Byla 2-383-639/2017

1

2Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Zajarskas, sekretoriaujant E. K., Raimondai Karbauskienei, dalyvaujant ieškovei I. M. ir jos atstovui advokatui Sigitui Čepui, atsakovui G. M. ir jo atstovams A. V. ir advokatei Kristinai Pralgauskaitei, trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais O. M., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. patikslintą ieškinį atsakovui G. M. (G. M.), dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kitų su santuokos nutraukimu, susijusių klausimų, bei atsakovo G. M. (G. M.), priešieškinį, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, institucija teikianti išvadą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiojo asmens O. M. ieškinį, dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys AB DNB bankas, UAB „Tele2“ , AB „Klaipėdos energija“ UAB „Ūkio banko lizingas‘ ir

Nustatė

3ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (I t. b.l. 130-137) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (atsakovo) kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, bei santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo bei sandorių pripažinimo negaliojančiais. Nurodė, kad su atsakovu susituokė ( - ). Santuokoje gimė du vaikai: G. M., gim. ( - ) ir T. M., ( - ). Nuo 2013 m. spalio mėnesio jų santuokinis gyvenimas faktiškai nutrūkęs, kartu nebegyvena, bendro ūkio neveda. Prašė paminėtų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Nepilnamečių vaikų išlaikymui prašė priteisti po 190,00 eurus kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Taip pat teigė, jog atsakovas nebesirūpina šeima, neteikė išlaikymo vaikams nuo 2014-01-01, todėl už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 prašė priteisti 3.600 Eur (150 Eur x 2 vaikai x 12 mėn. = 3.600 Eur) išlaikymo įsiskolinimą. Paaiškino, kad atsakovas G. M. su savo motina, t.y. O. M. prieš jai kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo sudarė 2014-10-08 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, 2014-11-18 vidaus vandenų transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį ir 2014-11-24 sutartį, pagal kurias G. M. be jos sutikimo ir jai nežinant perleido savo motinai O. M. jiems bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę Mercedes Benz ( - ), (3200,00 Eur. vertės) vidaus vandenų transporto priemone Neman-2, registro ( - ), identifikavimo kodas ( - ) (300,00 Eur) ir metalinį garažą GSEB „Žvangutis" teritorijoje, stovintį ( - ) (800,00 Eur vertės). Šie sandoriai yra negaliojantys LR CK 3.96. str., 1.80. str., 1.86 str. pagrindu, todėl prašė juos pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento ir taikyti restituciją.

4Po santuokos nutraukimo santuokoje įgytą turtą padalinti ir ieškovei priteisti butą, esantį ( - ), lengvąjį automobilį H. C., valstybinis ( - ); Vonios spinteles, 4 vnt., kiekvienos spintelės vertė 80 Eur, viso 320 Eur; Virtuvinį komplektą, vertė 800 Eur, Dujinę, vertė 150 Eur, Orkaitę, vertė 250 Eur, Televizorių Sony, vertė 150 Eur, Virtuvinį stalą su 4 kėdėmis, vertė 70 Eur, viso 1.740 Eur. Nustatyti, kad prievolės AB DnB bankui, UAB "Tele2", AB "Klaipėdos energija" ir UAB "Ūkio banko lizingas" lieka bendros (solidarios), ir nustatyti, kad skolas AB DnB bankui. UAB "Tele2", AB "Klaipėdos energija" ir UAB "Ūkio banko lizingas" mokės asmeniškai I. M., o tuo atveju jei I. M. įsipareigojimų nevykdytų ir kreditoriai pareikalautų bet kokių įmokų G. M., tai G. M. įvykdęs prievolę už I. M. turės teise išsireikalauti iš I. M. visas kreditoriui sumokėtas sumas. Taip pat prašė priteisti iš I. M. kompensacija G. M. už jam tenkančią mažesnę turto dalį ir išdėstyti šios kompensacijos mokėjimą dviems metams mokant kas mėnesį lygiomis dalimis teismo sprendimo įsiteisėjimo momento. Atsakovui prašė priteisti transporto priemonę Mercedes Benz ( - ) valstybinis Nr. ( - ) 3200,00 Eur vertės; Metalinį garažą GSEB „Žvangutis" teritorijoje, stovintis ( - ); (800,00 Eur. ) vertės; vidaus vandenų transporto priemonę Neman-2, registro Nr. ( - ), (300,00vertės), Koridorinį komplektą, vertė 500 Eur, Skalbimo mašiną, vertė 200 E. T. Philips, Vertė 100 Eur, Miegamąjį kampą, vertė 300 Eur, Šaldytuvą, vertė 200 Eur, Pakabinamą šviestuvą ir sieninį šviestuvą, vertė 80 Eur, Paveikslai, 3 vnt., vertė po 20 Eur, viso 60 Eur, Kavos servizą, vertė 30 Eur, viso 1470,00 Eur.

5Su O. M. ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ji (I. M.), niekada nesiskolino ir nedavė sutikimo savo sutuoktiniui imti paskolą O. M.. Teigė, kad G. M. galėjo skolintis asmeniškai, o jos sutikimas G. M. skolinantis asmeniškai nėra būtinas. Kreditorius (O. M.) nepasirūpino gauti jos sutikimo, nors dalis reikalavimų jau kilę iš laikotarpio po ieškinio dėl santuokos nutraukimo teismui padavimo, vadinasi ir G. M. mama turėjo ir galėjo suprasti, kad ji jokių prievolių neprisiima. Be to nurodė, kad pagal 2008-05-21 kasos pajamų orderį 5000 Lt ir pagal 2008-11-17 kasos pajamų orderį 5000 Lt į banką paskolos dengimui įmokėjo G. M., ir tai patvirtina jo parašas ant orderių. Ieškovės teigimu, tai buvo jų bendros santaupos. Mano, kad 2008-05-21 d. ir 2008-11-17 d. paskolos rašteliai yra fiktyvūs, yra įsitikinusi, kad tai mamos ir sūnaus susitarimai sudaryti siekiant gauti daugiau naudos iš santuokos nutraukimo, abejonių kelia vien ta aplinkybė, kad sutartis sudaryta su sūnumi, kuriuo turėtų būti pasitikima ir įprastai paskolos rašteliai nėra surašomi, o svetimo asmens, t.y. jos parašas net neimamas, nors pinigai tariamai skolinami ir jai. Teigė, kad apie šias tariamas paskolas ji nieko nežino, ji pinigų nesiskolino, sutikimo nebuvo davusi, jiems pinigai nebuvo reikalingi, nes turėjo savo santaupų, todėl tai negali būti pripažinta bendra prievole. Paaiškino, kad pagal 2008-01-17 kasos pajamų orderį 652 Lt (188,83 Eur) ir pagal 2015-12-29 kasos pajamų orderį 500 Eur sumokėjo O. M.. Tačiau maždaug 2007 m. spalio ji (I. M.) buvo išvykusi pas G. M. į Airiją, o Lietuvoje O. M. buvo palikta G. M. banko kortelė, su kuria ji mokėjo kreditą ir mokesčius kol jų nebuvo. Pagal 2015-12-29 d. kasos pajamų orderį 500 Eur yra sumokėti už sūnų G. M., nes ji pati stengėsi mokėti savo dalį kredito t.y. 2016-08-09 sumokėjo 209 Eur, 2016-09-12 sumokėjo 150 Eur, 2016-10-11 sumokėjo 150 Eur. 2016-11-09 sumokėjo 150 Eur., 2016-12-12 sumokėjo 132,20 Eur., iš viso 791,20 Eur. Komunaliniai mokesčiai už laikotarpį laikotarpiu nuo 2015-03-06 iki 2016-04-18 negali būti pripažinta bendra prievolė, nes šios įmokos darytos po ieškinio padavimo, todėl O. M. jas mokėjo ne už I. M., o už savo sūnų. Ji nuo 2015-02 mėn. iki 2015-09 mėn. pabaigos negyveno bute, nes dėl nuolatinio G. M. alkoholio vartojimo ir dėl to kylančių konfliktų ji su nepilnamečiais vaikais išsikraustė iš buto, nuomojosi kitą butą, todėl neprivalo kompensuoti už darbingą ir turėjusį darbą sūnų, kažkodėl mamos iki 2015-09-30 sumokėtų komunalinių mokesčių. Teigė, kad ji už save pati mokėjo komunalinius mokesčius. Taip pat nurodė, kad jai kyla abejonių, kad G. M. dirbdamas Norvegijoje negalėjo, už save mokėti įmokų.

6Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies ir pareiškė priešieškinį. Atsakovas sutiko, kad santuoka būtų nutraukta ir jog teismas pripažintų, jog ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Taip pat bylos nagrinėjimo eigoje sutiko, kad abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove (vaikų motina). Atsakovas atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų poreikius ir savo turtinę padėtį paaiškino, kad galėtų nepilnamečių vaikų išlaikymui mokėti po 150,00 Eur. kas mėnesį periodinės išmokas. Paaiškino, kad šiuo metu yra bedarbis, tačiau aktyviai ieškovo darbo. Nesutiko, kad būtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas, kadangi ieškovės nurodytu laikotarpiu išlaikė šeimą, pirko maistą, mokėjo komunalinius mokesčius už butą, kredito įmokas ir kt. Atsakovas (ir jo atstovai) prašė teismo padalinti santuokoje įgytą turtą taip: ieškovei priteisti butą, esantį ( - ), lengvąjį automobilį H. C., valstybinis Nr. ( - ); Vonios spinteles, 4 vnt., kiekvienos spintelės vertė 80 Eur, viso 320 Eur; Virtuvinį komplektą, vertė 800 Eur, Dujinę, vertė 150 Eur, Orkaitę, vertė 250 Eur, Televizorių Sony, vertė 150 Eur, Virtuvinį stalą su 4 kėdėmis, vertė 70 Eur, viso 1.740 Eur. Prašė netenkinti ieškovės prašymo dėl santuokoje įgytų daiktų: automobilio Mercedes Benz ( - ), metalinio garažo GSEB „Žvangutis" ir vidaus vandenų transporto priemonę Neman-2, pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiu, o vietoj to atitinkami sumažinti jo turto dalį bendrame turte paminėtų daiktų verte. Jo asmeninėn nuosavybėn prašė priteisti Koridorinį komplektą, vertė 500 Eur, Skalbimo mašiną, vertė 200 E. T. Philips, vertė 100 Eur, Miegamąjį kampą, vertė 300 Eur, Šaldytuvą, vertė 200 Eur, Pakabinamą šviestuvą ir sieninį šviestuvą, vertė 80 Eur, Paveikslai, 3 vnt., vertė po 20 Eur, viso 60 Eur, Kavos servizą, vertė 30 Eur, viso 1.470 Eur. Nustatyti, kad prievolės AB DnB bankui, AB „Klaipėdos energija“, lieka bendros (solidarios). Taip pat priteisti iš I. M. kompensacija už jam tenkančią mažesnę turto dalį. Nustatyti, kad prievolės grąžinti skolas UAB „Tele2“ ir UAB „Ūkio banko lizingas“ yra asmeninės I. M. prievolės.

7Trečiojo asmens O. M. ieškinį kuriuo prašoma priteisti solidariai iš ieškovės I. M. ir jo (atsakovo G. M.) 5037,85 Eur. pripažino visiškai ir prašė tenkinti ieškinyje nurodytais pagrindais ir motyvais.

8Tretysis asmuo O. M. (atsakovo G. M. motina) pareiškė savarankišką reikalavimą priteisti solidariai iš ieškovės I. M. ir atsakovo G. M. 5037,85 Eur. ( II t. b.l. 42-43). Nurodė, kad ji (O. M.) asmeniškai dengė už sutuoktinius (ieškovę ir atsakovą) jų skolinius įsipareigojimus AB „DNB“ bankui, bei sumokėjo komunalinius mokesčius už butą. Teigė, kad laikotarpyje nuo 2015-03-06 iki 2016-04-18 sumokėjo 1452,82 Eur. Taip pat bankui už sutuoktinius sumokėjo dalį jų paskolos, t.y. 2008-01-17 188,83 Eur., ir 2015-12-29 500,00 Eur. Nurodė, kad kadangi įvykdė už juos prievoles remdamasi CK 6.50 str. 1 d. prašė priteisti iš atsakovų solidariai 2141,65 Eur.

9Be to nurodė, kad ieškovė ir atsakovas (būdami santuokoje) paskolos bankui DNB grąžinimui iš jos pasiskolino 2008-05-21 ir 2008-11-19 po 5000,00 Lt, viso 10000,00 Lt /2896,20 Eur. Nurodytos paskolos ieškovė ir atsakovas negrąžino. Taigi viso prašė priteisti iš atsakovų 5037,85 Eur.

