Byla 3K-3-251/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Janinos Januškienės ir Antano Simniškio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 28 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei R. L. dėl gyvenamojo namo dalies su priklausiniais pripažinimo asmenine nuosavybe, pagal atsakovės R. L. priešieškinį ieškovui A. L. dėl santuokoje įgytos gyvenamojo namo dalies su priklausiniais padalijimo, atsakovei J. L. ir Šiaulių apskrities viršininko administracijai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo; pagal atsakovės J. L. priešieškinį ieškovui A. L. ir atsakovei R. L. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – Radviliškio rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyba.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Radviliškio rajono apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 9 d. sprendimas dėl šalių santuokos nutraukimo, nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo ir kilnojamųjų daiktų padalijimo įsiteisėjo 2003 m. gruodžio 1 d., o civilinė byla pagal šalių priešinius reikalavimus dėl teisių į gyvenamojo namo dalis ir dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo nagrinėjama iš naujo. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. birželio 30 d. nutartimi Radviliškio rajono apylinkės teismo 2004 m. sausio 12 d. sprendimą dėl gyvenamojo namo padalijimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo panaikino ir perdavė civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5Ieškovas patikslintu ieškiniu (T. 1, b. l. 20–21) prašė pripažinti jam asmeninės nuosavybės teisę į 1/2 dalį gyvenamojo namo su priklausiniais (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas; ieškovas nurodė, kad nekilnojamuosius daiktus pirko, būdamas santuokoje su atsakove, tačiau šis turtas pripažintinas asmenine ieškovo nuosavybe, nes namui įsigyti buvo panaudotos jo ir motinos lėšos.

6Atsakovė R. L. priešieškiniu ir papildomu priešieškiniu (T. 1, b. l. 50-51; T.2, b. l. 31) prašė padalyti santuokos metu įgytą 1/2 dalį gyvenamojo namo su priklausiniais (duomenys neskelbtini); atsakovei priteisti 0,34 dalis, o ieškovui – 0,16 šių nekilnojamųjų daiktų dalių; atsakovei priteistina didesnė nurodyto turto dalis, atsižvelgiant į tai, kad su ja lieka gyventi šalių vaikai, kurių vienas yra nepilnametis. Buvę sutuoktiniai ir atsakovė J. L. yra gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų bendraturčiai, 885 kv. m žemės sklypas nėra privatizuotas, atsakovė prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Kordimatas“ parengtą projektą.

7Atsakovė J. L. priešieškiniu (T. 2, b. l. 60-62) prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal jos projektą. Atsakovė nurodė, kad tokia naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nusistovėjusi nuo 1985 m., atitinka bendraturčių poreikius jiems tinkamai naudotis priklausančiomis gyvenamojo namo dalimis; keisti nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką netikslinga ir dėl to, kad į dalį (0,3503 ha ) žemės sklypo jai atkuriamos nuosavybės teisės.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

9Radviliškio rajono apylinkės teismas 2005 m. vasario 25 d. sprendimu A. L. ieškinį ir atsakovės J. L. priešieškinį tenkino, atsakovės R. L. priešieškinį atmetė. Teismas pripažino ieškovo asmenine nuosavybe 1/2 dalį gyvenamojo namo, 1/2 dalį sandėlio, 1/2 dalį pastato sandėlio ir 1/2 dalį inžinerinių statinių (duomenys neskelbtini); priteisė iš ieškovo atsakovei R. L. 4000 Lt kompensaciją; nustatė atsakovei R. L. uzufruktą, suteikiantį teisę naudotis ieškovo asmenine nuosavybe pripažintomis gyvenamosiomis patalpomis iki nepilnametis sūnus L. L., gyvenantis kartu su atsakove, sulauks pilnametystės; priteisė ieškovui iš atsakovės R. L. 339,76 Lt žyminio mokesčio ir 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš atsakovės R. L. atsakovei J. L. 100 Lt žyminio mokesčio ir 100 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir 17 Lt teismo išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad 1/2 gyvenamojo namo dalį šalys įgijo po santuokos sudarymo, dėl to pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalies normą šis turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsakovės siūlomas sutuoktinių turto padalijimo būdas, teismo vertinimu, pažeistų norminius aktus (Statybos techninį reglamentą STR 2.02.01:2004 195.1 punktą) ir ieškovo teises, nes pagal nurodytą reglamentą butas vienam asmeniui negali būti mažesnis, kaip 34 kv. m, tuo tarpu ieškovui tektų 15,86 kv. m; be to, atsakovės pateiktas turto padalijimo projektas nėra parengtas teisės aktų nustatyta tvarka, jį būtų sunku įgyvendinti, statant priestatą, būtinas kitų bendraturčių sutikimas; buvusių sutuoktinių santykiai yra įtempti, jų konfliktai, gyvenant viename name, neigiamai veiktų nepilnametį sūnų; turto natūra priteisimas ieškovui atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus; atsakovė turi pinigų, nes siūlė ieškovui sumokėti kompensaciją ir savo lėšomis įrengti priestatą; vadinasi, gavusi už jai tenkančią bendro turto dalį kompensaciją pinigais, galės įsigyti tinkamą butą. Teismas nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal atsakovės J. L. projektą: paskyrė J. L. 489 kv. m, A. L. – 345 kv. m, bendrai naudotis – 66 kv. m sklypus; teismas motyvavo, kad tokia nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypu tvarka, ginčo dėl jos nėra.

10Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės R. L. apeliacinį skundą, 2005 m. spalio 28 d. sprendimu panaikino Radviliškio rajono apylinkės teismo 2004 m. sausio 12 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui pripažinta asmeninės nuosavybės teisė į 1/2 dalį gyvenamojo namo ir priklausinių ir dėl tos dalies priėmė naują sprendimą: ieškovo ieškinį atmetė, atsakovės R. L. priešieškinį tenkino iš dalies. Kolegija pripažino, kad 1/2 dalis gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų, įsigytų pagal 1985 m. birželio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir padalijo šį turtą: ieškovui priteisė turtą natūra, atsakovei R. L. – 20 136,50 Lt kompensaciją; įpareigojo ieškovą sumokėti 10 000 Lt kompensacijos iki 2006 m. sausio 25 d., likusią dalį – iki 2006 m. kovo 1 d.; kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra prieštaringas, nes teismas motyvavo, kad sutuoktiniai nusipirko 1/2 dalį namo su priklausiniais bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, tačiau pripažino ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į šį turtą. Kolegija nustatė, kad šalių įgyta gyvenamojo namo dalis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalies normą preziumuojama, kad, nepriklausomai nuo kiekvieno sutuoktinio asmeninio indėlio įgyjant turtą, jų dalys bendrojoje nuosavybėje yra lygios; kartu CK 3.123 straipsnyje nustatytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Kolegija pripažino, kad atsakovės R. L. pateiktas namo dalies padalijimo variantas negali būti įgyvendintas, buvusių sutuoktinių gyvenimas po vienu stogu yra neįmanomas, todėl turtas natūra priteistinas ieškovui, o atsakovei R. L. – piniginė kompensacija. Nustatydama dalytino turto vertę, kolegija, šalims sutikus, vadovavosi Valstybės įmonės Registrų centro 2005 m. spalio 14 d. duomenimis, kad viso gyvenamojo namo ir priklausinių vertė yra 29 987,50 Lt. Kolegija atsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus, taip pat į ieškovo motinos indėlį, perkant ginčo namo dalį, todėl nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, ieškovui priteisė 1/2 dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, o atsakovei, atsižvelgdama į realias butų kainas Radviliškio mieste, priteisė 20 136,50 Lt kompensaciją.

11III. Kasacinio skundo ir prisidėjimo prie kasacinio skundo teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu ieškovas prašo Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 25 d. sprendimą palikti galioti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

131. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.119 straipsnio normą dėl dalijamo bendro turto vertės nustatymo; nurodytą teisės normą aiškinant sistemiškai su CK 3.100 straipsnio 6 punkto norma, matyti, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia teismo sprendimu padalijus bendrą turtą. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo namų valdos vertę nustatyti pagal rinkos kainas, galiojusias pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną, t. y. 2005 m. vasario 25 d., bet ne pagal atsakovės pateiktą 2005 m. spalio 14 d. pažymą

142. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatytas turto dalijimo natūra taisykles. Viso gyvenamojo namo ir priklausinių rinkos vertė – 29 987,50 Lt, šalys yra įgijusios tik 1/2 dalį nurodytų nekilnojamųjų daiktų, kurių vidutinė rinkos vertė yra 15 360 Lt. Kolegijos išvada dėl dalytino turto vertės yra nepagrįsta CK 1.5 straipsnyje nustatytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais: bylos procesas užsitęsė, per tą laiką pakilo pastatų rinkos vertė, gyvenamasis namas įsigytas 1985 m., jis nebuvo pagerintas ar perstatytas; ieškovas įpareigotas sumokėti atsakovei 20 136,50 Lt kompensaciją, ši suma viršija santuokoje įgyto nekilnojamojo turto vertę.

153. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo CK 3.117 straipsnyje įtvirtinto sutuoktinių bendro turto dalių lygybės principo, nes netinkamai taikė CK 3.123 straipsnio nuostatas dėl aplinkybių, kurias nustatęs, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, toks nukrypimas turi būti teisiškai pagrįstas, nepakanka konstatuoti tam tikrų aplinkybių buvimą; apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad sūnus L. L. 2006 m. kovo 1 d. tapo pilnamečiu, kad, įgyjant turtą, ieškovo indėlis buvo gerokai didesnis. Kolegija nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CK 3.123 straipsnio normos aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje A. V. prieš L. V., bylos Nr. 3K-3-355/2003, kategorija 69.7; 72.2; 2004 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje R. K. prieš A. K., bylos Nr.3K-3-435/2004, kategorija 69.7; 69.3).

164. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato CPK 320 straipsnis; apeliacinės instancijos teismas galėjo pakeisti tik apeliacine tvarka apskųstą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 25 d. sprendimą; kolegija 2005 m. spalio 28 d. sprendimu pakeitė Radviliškio rajono apylinkės teismo 2004 m. sausio 12 d. sprendimo dalį. Dėl nurodytos procesinės teisės normos pažeidimo tuo pačiu klausimu liko galioti pirmosios instancijos teismo 2005 m. vasario 25 d. sprendimas ir įsiteisėjo apeliacinės instancijos teismo 2005 m. spalio 28 d. sprendimas.

17Atsakovė J. L. 2006 m. vasario 6 d. pareiškimu prisideda prie ieškovo kasacinio skundo (CPK 348 straipsnis).

18Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės

21Šalių santuoka įregistruota 1984 m. liepos 28 d. Sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise 1985 m. birželio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo 1/2 dalį gyvenamojo namo ir priklausinių (duomenys neskelbtini). Radviliškio rajono apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 9 d. sprendimu šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyta sūnaus L. L., gim. 1988 m. kovo 1 d., gyvenamoji vieta su motina. Padalyti natūra 1/2 dalį gyvenamojo namo nėra galimybių dėl mažo ploto ir kitų aplinkybių. VĮ Registrų centro 2005 m. spalio 14 d. duomenimis visų statinių (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 29 987,50 Lt; nukrypus nuo dalijamo buvusių sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, ieškovas turi kompensuoti atsakovei jos dalį pinigais – 20 136,50 Lt.

22V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

23Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis); tai reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia teisės, o ne fakto klausimus. Pagal kasaciniame skunde nurodytus argumentus nagrinėjamoje byloje kasacijos dalykas yra sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo teisės klausimai, taip pat procesinės teisės normų taikymas priimant sprendimą bylą išnagrinėjus apeliacinio proceso tvarka.

24Apeliacinės instancijos teismas pripažino 1/2 dalį gyvenamojo namo ir ūkio pastatų (duomenys neskelbtini) sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Šis turtas dalytinas pagal CK trečiojoje knygoje nustatytas taisykles; tai reiškia, kad teismas turi nustatyti turto vertę (CK 3.119 straipsnis), sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalys, 3.118 straipsnio 4 dalis, 3.123 straipsnis), atsižvelgiant į CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes parinkti turto padalijimo būdą, paskirstyti sutuoktiniams turtą natūra, siekiant išlaikyti nustatytas proporcijas, iš sutuoktinio, gavusio didesnę, nei jam priklauso, turto dalį priteisti kitam sutuoktiniui kompensaciją pinigais. Teisėjų kolegija pripažįsta iš esmės pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas dėl dalijamo turto vertės nustatymo, piniginės kompensacijos dydžio ir kt.

25Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko prasme gali būti siejama su paminėtomis aplinkybėmis, t. y. su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ar tik dėl turto padalijimo iškėlimu; teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis Valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės. Apeliacinės instancijos teismas sprendime nurodė, kad viso gyvenamojo namo ir ūkio pastatų (duomenys neskelbtini) vertė yra 29 987,50 Lt, tačiau dėl dalijamos 1/2 dalies nurodytų statinių rinkos kainos jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje nepasisakė.

