. 1). Butas, esantis Vilniaus m., ( - ) , nuosavybės teise priklauso atsakovams G., butas Nr. 7 - A. P. (b.l. 6-8, 11,12 t. 1). Namas, kuriame yra šalių butai yra daugiabutis. Byloje yra pateikta UAB „Avarija“ raštas 2008-04-14 Nr. 284, kuriame nurodyta, kad „2008-03-29 11 val. 30 minučių paskambino į bendrovę G. ir pranešė, kad trečiame aukšte tekantis vanduo užlieja apatines patalpas. Nuvykus į vietą matėsi užliejimo požymiai. Sumontavus šalto vandens ventilį bendram stovui 7 ame bute avarija buvo lokalizuota. Mano, kad vandens pratekėjimas galėjo įvykti perdangoje tarp 7 ir 11 butų esant kanalizacijos stovo nesandarumui. Apie įvykį pranešta UAB „Šnipiškių ūkis“ (visas rašto tekstas). Kurio akte 2008-04-04 nurodyta, kad N. K. prašymu sudaryta komisija apžiūrėti patalpas (indų parduotuvę) po užliejimo ir apžiūrėta patalpa ( - ) Vilnius bei nustatyta, kad „... užlietos tualeto lubos ir sienos 10 kv. m. bei koridoriaus ir sandėliuko sienos 2,50 kv. m. Apžiūrėjus buto Nr. 5, esančio virš indų parduotuvės, patalpas nutekėjimų iš vamzdynų neužfiksuota. Užliejimo priežastis nenustatyta.“ (b.l. 15,16 t. 1). Nuostolių ir draudimo išmokos apskaičiavimo akte nurodyta, kad tiesioginės atstatymo darbų išlaidos pagal sąmatą yra 3387 Lt, skaičiuota priemoka pagal pateiktą sąskaitą ir bendra suma nurodyta 7776,92 Lt (b.l. 18-37, t. 1).

6Teismas nurodė, kad pagal CK 6.266 str., 6.270 str. 1 d. nuostatas, pastatų savininkas (valdytojas) atsako be kaltės, tai yra kaltė preziumuojama, tačiau tai nereiškia, kad byloje neturi būti įrodinėjama žalos padarymo faktas, jos atsiradimo priežastis ir dydis. Būtent ieškovas šioje byloje ir neįrodė, kad žala 7327, 42 Lt atsirado dėl to, kad atsakovai pažeidė pareigą tinkamai, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir interesų bei įstatymų reikalavimų, naudotis savo turtu (LR CK 4.37 str.). Byloje yra įrodymai, kad vanduo skverbėsi 2008-03-28 (naktį į 29 d.), o ieškovas draudimo byloje nurodo įvykį 2008-03-31. Be to, turto sugadinimo akte (b.l. 38, t. 1) nurodyta, kad yra vandens bei pelėsio žymės ir pelėsis atsiradęs nuo pakartotinių užpylimų, tačiau ieškovas neįrodinėjo, kad buvo keli vandentekio (kanalizacijos) gedimo atvejai būtent atsakovų G. bute ir, kad dėl to atsirado žala N. K. priklausančiose patalpose pirmame aukšte, tai yra neįrodinėjo žalos atsiradimo priežasčių ir tokiu būdu negalima nustatyti, kokia žala atsirado ir ar iš viso atsirado 2008-03-28 d.- 29 d.(draudimo byloje 2008-03-31).

7Teismas sutiko, kad tokio pobūdžio ginčams spręsti turi būti taikoma CK 6.1015 str., kaip ir nurodo ieškovas, kadangi draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingų už žalą asmenų ir taikomos subrogacijos, o ne regreso taisyklės. Tačiau sprendė, kad kiekvienu atveju turi būti nustatyti atsakingi už žalos padarymą asmenys, tai yra vis tiek turi reikalavimus dėl žalos atlyginimo reiškiantis asmuo, šioje byloje AB „Lietuvos draudimas“, įrodyti neteisėtus veiksmus, žalą bei jos dydį ir priežastinį ryšį, nes atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su atsakovo (atsakovų) veiksmais – veikimu ar neveikimu, nulėmusiais žalos atsiradimą ir tuo pačiu civilinę atsakomybę.

8Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad R. G. ir G. G. atsakomybė pagal pareikštus ieškovo reikalavimus, kaip pastatų (buto) savininkams, negalima LR CK 6.266 str. tvarka, kadangi atsakovai įrodė, kad nėra jų kaltės (veikimo/neveikimo) dėl įvykio (CK 6.270 str. 1 d.) ir labiau tikėtina, kad N. K. patalpos galėjo būti aplietos 2008-03-28-29 dėl gedimo bendrame kanalizacijos stove (vamzdyje) perdenginyje tarp 7 ir 11 butų. Tokiu būdu šio daikto savininkai (valdytojai) yra tiek A. P., tiek N. K. bei R. G., G. G. ir kiti butų tame name savininkai, kadangi bendro naudojimo įrenginiai jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, tai yra visi yra inžinerinių įrenginių (sistemų) bendrasavininkai ir turi jomis naudotis pagal jų paskirtį, nepažeidžiant kitų asmenų teisių (CK 4.83 str. 1d.). Nustačius, kad žala gali būti padaryta dėl defekto bendrojoje dalinėje nuosavybėje pastato savininkų (valdytojų), o ne vieno iš bendrasavininkių asmeninėje (ar bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje), atsiradusią žalą tokiu atveju turi atlyginti kaltas dėl žalos padarymo asmuo (asmenys) bendrais pagrindais (LR CK 6.246-6.249 str., 6.263 str.), o R. G. ir G. G. kaltė bendrais žalos padarymo pagrindais nenustatyta (neįrodyta, CPK 178 str.). Taip pat teismas nurodė, kad UAB „Šnipiškių ūkis“ yra namo, esančio Vilnius, ( - ) , administratorius, tačiau ne bendro naudojimo inžinerinių sistemų (įrenginių), tame tarpe ir bendro kanalizacijos stovo, savininkas (valdytojas) daiktinės teisės prasme, todėl jam taip pat netaikytinas LR CK 6.266 str., ir žalos atlyginimas nepriteistinas nei iš atsakovų R. G. ir G. G., nei iš UAB „Šnipiškių ūkis“, nes nenustatyta, kad žala atsirado dėl jų veiksmų.

9Taip pat teismas sprendė, kad ieškovas praleido įstatymu nustatytą laiko tarpą - 1 metų terminą - savo teisėms ginti, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str., 1.125 str. 7 d.) ir, atsakovų prašymu, taikė ieškinio senatį bei atmetė ieškinį bei patikslintą ieškinį (CK 1.131 str. 1 d.). Ieškovas neprašė ieškinio senaties termino atnaujinti, ir teismas padarė išvadą, kad svarbių priežasčių jam atnaujinti nėra, nes ieškovas jau nuo 2008-04-24 ir 2008-08-25 žinojo apie savo teisės reikšti ieškinį atsiradimą (CK 1.127 str. 1 d.).

10Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimą toje dalyje, kurioje ieškinys atmestas atsakovų R. G. ir G. G. atžvilgiu, priimti naują sprendimą ir priteisti solidariai iš R. G. ir G. G. ieškovo naudai 7327,42 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovų apelianto naudai bylinėjimosi išlaidas.

11Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121. Teismas padarė išvadą, kad atsakovų R. G. ir G. G. atsakomybė pagal pareikštus ieškovo reikalavimus negalima CK 6.266 str. tvarka, kadangi atsakovai įrodė, kad nėra jų kaltės dėl įvykio. Ieškovas nesutinka su tokia teismo išvada, kadangi ji prieštarauja CK 6.266 straipsnio esmei bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai. Ši LR CK nuostata įtvirtina atsakomybės be kaltės principą, todėl atsakovai privalo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius net ir nesant atsakovo kaltės dėl jų atsiradimo.