10

11Tretysis asmuo AB DNB bankas, pateikė atsiliepimą kuriame nurodė kad tarp Banko iš vienos pusės ir kredito gavėjų I. M. ir G. M. iš kitos pusės sudaryta 2004-04-28 Kreditavimo sutartis Nr. 1/3522 (toliau - Kreditavimo sutartis), pagal kurią kredito gavėjams, kaip solidariems bendraskoliams, suteiktas 25 066,92 EUR (dvidešimt penkių tūkstančių šešiasdešimt šešių eurų ir devyniasdešimt dviejų euro centų) būsto kreditas terminui iki 2031-03-31. Įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį įvykdymas yra užtikrintas buto, adresu ( - ), hipoteka bei laidavimu (kredito laiduotojai: G. M. ir I. M.. Negrąžinto kredito likutis 2015-02-04 sudarė 15 082,92 EUR. 2015-01-22 ieškinio reikalavimų 8.3 p. ieškovė prašo teismo šalių įsipareigojimus Bankui pagal Kreditavimo sutartį pripažinti solidaria I. M. ir G. M. prievole. Taip pat dėl kreditorinių įsipareigojimų Bankui vykdymo nurodo, jog prievolę bankui po santuokos nutraukimo faktiškai vykdys I. M.. Ieškinio reikalavimu 8.1 p. ieškovė prašo teismo pripažinti Bankui įkeistą turtą po santuokos nutraukimo I. M. asmeninės nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinyje nėra prašoma pakeisti Kreditavimo sutarties sąlygų, t.y. kad abiejų kredito gavėjų atsakomybė Bankui po santuokos nutraukimo ir toliau išlieka solidari, Bankas neprieštarauja dėl tokio kreditorinių įsipareigojimų Bankui vykdymo po I. M. ir G. M. santuokos nutraukimo. Taip pat pažymėjo, kad Bankas neprieštarautų dėl šios solidarios prievolės vykdymo tvarkos, t.y. kad prievolę faktiškai vykdytų I. M.. Pažymėjo, kad tokia sutuoktinių kreditorinių įsipareigojimų Bankui vykdymo tvarka saistytų tik sutuoktinių tarpusavio santykius, o ne santykius su kreditoriumi Banku, prieš kurį solidarioji sutuoktinių atsakomybė ir po santuokos nutraukimo išlieka. Pažymėjo, kad Kasacinio teismo praktika dėl sutuoktinių solidarios atsakomybės išlikimo po jų santuokos nutraukimo yra nuosekli. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-08-06 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2010 yra konstatavęs, jog sutuoktiniai - bendraskoliai savo smurtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų - kreditorių sąskaita. <...> Padalijant bendrą turtą solidariosios sutuoktinių prievolės pobūdis nesikeičia. 2010-04-26 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010 taip yra pažymėjęs, kad teismų praktikoje nuosekliai išaiškinta, kad tais atvejais, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nemodifikuojamos, t.y. buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditoriai sutinka su prievolės pakeitimu. Bankas neprieštarauja dėl Bankui įkeisto turto padalinimo tarp sutuoktiniu, kadangi sutuoktiniai Bankui atsako solidariai, o įkeisto turto atžvilgiu galioja taisyklė - hipoteka seka paskui daiktą (CK 4.170 str. 6 d.). ( I t. b.l. 42-43).

12

13Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, jog nutraukus šalių santuoką, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su vaikų motina I. M.. ( I t. b.l. 157- 159).

14Patikslintas ieškinys ir atsakovo priešieškinys bei O. M. ieškinys tenkintini iš dalies.

15Dėl santuokos nutraukimo

16Šalių paaiškinimais bylos dokumentais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė ( - ) Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje. Teismas mano, kad sutuoktinių santuoka faktiškai iširo, kadangi sutuoktiniai gyvena atskirai, teismo posėdyje taikytis nesutiko. Pažymėtina, kad nuo pradinio ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos praėjau daugiau kaip du metai, bet sutuoktiniai taip ir nesusitaikė. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad nebėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, ir nemano, kad tikslinga imtis papildomų priemonių sutuoktiniams sutaikyti ( LR CK 3.53 str. 2 d., 3.54 . 1 d.).

17Teismas nutraukdamas santuoką privalo nurodyti, kas kaltas dėl santuokos iširimo. Šioje byloje iškilo ginčas dėl kieno kaltės iširo santuoka. Ieškovė ieškinyje prašė nustatyti, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio (atsakovo) kaltės. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu ieškovė sutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant santuokos nutraukimo priežasčių.

18Atsakovas taip pat sutiko, kad teismas nutrauktų santuoką nenurodant santuokos nutraukimo priežasčių.

19CK 3.63 straipsnis nustato, kad abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime gali nenurodyti konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoti, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Įvertinus tai bei atsižvelgiant į šalių pageidavimą teismas konstatuoja kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

20Ieškovė prašė nutraukus santuoką palikti jai dabartinę pavardę. Įvertinus tai po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina ta pati pavardė, kurią ji pasirinko sudariusi santuoka, t.y. paliktina Machno pavardė ( CK3.69 str. ).

21Dėl vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo

22Pagal Civilinio proceso kodekso 385 str. 1 dalį teismas nutraukdamas santuoką privalo išspręsti pareikštą reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą ir jų išlaikymo klausimą. Kaip minėta ieškovė prašė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove (motina). Atsakovas teisminio nagrinėjimo metu su tuo sutiko. Taigi tarp šalių nebeliko ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos. Kadangi dėl šio reikalavimo tarp šalių nėra jokio ginčo, be to nėra jokių duomenų, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina, kaip nors prieštarautų vaikų ar kitų asmenų interesams, šis ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas pilnai ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (motina) (CK 3.59 str. ).

23Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymui periodines išmokas po 190,00 eurus kas mėnesį kiekvienam vaikui iki nepilnamečių vaikų pilnametystės. Atsakovas sutiko teikti išlaikymą po 150,00 Eur. kas mėnesį periodinėmis išmokomis.

24Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.).

25Ieškovės prašomos nustatyti periodinės išmokos po 190,00 eurų nėra didelės, atitinka vaikų poreikius. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas turėtų kitų išlaikytinių, kuriuos pagal įstatymą turėtų išlaikyti. Nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai G. M., gim. ( - )ir T. M., gim. ( - ) yra atitinkamai 13 ir 9 metų amžiaus moksleiviai, esant nurodytoms aplinkybėms, susipažinus su ieškovės ir atsakovo paaiškinimais, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaikų poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo paminėtų nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistina po 170,00 eurų išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kiekvienam vaikui. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

26Kaip minėta atsakovas sutiko teikti tik 150,00 Eur išlaikymo dydį kiekvienam vaikui, remdamasis savo materialine padėtimi, t.y. tuo kad šiuo metu yra bedarbis pastovių pajamų negauna. Esant išdėstytiems įrodymas ir įvertinus vaikų poreikius, teismo vertinimu atsakovas turi galimybę teikti savo nepilnamečiams vaikams po 170,00 eurų išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės.

27Išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pateikimo dienos, t.y. nuo 2015 m. sausio 23 d. (CK 3.200 str.). Kadangi išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokamomis jos indeksuotinos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ( CK 3.208 str. ). Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (LR CK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.). Lėšų valdytoja uzufrukto teisėmis paskirtina vaikų motina I. M..

28Teismas taip pat pažymi, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas tam tikro dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja; pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms (pvz., atsakovo pajamos ženkliai padidėjo, atsirado kitų pajamų, ir pan.), kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimą.

29Dėl vaikų išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

30Ieškovė nurodė, kad atsakovas nebesirūpino šeima, neteikė išlaikymo vaikams nuo 2014-01-01, todėl už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 prašė priteisti 3.600 Eur (150 Eur x 2 vaikai x 12 mėn. = 3.600 Eur) išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas su tuo kategoriškai nesutiko. Teigė, kad teikė išlaikymą, nes kartu gyveno.

31Teismas pažymi, kad Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naštą už šalis. Kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio principo esmę sudaro tai, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių ginčą, todėl šalys negali būti tik abejingos stebėtojos. Be to, pasitelkus aptariamą taisyklę užtikrinamas šalių lygiateisiškumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant šalims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises. Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia ir tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu.