26Sutuoktinių lygiateisiškumo principas reiškia, kad sutuoktiniai turi lygias turtines teises; dalijant sutuoktinių turtą preziumuojama, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis); sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija galioja, nesvarbu, kokio dydžio jų pajamos ar koks veiklos pobūdis. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis), tokie atvejai nurodyti CK 3.123 straipsnyje, konkrečioje byloje juos nustato teismas; tačiau, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus; teismas taip pat motyvavo, kad atsižvelgia į ieškovo motinos indėlį perkant ginčo namo dalį, tačiau iš sprendimo neaišku, kokią reikšmę teismas teikė nurodytoms aplinkybėms, priimdamas sprendimą dėl turto padalijimo, nes sutuoktiniams tenkančių turto dalių nenustatė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tais atvejais, kai nustatomos kelios svarbios aplinkybės, dėl kurių galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo vienos ir kitos šalies naudai, teismas gali netaikyti CK 3.123 straipsnio 1 dalies arba tam tikroms aplinkybėms suteikti prioritetą; bet kuriuo atveju teismas turi tai motyvuoti procesiniame sprendime. Nagrinėjamu atveju sprendime nurodyti nenuoseklūs teiginiai, todėl negalima suprasti, kaip teismas taikė CK 3.123 straipsnio 1 dalį. Paskutinis teismo sprendimo motyvas yra tas, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus ir į realias butų kainas Radviliškio mieste, teismas ieškovei tenkančią pusės turto vertės kompensaciją padidina iki

2720 136,50 Lt. Teismas nemotyvavo, kokiu būdu, kokiais verčių dydžiais, jų proporcijomis ar kokiais kitais kriterijais sieja dalijamo turto vertę, butų kainas Radviliškio mieste ir atsakovei priteistą kompensacijos sumą. Nenustatęs dalijamo turto vertės, sutuoktiniams tenkančių turto dalių ir turtą padalijęs taip, kad vienam iš sutuoktinių priteista kompensacija pinigais, bylos duomenimis, gerokai viršija viso dalijamo nekilnojamojo turto vertę, teismas priėmė sprendimą, kuris dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo negali būti pripažintas pagrįstu (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

28Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs R. L. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 25 d. sprendimo, pakeitė ne šį, o kitą – Radviliškio rajono apylinkės teismo 2004 m. sausio 12 d. sprendimą. Ši procesinė klaida įstatymo nustatyta tvarka nebuvo ištaisyta, jos padarinys tas, kad apeliacine tvarka apskųstas 2005 m. vasario 25 d. sprendimas liko galioti. Nurodytos aplinkybės vertintinos kaip CPK 320 straipsnio pažeidimas.

29Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl nutartyje išdėstytų argumentų skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas, o byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacinio proceso tvarka.

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

Nutarė

31Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

32Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 9 d. sprendimas dėl... 5. Ieškovas patikslintu ieškiniu (T. 1, b. l. 20–21) prašė pripažinti jam... 6. Atsakovė R. L. priešieškiniu ir papildomu priešieškiniu (T. 1, b. l.... 7. Atsakovė J. L. priešieškiniu (T. 2, b. l. 60-62) prašė nustatyti... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė... 9. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2005 m. vasario 25 d. sprendimu A. L.... 10. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 11. III. Kasacinio skundo ir prisidėjimo prie kasacinio skundo teisiniai... 12. Kasaciniu skundu ieškovas prašo Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų... 13. 1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.119... 14. 2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 3.127 straipsnio 3 dalyje... 15. 3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo CK 3.117... 16. 4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato CPK 320 straipsnis;... 17. Atsakovė J. L. 2006 m. vasario 6 d. pareiškimu prisideda prie ieškovo... 18. Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės... 21. Šalių santuoka įregistruota 1984 m. liepos 28 d. Sutuoktiniai bendrosios... 22. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 23. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus... 24. Apeliacinės instancijos teismas pripažino 1/2 dalį gyvenamojo namo ir ūkio... 25. Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto... 26. Sutuoktinių lygiateisiškumo principas reiškia, kad sutuoktiniai turi lygias... 27. 20 136,50 Lt. Teismas nemotyvavo, kokiu būdu, kokiais verčių dydžiais, jų... 28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs R. L. apeliacinį skundą... 29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl nutartyje išdėstytų argumentų... 30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 31. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005... 32. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...