132. Teismas konstatavo, jog labiau tikėtina, kad N. K. patalpos galėjo būti užlietos dėl gedimo bendrame kanalizacijos stove. Ieškovas, traukdamas bendraatsakovais UAB „Šnipiškių ūkis", manė, kad į bylą bus pateikti tai pagrindžiantys įrodymai, tačiau bylos nagrinėjimo metu liudytojas J. J., surašęs 2008-04-14 UAB „Avarija" raštą Nr. 284 (b.l. 10, 1 t.), aiškiai konstatavo, kad rašte pateikė tik savo nuomonę, o tiksli avarijos priežastis nebuvo nustatyta. UAB “Avarija" 2011-03-30 rašte Nr. 334 taip pat konstatavo, kad 2008-04-14 rašte Nr. 284 nėra nustatyta avarijos priežastis, o tik „manoma", todėl avarijos priežastis nenustatyta. Tačiau teismas sprendime neaptarė minėtų įrodymų ir jų nevertino, nors jie paneigė tą aplinkybę, jog vanduo į N. K. butą pateko dėl kanalizacijos vamzdžio gedimo. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad kanalizacijos vamzdis po avarijos būtų buvęs remontuojamas. Todėl jeigu avarijos priežastimi būtų buvęs kanalizacijos vamzdžio gedimas, jo nesuremontavus, žala ir toliau būtų daroma. O suremontuoti bendrą kanalizacijos stovą, kuris eina per trijų aukštų butus be šių butų savininkų žinios nėra įmanoma. Todėl konstatuotina, kad byloje esantys įrodymai paneigia vandens pratekėjimą iš kanalizacijos stovo. Kita vertus, šiuo atveju įvykio priežasties įrodinėjimo pareiga tenka atsakovams. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Ieškovas tik privalo nurodyti, kad nukentėjęs butas užpiltas iš atsakovo patalpų, o atsakovas privalo paneigti šią aplinkybę. Atsakovai įrodinėjo tik vieną galimą užliejimo priežastį – vandens pratekėjimą iš kanalizacijos stovo perdenginyje tarp 11 ir 7 butų, vadovaudamiesi 2008-04-14 UAB „Avarija" raštu Nr. 284 (b.l. 10, 1 t.). Tačiau, kaip minėta, užliejimo priežastis nebuvo nustatyta, o UAB „Avarija" tik lokalizavo pačią avariją, tai patvirtina ir Atliktų darbų aktas Nr. 11501 (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-3834-734/2010 bylos lapas Nr.84). Apeliantas pateikė teismui įrodymus, jog siekdamas išsiaiškinti užliejimo priežastis, tris kartus (2010-08-31, 2010-10-19 ir 2010-11-15) raštu kreipėsi į atsakovus Grigus, tačiau jokio atsakymo negavo. Tai parodo, kad atsakovai vengė bendradarbiauti ir nenorėjo, jog tikrosios užliejimo priežastys būtų išaiškintos. Tai, jog kanalizacijos stovas negalėjo būti užliejimo priežastimi, netiesiogiai patvirtina ir nustatytas užliejimo mastas. 2008-04-04 UAB „Šnipiškių ūkis" akte Nr. 8 (b.l. 15, 1 t.) nustatyta, kad buvo užlietos N. K. patalpų tualeto lubos ir sienos bei koridoriaus ir sandėliuko sienos. Esant pratekėjimui iš kanalizacijos stovo, užliejimo vieta būtų tik ties viena siena, tuo tarpu buvo užlietos net trys N. K. patalpose esantys kambariai - tualetas, koridorius bei sandėliukas. Taigi, apelianto nuomone, tai, jog vanduo tekėjo iš atsakovams Grigams priklausančio buto (3 aukštas) ir padarė žalą tiek 7 butui (2 aukštas), tiek ieškovo draudėjo patalpoms (1 aukštas), patvirtina šie įrodymai: 2008-04-14 UAB „Avarija" raštas Nr. 284 (b.l. 10, 1 t.); atliktų darbų aktas Nr. 11501 (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-3834-734/2010, l. 84); 2008-05-15 UAB „Avarija“ raštas Nr. 318 (b.1.107, 1 t.) nurodoma, kad 28 d. iš ( - ) p. P. gautas pranešimas, kad iš viršaus apliejama. Nuvykus į vietą matėsi apliejimo požymiai; prie šios civilinės bylos prijungtos civilinės bylos Nr. 2-3834-734/2010 bylos lape Nr.70 yra pateiktas P. draudimo bendrovės raštas bei bylos lapuose Nr.67-69 yra teismo posėdžio protokolas su P. paaiškinimais, kurie patvirtina, kad jos butas buvo aplietas iš aukščiau esančio atsakovų buto Nr. 11. Kadangi virš atsakovės buto kitų butų nėra, taip pat nenustačius vandens pratekėjimo iš bendrų namo vamzdynų, konstatuotina, kad dėl žalos padarymo yra atsakingi buto Nr. 11 savininkai atsakovai G..

143. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad buvo praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas (LR CK 1.125 str. 7 d.). Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė turi būti įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias LR CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas arba pagal sutartinę atsakomybę numatančias normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-02-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2005, 2007-12-11 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-554/2007). Kadangi draudėjo N. K. ir atsakovų nesiejo sutartiniai santykiai (juo labiau draudimo teisiniai santykiai), iš kurių galima būtų kildinti sutartinę atsakovų atsakomybę, Draudikui (ieškovui) perėjusi reikalavimo teisė turi būti įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas. Taigi, senaties terminai taip pat turi būti skaičiuojami pagal LR CK 1.125 str. 8 d. ir šiuo atveju taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo žalos padarymo dienos. Nustatyta, kad užliejimas įvyko 2008-03-29, todėl konstatuotina, kad ieškinys buvo pareikštas nepraleidus trejų metų senaties termino.

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Šnipiškių ūkis“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas ginčija teismo sprendimą tik dalyje, kurioje ieškinys atmestas atsakovų R. G. ir G. G. atžvilgiu, atsakovas neturi suinteresuoto dėl apeliacinio skundo argumentų dėl LR CK 6.266 straipsnio taikymo, todėl šioje dalyje prašo teismą apeliacinį skundą spręsti savo nuožiūra. Taip pat nurodo, kad teismas teisingai vertino senaties terminą šioje byloje, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje yra nepagrįstas ir atmestinas.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. G. prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą, priteisti iš ieškovo atsakovės R. G. naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

171. Apeliantas netinkamai interpretuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, darydamas išvadą, jog teismas netinkamai taikė LR CK 6.266 str., nurodydamas, kad atsakovai įrodė, kad nėra jų kaltės dėl įvykio. Iš tiesų pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas išvada, jog ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų buvimo (žalos padarymo fakto, priežastinio ryšio, žalos dydžio), neįrodė, jog N. K. patalpos buvo aplietos naktį iš 2008 m. kovo 28 d. į kovo 29 d., būtent dėl šalto vandens ar kanalizacijos įrenginių netinkamos būklės atsakovų G. bute, dėl ko būtų preziumuojama jų kaltė kaip netinkamai prižiūrėjus jiems priklausiusius inžinerinius įrenginius. Ieškovas netinkamai įgyvendino jam tenkančią pareigą įrodyti, jog N. K. patalpos buvo aplietos būtent dėl atsakovams nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame ( - ) , Vilniuje, esančių inžinerinių įrenginių

182. Teismas priėmė teisėtą sprendimą, atsižvelgdamas į ieškovo netinkamą pareigų vykdymą. Patikslintas ieškinys yra nepagrįstas, jame reiškiamas reikalavimas yra neįrodytas, taigi, yra pažeistas LR CPK 178 str. Ieškovas nesugebėjo pasirinkti tinkamo savo teisių gynimo būdo: nesugebėjo apsispręsti, kas šioje civilinėje byloje yra tinkamas atsakovas (reikalavimą kėlė tiek buto savininkams, tiek namo administratoriui UAB „Šnipiškių ūkis", traukdamas juos solidariais atsakovais), nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad byloje pateikti įrodymai neprieštarautų vieni kitiems ir net nesistengė įrodyti, kad būtent dėl atsakovams nuosavybės teise priklausančio buto inžinerinių tinklų avarijos buvo užlietas N. K. butas (rašytiniai įrodymai nenuoseklūs – 2008-04-14 UAB „Avarija" raštas, kuriame nurodoma, kad vandentiekio avarija kilo dėl kanalizacijos stovo nesandarumo perdenginyje tarp 7-to ir 11-to butų; 2008-04-23 pranešimu Nr. 03-11-238 UAB „Šnipiškių ūkis" nurodė, kad užfiksavus patalpų, esančių ( - ) , užliejimo faktą, buvo patikrinti tik bute Nr. 5 esantys bendro naudojimo vamzdynų stovai), visas pareigas perkeldamas teismui, nors šios kategorijos civilinės bylose teismo vaidmuo nėra aktyvus ir šalys privalo vadovautis rungtyniškumo principu.

193. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad labiau tikėtina, kad N. K. patalpos galėjo būti aplietos 2008-03-28 - 29 dėl gedimo bendrame kanalizacijos stove (vamzdyne) perdenginyje tarp 7 ir 11 butų ir tokiu būdu šio daikto savininkai (valdytojai) yra tiek A. P., tiek N. K., bei R. G., G. G. ir kiti butų tame name savininkai, kadangi bendrojo naudojimo įrenginiai jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, tai yra visi yra inžinerinių įrenginių (sistemų) bendrasavininkai ir turi jomis naudotis pagal jų paskirtį, nepažeidžiant kitų asmenų teisių (CK 4.83 str. 1 d.). Nustačius, kad žala gali būti padaryta dėl defekto bendrojoje dalinėje nuosavybėje pastato savininkų (valdytojų), o ne vieno iš bendrasavininkų asmeninėje nuosavybėje, atsiradusią žalą tokiu atveju turi atlyginti kaltas dėl žalos padarymo asmuo bendrais pagrindais (CK 6.246-6.249 str., 6.263 str.).

20Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas G. G. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apelianto atsakovo G. G. naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas teismo sprendime nurodytais motyvais, todėl apeliacinis instancijos teismas jų nebekartoja.

21Apeliacinis skundas atmestinas.

22CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti ne tik faktinį, bet ir teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 straipsnis).

23Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad šioje byloje teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, surinktus įrodymus ištyrė bei įvertino laikydamasis CPK 176-178 straipsniuose nustatytų taisyklių, tinkamai aiškino bei pritaikė teisės normas, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos nagrinėjamos kategorijos bylose ir, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Kadangi teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant ieškovo apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

24Apeliacijos objektą sudaro Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011m. lapkričio 18 d. sprendimo, kuriuo teismas apelianto, t. y. AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams R. G. ir G. G. dėl žalos atlyginimo atmetė, patikrinimas. Esminiai apeliacinio skundo argumentai yra tai, kad pirmosios instancijos teismas ginčo atveju netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas bei neteisingai įvertino bylos medžiagoje surinktus įrodymus.

25Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, apeliantas, t. y. AB „Lietuvos draudimas“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo atveju ieškovas neįrodė, kad žala, susijusi su patalpų, esančių ( - ) , Vilniuje, užliejimu vandeniu 2008-03-29 įvykusios avarijos metu – nesusijusi priežastiniu ryšiu su atsakovų veiksmais (veikimu ar neveikimu), todėl atsakovai sutinkamai su CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatomis ginčo atveju neprivalo atlyginti žalos, kuri atsirado dėl aiškiai nenustatytų priežasčių, visiškai nesusijusių su atsakovų turto valdymu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ginčo atveju nenustačius, jog 2008-03-29 vandentiekio avarija įvyko būtent atsakovams R. G. ir G. G. priklausančių patalpų, esančių ( - ) , Vilniuje, vandentiekio ar nuotekų sistemos įvaduose, nėra pagrindo išieškoti iš jų apliejimo išdavoje padarytą žalą. Šias aplinkybes bei 2008-03-30 turto sugadinimo akto įrašus (t.1, b. l. 108) be atsakovų paaiškinimų paneigia 2008-04-14 UAB „Avarija“ pažymos Nr. 284 ir 2008-04-04 UAB „Šnipiškių ūkis“ akto Nr. 8 duomenys (Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo civilinės bylos Nr.2-3834-734/2010, l. 9, 18), todėl – akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas AB „Lietuvos draudimas“ savo ieškinio pagrįstumo atsakovų atžvilgiu neįrodė (CPK 178 straipsnis). Tuo pačiu, teisėjų kolegija sprendžia, jog vien apelianto abejonės dėl pirminės žalos atsiradimo priežasties nepaneigia nei UAB „Avarija“ pažymoje Nr. 284, trečiojo asmens A. P. rašytiniuose paaiškinimuose bei liudytojo J. J. parodymuose (t.3, b. l. 110-111) užfiksuotos išvados, jog nėra nustatyta avarijos priežastis, todėl prielaida, kad vanduo į N. K. butą pateko būtent dėl atsakovų kanalizacijos sistemoje kilusio gedimo ginčo atveju neįrodyta.

26Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir ginčo atveju taikė CK 6.263 straipsnio ir 6.266 straipsnio nuostatas bei pagrįstai atmetė ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Taigi pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad ginčo atveju, įvertinus ne tik aukščiau nurodytas aplinkybes, bet ir 2008-04-04 UAB „Šnipiškių ūkis“ akte Nr. 8 išvardintas trečiajam asmeniui N. K. priklausančių patalpų lubas ir sienas (t.1, b. l. 15) darytina išvada, jog apeliantas nepaneigė skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų dėl ieškinio nepagrįstumo. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad nenustačius objektyvių aplinkybių ir apeliantui nepateikus įrodymų, leidžiančių daryti išvadą dėl atsakovų prievolės atlyginti draudiminio įvykio pasekmėje padarytą žalą ieškovui, ieškovo patirta žala ginčo atveju vertintini kaip nuostoliai, susiję su jo ūkinės – komercinės veiklos rizika, todėl jiems jokios išimtys, leidžiančios nepaisyti CPK 178-185 straipsnių nuostatų negali būti taikomos.

27Teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau išvardintų aplinkybių visumą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto ieškinį, pagrįstai rėmėsi įrodymų visuma, tačiau suklydo nurodydamas, jog ginčo atveju buvo praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje, nes minėta norma apsprendžia tik sutrumpinto ieškinio senaties termino taikymą tarp draudimo teisinių santykių subjektų. Kadangi ginčo atveju - akivaizdu, jog ginčas tarp šalių kildinamas iš delikto, t. y. draudikui perėmus reikalavimo teisę jau po draudimo atlyginimo išmokėjimo, ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas pagal CK 1.125 straipsnio 8 punkto nuostatas, numatančias 3 metų ieškinio senaties terminą, kurio ieškovas nepraleido. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija laiko pagrįstą apeliacinio skundo teiginį dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo materialinės teisės normos, t. y. CK 1.125 straipsnio 7 dalies pritaikymo ir išaiškinimo, tačiau įvertinus tai, kad vien šis pažeidimas nesąlygojo neteisingo bylos išsprendimo, laikytina, jog ginčo atveju nėra pagrindo skundžiamą teismo sprendimą naikinti ar keisti CPK 330 straipsnio pagrindu.

28Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaip žinoma, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 98 straipsnio 1 dalis), todėl iš ieškovo atsakovams R. G. ir G. G. priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos advokatų pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (t.4, b. l. 47, 50) (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Nutarė

30Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ (kodas 110051834, buveinės adresas Basanavičiaus g. 12, LT 03600 Vilnius, a/s Nr. ( - ), „Swedbank“, AB) atsakovui G. G. (a.k. ( - ) 1210 Lt (vieną tūkstantį du šimtus dešimt litų), atsakovei R. G. (a.k. ( - ) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) advokato teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti solidariai iš... 4. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimu... 5. Teismas nustatė, kad ieškovas yra išmokėjęs trečiajam asmeniui N. K. 7327... 6. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.266 str., 6.270 str. 1 d.... 7. Teismas sutiko, kad tokio pobūdžio ginčams spręsti turi būti taikoma 8. Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad R. G. ir... 9. Taip pat teismas sprendė, kad ieškovas praleido įstatymu nustatytą laiko... 10. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės... 11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 12. 1. Teismas padarė išvadą, kad atsakovų R. G. ir G. G. atsakomybė pagal... 13. 2. Teismas konstatavo, jog labiau tikėtina, kad N. K. patalpos galėjo būti... 14. 3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad buvo praleistas vienerių metų... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Šnipiškių ūkis“... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. G. prašo atmesti ieškovo... 17. 1. Apeliantas netinkamai interpretuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo... 18. 2. Teismas priėmė teisėtą sprendimą, atsižvelgdamas į ieškovo... 19. 3. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad labiau tikėtina, kad N. K.... 20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas G. G. prašo apeliacinį skundą... 21. Apeliacinis skundas atmestinas.... 22. CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų... 23. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų... 24. Apeliacijos objektą sudaro Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011m.... 25. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, apeliantas, t. y. AB „Lietuvos... 26. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 27. Teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau išvardintų aplinkybių visumą... 28. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieškovo apeliacinis skundas... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 30. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimą... 31. Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ (kodas 110051834, buveinės...