32Teismas pažymi, kad komunalinių mokesčių mokėjimas už butą bei kredito paimto butui pirkti įmokų atlikimas vertintinas kaip prisidėjimas prie bendrų šeimos poreikių tame tarpe ir vaikų poreikių tenkinimo. Teismas konstatuoja, kad byloje ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų kurie patvirtintų, jog atsakovas neprisidėjo prie šeimos (vaikų) išlaikymo laikotarpyje nuo 2014-01-01 d., iki 2014-12-31 d., todėl ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestinas, kaip neįrodytas ( CPK 185 str. ).

33Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

34LR CPK 385 straipsnio 1 dalis nustato, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus. Pripažindamas santuoką negaliojančia, teismas turi išspręsti vaikų ir sąžiningo sutuoktinio išlaikymo, taip pat vaikų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimus.

35Šalys nepateikė reikalavimo nustatyti dalyvavimo auklėjant nepilnamečius vaikus ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos. Vadovaujantis 2016 06 30 įstatymu Nr. XII-2553 nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-2553 įsigaliojimo (2017 01 02) pradėtos bylos, nurodytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso IV dalies XIX skyriaus antrajame skirsnyje ir V dalies XXXV skyriuje, nagrinėjamos pagal iki įstatymo Nr. XII-2553 įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas. Atsižvelgiant į tai nepilnamečių vaikų ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka nenustatyta. Be to teismo vertinimu tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos.

36Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti pirkimo - pardavimo sutartys negaliojančiomis

37Ieškovė nurodė, kad atsakovas G. M. su savo motina, t.y. O. M. prieš jai kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo sudarė 2014-10-08 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, 2014-11-18 vidaus vandenų transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį ir 2014-11-24 sutartį pagal kurias G. M. be jos sutikimo ir jai nežinant perleido savo motinai jiems bendros jungtinė nuosavybė teise priklausančią transporto priemonę Mercedes Benz C200CDI, vidaus vandenų transporto priemone Neman-2, registro Nr. ( - ), identifikavimo kodas( - ) ir metalinį garažą GSEB „Žvangutis" teritorijoje, stovintį ( - ). Šiuos sandorius prašė pripažinti negaliojančiais LR CK 3.96. str., 1.80. str., 1.86 str. pagrindais nuo sudarymo momento ir taikyti restituciją.

38CK 3.96 straipsnio 1 dalis nustato, kad sandoriai, sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo ir vėliau jo nepatvirtinti, gali būti nuginčyti pagal sutikimo nedavusio sutuoktinio ieškinį per vienerius metus nuo tos dienos, kai jis sužinojo apie tokį sandorį, jeigu įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga. CK 6.67 straipsnio 1 dalis nustato, kad preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžininga, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo artimais giminaičiais (pvz. tėvais). Nustatyta, kad minėtus sandorius atsakovas sudarė su savo motina. Teismo vertinimu akivaizdu, kad šiais veiksmais buvo siekta, prieš santuokos nutraukimą sumažinti santuokoje įgyto turto kiekį. Todėl iš esmės remiantis ankščiau minėtomis teisės normomis, ieškovės reikalavimas pripažinti šiuos sandorius negaliojančiais galėtų būti tenkintinas. Tačiau CK 3.123 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu ne daugiau kaip prieš metus iki turto padalijimo bylos iškėlimo vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę, dalį jo padovanodamas arba juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę, tai, nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, tokio sutuoktinio dalis gali būti mažinama prarasto bendro turto verte. Teismas mano, kad šiuo atveju racionaliau, ne pripažinti sandorius negaliojančiais, o vadovaujantis CK 3.123 straipsnio 3 dalis sumažinti atsakovo turto dalį bendrame turte. Todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje netenkintinas. Teisminio nagrinėjimo metu abi šalys sutarė, kad transporto priemonės Mercedes Benz C200CDI, vertė yra 3200,00 Eur, vidaus vandenų transporto priemonės Neman-2, registro Nr. ( - ), vertė 300,00 Eur ir metalinio garažo GSEB „Žvangutis" teritorijoje, vertė 800,00 Eur.

39Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo nutraukiant santuoką

40Bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bendro turto padalijimas turi būti išspręstas teismo priimtame procesiniame sprendime dėl santuokos nutraukimo (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

41Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 3K-P-186/2010).

42Byloje nustatyta, kad šalys santuokoje įgijo šį turtą: Butas, esantis ( - ), ieškovė nurodė jo vertė 38300,00 Eur. Vienok pagal atsakovo užsakymą, kvalifikuotas nekilnojamojo turto vertintojas atliko ginčo buto rinkos vertinimą ir nustatė, kad ginčo buto vertę yra 45100,00 Eur. (III t. bl. 20). Ieškovė pateiktai ataskaitai prieštaravimų nepateikė. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį Turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties paminėto įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Nenustatyta, jog vertinimo ataskaita neatitiktų paminėto įstatymo 22 straipsnio reikalavimas, taip pat minėta ataskaita nėra nuginčyta teisme, todėl buto, esančio ( - ), vertė 45100,00 Eur. laikytina teisinga ir pagrįsta (CPK 197 str. ).

43Teisminio nagrinėjimo metu šalys sutarė, kad transporto priemonės H. C., valstybinis Nr. ( - ), vertė 500 Eur; transporto priemonė Mercedes Benz C200CDI, valstybinis Nr. ( - ) vertė 3200,00 Eur; Metalinis garažas GSEB „Žvangutis" teritorijoje, stovintis ( - ), vertė 800 Eur; Vidaus vandenų transporto priemonė Neman-2, registro Nr. ( - ) . Identifikavimo kodas ( - ), vertė 300,00 Eur.

44Taigi buto vertė yra 45100,00 Eur. Neišmokėto kredito dalis 2016-10-31 d. sudaro 13444,92 Eur. Atėmus neišmokėto kredito dalį iš buto vertės gauname 31655,08 Eur. (45100,00 Eur. - 13444,92 Eur. = 31655,08 Eur.). Taigi nustatytina, kad šalys santuokoje įgijo registruotino turto (be baldų ir buitinės technikos) už 36455,08 Eur.

45Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Šia prezumpcija padalydamas bendrą turtą teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nurodytų pagrindų, kurios leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

46Ieškovės atstovas prašė nukrypti nuo lygių dalių principo, t.y. atsižvelgti į tai, kad nutraukus santuoką su ieškove liks gyventi šalių nepilnamečiai vaikai, todėl dalijant santuokos metu įsigytą turtą jai priteisti didesnę santuokos metu įsigyto turto dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarimu, priimtu civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3 K-P-186/2010 pažymėjo, kad formuodamas CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009; kt.). Taigi, pavyzdžiui, vien tik faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009; kt.).

47Šioje byloje su ieškove lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai, jų išlaikymui teismas priteisė, pakankama kas mėnesinį išlaikymą po 170,00 eurų kiekvienam vaikui. Taigi aplinkybė, kad su ieškovė lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, kadangi šiuo aspektu teisės yra užtikrinamos gaunant išlaikymą. Todėl šalių santuokoje įgyto turto dalys pripažintinos lygiomis.

48Taigi nustatytina, kad šalys santuokoje įgijo registruotino turto (be baldų ir buitinės technikos) už 36455,08 Eur. Kadangi šalių turto dalys yra lygios tai kiekvienam iš jų turėtų atitekti turto 18227,54 Eur. sumai. (36455,08 Eur. : 2 = 18227,54 Eur. ). Pagal CK 3.127 str. 3 d. turtas padalijimas natūra (šiuo atveju to prašė ieškovė ir atsakovas), atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Ieškovė ir atsakovas prašė padalinti turtą natūrą, t.y. ieškovei priteisti butą (atėmus neišmokėto kredito dalį buto vertė 31655,08 Eur.) ir automobilį H. C., valstybinis Nr. ( - ), vertė 500 Eur; viso ieškovei priteisti turto už 32155,08 Eur. Atsakovas, kadangi jis neteisėtai perleido (sumažino) bendro turto dalį perleisdamas minėtą turtą, t.y. Mercedes Benz C200CDI, vertė yra 3200,00 Eur, vidaus vandenų transporto priemonės Neman-2, vertė 300,00 Eur ir metalinio garažo GSEB „Žvangutis" teritorijoje, vertė 800,00 Eur. tai atitinkamai jo dalis sumažintina perleisto turto verte, t.y. 4300,00 Eur. (3200,00 Eur. + 300,00 Eur. +800,00 Eur. = 4300,00 Eur.). Kitaip tariant dalijant turtą 4300,00 Eur. suma įskaitoma į atsakovo dalį.

49Kaip minėta kadangi nustatyta, jog turto dalys yra lygios, kiekvienam iš sutuoktinių turėtų atitekti turto (arba piniginės kompensacijos) po 18227,54 Eur. Įvertinus tai ieškovė turėtų kompensuoti 13927,54 Eur. atsakovui už jos įgytą didesnės nei 18227,54 Eur. vertės turtą ir atitinkamai už atsakovo įgytą mažesnės nei 18227,54 Eur. vertės turtą. (32155,08 Eur. - 18227,54 Eur. = 13927,54 Eur.). (18227,54 Eur. - 4300,00 Eur. = 13927,54 Eur.).

50Dėl kompensacijos mokėjimo išdėstymo.

51Ieškovė prašė priteisus iš jos kompensaciją G. M. už jam tenkančią mažesnę turto dalį, šios kompensacijos mokėjimą išdėstyti dviems metams mokant kas mėnesį lygiomis dalimis teismo sprendimo įsiteisėjimo momento. LR CPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros. Dėl šių priežasčių teikiamas prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo turi būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios būtų pakankamas pagrindas sprendimo vykdymo išdėstymui. Be to, suinteresuoto asmens siūlomi teismo sprendimo įvykdymo terminai turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo teismui svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui.

52Teismas pažymi, kad didelės vertės turto priteisimas natūra vienam iš sutuoktinių, kartu jį įpareigojant kompensuoti antrajam šio dalį pinigais, turi būti realus ir nesukelti galimų didelių neigiamų padarinių turtą natūra gavusiam sutuoktiniui, t. y. turtą natūra gavęs sutuoktinis turi finansiškai išsigalėti sumokėti piniginę kompensaciją. Netoleruotina situacija, kai sutuoktiniui, siekiančiam įvykdyti savo piniginę prievolę, tektų natūra priteistą turtą parduoti arba netgi išvaržyti. Šiuo aspektu įvertinant situaciją, vienas iš reikšmingų šaltinių, leidžiančių įvertinti sutuoktinių galimybes įvykdyti galimas kompensacines pinigines išmokas, yra sutuoktinių turto balansas, kuriame, be materialaus turto, turi atsispindėti ir sutuoktinių turimos lėšos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad I. M. dirba UAB „Klaipėdos duona“ ir gauna vidutiniškai apie 461,60 Eur. atlyginimą (I t. b.l. 22-23), todėl, konstatuotina, kad ieškovė neišsigalės iš karto sumokėti kitai šaliai 13927,54 Eur. piniginės kompensacijos už šiai tenkančią nekilnojamojo turto dalį. Įvertinus tai teismas mano, kad atsižvelgiant į CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas bei jų turinio aiškinimą teismų praktikoje, šio teismo sprendimo vykdymas šioje dalyje gali būti išdėstytas šešiems mėnesiams. Teismo vertinimu šiuo atveju, atsižvelgiant į santykinai neilgą kompensacijos mokėjimo išdėstymo laikotarpį, tai nepažeis ieškovės ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

53Kitas kilnojamasis turtas kuri sudaro baldai, buitinė technika, kiti namų apyvokos daiktai, padalinti atsižvelgiant į jų vertę ir šalių pageidavimus kaip to prašė šalys (jų atstovai) teismo posėdžio metu. Tokiu būdu atsakovo priešieškinys tenkintinas iš dalies, t.y. ieškovei priteistina: Vonios spinteles, 4 vnt., kiekvienos spintelės vertė 80 Eur, viso 320 Eur; Virtuvinį komplektą, vertė 800 Eur, Dujinę, vertė 150 Eur., Orkaitę, vertė 250 Eur, Televizorių Sony, vertė 150 Eur, Virtuvinį stalą su 4 kėdėmis, vertė 70 Eur, viso 1.740 Eur.; Atsakovui priteistinas Koridorinį komplektą, vertė 500 Eur, Skalbimo mašiną, vertė 200 E. T. Philips, Vertė 100 Eur, Miegamąjį kampą, vertė 300 Eur, Šaldytuvą, vertė 200 Eur, Pakabinamą šviestuvą ir sieninį šviestuvą, vertė 80 Eur, Paveikslai, 3 vnt., vertė po 20 Eur, viso 60 Eur, Kavos servizą, vertė 30 Eur. viso 1.470 Eur.

54Dėl sutuoktinių bendrų prievolių

55Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės.

56Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

57Dėl prievolės AB "DNB“ bankui.

58Byloje nustatyta, kad šalys (sutuoktiniai) 2004-04-28 su AB "DNB“ banku sudarė kreditavimo sutartį Nr. 1/3522. Pagal sutartį kredito gavėjai solidariai įsipareigojo visą banko suteiktą kreditą sutarties numatyta tvarka grąžinti bankui dalimis, remiantis paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiku.

59Ieškovė prašė nustatyti, kad minėtą solidarią prievolę bankui – toliau po santuokos nutraukimo vykdys ji asmeniškai. Atsakovas prašė nustatyti, kad ir toliau po santuokos nutraukimo jie lieka solidariais banko bendraskoliais, tačiau po santuokos nutraukimo mokės asmeniškai I. M., kadangi jai atitenka butas. Tretysis asmuo (kreditorius) AB „DNB" atsiliepime taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškinyje nėra prašoma pakeisti Kreditavimo sutarties sąlygų, t.y. kad abiejų kredito gavėjų atsakomybė Bankui po santuokos nutraukimo ir toliau išlieka solidari, Bankas neprieštarauja dėl tokio kreditorinių įsipareigojimų Bankui vykdymo po I. M. ir G. M. santuokos nutraukimo. Taip pat pažymėjo, kad Bankas neprieštarautų dėl šios solidarios prievolės vykdymo tvarkos, t.y. kad prievolę faktiškai vykdytų I. M.. Pažymėjo, kad tokia sutuoktinių kreditorinių įsipareigojimų Bankui vykdymo tvarka saistytų tik sutuoktinių tarpusavio santykius, o ne santykius su kreditoriumi Banku, prieš kurį solidarioji sutuoktinių atsakomybė ir po santuokos nutraukimo išlieka.

60Nustatyta, kad prievolė atsirado iš sandorio, (kredito sutarties ) sudarytos abiejų sutuoktinių, be to sandoris buvo sudarytas šeimos interesais (buto pirkimui), todėl po santuokos nutraukimo ši prievolė paliktina bendra solidaria šalių prievole. Tačiau patvirtintinas šalių prašymas nustatyti, kad po santuokos nutraukimo I. M. toliau viena vykdys minėtą prievolę, šis įpareigojimas saisto tik ieškovę ir atsakovą, tačiau prieš banką jie, t.y. ieškovė I. M. ir atsakovas G. M. ir toliau lieka solidarus bendraskoliai, bankui iki pilnos prievolės įvykdymo.

61Dėl prievolės AB "Klaipėdos energija“.

62Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė nustatyti, kad prievolė sumokėti AB „Klaipėdos energijai“ skolas yra jos asmeninė prievolė , tačiau prieš minėtą kreditorių jie ir toliau lieka solidarus skolininkai. Nustatyta, kad butu bei jam teikiamomis paslaugomis naudojasi tik ieškovė tiek ir atsakovas bei jų nepilnamečiai vaikai. Teismas pažymi, kad sudarius santuoką, sutuoktiniai gauna naujų ir papildomų turtinių ir asmeninių neturtinių pareigų, siekiant užtikrinti deramus šeimos santykius ir vaikų teises bei interesus. Šeimos santykių plėtojimas neįmanomas be darbo ir kartu atliekamo piniginio įnašo, bendro šeimos biudžeto tvarkymo, baldų ar namų apyvokos daiktų įsigijimo. Abu sutuoktiniai privalo rūpintis šeimos buitimi, gyvenimo sąlygomis, būsto išlaikymu ir pan. Tai galima pasiekti tik sutuoktiniams kooperuojant lėšas ir veikiant šeimos interesams ir šią pareigą turi abu sutuoktinai (CK 3.27 str.).

63Nustatyta, kad butas esantis ( - ), šiuo sprendimu priteistas ieškovei. Įvertinus tai šalių prievolės, dėl minėto buto išlaikymo (elektra, vanduo, šildymas, rinkliavos už šiukšles ir kt.) susidariusios iki sprendimo paskelbimo pripažintinos bendromis solidariomis šalių prievolėmis, o nuo 2017-03-22 d. asmeninėmis ieškovės prievolėmis.

64Dėl prievolės UAB "Ūkio banko lizingas“ ir UAB Tele2 .

65Nustatyta, kad 2014-11-16 d. ieškovė su UAB "Ūkio banko lizingas“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. C411559256 dėl 998,00 Eur už kuriuos buvo įgytas nešiojamas kompiuteris Asus, be to įsytas telefono aparatas iš UAB Tele2 . su Pildyk paslauga (I t. b.l. 29, 32). Ieškinyje ieškovė prašė pripažinti šias išlaidas jos asmenine prievole, tačiau teismo posėdžio metu ieškovės atsakovas prašė pripažinti šias išlaidas bendromis prievolės, kadangi už šiuos pinigus buvo įgytas kompiuteris, o per ji naudojamasi internetu (stebimas nepilnamečių vaikų dienynas), o telefonas taip pat naudojamas vaikų. Atsakovas su tuo nesutiko paaiškindamas, kad savo sutikimo minėto kredito gavimui nedavė. Teismas pažymi, kad kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta kreditoriaus interesais, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Pažymėtina, kad ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Be to, sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 straipsnio 3 dalis), taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuriems sudaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas (CK 3.92 straipsnio 4 dalis). Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Pažymėtina, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovės ir UAB "Ūkio banko lizingas“ vartojimo kredito sutartis ir UAB Tele2 galėtų būti priskirta prie antrosios grupės prievolių pagrindų, jeigu ji būtų sudaryta šeimos interesais. Tokiu atveju ieškovė, siekdamas, kad jos prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog šios sutartys buvo sudarytos šeimos interesais ir poreikiams tenkinti (CPK 178 straipsnis). Vienok teismas mano, kad šiuo atveju byloje ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog sandorai buvo sudaryti šeimos interesais. Už kredito lėšas buvo įgytas kompiuteris, kuris ir lieka ieškovės asmeninė nuosavybė, ieškovė ir atsakovas šio daikto neįtraukė į santuokoje įgytų daiktų sąrašą ir neprašė jo padalinti. Tas pats pasakytina ir apie telefoną. Taigi ir po santuokos nutraukimo minėti daiktai (kompiuteris ir telefonas) ir toliau liks asmeninė ieškovės nuosavybė. Tai, kad ieškovės naudojamas kompiuteris ir telefonas, taip pat naudojamas ir stebėti vaikų mokymosi rezultatus, nekeičia jį paskirties ar priklausomybės. Įvertinus tai teismas nustato, kad po santuokos nutraukimo prievolė grąžinti paskolą atsiradusi iš ieškovės su UAB "Ūkio banko lizingas“ sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. C411559256 ir prievolė UAB Tele2 už telefono aparatą yra asmeninė ieškovės prievolė.

66Dėl trečiojo asmens O. M. reikalavimo

67Kaip minėta O. M. pareiškė savarankišką reikalavimą, kuriuo prašė priteisti solidariai iš ieškovės ir atsakovo 5037,85 Eur. ( II t. b.l. 42-43). Nurodė, kad ji (O. M.) asmeniškai dengė už sutuoktinius (ieškovę ir atsakovą) jų skolinius įsipareigojimus AB „DNB“ bankui t.y. 2008-01-17 188,83 Eur., ir 2015-12-29 500,00 Eur. Be to paskolino 2008-05-21 ir 2008-11-19 po 5000,00 Lt, viso 10000,00 Lt /2896,20 Eur. Nurodytos paskolos ieškovė ir atsakovas negrąžino.

68Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. kovo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012 išaiškino, kad „Bendrąsias sutuoktinių prievoles Reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio l dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas „.arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). CK 3. J09 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4, dalimi, kurtoje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Taigi paskolos sutartis gali būti priskirta prie nurodytų antrosios grupės prievolių pagrindų, jeigu ji būtų sudaryta šeimos interesais. Tokiu atveju sutuoktinis, siekdamas, kad jo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turi procesinę pareigą įrodyti, jog paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais.

69Kaip minėta atsakovas G. M. savo motinos O. M. ieškinį pripažino visiškai ieškinyje nurodytais pagrindais ir motyvais. Teismas pažymi, kad pagal LR CPK 187 straipsnio 1 dalį šalis turi teisę pripažinti faktus, kurias kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. Įvertinus tai, kad atsakovas G. M. O. M. ieškinį pripažino pastarosios ieškinys tenkintinas ir G. M. priteistina 5037,85 Eur.

70Ieškovė I. M., kaip minėta O. M. ieškinio nepripažino. Teismas mano, kad O. M. neįrodė, kad I. M. žinojo apie kokias nors teikiamas paskolas jų šeimai. Pastebėtina, kad pateikti paskolos rašteliai pasirašyti tik G. M., todėl pastarasis galėjo skolintis asmeniškai. Atkreiptinas dėmesys, kad O. M. reiškia reikalavimą ir toms įmokoms kurios jau buvo padarytos po ieškinio teismui padavimo, kas akivaizdžiai patvirtina, kad I. M. šių įmokų nepripažins, todėl O. M. turėjo susilaikyti nuo šių išlaidų. Teismas taip pat pažymi, kad liko nepaneigtas I. M. tvirtinimas, kad maždaug 2007 m. spalio mėn. ji (I. M.) buvo išvykusi pas G. M. į Airiją, o Lietuvoje O. M. buvo palikta G. M. banko kortelė, su kuria ji mokėjo kreditą ir mokesčius kol jų nebuvo. Komunaliniai mokesčiai už laikotarpį laikotarpiu nuo 2015-03-06 iki 2016-04-18 negali būti pripažinta bendra prievolė, nes šios įmokos darytos po ieškinio padavimo, todėl O. M. jas mokėjo ne už I. M., o už savo sūnų. Pažymėtina ir tai, kad G. M. dirbdamas Norvegijoje turėjo uždirbęs lėšų, tačiau taip pat galėjo pavesti įmokas už jį padaryti savo motinai O. M., tačiau dėl šio pavedimo vykdymo O. M. netapo I. M. kreditore. Dėl išdėstytų motyvų pripažintina, kad O. M. neįrodė, kad pastarosios paskolos rašteliuose nurodyti pinigai buvo panaudoti ieškovės ir atsakovo šeimos poreikiams tenkinti ( LR CPK 176,178 str.). Įvertinus tai O. M. ieškinys prieš I. M. atmestinas.

71

72Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 26 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, t.y. priteisė iš atsakovo laikinąjį išlaikymą iki teismo sprendimo priėmimo ( I t. b.l 33-34). Atsižvelgiant į tai laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos ( CPK 150 str. ).

73Dėl bylinėjimosi išlaidų.

74Ieškovė ir atsakovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. LR CPK 93 str. 1 dalis nustato, kad šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šioje byloje ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinys patenkinti iš dalies. LR CPK 93 str. 2 dalis nustato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui patenkinamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Taigi ieškovas (atsakovas) kurio ieškinys (priešieškinys) patenkintas iš dalies negali tikėtis, kad bus atlygintos visos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Teismo vertinimu, kaip ir bet kuris klausimas civiliniame procese, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išsprendžiamas remiantis bendraisiais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CPK 3 str. 1 d. ). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį ( pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Įvertinus tai, kad dėl santuokos nutraukimo kaltu pripažinti abu sutuoktinai, atsižvelgus į tai, kad atsakovas sutiko, kad visas santuokoje įgytas turtas būtų priteistas ieškovei, bei įvertinus visų bylos aplinkybių visuma bei atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus ieškovei iš atsakovo ir atsakovui iš ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos ( CPK 93 str. 4 d.).

75Tretysis asmuo O. M. pateikdama savarankišką ieškinį, patyrė bylinėjimosi išlaidas, t.y. sumokėjo 151,00 Eur žyminį mokestį. ( II t. b.l. 44). Kadangi O. M. ieškinys patenkintas iš dalies priteisiant nurodytą sumą iš atsakovo G. M., tai trečiajam asmeniui priteistina ir jos turėtos 151,00 Eur bylinėjimosi išlaidos ( CPK 93 str. 1 d.).

76Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 268, 270, 282, 296 straipsniais, teismas

Nutarė

77Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

78Nutraukti, G. M., a.k. ( - ), gim. ( - ), gyvenančio ( - ), Klaipėdoje ir I. M., a.k. ( - ), gim. ( - ), gyvenančios ( - ), santuoką, įregistruotą Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje ( - ).

79II. Kaltais dėl santuokos iširimo pripažinti abu sutuoktinius.

80III. Nustatyti, kad ieškovei po santuokos nutraukimo paliekama pavardė ( - ) atsakovui ( - ).

81IV. Šalių nepilnamečių vaikų G. M., gim. ( - ) ir T. M., gim. ( - ) gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina ieškove I. M..

82V. Priteisti iš atsakovo G. M., a.k. ( - ), nepilnametės dukters G. M., gim. ( - ) išlaikymui mokėti kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 170,00 eurų nuo ( - ) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų valdytoja uzufrukto teisėmis paskirti vaiko motiną I. M..

83VI. Priteisti iš atsakovo G. M., a.k. ( - ), nepilnamečio sūnaus T. M., gim. ( - ) išlaikymui mokėti kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 170,00 eurų nuo ( - ) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų valdytoja uzufrukto teisėmis paskirti vaiko motiną I. M..

84Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubai, sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo.

85Santuokoje įgytą turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė padalinti:

86ieškovei I. M., a.k. ( - ), priteisti:

87- butą, esantį ( - );

88- lengvąjį automobilį H. C., valstybinis Nr. ( - );

89- baldus ir buitinę techniką: Vonios spinteles, 4 vnt., kiekvienos spintelės vertė 80 Eur, viso 320 Eur; Virtuvinį komplektą, vertė 800 Eur, Dujinę, vertė 150 Eur, Orkaitę, vertė 250 Eur, Televizorių Sony, vertė 150 Eur, Virtuvinį stalą su 4 kėdėmis, vertė 70 Eur, viso 1.740 Eur.

90A. G. Machno a.k. ( - ) priteisti:

  • baldus ir buitinę techniką: Koridorinį komplektą, vertė 500 Eur, Skalbimo mašiną, vertė
200 E. T. Philips, Vertė 100 Eur, Miegamąjį kampą, vertė 300 Eur, Šaldytuvą, vertė 200 Eur, Pakabinamą šviestuvą ir sieninį šviestuvą, vertė 80 Eur, Paveikslai, 3 vnt., vertė po 20 Eur, viso 60 Eur, Kavos servizą, vertė 30 Eur, viso 1.470 Eur.

91Priteisti iš ieškovės I. M., a.k. ( - ) atsakovo G. M. a.k. ( - ) naudai 13927,54 Eur. kompensaciją. Šios kompensacijos mokėjimą išdėstyti šešiems mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis po 2320,00 Eur. ir paskutinį mėnesį sumokant 2327,54 Eur.

92Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovė I. M. toliau viena vykdys 2004-04-28 kredito sutartį Nr. 1/3522, su banku DNB, tačiau prieš banką jie, t.y. I. M. ir atsakovas G. M. ir toliau lieka solidarus bendraskoliai bankui iki pilnos prievolės įvykdymo.

93Nustatyti, kad prievolės AB „Klaipėdos energijai“ susidariusios iki sprendimo paskelbimo pripažintinos bendromis solidariomis šalių prievolėmis, o nuo 2017-03-22 d. asmeninėmis ieškovės I. M. prievolėmis.

94Nustatyti, kad prievolės grąžinti paskolą atsiradusi iš ieškovės I. M. su UAB "Ūkio banko lizingas“ sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. ( - ) ir prievolės UAB Tele2 už telefono aparatą yra asmeninė ieškovės I. M. prievolė.

95Kitoje dalyje ieškovės I. M. ieškinį ir atsakovo G. M. priešieškinį atmesti.

96Trečiojo asmens O. M. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo G. M. 5037,85 Eur. skolos ir 151,00 Eur bylinėjimosi išlaidų O. M. naudai. O. M. ieškinio reikalavimą prieš I. M. atmesti.

97Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, panaikinti.

98Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. ... 2. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius... 3. ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (I t. b.l. 130-137)... 4. Po santuokos nutraukimo santuokoje įgytą turtą padalinti ir ieškovei... 5. Su O. M. ieškiniu nesutiko.... 6. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies ir pareiškė priešieškinį.... 7. Trečiojo asmens O. M. ieškinį... 8. Tretysis asmuo O. M. (atsakovo 9. Be to nurodė, kad ieškovė ir atsakovas (būdami santuokoje) paskolos bankui... 10. ... 11. Tretysis asmuo AB DNB bankas, pateikė atsiliepimą kuriame nurodė kad tarp... 12. ... 13. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius... 14. Patikslintas ieškinys ir atsakovo priešieškinys bei... 15. Dėl santuokos nutraukimo ... 16. Šalių paaiškinimais bylos dokumentais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas... 17. Teismas nutraukdamas santuoką privalo nurodyti, kas kaltas dėl santuokos... 18. Atsakovas taip pat sutiko, kad teismas nutrauktų santuoką nenurodant... 19. CK 3.63 straipsnis nustato, kad abiejų sutuoktinių prašymu teismas,... 20. Ieškovė prašė nutraukus santuoką palikti jai dabartinę pavardę.... 21. Dėl vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo... 22. Pagal Civilinio proceso kodekso 385 str. 1 dalį teismas nutraukdamas santuoką... 23. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams... 24. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas... 25. Ieškovės prašomos nustatyti periodinės išmokos po 190,00 eurų nėra... 26. Kaip minėta atsakovas sutiko teikti tik 150,00 Eur išlaikymo dydį kiekvienam... 27. Išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pateikimo dienos, t.y. nuo 2015 m.... 28. Teismas taip pat pažymi, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio... 29. Dėl vaikų išlaikymo įsiskolinimo priteisimo... 30. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nebesirūpino šeima, neteikė išlaikymo... 31. Teismas pažymi, kad Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi... 32. Teismas pažymi, kad komunalinių mokesčių mokėjimas už butą bei kredito... 33. Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo... 34. LR CPK 385 straipsnio 1 dalis nustato, kad priimdamas sprendimą nutraukti... 35. Šalys nepateikė reikalavimo nustatyti dalyvavimo auklėjant nepilnamečius... 36. Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti pirkimo - pardavimo sutartys... 37. Ieškovė nurodė, kad atsakovas G.... 38. CK 3.96 straipsnio 1 dalis nustato, kad sandoriai, sudaryti be kito sutuoktinio... 39. Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo nutraukiant santuoką... 40. Bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos... 41. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą... 42. Byloje nustatyta, kad šalys santuokoje įgijo šį turtą: Butas, esantis ( -... 43. Teisminio nagrinėjimo metu šalys sutarė, kad transporto priemonės 44. Taigi buto vertė yra 45100,00 Eur. Neišmokėto kredito dalis 2016-10-31 d.... 45. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117... 46. Ieškovės atstovas prašė nukrypti nuo lygių dalių principo, t.y.... 47. Šioje byloje su ieškove lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai, jų... 48. Taigi nustatytina, kad šalys santuokoje įgijo registruotino turto (be baldų... 49. Kaip minėta kadangi nustatyta, jog turto dalys yra lygios, kiekvienam iš... 50. Dėl kompensacijos mokėjimo išdėstymo. ... 51. Ieškovė prašė priteisus iš jos kompensaciją 52. Teismas pažymi, kad didelės vertės turto priteisimas natūra vienam iš... 53. Kitas kilnojamasis turtas kuri sudaro baldai, buitinė technika, kiti namų... 54. Dėl sutuoktinių bendrų prievolių... 55. Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK... 56. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja... 57. Dėl prievolės AB "DNB“ bankui.... 58. Byloje nustatyta, kad šalys (sutuoktiniai) 2004-04-28 su AB "DNB“ banku... 59. Ieškovė prašė nustatyti, kad minėtą solidarią prievolę bankui –... 60. Nustatyta, kad prievolė atsirado iš sandorio, (kredito sutarties ) sudarytos... 61. Dėl prievolės AB "Klaipėdos energija“.... 62. Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė nustatyti, kad prievolė sumokėti... 63. Nustatyta, kad butas esantis ( - ), šiuo sprendimu priteistas ieškovei.... 64. Dėl prievolės UAB "Ūkio banko lizingas“ ir UAB Tele2 .... 65. Nustatyta, kad 2014-11-16 d. ieškovė su UAB "Ūkio banko lizingas“ sudarė... 66. Dėl trečiojo asmens O. M.... 67. Kaip minėta O. M. pareiškė savarankišką... 68. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. kovo 15 d. nutartyje civilinėje... 69. Kaip minėta atsakovas G. M. savo 70. Ieškovė I. M., kaip minėta 71. ... 72. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 26 d. nutartimi taikė... 73. Dėl bylinėjimosi išlaidų. ... 74. Ieškovė ir atsakovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. LR CPK 93... 75. Tretysis asmuo O. M. pateikdama savarankišką... 76. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260,... 77. Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.... 78. Nutraukti, G. M., a.k. 79. II. Kaltais dėl santuokos iširimo pripažinti abu sutuoktinius.... 80. III. Nustatyti, kad ieškovei po santuokos nutraukimo paliekama pavardė ( - )... 81. IV. Šalių nepilnamečių vaikų G. M., gim. ( - ) ir 82. V. Priteisti iš atsakovo G. M.,... 83. VI. Priteisti iš atsakovo G. M.,... 84. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubai, sprendimo... 85. Santuokoje įgytą turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė... 86. ieškovei I. M., a.k. ( - ),... 87. - butą, esantį ( - );... 88. - lengvąjį automobilį H. C., valstybinis Nr. ( - );... 89. - baldus ir buitinę techniką: Vonios spinteles, 4 vnt., kiekvienos spintelės... 90. A. 91. Priteisti iš ieškovės I. M., a.k. 92. Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovė I. M.... 93. Nustatyti, kad prievolės AB „Klaipėdos energijai“... 94. Nustatyti, kad prievolės grąžinti paskolą atsiradusi iš ieškovės 95. Kitoje dalyje ieškovės I. M. ieškinį ir 96. Trečiojo asmens O. M. ieškinį... 97. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartimi taikytas... 98. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu...